- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- A18.-2200-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01773-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. A.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Advokatai
- Laurynas Purlys
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atstovui Mariui Brigmanui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-41830-2020 nurodyta, kad S. A., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuri yra gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies patalpų bendrasavininkė ir naudotoja, direktore, neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas 1) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2020 m. vasario 5 d. gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas 2) pateiktų įpareigojimų, t. y. iki Akte 2 nurodytos datos ir iki šios dienos (2020 m. birželio 30 d.) Skyriaus specialistai negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, be to, pažeidžiama Statybos įstatyme numatyta statinių naudotojų pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 2 p.), nes neatlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas. Konstatuota, kad S. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2–4).
Administracinėn atsakomybėn traukiama S. A. su 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. SAVAD-13-ANR_P-41830-2020 nesutiko, patvirtino, kad jį gavo ir nurodė, kad savo poziciją išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) matyti, kad dalyvaujant statinio (-ių) techniniam prižiūrėtojui V. L. (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2018 m. rugsėjo 1 d. statinio techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)vykdo (duomenys neskelbtini) komercinių patalpų techninę priežiūrą), pagal iš anksto V. L. siųstą Skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. informacinį raštą Nr. A51-48591/19(3.3.2.26E-UK) „Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros patikrinimo”, patikrinime taip pat dalyvaujant šio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų naudotojams, UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotinei T. D. (2019 m. balandžio 30 d. įgaliojimas) 2019 m. gegužės 31 d. nuo 11.00 val. iki 13.00 val. buvo patikrinta statinio (-ių) naudotojo atliekama statinio (-ių) techninė priežiūra. Nustatyta, kad techninis prižiūrėtojas nepateikė: statinio projekto, statinio techninio paso, statinio tyrimų ir audito išvadų, o parodė, kad statinio techninės priežiūros žurnalas ir statinio apžiūrų aktai yra ir pildomi. Statinio techninis prižiūrėtojas V. L. parodė, kad yra 2018 m. rugsėjo 1 d. Statinio techninės priežiūros sutartis Nr. 2018/09/01, taip pat šie statinio techninės priežiūros dokumentai: 2014 m. Statinio kasmetinės apžiūros aktas; 2015 m. Statinio kasmetinės apžiūros aktas; 2017 m. gruodžio 22 d. Kasmetinės apžiūros aktas Nr. 1; 2018 m. birželio 22 d. Kasmetinės apžiūros aktas Nr. 2; 2018 m. rugsėjo 2 d. Neeilinės apžiūros aktas Nr. 3; 2019 m. vasario 11 d. Neeilinės apžiūros aktas Nr. 4; 2019 m. kovo 12 d. Kasmetinės apžiūros aktas Nr. 5; 2019 m. gegužės 20 d. Neeilinės apžiūros aktas Nr. 6, tačiau šių dokumentų turinio išnagrinėjimui neleido jų perfotografuoti ar išsivežti į Skyrių. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) gamybinį pastatą, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė: rūsio ir pirmo aukšto patalpų viduje – patenkinama, išorėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės – bloga, antro ir trečio aukšto – bloga; palėpė apžiūrima nebuvo. Detaliau būklė aprašyta UAB (duomenys neskelbtini) inicijuotame ir Skyriui iki šio patikrinimo pateiktame 2019 m. balandžio 24 d. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, pasirašytame statinio ekspertizės vadovo prof. habil dr. L. U. ir eksperto asistento M. V. Šio akto baigiamosiose išvadose, be kita, nurodyta, kad: „Statinio ekspertizės metu išnagrinėta pateikta dokumentacija, apžiūrėtas pastatas, (duomenys neskelbtini), atlikta defektų fotofiksacija, ištirta pastato esamų laikančiųjų konstrukcijų techninė būklė, nustatytas defektų poveikis pastato laikantiesiems konstrukciniams elementams, pateiktas defektų apibendrinimas lentele, išanalizuotas defektų išdėstymas pastato plane, ištirtas pasiskirstymas pagal pastato aukštus. Ekspertizės metu nustatyta, kad viso statinio konstrukcijos nuo ašies ,,1“ iki ašies „20“ tarpusavyje yra tiesiogiai susijusios: viena kitą laiko, apkrauna, susikabintos į vieningą sistemą ir stabilizuoja bendrąjį mechaninį darbą. Ištyrus statinio nuo „1“ iki „20“ ašies antrame, trečiame ir palėpėje esančias konstrukcijas, nustatyta: 1) antrojo ir trečiojo aukštų perdangos pažeistos drėgmės ir naftos produktų. Perdangos yra supleišėjusios, pažeistas laikančios armatūros apsauginis betono sluoksnis. Armatūra nedirba darniai su betonu. Stipri armatūros korozija. Reikia parengti stiprinimo projektą – sustiprinti perdangą arba pakeisti nauja; 2) sienos ties perdangomis pažeistos naftos produktų, sumažėjusi plytų laikomoji galia. Reikia parengti stiprinimo projektą – sustiprinti sienų konstrukcijas: 3) stogo danga yra nesandari ir tūri neigiamą poveikį vidinėms statinio konstrukcijoms. Grebėstai yra pažeisti puvimo proceso. Stogo danga tūri asbesto, kuris pavojingas žmonių sveikatai. Rekomenduotina stogo dangą ir grebėstus pakeisti naujais; Ekspertas daro išvadą, kad statinio laikančiosios konstrukcijos neatitinka STR 2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos“, STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Ekspertas daro išvadą, kad laikančiųjų konstrukcijų nustatytų defektų poveikis statiniui yra labai reikšmingas: tiriant pastato pamatus, mūro sienas, perdangas, laiptines bei sijas nustatyta daug III kategorijos (pavojingi defektai) ir IV kategorijos (avariniai defektai) defektų. Labiausiai pažeistos yra laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti. Ekspertas daro išvadą, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), laikančiosios konstrukcijos neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų. Ekspertas išnagrinėjęs statinio techninę būklę daro išvadą, kad siekiant išvengti statinio su avariniais defektais griūties, saugumo sumetimais, kaip nurodyta 16 punktu iš STR 1.03.01:2016, būtina imtis tokių neatidėliotinų veiksmų: nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, atidengti visas laikančiąsias konstrukcijas ir kruopščiai ištirti, tyrimo rezultatų pagrindu parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo techninį darbo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba net pakeitimo statybos-remonto darbus <>“. Pagal Skyriui iki šio patikrinimo pateikto 2019 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto informaciją Statinio būklės vertinimo ekspertizės akto Nr. 190417-1 (prof. habil. dr. L. U.) kopija buvo pateikta šio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų naudotojams ir šios pastato dalies techninę priežiūrą atliekančiam techniniam prižiūrėtojui V. L. Pastarieji teigė, kad turi kito eksperto išvadas, pagal kurias būklė netraktuojama kaip avarinė ir naudojimas galimas, tačiau tokių išvadų nepateikė. Skyriui UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 6 d. raštu reg. Nr. A50-15974/19 teikė susipažinti su ekspertizės rangovo MB (duomenys neskelbtini) (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. birželio 5 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. SEA-823, pasirašyto eksperto M. S. (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Aktas), kopiją. Akto išvadose nurodyta, kad: „Ekspertas, atlikus statinio tyrimus bei išnagrinėjęs pateiktą informaciją, nustatė, kad statinys neatitinka STR 2.01.01(1):2005 ,,Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bei kitų esminių statinio reikalavimų. Dėl konstrukcijų defektų statinys yra avarinės būklės. Statinio avarinės būklės likvidavimą vykdyti vadovaujantis STR 1.03.01:2016 ,,Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ bei kitais galiojančiais statybos teisės aktais.“, taip pat nurodyta, jog: „Dalinės stalinio ekspertizės metu pastatas apžiūrėtas tik dalinai. Apžiūrėtoje statinio dalyje nustatyti laikančių konstrukcijų avarinės būklės defektai pagal STR 1.03.01:2016 ,,Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ klasifikaciją, kurie tiesiogiai susiję su rūsio ir pirmo aukštų konstrukcijomis. Rūsys ir pirmasis aukštas nėra papildomai izoliuoti ar kaip nors kitaip apsaugoti nuo viršutinių aukštų griūčių, todėl galima statinio avarija per kelis aukštus. Dėl šių aplinkybių, kaip nurodyta STR 1.03.01:2016 16 punkte būtina imtis tokių neatidėliotinų veiksmų: „<...> statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka“. Rekomenduotina nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, atidengti visas laikančiąsias konstrukcijas ir kruopščiai ištirti pilna statinio apimtimi, tyrimo rezultatų pagrindų parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba net pakeitimo statybos-remonto darbus.“. Techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymas ir įvertinimas: 1) statinio techninės priežiūros žurnalo tvarkymas (nuolatinių stebėjimų įrašai, apžiūrų aktų registravimas, reikalavimai dėl defektų pašalinimo bei jų vykdymas ir kt.) – statinio techninės priežiūros žurnalo, nuolatinių stebėjimų, apžiūrų aktų registravimo, reikalavimų dėl defektų pašalinimo bei jų vykdymo turinys neišnagrinėtas ir neįvertintas, nes šie dokumentai nebuvo pateikti vertinimui; 2) periodinių ir specializuotų apžiūrų atlikimas ir jų išvadų vykdymo organizavimas – periodinių ir specializuotų apžiūrų atlikimo ir jų išvadų vykdymo organizavimo turinys neišnagrinėtas ir neįvertintas, nes šie dokumentai nebuvo pateikti vertinimui; 3) remonto būtinumas ir jo organizavimas – atitinkamų statybos darbų atlikimas šio pastato techninei būklei gerinti (taip jų konstrukcijoms stiprinti) yra būtinas, tačiau tokie darbai turi būti numatyti teisės aktų nustatyta tvarka parengtame statinio projekte, kurio parengimas turi būti inicijuotas šio pastato naudotojų sutarimu; 4) Statinio techninis prižiūrėtojas V. L. vykdo šio pastato dalies – rūsio ir pirmo aukšto patalpų – techninę priežiūrą, pildo statinio techninės priežiūros dokumentus, tačiau statinių naudojimo priežiūros vykdytojui jų neteikė išnagrinėti ir įvertinti, todėl nėra galimybės įvertinti, ar statinio techninės priežiūros žurnale tinkamai ir išsamiai pildomos skiltys: Dėl pastato būklės nuolatinių stebėjimų - „Įrašo data“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“, ,,Rekomenduoti darbai defektams pašalinti“, „Priežiūros vadybininko parašas“, ,,Atlikti darbai ir jų įvykdymo data“, Dėl kasmetinių apžiūrų - „Apžiūros akto registracijos numeris ir data“, ,,Apžiūros vadovas ir vykdytojai (vardas, pavardė)“, ,,Pastebėti defektai (defektų nerasta)“, ,,Rekomenduoti darbai defektams pašalinti“, ,,Atlikti darbai ir jų įvykdymo data“; Dėl neeilinių apžiūrų - ,,Apžiūros akto registracijos numeris ir data“, ,,Apžiūros vadovas ir vykdytojai (vardas, pavardė)“, ,,Apžiūros tikslas“, ,,Svarbiausios apžiūros išvados“, ,,Rekomenduoti darbai defektams pašalinti“, ,,Atlikti darbai ir jų įvykdymo data“; Dėl statybinių tyrinėjimų - ,,Statybinių tyrinėjimų sutarties numeris“, ,,Statybinių tyrinėjimų vadovas (vardas, pavardė), organizacija, įmonė“, ,,Statybinių tyrinėjimų tikslas“, ,,Svarbiausios statybinių tyrinėjimų išvados“, ,,Statybinių tyrinėjimų ataskaitos registravimo numeris ir data“, kt. bei nėra galimybės objektyviai įvertinti šio statinio techninio prižiūrėtojo veiklos. Šiame akte nurodyti reikalavimai:
1) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Nauju nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, nustatyta tvarka, paskiriant viso pastato techninį prižiūrėtoją;
2) pateikti statinių naudojimo priežiūros vykdytojams Skyriui: informaciją apie statinio paskirtą techninį prižiūrėtoją (dokumento kopija); statinio 2019 metų kasmetinės apžiūros aktą (dokumento kopija); statinio techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus (jeigu yra), projektą (dokumentus pateikti susipažinimui);
3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas;
4) apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių (b. l. 5–10).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2020 m. vasario 5 d. gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) matyti, kad nustatyta, jog pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo. Dalis savininkų (l aukšto patalpų savininkai) techniniu prižiūrėtoju paskyrė A. N. (at. Nr. 7241). kita dalis (2, 3 aukštų patalpų savininkai) – K. K. (at. Nr. 39165). Apžiūroje dalyvavo pastato dalių savininkai (naudotojai) arba jų atstovai. Techninis prižiūrėtojas nepateikė statinio projekto. Pastato techninį-energetinį pasą pateikė K. K. Kadangi nepaskirtas vienas techninis prižiūrėtojas, pildomi du atskiri žurnalai, toks techninės priežiūros organizavimas neatitinka Statybos įstatymo (48 str. 1 d.) ir STR 1.03.07:2017 (32, 33 p.) reikalavimų. Kadangi nepaskirtas vienas techninis prižiūrėtojas, viso pastato bendros apžiūros nevykdomos, apžiūros vykdomos atskiras aukštais, toks techninės priežiūros organizavimas neatitinka Statybos įstatymo (48 str. 1 d.) ir STR 1.03.07:2017 (32, 33 p.) reikalavimų. Techninis prižiūrėtojas pateikė 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktą Nr. 190418-1, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo aktą SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d. doc. dr. S. S. statinio ekspertizės aktą Nr. 19-12/12. Nepateikė techninės priežiūros taisyklių ir norminių dokumentų. Atrankos būdu apžiūrėjus gamybos, pramonės paskirties pastatą, nustatyta, kad jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga. Antrojo ir trečiojo ankštų perdangos, perdangų sijos pažeistos drėgmės ir naftos produktų, jos yra supleišėjusios, pažeistos laikančios armatūros apsauginis betono sluoksnis. Dėl buvusio gaisro dalis trečiojo aukšto patalpų yra aprūkusios. Stogo danga yra nesandari. Pastato vakarinėje pusėje, vykdytų griovimo darbų vietoje, atkastos ir paliktos atviros rūsio, pamatų konstrukcijos. Vykdant pastato kiemo korpusų griovimų darbus buvo faktiškai atlikta tik dalis darbų, visi statybos darbai neužbaigti, po griovimo darbų priestatų mūro konstrukcijos paliktos nesutvirtintos ir yra nestabilios. Priestato 2¹p/p nuardytos mūrinių sienų dalys paliktos nesutvirtintas, kai kurios plytos išsikišusios, akivaizdžiai atšokusios nuo sienos konstrukcijos. Vakarinėje pastato pusėje išorinės sienos plytų mūras vietomis pažeistos erozijos, atskiros mūro sienų vietos permirkusios naftos produktais, viršutinėje sienos dalyje matoma atvira ertmė. Šiaurės vakarinėje pastato sienos dalyje ties pastato kampu susiformavę vertikalūs trūkiai, einantys per visus pastato aukštus. Antro ir trečio aukštų langai be stiklų, apdengti plėvele. Antrame ir trečiame pastato aukšte elektros instaliacija dalinai išmontuota. Apžiūros metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), V. J. ir L. J. nuosavybės teise valdomos patalpos yra naudojamos. 2019 m. liepos 26 d. techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19 (2.9.2.8-UK9) įpareigojimai nėra įvykdyti: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymas ir įvertinimas: nepaskirtas vienas techninis prižiūrėtojas, du techniniai prižiūrėtojai nebendradarbiaudami vykdo vieno pastato atskirų aukštų, kurio bendro naudojimo konstrukcijos neatsiejamos, nuolatinius statinio būklės stebėjimus, pildo atskirus žurnalus. Tokiu būdu nėra vieningo pastato nuolatinių stebėjimų vykdymo ir pastato pagrindinių konstrukcijų defektų fiksavimo. Nekoordinuojami veiksmai tarpusavyje dėl nustatytų defektų ir avarinės būklės požymių likvidavimo darbų organizavimo. Pastato naudotojai nevykdo Statybos įstatymo (48 str. 1 d.) ir STR 1.03.07:2017 (32, 33 p.) reikalavimų; nepaskirtas vienas techninis prižiūrėtojas, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą, kasmetinės apžiūros vykdomos dviejų techninių prižiūrėtojų, atskirais pastato aukštais, atskirų kasmetinių apžiūrų metu neįvertinamas viso esamo statinio tyrimų poreikis, viso pastato defektai ir viso pastato remonto darbų poreikis visumoje, neįvertinama bendrai viso pastato nuolatinių stebėjimų kokybė, toks techninės priežiūros organizavimas neatitinka Statybos įstatymo (48 str. 1 d.) ir STR 1.03.07:2017 (32, 33 p.) reikalavimų; būtini remonto darbai nevykdomi: nėra šalinami 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d. doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 nurodyti defektai. Šiame akte siūloma / reikalaujama:
1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d. doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus;
2) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudaryti komisiją, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą;
3) nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2¹p/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąja sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę. Apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Skyrių (b. l. 14–15).
Iš 2020 m. liepos 15 d. S. A. rašytinių paaiškinimų matyti, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) vadovė. Minėtai bendrovei nuosavybės teise priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios gamybiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) valdomos patalpos yra gamybinio pastato rūsyje ir pirmajame aukšte. S. A. įsitikinimu, nėra jokio pagrindo jos bausti administracine tvarka. Nuo pat gamybinio pastato eksploatavimo pradžios (t. y. 1961 m.) šiame statinyje veikė grąžtų gamykla. Didžioji dalis pastato patalpų priklausė AB (duomenys neskelbtini). Ilgą laiką pastato patalpų savininkai (t. y. rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai) ir AB (duomenys neskelbtini) puikiai sugyveno ir tarp jų jokių nesutarimų nebuvo. Situacija pasikeitė, kai dalį patalpų iš AB (duomenys neskelbtini) įsigijo su (duomenys neskelbtini) bendrove susijusi įmonė UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės darė pastato patalpų savininkams (t. y. rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams) spaudimą, kad jie besąlygiškai pritartų teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. Galiausiai, po pastato patalpų savininkų derybų, rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasarą susitarė, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai neprieštaraus pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo (teritorijos) pertvarkymui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015 m. birželio 12 d. sutartimi (toliau – ir Sutartis). UAB (duomenys neskelbtini) šia Sutartimi kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotos pastato dalies griovimo (jo sklandžiu) procesu. UAB (duomenys neskelbtini) dalies pastato griovimo darbus pradėjo 2015 m. rudenį. Nugriovus pastato dalį, kliudžiusią B23 kvartalo tolimesniam vystymui, likusi pastato dalis (t. y. ta dalis, kuri nebuvo griaunama) buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Įgyvendinant statytojo funkcijas (pareigas), nebuvo nugriauti pastato priestatai bei neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio būklės nepablogėjimą. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, gindami savo, kaip pastato bendraturčių, teises ir siekdami užkirsti kelią tiek statinio konstrukcijoms, tiek jų valdomoms patalpoms daromai žalai, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijavę civilinę bylą (Nr. 62-267-294/2020, kuri inicijuota dar 2018 m.), kurioje, be kita ko, yra reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą – atlikti būtinus statybos darbus vykdytų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti. Į šią bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu yra įtraukti ir dabartiniai gamybinio pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Deja, minėti subjektai nė vieno iš pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų reiškiamų reikalavimų iš esmės nepalaiko. Nėra palaikomi net ir tie reikalavimai, kurie būtų naudingi visiems pastato patalpų savininkams, t. y. kad bendra statinio bei jo konstrukcijų būklė neblogėtų. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų (įskaitant UAB (duomenys neskelbtini)) įsitikinimu, jau sudarant Sutartį buvo žvelgiama į priekį ir konstruojama schema, kaip ateityje statytojui būtų galima sumažinti savo atsakomybę, išvengiant prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Sandorių grandine, perleidžiant patalpas, kurios turėjo likti nenugriautoje statinio dalyje, susijusiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau UAB (duomenys neskelbtini), buvo siekiama sudaryti sąlygas, kad ankstesnio savininko įsipareigojimai, kylantys tiek Sutarties, tiek statybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, galėtų būti nevykdomi. Pabrėžtina, kad pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo tikslais 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 1-JVS, kurios sudarymą inicijavo rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai. Šios bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos pasirinkimas yra išviešintas (registruotas) VĮ Registrų centre. Pasirenkant šią bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą, buvo inicijuojamas ir organizuojamas 2018 m. gegužės 24 d. pastato patalpų savininkų susirinkimas, kuriame patalpų savininkai balsavo ir priėmė sprendimą nurodytu klausimu. Ne kartą buvo prašoma gamybinio pastato kitų patalpų savininkų (t. y. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) rūpintis bei tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas ir tuo pačiu prisijungti prie jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, tačiau to padaryti minėti subjektai nesutiko. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, matydami akivaizdžiai neužbaigtus UAB (duomenys neskelbtini) vykdytus griovimo darbus, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, statinio techninę priežiūrą šiai dienai yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N. (kvalifikacijos atestato Nr. 7241) (2019 m. gruodžio 1 d. statinio techninės priežiūros sutarties Nr. 2019/12/01 pagrindu). Šiuo atveju statinio techniniam prižiūrėtojui yra pavesta atlikti viso pastato techninę priežiūrą. Todėl nesutiktina su administracinio nusižengimo protokole dėstoma pozicija, kad neva nėra paskirtas vienas gamybinio pastato techninis prižiūrėtojas. Šiuo atveju jis yra paskirtas. Kitas klausimas, kad pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai piktybiškai nesudaro galimybių A. N. patekti į jų valdomas patalpas, todėl pasamdytas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas (įskaitant bendrojo naudojimo objektus / konstrukcijas). Po savivaldybės atlikto pastato techninės priežiūros patikrinimo ir toliau matant, kad situacija (t. y. dalies savininkų jų valdomo turto / patalpų visiška nepriežiūra) iš esmės nesikeičia (negerėja), pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbų, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos (kritulių) poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą, vykdymą. Apie tai net kelis kartus buvo pranešta tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini). Viršutinių aukštų patalpų savininkų buvo prašoma leisti patekti į jų patalpas remonto darbų vykdymui (įskaitant tikslių sprendinių nustatymą), taip pat pateikti informaciją, ar jie geranoriškai prisidės prie darbų vykdymo (2020 m. kovo 10 d., 2020 m. gegužės 11 d. pranešimais). Į pirminį pranešimą (2020 m. kovo 10 d.) nei iš vieno adresatų nebuvo sulaukta jokios reakcijos. Į antrąjį pranešimą atsakė tik UAB (duomenys neskelbtini), kuris kategoriškai nesutiko su statinio stogo konstrukcijų remonto darbų vykdymu. Gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami atlikti būtinus bendrųjų konstrukcijų tvarkymo darbus, sudarė sutartį su rangovu UAB (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 6 d. rangos sutartis). Ši bendrovė šiai dienai yra atlikusi ir užbaigusi priekinio fasado (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) detalių skardinimo darbus – buvusios atviros angos statinio stoge, dėl ko kritulių vanduo patekdavo ant kitų konstrukcijų (sienų ir pan.) bei į pastato vidų, yra uždengtos. Remonto darbų vykdymo faktą patvirtina atliktų darbų aktas, remonto darbų pridavimo aktas ir išrašyta PVM sąskaitą faktūra (3 034,04 Eur su PVM). Atitinkamai, stogo konstrukcijų remonto (sutvarkymo) darbai toliau bus tęsiami ir iš vakarinės (kiemo) pusės. Pažymėtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) visiškai ignoruojant jam, kaip statytojui, vykdžiusiam griovimo darbus, tenkančias pareigas, pastato rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai, pasitelkdami rangovą UAB (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) nenugriautų priestatų konstrukcijų tvarkymo (stiprinimo) darbus. Kaip yra žinoma savivaldybei, teismo ekspertas doc. dr. S. S. 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 19-12/12 būtent jų būklę įvertino kaip itin prastą (blogą). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09. Šiuo metu su rangovu (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)) yra sudaryta rangos sutartis dėl dviejų priestatų remonto darbų (2020 m. birželio 23 d. rangos sutartis Nr. 2020/06/23). Šiais darbais bus sutvirtintos ir sutvarkytos nenugriautų priestatų konstrukcijos – numatyta darbų kaina 6 050,86 Eur (įskaitant PVM). Statybvietė yra perduota rangovui darbų vykdymui (atlikimui) (2020 m. birželio 25 d. statybvietės priėmimo-perdavimo aktu). Dalis darbų jau šiai dienai yra atlikta – pilnai perdengtas vieno iš priestatų stogas, sutvirtinti aptrupėję mūriniai kampai gelžbetoniu. Taigi statytojui (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)) elgiantis neteisėtai, rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra pasiryžę patys operatyviai atlikti opiausių konstrukcijų remonto (tvarkymo) darbus, vėliau šia apimtimi patirtų išlaidų kompensavimo reikalaujant iš statytojo. Kaip matyti, gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai / naudotojai (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), V. J. ir L. J.) rūpinasi ir prižiūri jiems priklausantį turtą bei vykdo savivaldybės nurodymus užtikrinti konstrukcijų sutvarkymo / sutvirtinimo darbų atlikimą, ko tikrai negalima pasakyti nei apie UAB (duomenys neskelbtini), nei apie UAB (duomenys neskelbtini), nei apie UAB (duomenys neskelbtini), kurie sąmoningai veikia taip, kad statinio būklė būtų bloginama. Iš savo pusės pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra atlikę visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad statinio techninė priežiūra būtų organizuojama ir vykdoma. Nesąžiningai elgiasi pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai, nesudarydami galimybių techniniam prižiūrėtojui patekti į jų valdomas patalpas ir atlikti jų (bei bendro naudojimo objektų) apžiūrą. Taigi šiuo atveju gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalies, požymių, nes šie subjektai pagal savivaldybės nurodymus (pastabas) imasi visų nuo jų asmeniškai priklausančių priemonių, kad gamybinio pastato būklė nebūtų bloginama ir būtų užtikrinta tinkama statinio priežiūra (b. l. 54–56).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą.
Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Kita vertus, pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Vadovaujantis STR 1.03.07:2017 33 punktu, statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai [9.16] per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas pripažintina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent šiam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo turinys yra itin platus, jame daug bendro pobūdžio teiginių, o iš nurodytų dalies faktinių aplinkybių nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai. Todėl nėra teisinio pagrindo S. A. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jos kompetencijai, neįvykdymą.
Teismas, vertindamas veiksmus dėl Akte 1 ir Akte 2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, pastebi, kad nagrinėjamu atveju statinio, esančio (duomenys neskelbtini), skirtingų patalpų savininkai yra pasirinkę skirtingus pastato techninius prižiūrėtojus. Iš minėto pastato bendrasavininkų visuotinio susirikimo, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad jau tuo metu techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė V. L. (b. l. 78–81). Pagal 2019 m. gruodžio 1 d. statinio techninės priežiūros sutartį Nr. 2019/12/01, statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS pagrindu, buvo sudaryta minėto statinio techninės priežiūros sutartis su A. N., kuris pradėjo atlikti statinio techninę priežiūrą (b. l. 82–83). Dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai (vienas iš jų – UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja S. A.) teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, ginčija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolą, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kurio metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Iš S. A. ir jos atstovo paaiškinimų matyti, kad skirtingų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkai nepripažįsta ne savo paskirto techninio prižiūrėtojo, jie tarpusavyje nebendradarbiauja, nėra galimybės patekti į kito techninio prižiūrėtojo prižiūrimas patalpas ir pan. Nesant šių techninių prižiūrėtojų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, formaliai neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų. Kita vertus, teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja S. A., ir dalis kitų patalpų, esančių pastate, (duomenys neskelbtini), savininkų ginčija ne jų paskirto techninio prižiūrėtojo K. K. paskyrimą. Taigi S. A. ir kiti subjektai ėmėsi teisinių priemonių, kad būtų pripažinta, jog minėtas techninis prižiūrėtojas neturi teisės vykdyti aptariamo pastato techninės priežiūros. Todėl teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išspręsta susiklosčiusi konfliktinė situacija ir būtų paskirtas vienas pastato (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas, nėra pagrindo, juolab K. K. paskirtas be S. A. atstovaujamos bendrovės valios. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šis administracinio nusižengimo protokole nurodytas savivaldybės darbuotojų reikalavimas negali būti pripažintas kaip apskritai nevykdytas, t. y. Akte 1 ir Akte 2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo S. A. valios, atitinkamai teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios jos kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.
S. A., jos atstovas ir institucijos atstovas teisme paaiškino, jog dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių, tarp Savivaldybės ir gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Be to, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje kiti pastato bendrasavininkai pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų kilę daug teisminių ginčų, susijusių su Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įpareigojimų vykdymu, dėl kurių nėra priimta galutinių teismo sprendimų. Tokia susidariusi situacija leidžia pripažinti, kad S. A. yra apsunkintos galimybės objektyviai vykdyti minėtuose aktuose nurodytus įpareigojimus visa apimtimi.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės. Vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Kita vertus, Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įpareigojimų organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, t. y. organizuoti laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus, apsunkina ne tik tai, kad iki šiol nėra galutinio ir neskundžiamo administracinių teismų sprendimo dėl pastato avarinės būklės. Tarp pastato savininkų iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. e2-267-294/2020), UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalai atsirasti (civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020), dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020)). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad S. A., kuri atstovauja UAB (duomenys neskelbtini), neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įpareigojimų, susijusių su pastato avarinės būklės šalinimu, visa apimtimi, nes tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios S. A. kaltės neįvykdant Akte 1 ir Akte 2 minimų įpareigojimų, susijusių su avarinės pastato būklės šalinimo darbų organizavimu. Kaip minėta, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima. Šiame kontekste pasakytina, kad S. A. ir jos atstovas teismo posėdžių metu pateikė dokumentus, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių, jog būtų atliekami pastato, esančio (duomenys neskelbtini), gerinimo darbai pagal galimybes (kiek susiję su UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų bendrasavininkų priklausančio pastato dalimi). Šie dokumentai taip pat buvo pateikti savivaldybei iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo (2020 m. birželio 30 d.). Todėl administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad pastato būklės gerinimo darbai apskritai nėra atliekami.
ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų administracinio nusižengimo teisena, kurioje S. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
S. A. atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad S. A. yra patyrusi 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl jos naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašo priteisti šią sumą.
Teismas, atsisakydamas tenkinti šį prašymą, pažymi, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą (šiuo konkrečiu atveju – gynėją) ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-14-222/2016, 2K-7-76-222/2016). Šios nuostatos, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, taikytinos ir administracinio nusižengimo teisenoje (taip pat žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 646 straipsniais,
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje S. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes S. A. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.