Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2405-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
1-2405-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2405-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48016-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam D. B.,jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus r. apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

2) Vilniaus r. apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos),187 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės apribojimo;

3) Vilniaus r. apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, Vilniaus r. apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus r. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, 2020 m. rugpjūčio 17 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai, 2020 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpyje, nakties metu nuo 02.27 val. iki 02.30 val., adresu, (duomenys neskelbtini), betono nuolaužomis ir kojomis išdaužė transporto priemonės laukimo paviljono autobusų stotelės stiklus, kurių vertė 127,70 eurų, bei vieną kartą spirdamas koja nulaužė šalia stovėjusios smėliadėžės dangtį, kurios vertė 50,01 eurų, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė žmonių poilsį, UAB „JCDecaux Lietuva“ padarydamas 127,70 eurų turtinę žalą, o UAB „VSA Vilnius“ padarydamas 50,01 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad čia viskas buvo senokai, jis neprisimena kada, galimai gruodžio 8 d., nakties metu vyko įvykis. Tą vakarą jis buvo išgėręs, gėrė stiprius gėrimus, degtinę, ėjo namo, buvo susipykęs su mergina, kažkas buvo įvykę ir taip gavosi spontaniškai. Tokiu būdu jis išliejo savo pyktį. Prisimena, kad daužė stotelę, tai buvo (duomenys neskelbtini) pr. Galimai naudojo kažkokius įrankius, nelabai prisimena. Neprisimena, iš kur rado betono nuolaužas, gal kažkur šalia buvo. Į smėliadėžės dangtį, atrodo, spyrė iš kojos. Vėliau jau policija atvažiavo, jis ramiai stovėjo, nebėgo, iš karto pripažino savo kaltę, dėl savo elgesio labai gailisi, čia buvo alkoholio įtaka. Įvykio metu jis buvo vienas, aplink nematė žmonių, nepamena, ar važinėjo automobiliai aplinkui, paskui tik pamatė du pareigūnus. Buvo sulaikytas tą pačią naktį. Jis nuo stotelės nuėjo apie 10 metrų, užsidegė cigaretę ir pamatė pareigūnus, kurie jį sulaikė, kai pasakė, kad sudaužė stotelę. Savo veiksmus vertina blogai, šiuo metu keičia savo gyvenimą, šis įvykis buvo dėl alkoholio, dabar paskutiniu metu alkoholio nevartoja, priklausomybės neturi. Civilinius ieškinius pripažįsta, ten gaunasi apie 177 eurus, jis juos padengs, tam reikia dviejų savaičių. Jo mėnesinės pajamos būna įvairios pagal darbo kiekį, vidutiniškai po 600-800 eurų. Šiuo metu pas jį nėra jokių bylų. Išėjęs jis planuoja susituokti ir gyventi ramų gyvenimą. Jo draugės vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, kai jis išeis, jo draugė jį priims gyventi atgal, ji viską žino. Jis planuoja toliau dirbti pagal individualią veiklą, žiemą gal eis kažkur kitur dirbti oficialiai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad sutinka su visu jam pareikštu įtarimu, kad sudaužė stotelės stiklus, apgadino informacinį kelio ženklą „automatinė eismo kontrolė“, bei kad nulaužė šalia stovėjusios smėliadėžės dangtį. Kodėl tai padarė, negali atsakyti, bet savo veiksmų pasekmes suprato ir numatė, kokie gali būti to padariniai. Kiek pamena, tai autobusų stotelės stiklą išdaužė koja bei kitus apgadintus objektus spardė kojomis. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nežino, ar tai galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Tuo metu buvo vienas. Aplink save nepastebėjo jokių pašalinių asmenų. Viešoje vietoje nerėkavo, nevartojo necenzūrinių žodžių, tačiau gadindamas įtarime nurodytus objektus, suprato, kad tokiu būdu pažeidžia viešąją tvarką, už ką numatyta atsakomybė. Kaip ir minėjo, negali nurodyti priežasties, kodėl taip pasielgė, bet dėl savo veiksmų labai gailisi. Visą įvykį filmavo savo mobiliuoju telefonu. Po kurio laiko prie jo privažiavo policijos pareigūnai, jie jį sulaikė ne įvykio vietoje, t.y. ne prie autobusų stotelės, o prie šalia buvusio namo, t.y. už jo, jis tiesiog ten buvo nuėjęs, nuo nieko nesislėpė. Policijos pareigūnams nesipriešino bei jiems paklausus apie sudaužytą autobusų stotelę, pasakė, jog tai padarė jis. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi. Žalą ketina atlyginti iki 2021 m. vasario 15 d., t.y. po atlyginimo. Dokumentus dėl žalos atlyginimo su įmonėmis pateiks iki 2021 m. sausio 19 d. (2 t., b. l. 56-57, 61-62).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 8 d., 02.31 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas mato, kaip asmuo spardo autobusų stotelę (1 t., b. l. 4).

2020 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 8 d., apie 02.29 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras daužo viešojo transporto stotelės paviljono stiklus. Vilniaus aps. VPK PR pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, pagal požymius sulaikė įtariamąjį D. B.. Įvykis užfiksuotas Vilniaus aps. VPK stebėtojų vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietoje nustatyta, kad sudaužyti du paviljono stiklai, sulaužytas smėlio dėžės dangtis (1 t., b. l. 1).

Liudytojas K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d., apie 2.28 val., būdamas namie, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, išgirdo lauke kelis stiprius duslius smūgius. Suprato, kad garsas sklinda iš gatvės pusės. Pažiūrėjęs per balkoną, išgirdo triukšmą, pamatė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) stovi nepažįstamas vyras. Vyras buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, bet tai labiau spėjimas, nes jį matė iš viršaus, lieknas, apsirengęs juodos ar tamsiai mėlynos spalvos trumpą striukę, vienspalvę, su persiuvimais, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, kurio persiuvimai buvo vertikalūs, striukės jam atrodo horizontalūs, kelnės tamsios, bet spalvos įvardinti negali, kuo buvo apsiavęs, nematė, ar rankos buvo su pirštinėmis, nematė. Matė, kad stotelėje guli stiklo šukės, suprato, kad jis sudaužė stiklus. Jam nieko nesakė, bet iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Jį sujungė su policijos pareigūnais, kurie pasakė, kad jie šią vietą mato per vaizdo stebėjimo kamerą ir patikslino ar praneša būtent apie stotelėje stovintį vyrą. Jis tai patvirtino. Girdėjo, kad smūgiai nurimo, todėl pažiūrėjęs per langą į vidinį kiemą, nes galvojo, kad vyras šalinsis į minėtą pusę, išgirdo vyrišką balsą sušunkant „ant žemės“, „ar tu išdaužei stiklą“. Pažiūrėjęs pamatė, kad du pareigūnai laiko prie žemės prispaustą vyrą. Buvo tamsu, todėl nematė ar tai tas pats vyras. Jo veido nematė, todėl atpažinti gali tik iš drabužių. Įvykio nefilmavo (1 t., b. l 42).

2020 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas yra viešojo transporto stotelė (duomenys neskelbtini) ir jos prieigos. Stotelėje yra du keleivių paviljonai su stiklinėmis sienomis. Paviljonas Nr. 1 stovi prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio kampo. Paviljonas Nr. 2 prie kairiojo. Paviljonų sienų rėmuose sumontuoti stiklai, po vieną iš šonų ir trys galinėje sienoje. Paviljono Nr. 1 galinės sienos kairysis ir vidurinis stiklai sudaužyti. Rėmuose styro likusios stiklo šukės, kurios apžiūros metu krenta. Ant šaligatvio bei važiuojamosios dalies prie paviljono sienų guli daug stiklo šukių, didžioji dalis jų koncentruojasi paviljone prie sudaužytų sienų. Paviljono priekyje ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies guli betono nuolaužos, nuotraukose pažymėtos numeriais 1, 2, 3, 4. Paviljono prieigose, ant stiklo šukių biologinių skysčių (kraujo) pėdsakų nematyti. Prie paviljono Nr. 2 iš dešinės pusės stovi gatvės apšvietimo stulpas. Prie jo stovi geltonos spalvos plastikinė dėžė su smėliu. Prie dėžės, iš priekio, guli nulaužtas dangtis. Dangčio vyriai likę ant dėžės. Viduje supiltas smėlis. Ant stulpo sumontuotas kelio ženklas „fotoaparatas“. Ženklas nežymiai vertikaliai sulenktas. Ženklo kairėje pusėje yra trys horizontalūs įbrėžimai, pažeisti dažai. Prie paviljono Nr. 2 yra ženklas su stotelės pavadinimu. Šis paviljonas ir stotelės ženklas be akivaizdžiai matomų pažeidimų. Stotelėje ir ant prie stotelės esančių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų nematyti. Matoma vaizdo stebėjimo kamera sumontuota virš (duomenys neskelbtini) sankryžos (1 t., b. l. 30-39).

2020 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kurį 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė Vilniaus AVPK. Vaizdo įraše matyti filmuojama autobusų stotelėje stovintis paviljonas. Informacinis kelio ženklas – „automatinė eismo kontrolė“ yra įlenktas. Vaizdo įrašo laiku, t.y. 02:26:43 matyti ateinantis vyriškis, kuris dėvi tamsios spalvos megztinį su gobtuvu ant galvos, tamsios spalvos kelnes su baltos spalvos juostelėmis ant šonų, kairės ir dešinės pusės. Minėtas vyras, priėjęs prie kelio ženklo „autobusas“ jį kojomis pradeda spardyti, suduoda mažiausiai 4 kartus. Po to nueina prie geltonos spalvos dėžės, kurią kojomis taip pat spardo, po pirmo spyrio nukrenta dėžės dangtis bei antrą kartą šį dangtį nuspiria toliau. Po to nueina prie paviljono bei kojomis spardo paviljono stiklus. Po to vyras meta į stiklą daiktą, galimai akmenį, ir paviljono stiklas išdūžta. Išdaužtą stiklą spardo kojomis. Vaizdo įraše matyti, kaip asmuo iš megztino išsitraukia galimai telefoną bei jį laikydamas toliau gadina paviljono stiklą, t.y. vėl į stiklą mėto galimai akmenis, taip daužydamas paviljono stiklus. Vaizdo įrašo laiku, t.y. 02:31:00 vyras pasišalina iš įvykio vietos (1 t., b. l. 90-92).

2020 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. B. pateikė MRT „Huawei“, striukę – megztinį, sportines kelnes, batus (1 t., b. l. 64-66).

2020 m. gruodžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta D. B. pateiktų daiktų apžiūra (telefono, drabužių, avalynės). Telefone rastas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip asmuo daužo autobusų stotelėje esančio paviljono stiklą, girdimas stiklo šukių kritimas ant žemės. Drabužiai atitinka liudytojo pateiktus duomenis apie aprangą. Po apžiūros minėti daiktai gražinti D. B. pagal pakvitavimą (1 t., b. l. 67-74, 75).

Pagal UAB „VSA Vilnius“ pateiktą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), vienos smėlio dėžės įsigijimo kaina yra 50,01 Eur, tokiu būdu dėl smėliadėžės sugadinimo bendrovė patyrė 50,01 Eur dydžio žalą (1 t., b. l. 47-48).

Pagal UAB „JCDecaux Lietuva“ pranešime pateiktus duomenis, Transporto laukimo paviljono LORO modelio dviejų galinių stiklų kaina 75,12 Eur, pridėtinės išlaidos (administravimas, montavimo darbai ir kt.) sudaro 70 % nuo patirtų nuostolių, tokiu būdu viso materialinę žalą sudaro 127,70 Eur (1 t., b. l. 54).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 8 d., 02.55 val. D. B. buvo nustatytas 1,76 prom. girtumas (2 t., b. l. 44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis, bylai aktualiu laiku ir vietoje, būdamas girtas, daužė viešojo transporto stotelę, galimai naudodamas kažkokius įrankius, šalia buvusias betono nuolaužas, taip pat iš kojos spyrė į smėlio dėžės dangtį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad matė įvykį ir apibūdino veiką padariusį asmenį (jo aprangą), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir fiksuoti turto apgadinimai, o apžiūrėjus vaizdo įrašus matyti juos padaręs asmuo, D. B. pateiktų daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad D. B. dėvėti drabužiai sutapo su tais, kuriuos nurodė liudytojas K. B., bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. B., 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpyje, nakties metu nuo 02.27 val. iki 02.30 val., adresu, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent betono nuolaužomis ir kojomis išdaužė transporto priemonės laukimo paviljono autobusų stotelės stiklus, kurių vertė 127,70 eurų, bei vieną kartą spirdamas koja nulaužė šalia stovėjusios smėlio dėžės dangtį, kurio vertė 50,01 eurų, taip UAB „JCDecaux Lietuva“ padarydamas 127,70 eurų turtinę žalą, o UAB „VSA Vilnius“ padarydamas 50,01 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis pastaruosius veiksmus atliko viešoje vietoje – viešojo transporto stovėjimo stotelėje, jo įžūlų elgesį ir vandališkus veiksmus matė šalia buvęs liudytojas K. B., kurio poilsis buvo sutrikdytas, taip pat juos galėjo matyti ir kiti viešoje vietoje buvę ar galėję būti asmenys, tokiu būdu akivaizdu, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nutrauktas aplinkinių žmonių poilsis, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę D. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. B. – jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-32), iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturis kartus (2 t., b. l. 17-26). Nors kaltinamojo ankstesni teistumai yra dėl kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų, tačiau pažymėtina, kad šiame nuosprendyje aptariamą veiką jis padarė praėjus neilgam laiko tarpui (truputį daugiau nei mėnesiui) nuo ankstesnės bausmės atlikimo, tokiu būdu darytina išvada, kad ankstesnės bausmės kaltinamojo tinkamai nepaveikė ir nesulaikė jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų darymo. Nors kaltinamasis teismui teigė, kad šiuo metu savo gyvenimo būdą keičia, pastaruoju metu nevartoja alkoholio, tačiau byloje gauta tokiems kaltinamojo teiginiams prieštaraujančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kaltinamajam D. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista ir jam paskirta intensyvi priežiūra bei dokumentų paėmimas. Tačiau 2021 m. rugsėjo 8 d. gautas Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus raštas dėl intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimo, iš kurio matyti, kad D. B. nesilaiko intensyvios priežiūros sąlygų, 2021 m. rugsėjo 4 d. nustatyta, kad D. B. nutraukė apykoję ir namuose buvo rastas neblaivus (2,44 prom.), o 2021 m. rugsėjo 5 d., 03.12 val. nerastas namuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. B., priešingai savo teiginiams, savo gyvenimo būdo nekeičia, toliau vartoja alkoholį ir yra nelinkęs laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Tokiu būdu, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam skyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Visgi, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą sugadindamas turtą, tai padarė nakties metu, kuomet viešoje vietoje nebuvo daug žmonių (bylos duomenimis kaltinamojo nusikalstamą veiką matė tik vienas asmuo), o paties sugadinto turto vertė yra nedidelė, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant ne laisvės atėmimo, o arešto bausmę, nustatant 45 parų bausmės terminą – artimą šios bausmės vidurkiui, skirtinam už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. B. kaltę pripažino, todėl jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. gruodžio 8 d., nuo 02.40 val. iki 12.10 val. (2 t., b. l. 43, 46), ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir jis laikytinas atlikusiu jam paskirtą arešto bausmę.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 8 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. raštas dėl intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimo, kuriuo prašoma dėl D. B. daromų kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų (2021 m. rugsėjo 4 d. nustatyta, kad D. B. nutraukė apykoję ir namuose buvo rastas neblaivus (2,44 prom.), o 2021 m. rugsėjo 5 d., 03.12 val. nerastas namuose) spręsti dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo.

BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tačiau, remiantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, tiek ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms, tiek ir teismams baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmąją ar apeliacine instancija, paliekama diskrecijos teisė, esant atitinkamoms bylos aplinkybėms, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam taikomą kardomąją priemonę pakeisti (griežtesne ar švelnesne), arba panaikinti išnykus kardomosios priemonės taikymo pagrindams.

Nors šiuo atveju yra pateiktas Vilniaus AVPK OVS prašymas dėl intensyvios priežiūros, paskirtos D. B., pakeitimo griežtesne kardomąja priemone, tačiau teismas šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs siekiamus užtikrinti kardomosiomis priemonėmis tikslus, sprendžia, jog kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskyrus arešto bausmę, kuri šiam nuosprendžiui įsiteisėjus laikytina įvykdyta, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pakeitimas į griežtesnę, nėra tikslingas.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu UAB „VSA Vilnius“ pareiškė 50,01 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 2020 m. gruodžio 8 d., apie 02.29 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės nulaužto stovėjusios smėliadėžės (120 l talpos) dangtis. Pagal bendrovei išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), vienos tokios smėlio dėžės įsigijimo kaina yra 50,01 Eur. Tokiu būdu, sugadinus smėliadėžės dangtį, bendrovė patyrė 50,01 Eur žalą (2 t., b. l. 47). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta ieškinyje minėta sąskaita-faktūrą, iš kurios matyti, kad vienos smėliadėžės vertė yra 50,01 Eur (2 t., b. l. 49).

Taip pat baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu UAB „JCDecaux Lietuva“ pareiškė 127,70 Eur civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. buvo pastebėtas išdaužtas UAB „JCDecaux Lietuva“ priklausantis transporto laukimo paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini), stotelėje (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio bendrovė patyrė materialinę žalą, kurią sudaro paviljono dviejų galinių stiklų kaina 75,12 Eur ir pridėtinės išlaidos (administravimas, montavimo darbai ir kt.), sudarančios 70 % nuo patirtų nuostolių, tokiu būdu materialinę žalą iš viso sudaro 127,70 Eur (2 t., b. l. 54).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad civilinius ieškinius pripažįsta ir juos atlygins. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad tiek UAB „VSA Vilnius“ priklausančią 50,01 Eur vertės smėliadėžę, tiek UAB „JCDecaux Lietuva“ priklausančio transporto laukimo paviljono stiklus, 127,70 Eur vertės, savo tyčiniais veiksmais sugadino būtent kaltinamasis D. B.. Taigi, UAB „VSA Vilnius“ patirta 50,01 Eur turtinė žala ir UAB „JCDecaux Lietuva“ patirta 127,70 Eur turtinė žala yra padarytos kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad UAB „Vsa Vilnius“ ir UAB „JCDecaux“ civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini visiškai ir priteistini atlyginti iš kaltinamojo.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai 184,50 eurų dydžio išlaidas, susidariusias dėl jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažinta tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); EŽTT 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); EŽTT 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-333-318/2020).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D. B. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamojo D. B. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Elena Žilėnienė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą taip pat teikė advokatė Elena Žilėnienė.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant D. B. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, paties teigimu šiuo metu turintis pajamų iš individualios veiklos, teismui nekyla abejonių dėl jo gebėjimo gauti savarankiškas pajamas ateityje, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir kad aptariamo dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas jam būtų per didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas yra pagrįstas ir tenkintinas, bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos – 184,50 Eur kaltinamojo gynėjos advokatės teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Paketas Nr. 1, 2, 3 ir 4, kuriuose yra betono nuolaužos bei paketas Nr. 5, kuriame yra stiklo šukės, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą pagal 2020 m. gruodžio 17 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK004719 (1 t., b. l. 78) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

2) Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. gruodžio 8 d., nuo 02.40 val. iki 12.10 val., ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir jį laikyti atlikusiu šiuo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones –intensyvią priežiūrą ir dokumento paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „VSA Vilnius“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. UAB „VSA Vilnius“ naudai 50,01 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „JCDecaux Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. UAB „JCDecaux Lietuva“ naudai 127,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai 184,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Paketą Nr. 1, 2, 3 ir 4, kuriuose yra betono nuolaužos bei paketą Nr. 5, kuriame yra stiklo šukės, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą pagal 2020 m. gruodžio 17 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK004719 – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (išmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimai vykdomi į pasirinktą sąskaitą: Swedbank AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS Citadele bank Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; Luminor bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė