- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 1-2166-988/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Dalia Bukelienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V. 2018 m. gegužės 7 d., apie 15.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,11 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 7 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, prieš tai buvo išgėręs degtinės. Dėl padarytos veikos gailisi. Automobilis priklauso jam, tačiau šiuo metu žmona laikosi teises ir ji naudosis automobiliu, todėl prašo automobilio nekonfiskuoti. Taip pat prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo seserį V. V.. Jie su sese dažnai matosi, bendrauja, leidžia kartu laisvalaikį, todėl mano, kad ji darys jam teigiamą įtaką.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja V. V. parodė, kad prašo jos brolį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji sutinka būti laiduotoja. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką broliui, nes jie dažnai bendrauja, susitinka šeimomis, palaiko glaudžius santykius, leidžia laisvalaikį, abu gyvena Vilniuje. Prašo taikyti laidavimą be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas N. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 7 d., apie 15.30 val. gavo pranešimą, jog Vilniuje, Tuskulėnų gatve link Geležinio Vilko gatvės važiuoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Apie 15.40 val. minėtą „Volvo“ automobilį pastebėjo įvažiuojantį nuo Žalgirio gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje PC RIMI, adresu (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, už jo vairo sėdėjo vairuotojas D. V., su kuriuo bendraujant, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas buvo agresyvus. Kelis kartus pareikalavus D. V. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, šis kategoriškai atsisakė. D. V. atsisakius vykdyti šį reikalavimą, pastarajam buvo uždėti antrankiai ir vairuotojas buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur, jam sutikus, iš jo buvo paimtas kraujo mėginys, tikrintis blaivumą alkotesteriu atsisakė. Automobilis „Volvo“ perduotas D. V. sesei V. V. (b. l. 17).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4403/2018 matyti, kad D. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija etilo alkoholio 3,11 promilės (b. l. 8).
Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. apie 15.40 val. Vilniuje, Linkmenų g. 22, D. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,11 promilės etilo alkoholio) (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio E. U. 2018 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad patruliavimo metu gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pastebėtas adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvažiuojantis į prekybos centro „Rimi“ stovėjimo aikštelę. Priėjus prie vairuotojo D. V. ir su juo bendraujant, patruliai pajuto iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojas kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Paklausus vairuotojo, kada šis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad paskutinį kartą juos vartojo prieš valandą. Vairuotojas tikrintis neblaivumą alkotesteriu atsisakė, buvo pristatytas į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą, kur tyrimui iš jo buvo paimtas kraujas (b. l. 5).
2015 m. spalio 9 d. J. V. sudarė su „Swedbank“, AB, vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8000 Eur kredito sumos motorinei transporto priemonei įsigyti (b. l. 43).
2015 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1 užfiksuota, kad J. V. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5350 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už automobilį) (b. l. 53).
2016 m. birželio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi J. V. pardavė automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. V. už 5000 Eur (b. l. 42).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 23 d. registruotas D. V. vardu, automobilio įsigijimo data – 2015 m. spalio 14 d. (b. l. 9).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė „Volvo XC 90“, 2004 m., gamybos rinkos kaina Lietuvoje 2018 metų gegužės mėnesį yra 4800 Eur (su PVM) (b. l. 10).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu D. V. skirtas laikinas, 2018 m. gegužės 21 d. – 2018 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu, nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. V. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2018 m. gegužės 7 d., apie 15.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,11 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką, taip pat paties kaltinamojo duotais parodymais ir kita bylos medžiaga. D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. V. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, D. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – aukštojo išsilavinimo, dirbantis (b. l. 32), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 56), nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų iki padaryto nusikaltimo neturėjo (b. l. 34, 35), neteistas (b. l. 33), taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo seserį V. V., kuri yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, Liteko duomenimis neteista, administracine tvarka nebausta. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo sesuo palaiko glaudžius ryšius, artimai bendrauja šeimomis. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sesuo V. V. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato dvejiems metams, laiduotoja paskiriant V. V., o baudžiamoji byla D. V. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad D. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis D. V. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija D. V. kraujyje (3,11 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Todėl kaltinamajam D. V. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas didesnis nei draudimo naudotis specialia teise vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę. Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam D. V., naudojantis juo buvo padarytas nusikaltimas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).
Kaltinamasis D. V. ir jo gynėja prašė neskirti automobilio konfiskavimo, motyvuodami tuo, kad automobilis buvo įsigytas jo sutuoktinei J. V. paėmus vartojimo kreditą, kurį ji savo lėšomis iki šiol moka bankui. Kadangi jo sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo, 2016 m. birželio 21 d. automobilis buvo perrašytas kaltinamojo vardu, tačiau realiai automobilis priklauso jo sutuoktinei. Jie augina mažametį vaiką, kurį reikia vežti į darželį, gydymo įstaigas. Automobilis reikalingas vaiko poreikiams tenkinti. Todėl jo sutuoktinė pradėjo lankyti vairavimo kursus.
Teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, jog nors kaltinamasis teigia, kad automobilis jo vardu buvo perrašytas dėl to, jog jo sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad reali automobilio savininkė įvykio metu buvo J. V.. Tai, kad J. V. neturi vairuotojo pažymėjimo, nereiškia, kad ji negalėjo nuosavybės teise turėti automobilio, kuriuo, jos sutikimu, naudotųsi jos sutuoktinis. Aplinkybė, kad J. V. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nereiškia, jog ji privalėjo „perrašyti“ automobilį asmeniui, turinčiam vairuotojo pažymėjimą. Be to, iš byloje esančios pirkimo-pradavimo sutarties matyti, kad 2016 m. birželio 21 d. J. V. pardavė automobilį kaltinamajam D. V. už 5000 Eur. Tokiu būdu, kaltinamasis tapo automobilio savininku, o vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaip minėta, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu, kuris laikytinas nusikaltimo priemone, minėtas automobilis konfiskuotinas. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ypatingai kreipdamas dėmesį į D. V. nustatytą neblaivumo laipsnį (kuris daugiau nei dvigubai viršija baudžiamajai atsakomybei atsirasti nustatytą ribą), automobilio vertę, sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju nėra neproporcinga, aiškiai neteisinga ar nepagrįsta priemonė, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Nagrinėjamų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės.
Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro V. Baranausko 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu D. V. skirtas laikinas, 2018 m. gegužės 21 d. – 2018 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu, nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu D. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. V. be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą D. V. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti D. V. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2018 m. gegužės 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
D. V. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvyki, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti D. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.