Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 12 d. paduotu pareiškėjo P. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes neteisingai vertino ir netinkamai nustatė, kad pareiškėjas nesiekė atsiskaityti su kreditoriais, ilgą laiką nesiėmė veiksmų pajamoms gauti. Bylos duomenimis patvirtinta, kad jis buvo išbrauktas iš advokatų sąrašo, dirbo teisininku individualios veiklos pagrindu iki 2022 m. spalio 4 d. ir Užimtumo tarnyboje buvo registruotas tik 2022 m. spalio 4 d; pareiškėjas gavo apsiūlymą dirbti teisininku bibliotekoje, tačiau darbo negavo, nes buvo pasirinktas kitas kandidatas. Pareiškėjas ieškojosi darbo, tačiau jo niekas nekvietė į pokalbius, vėliau jis susirado valymo darbų vykdytojo darbą, bet dėl didelio krūvio ir sveikatos problemų nutraukė šią darbo sutartį. Teismai neįvertino jo siekio rasti darbą, taip pat neatsižvelgė į jo galimybę jį rasti (senyvas amžius, sveikatos problemos). Byloje nenustatytas sąmoningas jo siekimas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015), kurioje išaiškinta, kad teismas turi išsamiai ir detaliai įvertinti asmens nemokumo ir nesąžiningumo aplinkybes. Vien tai, kad asmuo nepradėjo dirbti savo nemokumui sumažinti, neleidžia pripažinti, jog asmuo nesąžiningas. Asmens nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką jo nemokumui. Pareiškėjo atveju nemokumas atsirado ne dėl kokių nors tyčinių veiksmų, nepriklausė nuo jo valios. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, dėl sumažėjusio darbo krūvio sumažino PVM skolą, dalies skolos padengimui panaudojo skolintas lėšas, tikėdamasis, kad teisinio darbo paklausa ateityje padidės ir atsiras galimybė vėl tapti mokiu. Teismų praktikoje pažymima, kad net ir nesąžiningas elgesys neturi užkirsti kelio asmeniui bankrutuoti, jei jis tiesiogiai neturėjo poveikio nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-65/2015). Vertinimas kiekvienu atveju turi būti individualus. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas siekė pabloginti savo padėtį, jo elgesys turėjo neigiamos įtakos jo nemokumui, taigi teismai nėra nustatę, kad pareiškėjo veiksmai buvo nemokumo priežastis. Be to, teismai nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823-2022), kurioje aiškinama, jog kai nesutampa nesąžiningų asmens veiksmų atlikimo ir tapimo nemokiu laikas, tai laikas, kada asmuo elgėsi nesąžiningai, nėra reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.