- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 2YT-1578-971/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Vaidui Drungilui, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2017-05-03 skundu prašo panaikinti areštą jo sąskaitai, esančiai Vilniaus pataisos namuose ir grąžinti išskaičiuojamas asmenines pinigines lėšas. Pareiškėjas nesutinka su antstolio 2017-02-03 patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0047/15/01337, Nr. 0047/14/02126 ir Nr. 0047/09/02536, kuriais buvo areštuotos jam priklausančios piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra aiškiai išdėstyta, kad iš nuteistojo, kuris yra įkalinimo vietoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nes ši pinigų suma yra būtina jo minimaliems poreikiams patenkinti. Teigia, jog areštavus jo lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos ar ne MMA, jam nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis V. Drungilas su skundu nesutinka, 2017-05-09 patvarkymu skundą atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė skundą nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2017-02-03 vykdomosiose bylose Nr. 0047/15/01337, Nr. 0047/14/02126 ir Nr. 0047/09/02536 priimti patvarkymai Nr. 036-900, Nr. 036-898 bei Nr. 036-899 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame nurodytas reikalavimas išieškojimą iš pajamų vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 733-743 straipsnių normomis. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad, kai skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kadangi išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, antstolis nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tiek išieškant iš skolininko turto, be kita ko, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Jei išieškojimas iš skolininko turto būtų vykdytinas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, išieškojimas būtų praktiškai neįmanomas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į pataisos namų sąskaitą.
Suinteresuoti asmenys UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Nordecum“, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimuose į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, ir prašė skundą atmesti (b. l. 10, 14, 18).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Drungilas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/02536, pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2009-07-22 vykdomąjį raštą dėl 159,40 Lt (46,20 Eur) solidaraus išieškojimo iš skolininkų M. M. ir M. M., o iki M. M. taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas ar turtą, jam tenkančią atlyginti dalį subsidiariai iš jo tėvų V. M. ir A. M. lygiomis dalimis išieškotojui Valstybinei ligonių kasai, dėl 1900,40 Lt (550,84 Eur) išieškojimo iš M. M., o iki M. M. taps pilnamečiu arba įgys savarankiškas pajamas ar turtą, jam tenkančią atlyginti dalį subsidiariai iš jo tėvų V. M. ir A. M. lygiomis dalimis išieškotojui Valstybinei ligonių kasai. Taip pat antstolis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/02126, pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-18 vykdomąjį raštą dėl 600 Lt (173,91 Eur) skolos, 60 Lt (17,39 Eur) palūkanų, 54 Lt (15,65 Eur) delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Lt (15,65 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojui UAB „Nordecum“. Antstolis vykdo išieškojimą ir vykdomojoje byloje Nr. 0047/15/01337, pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2015-09-24 vykdomąjį raštą dėl 123,20 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojui UAB „Bitė Lietuva“. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – Vilniaus pataisos namuose, todėl 2017-02-03 priėmė patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0047/09/02536, Nr. 0047/14/02126, Nr. 0047/15/01337 vykdyti išieškojimą iš M. M. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Dėl šių antstolio patvarkymų pareiškėjas pateikė skundą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, motyvuojant, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 380 Eur.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civilinė byla Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant kuo sparčiau ir efektyviau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). SVI 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (SVI 11 priedas), taigi, šiuo atveju antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą - CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, be kita ko, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, apeliacinės instancijos teismas (žr. Šiaulių apygardos teismo 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-856/2017 ir kt.).
Taigi, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA, tokiu būdu antstolis ne tik, kad nenukrypo, o, atvirkščiai, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, formuojama teismų praktika, konstatuotina, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti antstolio V. Drungilo skundžiamus veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamus patvarkymus skunde nurodytais motyvais, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutarė:
skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0047/15/01337, Nr. 0047/14/02126 ir Nr. 0047/09/02536 grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.