Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialą, įgaliotam atstovui Modestui Kuodžiui (nuotoliniu būdu),

tretiesiems asmenims S. L. (nuotoliniu būdu), M. L. (nuotoliniu būdu), trečiųjų asmenų S. L. ir M. L. atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei S. B., tretiesiems asmenims I. B., A. K., S. L., M. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2021-02-28 su draudėja S. L. sudarė gyventojų turto ir asmens civilines atsakomybes draudimo sutartį, kuria remiantis buvo apdraustas butas (duomenys neskelbtini), Šilutė. Draudėja 2022-02-05 informavo draudiką apie draudiminį įvykį, kurio metu iš viršutinio buto buvo užlietas butas. 2022-02-08 žalų tyrimo ekspertas E. A. apžiūrėjo draudėjos butą ir surašė defektinį aktą ir nustatė padarytą žalą. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino Draudėjai 3 720,05 Eur dydžio nuostolius.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 ir kt.). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

Kasacinio teismo detalizuota, kad savininkas, t. y. nuosavybės teisę disponuojantis asmuo turi pareigą nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo būstą, kad dėl būsto eksploatavimo nebūtų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims, taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala, tinkamai rūpintis savo privačia nuosavybe (t. y. rūpintis būsto techniniu stoviu, būsto įrangos techninių reikalavimų užtikrinimo ir t. t.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti sąlyga savininko civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) asmens neteisėti veiksmai kaimyninio buto užliejimo suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo; ii) netinkamas turto valdymas yra turto (tiek nekilnojamojo (statinio (pvz., buto ar butui priklausančių įrenginių ir kitokių jo techninių konstrukcijų), tiek kilnojamojo (pvz., bute esančios buitinės technikos)) techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas turto eksploatavimas. Netinkamas eksploatavimas (naudojimas) yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto (ar daikto, be kita ko, buities daiktų) naudojimasis tokiu būdu, kad daroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad užpylimo metu atsakovei nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės m. Atsakovė pripažįsta, kad šis butas yra virš užlieto S. L. ir M. L. buto. Atsakovės argumentų kontekste pažymėtina, kad buto savininkas privalo rūpintis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jis tuo turtu naudojasi, jame gyvena. Atsakovė neneigia, kad jai priklausančiame bute įvyko vandens pratekėjimas, tai patvirtino ir trečiasis asmuo I. B..

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, kad gadinantis vandens poveikis buvo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvusios santechnikos įrangos. Atsakovė, kaip buto savininkė, privalėjo jai nuosavybės teise priklausantį butą ir jame esančią įrangą taip prižiūrėti, kad nebūtų daroma žalos žemiau esančioms patalpoms, tačiau šiuo atveju savo pareigos nevykdė ir būtent dėl to įvyko užpylimas ir atsirado žala, kurią atlygino draudikė. Taigi šiuo atveju yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nenustatyta, o statinių savininko deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei, kaip buto savininkei, šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė ir ji turi pareigą atlyginti padarytą žalą.

Dėl žalos dydžio

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „Remeks“ ir paskaičiavo žalos dydį, buvo išsiųsta draudimui peržiūrėjimui, ji buvo negalutinė ir jis jos nederino. Kokia galutinė sąmata buvo nežino. Buvo nuvykęs apžiūrėti patalpas (duomenys (duomenys neskelbtini). Buvo užlietos lubos, sienos ir grindys, smulkiau neprisimena. Nuostoliai baldams atsirado todėl, kad tvarkant sienas reikia išmontuoti baldus. Sąmatoje įsivėlusi klaida, 30 m². virtuvės spintelių negalėjo būti. Kokia draudimo suma buvo išmokėta nežino. Patalpos buvo vientisos, laminatas buvo vientisas, nebuvo jokių slenksčių, todėl laminato kaina apskaičiuota visoms patalpoms. Pagal nuotraukas virtuvėje buvo dalis plytelių ir dalis laminato. Matavimus atliko su lazeriu.

Iš Teismo ekspertizės akto nustatyta, kad pašalinti nuostolius bute (duomenys neskelbtini), Šilutės m., dėl 2022-02-02 įvykusio užliejimo, reikėjo atlikti tokius atkūrimo darbus: Virtuvės sienų dažymas – 20,4 m²; Virtuvės lubų dažymas – 10,8 m²; Laminuotų grindų dangos keitimas – 20,39 m²; Virtuvės spintelių permontavimas – 3,0 m². Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad nuostolių pašalinimo, dėl 2022-02-02 įvykusio užliejimo, atkūrimo darbų vertė skaičiuojant pagal 2021 m. spalio mėnesio kainas yra 1 313,85 Eur su PVM.

Teismo ekspertas S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad atlikdamas ekspertizę apžiūrėjo abu butus. Sugadinimai buvo nustatyti pagal butų savininkų paaiškinimus, pateiktas fotonuotraukas, buto inventorinius duomenis. Pagal paaiškinimus buvo nustatyta, jog buvo aplietos 3 virtuvės sienos bei lubos, laminato danga, viena ar dvi lentutės laminato dangos hole. Darbų kainos buvo paskaičiuotos naudojant SISTEL programą. Užlieta buvo tik virtuvė. Nebuvo būtinybės keisti grindų koridoriuje ir miegamajame. Už spintelių permontavimą kaina 44 Eur. Dėl apsauginės plėvelės jos įskaičiuojamos prie papildomų darbų. Šiukšlių išvežimas įvertintas 10 eurų. Suma buvo paskaičiuota naudojant SISTEL programą. Dėl spintelių apgadinimo - nieko negali pasakyti, baldų nevertino. Tai nepriskiriama statybos darbams. Statybinės išlaidos (9%) į šią sumą įeina šiukšlių pašalinimas ir statybinio laužo pašalinimas. Tai papildomos išlaidos. SISTEL programoje nurodyta iš ko susideda šios išlaidos. SISTEL vienintelė programa, kuri užregistruota SSVA. Virtuvės laminato danga buvo pažeista mechaniškai. Nuotraukos padarytos 3 dienos po įvykio. Laminatas sujungtas su grindų plytelėmis. Visas laminatas keičiamas virtuvėje ir hole. Koridoriuje ir miegamajame laminatas nebuvo pažeistas.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė remonto, kuriuo būtų galima atstatyti draudėjos patalpas į būklę, buvusią iki apliejimo, įrodinėja lokaline sąmata, fotonuotraukomis.

Atsakovė atkūrimo kaštams nustatyti, prašė paskirti Teismo ekspertizę, kurios metu buvo paskaičiuoti mažesni darbų, medžiagų ir kt. kaštai, nei nurodyta ieškovo pateiktuose skaičiavimuose, kuriuose, kaip pripažino ir skaičiavimus atlikęs liudytojas E. A., yra nurodyti netikslūs paskaičiavimai.

Esant šioms aplinkybėms teismas atsižvelgdamas į Ekspertizės akte bei prie jo pridėtoje lokalinėje sąmatoje nurodytus paskaičiavimus, bei byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad užliejimo metu buvo sugadintos virtuvės lubos, sienos, virtuvės bei holo laminatas ir šių objektų atkūrimo darbų vertė skaičiuojant pagal 2021 metų kainas yra 1313,85 Eur su PVM. Teismo vertinimu, ši suma laikytina įrodyta, pagrįsta, todėl priteistina ieškovui iš atsakovės.

Atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, bei neišreiškė pozicijos dėl reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Tokie duomenys bei skaičiavimai teismui nepateikti, todėl nevertintini.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).

Ieškovė rašytiniais įrodymais (CBP-3772 priedai) pagrindė 84,86 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas – 84 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 0,86 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro išrašą. Šiuo teismo sprendimu buvo patenkinta 35,32 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 29,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos Kauno skyriaus 2023-01-31 sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-00777 atsakovė S. B. 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. 2023-10-19 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad išlaidos už S. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 1880 Eur. Šiuo teismo sprendimu buvo atmesta 84,86 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 1215,98 Eur, o atsakovei likusi suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Likusi atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (664,02 Eur) atlygintina valstybės biudžeto lėšomis.

Tretieji asmenys S. L. ir M. L. patyrė 1200 Eur išlaidų susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Iš atsakovės S. B. priteistina 423,84 Eur bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims M. L. ir S. L..

Nagrinėjamoje byloje susidarė 109,41 Eur pašto išlaidos, kurios priteisiamos valstybei iš šalių proporcingai tenkintų reikalavimų sumai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Ieškovo prašymu į posėdį buvo kviečiamas ekspertas S. Š., todėl išlaidos susijusios su šio eksperto dalyvavimu teismo posėdyje priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 285 - 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vieną tūkstantį trylika eurų 85 ct) 1313,85 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1313,85 Eur sumą nuo 2022-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,97 Eur bylinėjimosi išlaidų ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 1215,98 bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusią dalį – (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 02 ct) 664,02 Eur – antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėti valstybės biudžeto lėšomis.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, (septyniasdešimt vieną eurą 11 ct) 71,11 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, (du šimtus penkiasdešimt eurų) 250 Eur S. Š. už jo, kaip eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (trisdešimt aštuonis eurus 29 ct) 38,29 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 84 ct) 423,84 Eur bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims S. L. ir M. L..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.