Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur neturtinę žalą, už jo teisės nebūti diskriminuojamam bei jo teisinės padėties sunkinimą bei pažeidimą, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000,00 Eur neturtinę žalą, už jo teisės nebūti diskriminuojamam bei jo teisinės padėties sunkinimą bei pažeidimą.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtąją bausme, taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia 2009 m. gruodžio 7 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 9 d. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakciją, jam galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos namų. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas BVK 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kuriame nurodyta, kad „Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Ieškovas nuo 2011 m. vasario 11 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sektorių, tęsti bausmės atlikimo. Ieškovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekė įgyvendinti BVK numatytą nuteistojo teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Tuo tikslu jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją, kurios 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 42-2875, nurodoma, kad jam lygtinis paleidimas iš pataisos namų gali būti taikomas, numatoma lygtinio paleidimo data 2019 m. spalio 10 d. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 49/07KB1-1051 jis kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau raštu Nr. 53/09-1491 ieškovui buvo pranešta, kad vadovaujantis BVK 158 straipsnio 2 dalimi jam lygtinis paleidimas iš pataisos namų netaikomas. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 49/07KB1-1089 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) sektoriaus administraciją, tačiau 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 4.19-864 ieškovui atsakyta, kad, vadovaujantis dabar galiojančio BVK, jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. (duomenys neskelbtini) sektoriaus 2019 m. spalio 31 d. raštu nustatyta, kad ieškovas 2019 m. spalio 22 d. pateikė prašymą Nr. 49/07LB1-1141 parengti dokumentus ir pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai. Raštu ieškovui atsakyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas. Ieškovas 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau šis 2019 m .gruodžio 5 d. raštu atmetė ieškovo skundą, bei nurodė, kad lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas, o (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 31 d. atsakymas Nr. 4.19-990 pripažintas teisėtu ir visiškai pagrįstu. Ieškovas šio sprendimo neskundė, tačiau kreipėsi su skundu dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo į Marijampolės apylinkės teismą, kurie 2020 m. sausio 16 d. nutartimi byloje Nr. TS-8-633/2020 nutarė ieškovo skundą patenkinti ir panaikino (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 4.19-99. Ieškovas teigė, kad dėl neteisėto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti jo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, kuris buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo, ir neteisėto 2019 m .gruodžio 5 d. Kalėjimų departamento sprendimo rašte Nr. 15-491, kuriuo buvo netenkintas jo skundas dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 4.19-990 panaikinimo, jis patyrė neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai yra neveikimas, pažeidė ne tik poįstatyminiuose aktuose įtvirtintas ieškovo teises, tačiau ir tarptautinėse Lietuvos Respublikos sutartyse įtvirtintas žmogaus teises ir netgi jo konstitucinę teisę gyventi teisinėje valstybėje. Šie ieškovo teisių pažeidimai yra akivaizdūs deliktai ir yra pakankamas pagrindas pripažinti jam padarytą neturtinę žalą. Vien tas faktas, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimui, yra pakankamu pagrindu (nepatogumų) tam, kad būtų konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Pažeistos buvo esminės konstitucinės žmogaus teisės – teisė gyventi teisinėje valstybėje, teisinio saugumo principas, teisėti lūkesčiai ir ypač akcentuotina – ieškovo nepilnamečio vaiko teisėti lūkesčiai. Ieškovui buvo padaryta didžiulė neturtinė žala, kuri turi būti įvertinta ne mažiau kaip 1 000 Eur suma už kiekvieną jo teisių pažeidimą, t. y. dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000,00 Eur. Neturtinę žalą ieškovas kildino iš šių aplinkybių: dėl jo pažeidinėjamų teisių, nepateikiant ieškovo kandidatūros lygtinio paleidimo komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo, ieškovas patyrė didelį psichologinį diskomfortą, stresą, neigiamus išgyvenimus, ieškovą pradėjo kamuoti nemiga, dėl ko pablogėjo ieškovo savijauta. Ieškovas tapo uždaras, jautė diskriminaciją prieš kitus nuteistuosius, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl depresinių nuotaikų pablogėjo ieškovo santykiai su artimaisiais. Protestuodamas prieš atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas netgi buvo paskelbęs bado akciją, o tai dar labiau pablogino jo sveikatos būklę.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini), su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2009 m. gruodžio 7 d. pagal 2010 m. gegužės 14 d. ir 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžius, (duomenys neskelbtini) namai galėjo pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą pagal 2009 m. galiojusį BVK, tačiau 2013 m .sausio 1 d. įsigaliojo BVK 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kuriuo buvo nustatyti tam tikros sąlygos. Vadovaujantis dabar galiojančio BVK nuostatomis, pareiškėjui lygtinis paleidimas negali būti taikomas. BVK 3 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai, t. y. lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas. Dėl to (duomenys neskelbtini) sprendimas atsisakyti ruošti pareiškėjo dokumentus lygtiniam paleidimui turėtų būti pripažįstamas teisėtu ir visiškai pagrįstu, kadangi priešingas sprendimas reikštų imperatyvių įstatymo normų pažeidimą. Pataisos namų pareigūnai elgėsi teisėtai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme. Ieškovė teigė, ieškovas privalo visas neturtinės žalos kilimo sąlygas tinkamai įrodyti. Tačiau ieškovas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) veiksmai atitiko visus galiojančius teisės aktus, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovas pateikia tik abstrakčius ir subjektyvius faktus apie savo dvasinius išgyvenimus, nepateikdamas jokių konkrečių ir realių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. (duomenys neskelbtini) elgėsi teisėtai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme, pagal kurį valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas. Atsakovė teigė, kad remiantis teismų praktikoje suformuotus žalos instituto taikymo aspektais, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą.

4. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas net neprašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos priimtų sprendimų, o prašo tik galimai kilusios neturtinės žalos dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų / neveikimo. Ieškovas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Kalėjimų departamentą. Ieškovo skundas buvo išsamiai išnagrinėtas surinkus visą su tuo susijusią dokumentinę medžiagą ir informaciją, bei pateiktas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 1S-4986, atsisakyta tenkinti skundą, nes nustatyta, jog pagrįstai ir teisėtai (duomenys neskelbtini) namų administracija atsisakė rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo. Be to, Kalėjimų departamentas plačiau apie minėtą sprendimą nepasisako, nes tai nėra bylos ginčo objektas, ieškovas dėl pateikto sprendimo panaikinimo nėra kreipęsis į teismą. Atsakovė teigė, kad šiuo atveju ieškovas nepagrindė prašomos priteisti žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neaišku kokiu būdu ir tiksliai už kokį laikotarpį atliko skaičiavimus. Taip pat ieškovas neįrodė visų būtinų aplinkybių, leidžiančių atsirasti tiek (duomenys neskelbtini), tiek Kalėjimų departamento viešai atsakomybei – neįrodė minėtų įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti priežastiniam ryšiui ir kilti žalai, tad vadovaujantis paminėtu, ieškovo prašymas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovė papildomai nurodė ir tai, kad 2020 m. sausio 16 d. nutartyje, kurios pagrindu ieškovas siekia prisiteisti, neva, kilusią neturtinę žalą, atsakovu nurodomas (duomenys neskelbtini) PN, o ne Kalėjimų departamentas ir neteisėti veiksmai pripažinti (duomenys neskelbtini) PN administracijos, bet ne Kalėjimų departamento. Kalėjimų departamentas atlieka įstatymiškai įtvirtintas ikiteisminio bylų nagrinėjimo institucijos funkcijas. Kalėjimų departamentas vykdydamas BVK jam pavestas funkcijas ir ieškovo atžvilgiu priimdamas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1S-4986 bei atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl jo prašymo nepateikimo Lygtinio paleidimo komisijai išsamiai surinko ir išanalizavo visus su tuo susijusius dokumentus, tačiau minėtas Kalėjimų departamento sprendimas teismui skųstas nebuvo. Ieškovas teismui skundė tik (duomenys neskelbtini) PN direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 4.19-990, kurį teismas panaikino. Su minėta nutartimi Kalėjimų departamentas nebuvo supažindintas, nes nebuvo įtrauktas į bylą kaip proceso šalis ir Kalėjimų departamento veiksmai nebuvo skųsti ir pripažinti kaip neteisėti. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Ieškovas privalo visas atsakomybės taikymo aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme taip pat neįrodė jokių Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti neturtinei žalai.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės terminą pateisina priimtas nuosprendis, todėl negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad buvo padaryti pažeidimai, susiję su griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo taikymu ir jo teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių nepaisymu. Net ir darant prielaidą, kad BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentavimas būtų kitos, savaime negali būti pagrindu teigti, kad ieškovas būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Atliktos bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju ieškovo nurodyti pažeidimai, susiję su neva Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nepagrįsti ir nesiejami su Konvencijos nuostatomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-217-196/2017 nurodė, kad „bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie švelnesni ar griežtesni, nei prieš juos galioję teisės aktai; kad būtina vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais (pažymėtina, kad argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BVK 158 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė) ir kad, taikant ieškovo atžvilgiu BVK 158 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. švelninančias jo teisinę padėtį, būtų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas.. ..>. Dėl to šiuo atveju jokių atsakovo atstovų pažeidimų, kurie lemtų valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.721 straipsnį, padaryta nebuvo. Trečiasis asmuo teigė, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, nėra visų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad BVK 158 straipsnio nuostatos, draudžiančios lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti nurodytus minėtame straipsnyje asmenis, taikomos tik tų asmenų grupei (nuteistų asmenų grupei), kurie nuteisti už atitinkamas veikas. Todėl nevienodų galimybių nustatymas nuteistiems asmenims, kurie atlieka laisves atėmimo bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, lygtinai būti paleistiems iš pataisos įstaigos nėra diskriminuojantis ar reiškiantis lygiateisiškumo principo pažeidimą. Be to, spendžiant nuteistųjų asmenų skundus dėl lygtinio paleidimo buvo priimti keli teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skirtingai aiškinamos BVK 158 straipsnio nuostatos jų atžvilgiu, pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-1662014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-146-870/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovo lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjusi Lygtinio paleidimo komisija vadovavosi sukurtu teismo precedentu, kuris atitinka penitencinės teisės jurisprudencijoje pateikto bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės normų galiojimo laike išaiškinimą, nesudaro pagrindo (duomenys neskelbtini) sektoriaus veiksmų laikyti neteisėtais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Ieškovo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) sektoriaus veiksmai, susiję su jo lygtinio paleidimo klausimu, turėjo esminę reikšmę jo savijautos pablogėjimui, depresijai, nemigai, stresui, bendravimui su giminėmis, iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kad dėl atsiradusių neigiamų išgyvenimų jam buvo skirtas medikamentinis gydymas arba jis kreipėsi dėl medicinos pagalbos jam suteikimo. Ieškovas neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas dėl atsakovo atstovų atliktų veiksmų. Be to, neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę.

12. Apeliaciniu skundu atsakovė Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo panaikinti Marijampolės apylinės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti, arba panaikinti Marijampolės apylinės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Patirta neturtinė žala, ne visais atvejais atlyginama pinigine išraiška. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Manome, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

1.2. Ieškovas deklaravo, jog patyrė neturtinę žalą, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti pataisos įstaigos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nes tiesiogines teisines ieškovui sukėlė ne Kalėjimų departamento, bet (duomenys neskelbtini) PN priimtas sprendimas netenkinti prašymo dėl lygtinio paleidimo.

1.3. Nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui neturtinę žalą. Teismas priteisdamas ieškovui neturtinę žalą rėmėsi tik deklaratyviais ieškovo teiginiais, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą, juo labiau, kad teismas priimtame sprendime neneigė, jog neturtinę žalą priteisė atsižvelgdamas tik į ieškovo paaiškinimus bei neturėdamas jokių kitų įrodymų. Teismas neatsižvelgė į byloje surinkus įrodymus bei neišsamiai ir nepagrįstai išnagrinėjo bylą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

1.4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės atstovo, nes tiek Kalėjimų departamentas, tiek antrinės teisinės pagalbos institucija yra valdomi ir asignuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Kadangi valstybės patirtas antrinės teisines pagalbos išlaidas turėtų padengti pati valstybė, tokių išlaidų priteisimas būtų beprasmis.

13. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Marijampolės apylinės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu ieškovas, įrodinėdamas neturinę žalą, pateikė tik abstrakčius ir subjektyvius faktus apie savo dvasinius išgyvenimus, nepateikdamas jokių konkrečių ir realių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. (duomenys neskelbtini) sprendimas atsisakyti ruošti pareiškėjo dokumentus lygtiniam paleidimui yra teisėtas ir pagrįstas, nes priešingas sprendimas reikštų imperatyvių įstatymų normų pažeidimą.

2.2. (duomenys neskelbtini) elgėsi teisėtai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Teismas turi įvertinti, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Ieškovas savo ieškinyje remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą.