- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- 1-19-810/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00050-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)
- 1.2.19.6Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.9Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95–98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.14Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.3Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis (BPK 301 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Z. L., Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui T. D.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V., būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. nuo 18.14 val. iki 19.00 val. vykdydamas tarnybines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, Lietuvos Respublikos muitinė, o būtent: pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini)direktoriaus pavaduotojo A. S. Mobiliųjų grupių posto grafiką 2022 m. birželio mėnesiui, bei pagal 2022 m. birželio 17 d. tikslinio tikrinimo užduotį (duomenys neskelbtini) muitinės Mobiliosios grupės skyriaus ekipažui MRKS05, Nr. 2VMB1036425 „Transporto priemonių patikra naudojant rentgeno kontrolės sistemą dėl nelegaliai gabenamų prekių atvejų nustatymo“, nuo 2022-06-18 10.00 val. iki 2022-06-19 6.00 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini), su rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus:
- 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 19 str. 1 d.
1 p. (Muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus) ir 6 p. (atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose),
- 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 str. 1 d. 6 p. (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01iki 2024-01-01) (atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas),
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino (t. 6, b. l. 46-55, 57-58, t. 7, b. l. 84-88), kad jis nuo 2008-07-02 dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2011-06-08 dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Pareigas atlikdavo pareigingai, sąžiningai, nuobaudų neturėjo, buvo daug kartų skatintas, jo dėka buvo aptikta tuo metu Lietuvos muitinės istorijoje didžiausia narkotikų kontrabanda (800 kg hašišo). Jis turi patirties dirbant su visais (duomenys neskelbtini)muitinėje eksploatuojamais rentgeno aparatais, yra Muitinės departamento garbės kuopos narys. Rentgeno sistema RAPISKAN sudėtinga, tai vienintelė tokia rentgeno sistema (duomenys neskelbtini)muitinėje. Ji skenuoja stacionariu ir mobiliu režimais, tačiau yra problematiška eksploatuojant, nes dažnai genda, priklauso nuo oro sąlygų. Tai patvirtina BAXE gedimų žurnalo kopija. Su RAPISCAN EAGLE sistema pagal gamintojo rekomendacijas turi dirbti 3 rentgenologai, tačiau dažniausiai dirbo dviese, buvo, kad dirbo po vieną. Darbo pamaina prasideda 8 val. ryto, baigiasi sekančios paros 8 val. Konkrečios dienos darbo vietą pareigūnai sužino iš vakaro, apie tai informuoja muitinės tarnybos budintis. Darbą pradeda (duomenys neskelbtini)muitinėje, iš ten vyksta į (duomenys neskelbtini) postą. (duomenys neskelbtini) poste būna apie 10.00 val., ten darbą baigia kitos paros 6.00 val., todėl realiai poste dirba apie 20 val. Pagal Darbo kodekso nuostatas, dirbant pamainomis po parą, kas valandą priklauso 15 min. pertrauka poilsiui, šis laikas negali būti sumuojamas. Darbas nepertraukiamas, vienas pareigūnas visada turi būti darbo vietoje. Vienas pamainos pareigūnas yra vyresnysis, jis sprendžia organizacinius klausimus: priima užduotį, joje nurodomas darbo laikas, operatyvinė informacija apie galimą kontrabandos gabenimą. Baigus darbą vyresnysis užpildo užduotį: kokie pamainos rezultatai, kiek skenavimų atlikta. Grupės vyresnysis gali paskirstyti darbo vietas, kavos pertraukėles. Tai reglamentuoja muitinės vidinė tvarka. Įprastai kruopštus pareigūnas registruoja atvykusios transporto priemonės vairuotojo pateiktus dokumentus, o kitas vadovauja skenavimui rentgenu. Analizuoti skenavimo rezultatus gali abu. Apie tai, kad rentgeno skenavimui nukreiptas automobilis, mato BAXE sistemoje, ši darbo vieta yra kairėje, arčiau durų. Prie sistemos jungiasi kiekvienas savo prisijungimo duomenimis (slaptažodžiu). Vienu metu prie BAXE gali prisijungti abu dirbantys pareigūnai. Darbo vietoje yra du kompiuteriai, perjungimo mygtuko pagalba galima prisijungti prie BAXE ir prie RAPISCAN programos. Pareigūnas, paėmęs vairuotojo dokumentus, suveda registracijos duomenis į BAXE: valstybinis registracijos numeris, modelis, koks tai automobilis (lengvasis-krovininis), krovinio pavadinimas, muitinės kodas. Prisegama CMR, važtaraštis, transporto priemonės techninis pasas, vairuotojo teisės, patvirtinamas įvedimas. Po to vairuotojas instruktuojamas ir nukreipiamas į savo transporto priemonę. Tuo metu paleidžiama rentgeno sistema. Įprastai ją paleidžia pareigūnas, tuo metu dirbantis su RAPISCAN sistema. Ši darbo vieta yra dešinėje. Tačiau paleidimo mygtukas yra maždaug per vidurį abiejų darbo vietų. Jei kompiuteriai įjungti į RAPISCAN sistemą, matomas skenavimo procesas. Jeigu įjungta BAXE programinė įranga, tada skenavimo procesas realiu laiku nematomas. Maždaug po minutės vaizdas įkrenta į BAXE sistemą ir pareigūnas, sėdintis kairėje pusėje esančioje darbo vietoje, mato ekrane apie 1,5 cm aukščio, 2-3 cm pločio nuskenuotą vaizdą. Šį vaizdą galima išdidinti, tuomet jis užima maždaug 40 proc. monitoriaus ekrano. Iš pradžių vaizdą reikia sujungti su užregistruota transporto priemonės byla, tik po to galima rentgenogramą didinti, žiūrėti spalvas, matyti tankį. Jei atlikus sujungimą pastebima, kad skenuotas vaizdas nekokybiškas, dažniausiai atliekamas pakartotinis skenavimas. Bylą su netinkamu vaizdu reikia uždaryti, prieš tai nurodant nepavykusio skenavimo priežastį, po to galima atlikti pakartotinį skenavimą. Problema ta, kad monitoriuje matoma labai daug nepavykusio skenavimo nuotraukų, kurios trukdo darbui. Pakartotinai skenuojant, monitoriuje gali būti matomi ir 7 anksčiau skenuotų automobilių rentgenogramų vaizdai. Automobiliai skenuojami iš eilės ir tik po to suvedinėjami jų duomenys, kurie sujungiami su jau gautais skenavimo vaizdais. Gauto skenuoto vaizdo analizę dažniausiai atlikdavo dviese. Būna, jei automobilis įtartinas, vienas pareigūnas eina jį tikrinti fiziškai angare arba daro pirminę apžiūrą netoli rentgeno darbo vietos, tuomet analizę atlieka vienas pareigūnas. Dažnai rentgenologai atlikdavo ir fizinį patikrinimą, nes trūko pareigūnų. Į klausimą, kaip atliekamas vaizdo analizės procesas, kaltinamasis atsakė, kad analizavimo funkcijų yra daug - galima keisti spalvas, didinti, mažinti, ištempti vaizdą, matuoti tankį. BAXE sistemoje įrankių tam yra daugiau, negu RAPISCAN sistemoje. (duomenys neskelbtini) poste BAXE sistema veikia nekokybiškai - matomas vaizdas blankus, nekokybiškas, todėl daug kas dėl šios priežasties analizę atlieka RAPISCAN sistemoje. 2022 birželio mėn. atlikto skenavimo vaizdus (duomenys neskelbtini) poste analizavo pareigūnai, dirbę su rentgeno sistema. 2022-06-18 nuo 18.00 val. iki 20.00 val. atliktų skenavimų vaizdų analizę turėjo atlikti rentgenologai, atlikę skenavimą. Atlikus analizę, byla užbaigiama ir išsiunčiama nurodant kodus, pvz. kodas 01 - viskas gerai, 03 - pažeistos prekės, kt. nepamena. Jei nustatoma, kad galima kontrabanda, parašydavo „įtartina“ ir komentarą, nurodydami, ką tikrinti, ir užbaigdavo bylą. Paspaudus „neįtartina“, transporto priemonė būdavo išleidžiama iš posto. Sujungiant su byla skenavimo vaizdą, buvo matyti šalia vaizdo ikonėlės užrašytas posto pavadinimas, data ir laikas, bet dažniausiai žiūrėjo į ikoną kaip į visumą, nes vaizdas įkrisdavo į monitoriaus viršų. Jei trumpam iki automatinio susiejimo su byla viršuje atsirasdavo skenuotas vaizdas iš kitų postų, tuomet matydavo, kad tai ne jų darytas skenavimo vaizdas pagal užrašytą posto pavadinimą. Į klausimą apie konkretų byloje nagrinėjamą įvykį, darbo pamainą ir skenavimą 2022-06-18 nuo 18.14 iki 19.00 val., kaltinamasis paaiškino, kad tą pamainą jis dirbo su pareigūnu A. K., buvo pamainos vyresnysis. 2022-06-18 8.00 val. pradėjo darbą (duomenys neskelbtini) muitinėje 8.00 val., į (duomenys neskelbtini) kelio postą atvyko apie 10.00 val., kur dirbo iki 2024-06-19 6.00 val. Atvykus į darbo vietą, prie BAXE programos prisijungia savo asmeniniu slaptažodžiu, prie RAPISCAN programos jungiamasi bendru prisijungimu. Konkrečią dieną, sprendžiant iš bylos medžiagos, A. V. dirbo kairėje darbo vietoje, arčiau įėjimo, pildė dokumentus, kolega dirbo galimai dešinėje darbo vietoje, įjungdavo rentgeną. Į klausimą apie vilkiko DAF, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz (duomenys neskelbtini), vairuojamo Baltarusijos Respublikos piliečio A. V., patikrinimą, kaltinamasis atsakė, kad šio automobilio patikrinimo neprisimena, dirbo kaip visada, įvykis buvo 2022 m. birželio mėn., o kaltinimai atsirado tik rugsėjo pabaigoje. Tą dieną nuskenavo 42 transporto priemones, norma - apie 20 skenuojamų transporto priemonių per parą. Gali būti, jog rentgenas kurį laiką nedirbo, nes jis nedirba dažnai: lyjant, esant aukštai oro temperatūrai (nuo + 24 laipsnių), nes tai veikia rentgeno daviklius. Nors tą dieną kritinių gedimų nebuvo registruota, tačiau galėjo būti trikdžių, kai sistemą tenka perkrauti. Perkrovimas užtrunka iki 30 min., kartais vyksta 5 perkrovimai per pamainą. Tokios informacijos niekur nefiksuoja. Į klausimą, kaip galėjo atsitikti, kad minėto automobilio byla buvo susieta su praeitos paros pabaigoje skenuotu vaizdu, kaltinamasis nurodė, kad bylos medžiagoje (t. 2, b. l. 187) yra trys išorinio vaizdo fotonuotraukos su užfiksuotu transporto priemonės išorės vaizdu. Jei skenavimas būtų neįvykęs, nebūtų ir šių nuotraukų. A. V. tą dieną dirbo kaip įprastai, kur dingo to skenavimo rentgenograma, niekas paaiškinti negali, programų inžinieriai taip pat. Prieigos prie serverių muitinės rentgenologai neturi, todėl negali nieko nei ištrinti, nei įkelti. Teoriškai gali būti, kad A. V. blogai susiejo, bet kaip tai įvyko, paaiškinti negali. Kokie buvo šio vaizdo analizės rezultatai, dabar, praėjus tokiam laiko tarpui, atsakyti negali, neprisimena, bet jei jam nekilo įtarimų – reiškia viskas buvo gerai. Dėl bylos medžiagoje (t. 2, b. l. 128) esančių fotonuotraukų paaiškino, kad čia matoma muitinės Kriminalinės tarnybos pareigūnų pateikta „užduočių informacija“ iš serverio, kur nurodyta 2022-06-17 d. 23.59 min. ir A. V. VL (prisijungimo kodas), o taip negali būti, nes jis tuo metu nedirbo. Tai įrodo, kad buvo kažkokia problema su programine įranga. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikia atsakyti, kur dingo tinkamas failas iš BAXE programos, nes skenavimas įvyko - išorinės nuotraukos yra, o kur dingo rentgenograma, nesupranta. Į klausimą, kas galėjo su byla susegti netinkamą failą, kaltinamasis atsakė, kad galimas žmogiškosios klaidos faktorius, tokių atvejų pasitaikydavo. Nemano, kad kažką atliko blogai. Į klausimą, ar buvo žymimas pareigūno poilsio laikas pamainos metu, kaltinamasis atsakė, kad kolega paprastai informuodavo apie trumpą pertraukėlę, pasitraukiant iš darbo vietos. Nežino, ar 2022-06-18 nuo 18 val. iki 19 val. darbo vietoje dirbo abu rentgenologai, ar vienas kaltinamasis. A. K. teigia, kad jo tuo metu nebuvo, o A. V. neprisimena. Pamainos metu pagal A. V. prisijungimo duomenis buvo atlikti 39 skanavimai, o pagal A. K. prisijungimo duomenis – tik 3. Pamainoje pareigūnai vienas kitu pasitiki, abu gali analizuoti kiekviename iš kompiuterių gautus skenavimo vaizdus, tačiau patvirtinti ir užbaigti bylą kito pareigūno prisijungimo duomenimis nebuvo praktikuojama. Kaltinamojo teigimu, byloje nėra duomenų, kad šia transporto priemone kontrabanda buvo gabenama pro valstybės sieną, nes lenkų pareigūnų ši transporto priemonė buvo sustabdyta tik 16 val. Nėra nustatyta, kur ta kontrabanda buvo pakrauta. Nepamena, kiek laiko konkrečiai A. K. 2022-06-18 tarp 18.00 ir 19.00 val. nebuvo savo darbo vietoje. Kitas pareigūnas nemato A. V. užregistruotos transporto priemonės bylos, su kuria jis (A. V.) dirba, ir negali atlikti rankinio susiejimo iš savo darbo vietos kompiuterio. Atliktos rentgenogramos analizės rezultatą patvirtina tas pareigūnas, kuris užvedė bylą.
Papildomo paaiškinimo klausymo metu kaltinamasis A. V., parodžius jam iš bylos medžiagos (t. 7, b. l. 27) rentgenogramą, paaiškino, kad, esant tokiam vaizdui, atliktų pakartotinį skenavimą. Ar šiuo atveju buvo atliktas pakartotinis skenavimas, nežino. 2024-05-13 atliekant BAXE sistemos apžiūrą, kuomet dalyvavo D. L., prisimena, kad A. V. vykdant apžiūrą pastebėjo, jog kaltinamajame akte nurodytoje byloje nėra priedų: išorės kameromis darytų fotonuotraukų, CMR ir vairuotojo asmens dokumentų kopijų. Paklausus, kodėl jų nėra, D. L. atsakė, kad ir neturi būti. Visgi A. V. prisiminė, kad visada buvo bent dokumentų kopijos, CMR. Tada D. L. patikrino kitose bylose esančius priedus - vienose jie buvo, kitose – ne. Tuo metu kitas BAXE sistemos specialistas vardu B. pasakė, kad jų ir neturi būti. D. L. parodžius, kad vienose bylose jie yra, kitose – ne, ši situacija liko iki galo neišsiaiškinta. A. V. tyrėjos G. D. paprašė užfiksuoti protokole, kad priedų nerasta. Teismui gavus šios apžiūros protokolą, pastebėjo jame įrašytą nuostatą dėl 18 mėn. saugomų duomenų, neva todėl šių priedų ir nebuvo rasta. Tačiau pasirašant šį protokolą, jame šios nuostatos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas Š. B. teisiamajame posėdyje parodė (t. 5, b. l. 134-143), kad jis dirba Muitinės Kriminalinės tarnybos rizikos valdymo skyriaus vyr. inspektoriumi, rentgeno valdymo analitiku. 2022 m. birželį dirbo tose pareigose. Šiuo metu Muitinės kriminalinė tarnyba perėmė vaizdų analizavimą iš visų muitinės postų, t. y. rentgeno vaizdus kelio postuose suformuoja rentgeno sistemos bei su šiomis sistemomis dirbantys pareigūnai – rentgenologai, nuskenuoti rentgeno vaizdai nuotoliniu būdu perduodami kriminalinei tarnybai, o tarnyba juos analizuoja. Rentgeno sistemos postuose yra įvairios, jų pagalba padaryti rentgeno vaizdai suformuojami ir nuotoliu perduodami Muitinės kriminalinės tarnybos analizei. (duomenys neskelbtini) kelio poste 2022 m. birželio mėn. buvo mobilioji sistema „RAPISCAN Eagle M60“, su ja liudytojas dirba beveik 10 metų, nuo jos įsigijimo. Tuo metu Š. B. dirbo Teritorinės muitinės mobiliųjų postų vyr. inspektoriumi, atliko skenavimus, vaizdų sujungimus ir analizę, šiuo metu jis dirba kriminalinėje tarnyboje. Ši sistema yra mobili. Darbo su ja ypatumų apmokė gamintojas - įmonės vadovai, ji šiek tiek skiriasi nuo stacionarių rentgeno sistemų kituose postuose. Stacionarios nuo sistemos yra nutolusios, žmonės dirba kabinetuose, atlieka dokumentų skenavimus bei analizę, bendrauja su vairuotoju. Ši mobili sistema ypatinga tuo, kad su ja dirbantis muitinės inspektorius yra jos viduje. Sistemos viduje sumontuota kabina ant sunkiasvorio MB automobilio bazės, ten yra vairuotojo vieta, viduje įrengtoje kabinoje yra reikalinga technika, kompiuteriai, ryšio priemonės. Čia atliekami skenavimai stacionariu būdu. Kai rentgeno skenavimas atliekamas stacionariu būdu, vairuotojas privažiuoja prie rentgeno kontrolės zonos, jam išaiškinamos jo teisės bei pareigos, kaip turi privažiuoti, saugumo reikalavimai, pareigūnas, dirbantis sistemos viduje, atlieka tam tikrus veiksmus, jų seką, kad sistema įsijungtų, atliktų kokybišką skenavimą, būtų gautas kokybiškas vaizdas, kurį būtų galima analizuoti. Atlikus skenavimą, vaizdas patenka į muitinės vaizdo analizavimo sistemą (toliau - BAXE), kurioje vaizdą reikia sujungti su registracijos metu suvesta informacija ir dokumentais. Darbo seka sekanti: vairuotojas privažiuoja, atneša reikalingus dokumentus (CMR važtaraštį, pasą, transporto priemonės registracijos dokumentus). Inspektorius, dirbantis su sistema, paima dokumentus, paaiškina vairuotojui, kaip privažiuoti, prisijungia prie Lietuvos muitinės naudojamų sistemų: rizikos ir informacinės kontrolės sistema (toliau - RIKS) ir BAXE, pasitikrina duomenis: kas atsiuntė rentgeno patikrai, ar transporto priemonė suvesta į sistemą, suveda jos duomenis į BAXE. Su pastarąja sistema dirba muitinės rentgenologai, vėliau duomenys iš jos nukeliauja į RIKS sistemą, kurią naudoja visa Lietuvos muitinė, ten grįžta atsakymas, ar įtarimai pasitvirtino, rizika padidėjo ar sumažėjo, ar reikalingas fizinis tikrinimas. BAXE sistemoje formuojamos bylos, jas sudaro dokumentai, kurie nuskenuojami, ir informacija, kurią suvedė muitinės posto darbuotojas. Vairuotojui privažiavus prie sistemos, duodamas signalas, jam išaiškinama, kokiu greičiu jis turi judėti. Lauke įsijungus žaliam šviesoforo signalui, automobilis juda pro rentgeno arką su detektoriais, tokiu būdu skenuojant ir gaunant rentgenografinį vaizdą toliau formuojama byla. Vykstant skenavimui, išorėje esantys detektoriai perskrodžia transporto priemonę, prekes ir viską, kas yra transporto priemonės viduje, signalas nueina į detektorius, kurie vaizdą skaitmenina į pagrindinį BAXE serverį, esantį debesyje. Pareigūnas skenavimo procesą mato savo kompiuterio ekrane. Pareigūnas mato rentgenografinį vaizdą - daug spalvų ir šešėlių. Vaizdą galima analizuoti tam tikros programos pagalba: uždedami tam tikri filtrai, programoje yra daug pasirinkimų, kurie padeda identifikuoti vežamą krovinį pasitelkiant savo patirtį. Jos pagalba lyginama, ar tai gali būti krovinio dokumentuose nurodyta prekė. Visos kitos muitinės rentgeno sistemos vaizdų susiejimą su byla daro automatiškai, išskyrus (duomenys neskelbtini)kelio poste esančią sistemą. Į klausimą, kokiu rentgenologo veiksmu vaizdas BAXE sistemoje susiejamas su reikalinga byla, liudytojas atsakė, kad sistemoje yra funkcija „rankinis bylų susiejimas“. Paspaudus kairėje ekrano pusėje matomas registracijos sąrašas – tai, kas suvesta šiuo metu skenavimui. Dešinėje matomi visoje Lietuvos muitinėje realiu laiku suformuoti vaizdai. Dešinėje matomi vaizdai, kurie atsiranda realiu laiku, juos kitos sistemos automatiškai sujungia su bylomis. Tuomet jie dingsta. (duomenys neskelbtini) kelio poste, inspektoriui tai atlikus, byla atsiranda vaizdų analizės stadijoje, kuomet kompiuteryje vaizdą galima detaliai analizuoti. Į klausimą, pagal kokius parametrus randami vaizdai, susiejami su byla, liudytojas atsakė, kad kairėje matomi skenuojamų transporto priemonių valstybiniai numeriai, jų nėra daug. Vaizdas atrenkamas atsižvelgiant į laiką ir datą, mažame langelyje matomas transporto priemonės vaizdas iš toli. Vaizdų ekrane yra daug, matomos skenavimo klaidos. Tą pačią transporto priemonę galima skenuoti kelis kartus, kol atrenkamas reikalingas, kokybiškas vaizdas analizei. Tokiu atveju likusieji du nekokybiško skenavimo vaizdai lieka. Į klausimą, kokiais pavadinimais, datos ar laiko parametrais remiantis atrenkamas reikalingas vaizdas, liudytojas atsakė, kad dažniausiai pasiimamas vaizdas iš viršaus, nes, logiškai mąstant, kitos sistemos vaizdus pasiima automatiškai, o tie, kurie liko – preziumuoji, kad tai yra tavo atlikto skenavimo vaizdas, imi iš viršaus, atsirinkdamas pagal datą ir laiką. Tų vaizdų gali būti 500-600, bet žiūri pagal datas. Kitų duomenų nėra. Ne kartą buvo susieti netinkami vaizdai ne dėl piktavališkumo. Į klausimą, kiek skenavimų atliekama per dieną, liudytojas atsakė, kad Lietuvos muitinėje 2022 m. birželio mėn. buvo 8-9 skenavimo sistemos, kiekviena iš jų per parą padaroma apie 50 skenavimų. Gali būti 20-50-80, skaičius abstraktus. Į klausimą, kiek lieka nesusietų tos paros vaizdų, liudytojas atsakė, kad nedaug, galimai keli vaizdai. Siekiant susieti savo padarytą rentgeno nuotrauką BAXE sistemoje, kompiuterio lange maksimaliai matomi dešimt vaizdų. Norint matyti kitus vaizdus, reikia pereiti į kitą langą ir t.t. Iš 10-ies vaizdų atrinkti failą su realios reikalingos dienos data galima, bet buvo atvejų, kai dirbant 5 val. ryte susiejant vaizdus padaromos klaidos. Jis ir pats yra prisegęs netinkamus vaizdus. Jei skenavimas nepavyko, norint skenuoti toliau, reikia prie suformuotos bylos prisegti bet kokį vaizdą, kad būtų galima atlikti pakartotinį skenavimą. Tuomet reikia skambinti posto pareigūnui, paprašyti dar kartą įvesti tikrinamą transporto priemonę, nes tik tokiu atveju galima atlikti pakartotinį skenavimą. Kitaip sistema sustos. Tokiais atvejais pažymima, kad pirmasis skenavimas nepavyko, ir formuojama atskira funkcija „nutrauktos bylos“. Posto rentgenologai tokios teisės neturi. Reikia informuoti muitinės kriminalinę tarnybą, po ko RIKS sistemoje pakartotiniam skenavimui atsiranda naujas kodas. Visada yra galima žmogiškoji klaida. Į klausimą, kada pareigūnas pamato, kad skenavimas nebuvo atliktas kokybiškai, liudytojas atsakė, kad mato viduriniame kompiuteryje mažame langelyje, kuriame skenavimo vaizdas matomas realiu laiku – transporto priemonei judant. Ten galima matyti, kad nesuveikė davikliai, nepilnas vaizdas, taip identifikuojama, kad skenavimas nekokybiškas. Galimybės padidinti vaizdą, kol jis nesusietas su byla, nėra. Kai vaizdas susiejamas, jis atsiranda dešiniajame kompiuteryje, kuriame jį galima analizuoti. Ten daug filtrų ir funkcijų, skirtų analizei atlikti. Dabar šią analizę atlieka kriminalinės tarnybos pareigūnai. Į klausimą, ar rentgenologas, (duomenys neskelbtini) kelio poste atlikdamas skenavimą mobiliąja sistema realiu laiku (ne analizės metu), galėjo matyti, kad transporto priemonė pakrauta kontrabandinėmis cigaretėmis, liudytojas atsakė, jog galėjo. Bet tai priklauso nuo rentgenologo profesinės patirties, nes ekrano vaizdas yra pusės delno dydžio, taip pat nuo to, koks krovinys deklaruotas. Jei deklaruotas medienos krovinys, tuomet sunku identifikuoti. Mediena su cigarečių blokais skenuojant atrodo labai panašiai, jų panašus tankis. Už tinkamą skenuoto vaizdo prisegimą BAXE sistemoje yra atsakingas poste dirbantis rentgenologas, niekas kitas to nedaro. Į klausimą, ar galimi atvejai, kai sistema automatiškai, be pareigūno veiksmų, susieja bylą su kitą dieną nuskenuotu vaizdu, liudytojas atsakė, kad jam tokio atvejo nepasitaikė, bet būdavo, kai pareigūnai nesuprasdavo, ką padarė sistema. Kartais klaidų negalėdavo paaiškinti net sistemą prižiūrinčios įmonės atstovai. Klaidos dažniausiai būdavo susijusios su tuo, kad sistema atsijungdavo, neskenuodavo, suformuodavo neaiškų vaizdą. Į klausimą, ar buvo atvejų, kad rentgenu padaryta vaizdo nuotrauka būtų susieta su byla BAXE sistemoje pareigūnui neatliekant jokių veiksmų, liudytojas atsakė, kad nebuvo. Posto pareigūnas, dirbantis su sistema, gali registruoti sistemoje esančius gedimus gedimų registravimo žurnale pačioje BAXE sistemoje. Gedimai buvo dažni. Sistemos gedimų registracijos žurnalas yra fizinis ir elektroninis, sistema gedimo automatiškai neregistruoja, jį turi įvesti pareigūnas. Garso izoliacinės plokštės yra gana didelio tankio krovinys, ekrane gali atrodyti juodai. Atskirti, ar tai izoliacinės plokštės, mediena ar cigarečių blokai, labai sudėtinga. Realiu laiku skenuojant didelio tankio krovinį nustatyti, ar jis atitinka tai, kas nurodyta krovinio važtaraštyje – labai sunku, tankus krovinys užgožia cigarečių kontrabandą. Tokiu atveju vaizdas analizuojamas. Ne visais atvejais, atlikus nuskenuoto krovinio rentgeno nuotraukų analizę, galima nustatyti paslėptą kontrabandą, būna, kad paslėptas kontrabandinis krovinys matomas, tačiau kontrabandos gabentojai tobulėja, stengiasi atitaikyti krovinio ir slepiamos kontrabandos tankį. Jei atliekant rentgeno nuotraukų analizę, krovinio identifikuoti negalima, tankis sutampa, dažnai skiriamas fizinis patikrinimas, apie 15 proc. skiriama į fizinį patikrinimą. Į klausimą, kokiais atvejais „RAPISCAN Eagle M60“ sistemoje nuskenavus automobilį su kroviniu nuotrauka neišlieka, liudytojas atsakė, kad, jei sistema veikia, nuotrauka bet kokiu atveju išlieka serveryje. Pareigūnas, atlikęs skenavimą, prieigos prie serverio neturi, ištrinti nuotraukos negali. Prieigą prie serverio turi administratorius. „RAPISCAN Eagle M60“ sistemos atstovai ją testavo ir patvirtino, kad juodos spalvos sistema neskenuoja, nes lazeris turi aptikti skenuojamą objektą, atpažinti, kad tai vilkikas. Lazeris, nukreiptas į juodą vilkiko kabinos spalvą, susigeria ir negali atpažinti, kad tai transporto priemonė. Tuomet lazeris nesuveikia, naudojamas kitas skenavimo būdas. Todėl ši „RAPISCAN Eagle M60“ sistema yra mobili. Jei muitinės inspektorius turi vairuotojo C kategoriją, jis sėda už transporto priemonės vairo ir jį skenuoja, arba varo tą automobilį su mobilios grupės palyda į kitą muitinės postą. Dar gali būti atliekamas fizinis tikrinimas. Tokie yra krovininių transporto priemonių su tamsios spalvos kabina patikrinimo rentgenu problemos sprendimai. Į klausimą, ar galimas atvejis, kai pareigūno, prisijungusio sistemoje, paskyra naudojasi kitas kartu dirbantis muitinės pareigūnas, liudytojas atsakė, kad dažnai taip ir būna, nes darbo vietoms mobiliajame rentgene skirta 6-8 kv. m. Kad darbas būtų spartesnis, kartu dirbantys pareigūnai keičiasi darbo vietomis, nors taip būti neturėtų. BAXE su prisijungimais dirba du pareigūnai, kurie atlieka skirtingas funkcijas: vienas registruoja, kitas analizuoja, po to pareigūnai keičiasi, bet dėl darbo efektyvumo, apsikeitus darbo vietomis, vartotojas savo prisijungimo duomenimis nepersiregistruoja. Dėl klaidos atsakingas tas pareigūnas, kurio prisijungimo kodais sistemoje prisijungta, nors dirbama komandoje. Laikoma, kad patikrinimą atliko pareigūnas, kuris duoda atsakymą, matomą BAXE sistemoje, t. y. kurio pažymėjimo numeris matomas sistemoje. Būna, kad kompiuteris rodo vieną laiką, o BAXE sistema laiką ima iš kompiuterio. Pagal gamintoją, sistema buvo susieta su Didžiosios Britanijos laiku, bet tai sistemoje galimai ištaisyta. Keičiantis žiemos – vasaros laikui, sistema laiką persuka automatiškai, galimai iš kompiuterio serverio paimdama laiko duomenis. Atkreipus dėmesį, kad bylos medžiagoje (t. 2, b. l. 111- 113) lentelėje su pamainos metu patikrintų vilkikų sąrašu, ne visur nurodomas priekabos numeris, liudytojas pakomentavo, kad vilkikai būna be priekabų, informacinis laukelis yra rekomendacinio pobūdžio, dažnai jis nepildomas.
Liudytojas J. P. teisiamajame posėdyje parodė (t. 5, b. l. 143-148), kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi. Kaltinamąjį pažįsta pagal darbo pobūdį, kadangi J. P. atlieka rentgeno sistemos „RAPISCAN Eagle M60“ techninę priežiūrą. Sistema turi du darbo režimus, vienas režimas, kai skenuojamas tik krovinys, tuomet neskenuojama transporto priemonės kabina. Vairuotojas privažiuoja prie STOP linijos, sistemos operatorius informuoja vairuotoją apie skenavimo tvarką, duoda pasirašyti žurnale, tuomet, paspaudus skenavimo mygtuką, užsidega šviesoforo signalas, leidžiantis vairuotojui judėti. Lazerio pagalba rentgeno sistema atžįsta tikrinamą judantį objektą, kur baigiasi krovininės transporto priemonės kabina, ir pradeda skenuoti priekabą su kroviniu. Skenavimą užbaigus, operatoriui paspaudus skenavimo sustabdymo mygtuką, į sistemos serverį įkeliamas nuskenuoto objekto vaizdas, jis matomas ekrane ir galima jo analizė. Antras skenavimo režimas naudojamas, kai reikia patikrinti lengvąją transporto priemonę, arba reikia skenuoti visą krovininę transporto priemonę su kabina. Tuomet transporto priemonė pastatoma po rentgeno sistemos arka, vienas sistemos operatorius (muitinės pareigūnas) sėdi sistemos operatoriaus kabinoje, įsijungia mobilus režimas, transporto priemonė stovi, juda skenavimo sistema. Operatorius, esantis sistemos operatoriaus darbo vietoje, mygtuko paspaudimu, vairuotojui gavus signalą judėti, elektrinės pavaros pagalba peršviečia visą objektą nuo jo pradžios iki pabaigos. Užbaigus skenavimą ir paspaudus skenavimo sustabdymo mygtuką, vairuotojui paspaudus mygtuką ir sustabdžius judėjimą, vaizdas atsiranda RAPISCAN programoje. Nuskenuoti vaizdai rentgeno operatoriaus peržiūrimi jo darbo vietoje esančiame kompiuteryje. Matomas vaizdas yra kintamo dydžio - operatorius gali pasinaudoti programiniais įrankiais, padidinti, sumažinti nuskenuotą vaizdą, pakeisti spalvas, šviesinti, tamsinti. Analizavimui programa turi nemažai įrankių. BAXE sistema nuskenuotą failą paima iš rentgeno serverio ir įkelia į BAXE sistemą. Nuskenuotas vaizdas lieka ir RAPISKAN sistemoje. RAPISKAN sistemoje vaizdas identifikuojamas pagal datą. Mano, kad failo data suformuojama tuomet, kai skenavimas sustabdomas, paspaudus skenavimo užbaigimo mygtuką. Mano, kad du skenavimo vaizdai tuo pačiu numeriu negali būti, nes sistema išsaugojimą generuoja automatiškai, be žmogaus įsikišimo. Nusiskundimų, kad būtų dingę nuskenuoti failai, nebuvo gauta. Dėl vaizdo kokybės nusiskundimų būna, pasitaiko, kad vaizde matomos juodos linijos, nukerpama vaizdo dalis, tačiau visada galima atlikti pakartotinį skenavimą. Lauko foto ir rentgeno foto sukrenta kartu ir yra išsaugomos serveryje, tai reiškia, kad ant sunkvežimio, kuris yra mobilios rentgeno sistemos bazė, sumontuotos aplinką stebinčios kameros, kurios skenavimo metu padaro nuotraukas. Šios nuotraukos susiejamos su atlikto skenavimo nuotraukomis. Sistemos „RAPISCAN Eagle M60“ programoje matosi skenuoto objekto rentgenograma ir aplinkos nuotraukos. Į klausimą, ar iš tų nuotraukų galima atpažinti, kokia transporto priemonė buvo skenuojama, liudytojas atsakė, kad negalima, nebent pagal automobilio kažkokius išorinius požymius, nes perkant šią sistemą numerių atpažinimo funkcija nebuvo numatyta. Prie serverio gali prisijungi liudytojas ir gamintojas, rentgeną atliekantys pareigūnai - negali. Nuotraukų šalinimas iš sistemos negalimas. Skenuojant tamsios spalvos krovinį automobilį, sistema skenuoti nepradeda, jokio failo nesugeneruoja, todėl rentgenologas skenavimą turi atlikti kitu režimu. Jei skenavimas vyksta, kažkoks vaizdas yra įkeliamas, nors ir neužbaigtas. Sistema genda, kaip ir visos sistemos, gedimai registruojami, siunčiamos užklausos. Užklausas registruoja muitinės informacinių technologijų (ITPC) centras, siunčia el. laišką, nurodomas gedimas, į tai atsakoma, per kiek laiko pašalins gedimą. Į klausimą, kodėl jo kopijuoti ir tyrimui nusiųsti abiejų dienų nuotraukų failai išsaugoti ta pačia data, tuo pačiu numeriu, liudytojas atsakė, kad nežino. Data ir laikas sistemoje nustatytas kaip kompiuteryje, laikui keičiantis, jis nustatomas automatiškai, serveryje turėtų atitikti Lietuvos laiką. Kiekvienu atveju, kai vykdomas skenavimas, sukuriamas failas. RAPISCAN programoje esančiuose failuose, žiūrint jų sąrašą, matomos jų datos ir laikas. Pareigūnas savo kompiuteryje mato visų skenuotų objektų sąrašą, kurie nurodomi su datos ir laiko parametrais. Pažymėjus failą, atsidaro rentgenogramos vaizdas. Jei pareigūnai su RAPISCAN programa nedirba, jie turi prieigą prie šios programos, gali ja naudotis. Pareigūnas, atlikęs skenavimą, prieš prisegdamas failą prie bylos, gali jį aktyvuoti ir atsidaręs peržiūrėti. Darbui su RAPISCAN sistema mobiliu režimu reikia dviejų pareigūnų. O stacionariu gali dirbti vienas operatorius. Su rentgenu dirbantys pareigūnai turi dvi darbo vietas. Operatorių kabinoje yra po 2 monitorius kraštuose, viduryje yra monitorius su videokameromis. Vieną darbo vietą sudaro du vienas virš kito išsidėstę monitoriaus ekranai, kompiuteris su BAXE ir kompiuteris su RAPISCAN programomis, tačiau joms skirtas vienas monitorius. Vaizdo perjungimo dėžutės pagalba galima persijungti. Todėl tame pat ekrane gali matyti arba vieną, arba kitą programą. Darbo vietoje po du monitorius skirta kiekvienam pareigūnui. Abu monitoriai persijungia kartu. RAPISCAN sistemoje viename monitoriuje matomas realaus skenavimo vaizdas, antrasis skirtas programos valdymui, vaizdo analizei. Tačiau, jeigu pareigūnai dirba su muitinės BAXE sistema, tada abu monitoriai persijungia į šią programą, ir RAPISCAN programa juose nematoma. Prisijungimui prie RAPISKAN sistemos yra vienas bendras vartotojo prisijungimas, prie BAXE sistemos pareigūnai prisijungia savo asmeniniu prisijungimu. Pareigūnas jokių failų pašalinti negali.
Papildomai teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. P. parodė (t. 7, b. l. 35-38), kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) kontrolės pasienio punkte esančios rentgeno kontrolės sistemos „R. E. M60“ apžiūroje, pasirašė 2024-06-19 daiktų apžiūros protokolą (t. 6, b. l. 154-183) bei dalyvavo 2024-08-13 rentgenogramų bei fotonuotraukų papildomoje apžiūroje (t. 7, b. l. 16- 33). J. P. teigimu, suformuotame faile, kurio vidurinis numeris 032, buvo 4 aplinkos fotonuotraukos ir dar 4. Po fotonuotraukos Nr. 11 eina nuotraukos, padarytos skenuojant vilkiką „Volvo“, failas, kurio vidurinis numeris 032, yra „Volvo“ vilkiko skenavimo metu padarytos bylos, jose matosi aplinkos vaizdas ir stovintis vilkikas „DAF“. Daugiau „DAF“ nuotraukų šiame faile nebuvo. Faile, kurio vidurinis numeris 033, suformuotame 2022-06-18 18.43 val. (cituojamas 2024-06-19 daiktų apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 155)), užfiksuota puspriekabės kairiojo šono galinė dalis (fotonuotrauka Nr. 12), čia matosi vilkiko galinė dalis, mėlynas tentas. Tarp skanavimų 18.39 val. ir 18.43 val. jokių tarpinių skenavimų nebuvo. Faile, kurio vidurinis Nr. 033, buvo 4 fotonuotraukos, bet jose matomi tik aplinkos vaizdai, eilėje stovintys vilkikai. Šiose fotonuotraukose matomas vaizdas iš galo, 2 fotonuotraukos padarytos iš viršaus, ir viena padaryta šonine kamera. Įvykus skenavimui, įprastai sistema suformuoja 8 failus: 4 fotonuotraukas ir sisteminius failus su rentgenograma. Failų pavadinimą sudaro: pradžioje raidės HRAY, data, eilės numeris ir kameros pavadinimas. Teisingo skenavimo metu sukuriami 8 failai, šiuo atveju buvo tik 4 aplinkos kamerų užfiksuoti vaizdai (fotonuotraukos). Aplinkos fotonuotraukos padaromos tik iniciavus skenavimo procesą. Todėl šiuo atveju galima teigti, kad veiksmas skenuoti buvo inicijuotas. Į klausimą iš daiktų apžiūros protokolo (t. 6, b. l. 155), jei kameros fiksuoja aplinkos vaizdą iš viršaus, kodėl nėra kitų nuotraukų su vilkiko vaizdu, liudytojas atsakė, kad priklauso nuo vilkiko judėjimo greičio. Nuotrauka, kurioje užfiksuota puspriekabės galinė dalis, padaryta kamera, esančia prie rentgeno sistemos kabinos, t. y. fotonuotrauka padaryta toliausiai esančia kamera. Reiškia, kad šis vaizdas padarytas, kai vilkikas jau buvo pravažiavęs pro rentgeno sistemą, užfiksuotas tik šoninės kameros vaizdas. Kitos aplinkos kameros vilkiko neužfiksavo, nes judama buvo per greitai. Aplinkos vaizdo kamerų padarytos fotonuotraukos nėra skirtos tikrinamos transporto priemonės indentifikavimui, jos skirtos aplinkos fiksavimui. Padarytos 4 fotonuotraukos, bet tik vienoje iš jų yra matoma puspriekabė. Skenavimas neįvyko, sistema nesugebėjo nuskenuoti vilkiko, todėl prisegtos tik 4 fotonuotraukos. Taip galėjo atsitikti dėl techninės priežasties: dėl tamsios kabinos spalvos sistema galėjo neužfiksuoti tarpo tarp kabinos ir priekabos su kroviniu, dėl to rentgeno skenavimo sistema neįsijungė. Pareigūnas turėjo tai pastebėti. Skenavimas buvo inicijuotas, bet neįvyko, nes nėra rentgenogramų. 4 aplinkos fotografijos yra, o skenavimo procesas neįvyko. Ši stacionari rentgeno skenavimo sistema veikia tokiu principu: kai paspaudžiamas mygtukas skenuoti, įsijungia pirminis įspėjimas, sistema fiksuoja artėjančią transporto priemonę, stebi, kada pravažiuos vilkiko kabina. Mano, kad šiuo atveju buvo paspaustas rentgeno skenavimo iniciavimo mygtukas, buvo padarytos 4 fotonuotraukos, bet pats krovinys nebuvo nuskenuotas. Galimai dėl to, kad sistema negalėjo atskirti, kada pro sistemą pravažiavo vilkiko kabina, kuomet turėjo prasidėti vilkiko puspriekabės su kroviniu skenavimas. Tokiu atveju turėjo būti skenuojama pakartotinai, prašoma vilkiko vairuotojo važiuoti lėčiau, atlenkiami šoniniai vilkiko spoileriai, kad tarp kabinos ir krovinio atsirastų didesnis tarpas, arba skenuojama mobiliu režimu. Kai rentgeno sistema suveikia, rentgeno operatoriaus pulte užsidega raudona lemputė, įsijungia spinduliuotė. Be to, pareigūnas realiu laiku ekrane mato slenkantį skenuojamo vilkiko vaizdą. Šiuo atveju jis turėjo matyti pirminį įspėjimą, kad raudona lemputė neužsidegė, neįsijungė spinduliuotė, ekrane nematyti realiu laiku daromos rentgenogramos. Galimybės pašalinti rentgenogramas, paliekant tik aplinkos fotonuotraukas, be įsikišimo nėra, nes prisijungimai prie serverio apsaugoti. Prisijungimą prie serverio, kiek jam žinoma, turi tik jis (liudytojas) ir sistemos gamintojo atstovai. Muitinės pareigūnai – neturi. Į klausimą, ar pats liudytojas nepašalino minėtų rentgenogramų iš sistemos serverio, liudytojas atsakė - ne. Laikotarpiu nuo 2022-06-17 23.42 val. iki 2022-06-18 0.11 val. rasti failai dviem numeriais: vidurinis numeris 053 ir vidurinis numeris 054. Fotonuotraukose matomas tas pat sunkvežimis, kurio rentgenograma daryta 2 kartus. Pagal rentgenogramos vaizdą, rentgenogramoje, kurios numeris 053, matoma tik dalis, puspriekabė, o rentgenogramoje, kurios numeris 054, jau matomas pilnas vilkiko sąstatas (kalbama apie fotonuotrauką Nr. 4 (t. 7, b. l. 27) ir fotonuotrauką Nr. 9 (t. 7, b. l. 30)). Nuotraukoje, kurios vidinis numeris 054, matomas visas transporto priemonės sąstatas, nuotraukoje, kurios vidinis numeris 053, matomas vilkikas ir nedidelė dalis priekabos. Nuotraukoje, kurios vidinis numeris 053, nėra pačios kabinos, todėl konstatuojama, kad buvo skenuojama stacionariu režimu, lazerio pagalba skenuojant nustatoma kabinos pabaiga ir skenuotas krovinys. Nuotraukoje, kurios vidinis numeris 054, matoma transporto priemonės kabina ir visas sąstatas, reiškia, ji buvo skenuota mobiliu režimu, kai juda pati rentgeno sistema, o transporto priemonė stovi. Tai tas atvejis, kai rentgeno operatoriui nepavyko pirmą kartą stacionariu režimu nuskenuoti pilnai, todėl antrą kartą skenuota mobiliuoju režimu. Rentgenogramoje, kurios vidinis numeris 053, matyti, jog vilkiką nuskenavo, tačiau skenavimas sustojo ties puspriekabe, nes lazeris užfiksavo, kad krovinys pasibaigė. Į klausimą, kodėl šiuo atveju visos rentgenogramos buvo išsaugotos, o vilkiko su tamsia kabina skenavimo atveju – nebuvo išsaugotos, liudytojas atsakė, kad šiuo atveju skenavimas įsijungė, dalį krovinio nuskenavo, bet sistema suprato, jog krovinys pasibaigė ir nutraukė tolimesnį skenavimą. Prie daiktų apžiūros protokolo pridėtas katalogo atvaizdas. Šiuo atveju 2022-06-17 kataloge matosi tos dienos failai ilgaisiais numeriais, visų failų pradžią sudaro raidės XRAY20220617, 3 skaičiai - eilės numeris, failo pabaigoje – kameros pavadinimas.
Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė (t. 5, b. l. 186-188), kad jis dirba (duomenys neskelbtini) inspektoriumi. Kaltinamąjį yra matęs keletą kartų darbe. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo apklaustas dėl aplinkybių, kuomet į (duomenys neskelbtini) muitinės kelio postą atvykus krovininiam automobiliui, užregistravus jo deklaraciją, muitinės sistemos nukreipė šį automobilį detaliam patikrinimui rentgeno kontrolės sistema. Atlikus rentgeno patikrą, gavo atsakymą, kad patikrinimo metu pažeidimų nerasta. Tuomet muitinės patikrinimas buvo baigtas, automobiliui leista išvykti. Raudonasis detalaus tikrinimo kanalas minimu atveju muitinės sistemų buvo parinktas automatiškai. Patvirtino, kad įvykis galėjo būti 2022 m. birželio 18 d. Tą dieną apie 18 val. jis dirbo krovininių transporto priemonių atvykimo į Lietuvos Respubliką kanale, darbo vieta tada buvo žymima Nr. 8 ir Nr. 9. Nukreipus transporto priemonę tikrinti rentgenu, pareigūnas pasilieka vairuotojo pasą ir krovinio dokumentus, transporto priemonės registracijos dokumentus, vairuotojui duodama kopija. Atlikus patikrinimą rentgenu, transporto priemonė grįžta, tuomet gaunamas rentgeno patikros atsakymas. Atsakymai gali būti įvairūs: kodas T01 - pažeidimų nenustatyta, T02 - tikrinimo metu nustatyti neatitikimai, T03 - sugadintos prekės, T05- pasirinkti kitą tikrinimo būdą (rašomos pastabos, ką patikrinti papildomai), T06 - tikrinimo nurodymas neįvykdytas (pvz. dėl transporto priemonės konstrukcijos ir t.t.) Po rentgeno kontrolės gavus atsakymą T01, muitinis įforminimas baigiamas. Su RAPISCAN rentgeno kontrolės darbu A. K. yra susipažinęs paviršutiniškai, nėra su ja dirbęs. Gavus atsakymą, kad rentgenu nuskenuoti transporto priemonės nepavyko, automobilį iškrauna, atitentuoja, ardo pakuotes, tikrina fiziškai kitais tikrinimo būdais. Nepavykus rentgenu nuskenuoti, daromas pakartotinas skenavimas, tokiam atvejui yra nurodomas specialus kodas kartoti skenavimą. Jei rentgeno pareigūnai parašo atsakymą nurodydami kodą T06, kad neįvykdytas tikrinimo nurodymas, tikrinama kitais būdais, pagal galimybes. Išleisti nepatikrintą transporto priemonę negalima. A. K. su BAXE sistema nedirba, jis dirba su RIKS sistema. 39 rentgeno patikros, jo manymu, per pamainą yra daug, vidutiniškai 20-30 transporto priemonių - įprasta. Tokia bendra paros statistika. Tiriamu laikotarpiu rentgenologai dar ir patys analizuodavo gautus rentgeno rezultatus, todėl rentgenologai dirbdavo po du. Jam žinoma problema, kad dėl vilkikų su juodomis kabinomis rentgeno aparatas nesuveikdavo, skenavimas neįsijungdavo. Paprastai tokios transporto priemonės buvo tikrinamos mobiliu režimu, jei buvo tokia galimybė. RAPISCAN rentgeno mobiliosios sistemos gedimai pakankamai dažni. Kai pamainos metu rentgeno patikrinimo sistema neveikdavo, transporto priemonės buvo tikrinamos fiziškai. Būna, kad transporto priemonės pastatomos muitinės posto aikštelėje ir laukia, kol bus sutvarkyta rentgeno patikros sistema. Išeidamas pietauti nuo sistemų A. K. atsijungia, mano, jog taip elgiasi ir kiti pareigūnai. Nebent išeina trumpai kavos pertraukėlei, nes muitinės sistemose naudojama daug programų, todėl, išjungus kompiuterį, jo įjungimas ir sistemų paleidimas užtrunka.
Liudytojas D. L. teisiamajame posėdyje parodė (t. 5, b. l. 188-194), kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų departamento direktoriumi, jo funkcijos: rentgeno kontrolės sistemų įdiegimas, priežiūra, muitinės pareigūnų mokymai, susiję su vaizdo analize, kontrabandos atpažinimu. (duomenys neskelbtini) muitinės kontrolės poste esančios rentgeno sistemos veikimo principą, jos gedimus, jis žino tik iš dalies, nes ši rentgeno sistema su gamykline programine įranga RAPISCAN įdiegta ir prižiūrima kitos įmonės. Joje, kaip ir visose Lietuvos muitinės kontrolės postuose, yra įdiegta centralizuota vaizdų mainų programa BAXE, ją įdiegė ir prižiūri UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl apie rentgeno kontrolės sistemą jis gali papasakoti paviršutiniškai, tačiau gali atsakyti į klausimus apie BAXE programą. BAXE yra programinė su aparatine IT įranga, kuri visus rentgenus apjungia į vieną tinklą. Rentgeno sistema skenuoja, generuoja rentgeno nuskenuotus vaizdus, atlieka analizę lokaliame lygmenyje, nuskenuotos nuotraukos saugomos jo darbo vietoje esančiame serveryje. BAXE tarnybinė stotis įrengta kiekviename rentgene, keliose darbo vietose, o centrinė stotis – muitinės informacijos centre. Proceso eiga sekanti: atliekamas skenavimas rentgeno gamykline įranga, vaizdui susigeneravus gamyklinėje stotyje, BAXE programa, esanti kitame kompiuteryje, nusikopijuoja šiuos duomenis, siunčia į Vilnių ir šių vaizdų analizės darbo vietoje galima atsidaryti nukopijuotus duomenis, vaizdus bei juos analizuoti. Kai visi procesai, atlikti gamykline rentgeno sistema, yra sėkmingi, duomenys aukščiau nurodytu būdu nukopijuojami ir patenka į BAXE sistemą. (duomenys neskelbtini) poste esanti rentgeno kontrolės sistema yra mobili sistema, naudojamas bevielis ryšys. BAXE sistemos sėkmingam darbui kritinės reikšmės turi ryšys, kuris turi būti stabilus ir neapkrautas. Šiuo metu rentgenu nuskenuoti vaizdai kartais analizuojami Vilniuje, kartais tai atlieka (duomenys neskelbtini) posto rentgeno sistemos operatoriai. Kiekvienas BAXE sistemos naudotojas prie šios programinės įrangos jungiasi su savo darbine paskyra, autentifikuojamas, suteikiamos teisės, kokias funkcijas jis gali atlikti. BAXE sistema plataus funkcionalumo, kiekvienas vartotojas administratoriaus sprendimu turi suteiktas skirtingas galimybes. Skirtingi vartotojai turi skirtingas funkcijas. Duomenys apie rentgenu skenuojamą objektą suvedami prieš skenavimą, o jo metu gautas vaizdas su suvestais duomenimis sujungiamas rankiniu būdu. Tokia šio įrenginio specifika, todėl, nepavykus sėkmingai nuskenuoti, nepavykusio skenavimo vaizdus galima perkelti į šiukšliadėžę. Tačiau kiekvienas naudotojas turi skirtingas teises, apie jų spektrą kiekvienam vartotojui sprendė muitinė. Į klausimą, kiek laiko vaizdas išlieka šiukšliadėžėje, liudytojas atsakė, kad, jei jis iš gamyklinės rentgeno programinės įrangos pateko į BAXE, įtartini vaizdai išlieka neribotą laiką, sėkmingai atliktų skenavimo vaizdų saugojimo terminą valdytojas gali konfigūruoti, tačiau 1 metai – tikrai. Paprastas pareigūnas, dirbantis su šia įranga, to nesprendžia ir keisti negali. Vaizdų analizę atlieka pareigūnai. Maždaug prieš 1,5 metų sprendimą dėl vaizdo kokybiškumo (duomenys neskelbtini) poste priimdavo rentgenologai, atlikę rentgeną, dabar tokius sprendimus ir vaizdų analizę atlieka nuotolinis vaizdų analizę atliekantis centras (duomenys neskelbtini) muitinės Kriminalinėje tarnyboje. Bet kuriuo atveju vaizdų analizę atlieka žmogus. BAXE bylos numeracija vykdoma automatiškai, prasideda nuo kodo, metai, mėnuo, diena, valanda, minutė, paskutiniai trys skaičiai – tą dieną atlikto skenavimo eilės numeris. Į BAXE sistemą vaizdai patenka ne tik iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto mobilios rentgeno sistemos, bet ir iš visų kitų sistemų, veikiančių kituose postuose, kai juose realiu laiku atliekamas skenavimas rentgenu. Rentgenologas gali turėti vartotojo teisę matyti skenuotus vaizdus, padarytus (duomenys neskelbtini) muitinės kituose postuose ar visuose muitinės postuose. Todėl atliekant vaizdų susiejimą rankiniu būdu, jeigu jis mato ir kituose postuose atliktų skenavimų realiu laiku vaizdus, galimybė žmogiškajai klaidai yra, bet rankinis susiejimas su tikrinamos transporto priemonės byla vyksta tik (duomenys neskelbtini) kelio poste RAPISCAN sistema atliktų skenavimo vaizdų. Kituose postuose rentgeno sistemos gautus skenavimo vaizdus su bylomis susieja automatiškai, tačiau kurį laiką iki susiejimo bendrame meniu jie matomi. Į klausimą, jei keičiasi paros arba vasaros – žiemos laikas, jam keičiantis, ar sistema pakeičia laiko parodymus automatiškai, ar formuojant bylas jose nurodomas realiai tikslus laikas, liudytojas atsakė, kad reikia vertinti konkrečiai, nes ne visi kompiuteriai ir serveriai turi centrinę sinchronizaciją, gali būti, kad kai kuriuose laikas turi būti keičiamas rankiniu būdu, gali būti, kad skiriasi gamyklinės RAPISCAN ir BAXE stoties laikai. Už gamyklinės RAPISCAN įrangos kompiuterius atsako kita kompanija. Vidurnaktį keičiantis paros laikui gali susidaryti tokia situacija, kai transporto priemonės patikrinimas rentgenu registruojamas prieš vidurnaktį, o į BAXE programą, kol vyksta gauto skenuoto vaizdo apdorojimas ir sugeneravimas, vaizdas patenka po 24 val., tada gali skirtis vaizdo data gamyklinio RAPISCAN ir BAXE sistemoje. Į klausimą, kiek rentgeno vaizdų yra matoma kompiuterio monitoriuje vienu metu, liudytojas atsakė, kad viename puslapyje matomi mažiausiai 10, bet yra galimybė keisti, konfigūruoti šį skaičių. Į BAXE sistemą patenka nuolat atliekamų skenavimų vaizdai iš 7 rentgenų, duomenys generuojami ir perkeliami nuolatos. Jei esi priskirtas dirbti ne su viena rentgeno sistema, tai nebus taip, kad atsidaręs BAXE sistemą, matysi tik savo paskutinio skenavimo metu atliktą skenavimo vaizdą, matysis daug tų vaizdų iš kitų postų. Į klausimą, ar galima atlikti nuskenuotų vaizdų filtravimą pagal transporto priemonių valstybinį numerį, liudytojas cituoja iš BAXE sistemos instrukcijos: skenavimų sąraše yra 4 stulpeliai (duomenų laukai): atvaizdas (rodoma rentgeno nuotrauka); įrenginio ID, t. y. rentgeno kodas; transporto priemonės arba konteinerio numeris, jei sistema jį nuskaito; ir laikas, kada duomenys, vaizdas buvo perkeltas ir išsaugotas. Pareigūnas mato meniu ir pagal šiuos duomenis turi pasirinkti reikalingą skenavimo nuotrauką ir susieti su jos byla. Prie BAXE sistemos kiekvienas pareigūnas jungiasi su savo individuliu kodu ir slaptažodžiu, tokiu būdu jis identifikuojamas, ir gali atlikti tik tokias funkcijas, kokios jam valdytojo yra suteiktos. Kai skenavimo vaizdas sėkmingai susietas su byla, jis BAXE sistemoje išlieka, tik iš vieno etapo persikelia į kitą. BAXE etapai: 1 - metaduomenų registracija, 2 - skenavimas, 3 - vaizdų susiejimas (automatinis ar rankinis), 4 - vaizdų analizė, 5 - fizinis tikrinimas. Pareigūnui atlikus susiejimą, meniu skiltyje „rankinis susiejimas“ vaizdo nuotraukos nelieka, ji persikelia į vaizdų analizės posistemį. Tas, kas neturi teisės atlikti vaizdų analizės, toliau ir nemato. Jei turi teisę analizuoti nuskenuotus ir susietus su byla vaizdus, atsidarius matomi bylos duomenys, rentgeno skenuotas vaizdas. Du pareigūnai, dirbantys su rentgenu, abu mato rentgeno skenuotus vaizdus, tačiau, jei vienas iš jų atsidaro bylą vaizdų analizės etape, kitas naudotojas meniu bylos analizės atlikti - atsidaryti savo kompiuteryje - jau negali, nes sistema leidžia vienos bylos vaizdų analizę atlikti vienam žmogui vienu metu. Gamyklinė RAPISCAN rentgeno sistema nėra pati patikimiausia sistema, dažnai jų, kaip prižiūrinčių kitas rentgeno sistemas, prašoma padėti ir šios sistemos gedimų atveju, nes jos sutrikimai dažni, eksploatuojama jau pakankamai ilgai, sutrinka dažnai. Visi gedimai registruojami muitinės pagalbos centre. Sistema nuolat dirba lauko sąlygomis, dažnai nesuveikia skenavimą įjungiantys išoriniai davikliai būtent dėl nepalankių oro sąlygų. BAXE sistemos sutrikimų taip pat pasitaiko, sistema veikia 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, dirba nuolatos, būna trikdžių dėl blogo mobilaus ryšio, dėl programinės įrangos atnaujinimų. Gedimai registruojami, liudytojas D. L. teikia tokių gedimų atskaitas. Pvz., 2022 II ketvirtį buvo fiksuotas bendras registruotų sutrikimų skaičius (visų muitinės sistemos rentgenų) - 23, iš jų 2 kritiniai, 21 pagalbos prašymas - sutrikimas, kuris nenutraukia darbo, bet kažkokia funkcija neveikia arba veikia su sutrikimais. Muitinės sistemoje dirbo 7 rentgenai. Gali būti, kad muitinės pareigūnai mažus sutrikimus pašalino patys. Tai nėra didelis gedimų skaičius. (duomenys neskelbtini) poste sutrikimų būna statistiškai dažniau, nes vienas iš techninių sprendimų sklandžiam šios mobilios rentgeno sistemos darbui yra bevielė ryšio sistema, o ji priklauso ir nuo blogų oro sąlygų, nuo įvairių mechaninių trukdžių, kurie ryšį blokuoja. Į klausimą, ko reikia, kad duomenys iš gamyklinės RAPISCAN sistemos patektų į BAXE sistemą, liudytojas atsakė, kad skenuotų vaizdų susiejimas su byla vyksta centriniame BAXE serveryje, kuris fiziškai yra Vilniuje, reikalingas interneto ryšys. Iš pradžių nuskenuotas vaizdas išsaugomas pačiame mobiliojo rentgeno aparate esančiame kompiuteryje, tada BAXE sistemos vietinis serveris, esantis muitinės kontrolės punkte, nusikopijuoja duomenis ir bevieliu interneto ryšiu nukeliavęs į centrinį serverį reikalingas failas įsegamas į BAXE centralizuotą sistemą, todėl geras interneto ryšys yra kritinė sąlyga, ir jo trukdžiai yra BAXE sistemos veikimo sutrikimų priežastis. Į klausimą, ar, nepavykus skenavimui, nepavykę vaizdai persikelia į BAXE, liudytojas atsakė, kad nepavykęs skenavimas, kai rentgenas sustojo pusiaukelėje ir jei nesusiformavo skenuoto vaizdo nuotrauka RAPISCAN gamyklinėje sistemoje, tai ir BAXE sistemoje jos nebus, tačiau jei skenavimas įvyko iki galo, bet blogas vaizdas, pvz. suspaudžia vaizdą, jį nukerpa, ar blogos kokybės dėl kt. priežasčių, bet gamyklinė programa nuotrauką suformavo, tai jis bus perkeltas į BAXE, nors dėl jo nekokybiškumo analizės atlikti negalima. Procedūrą galima pakartoti. Būna atvejų, kai skenavimo duomenys į BAXE sistemą perkeliami pavėluotai, nes BAXE yra centralizuota sistema. Numatyta procedūra - pakartotinis skenavimas, jei su byla susieta netinkama nuotrauka. Tokiu atveju įrašoma pastaba, nurodant, dėl kokios priežasties įvyko klaida, formuojama nauja registracija ir skenavimas atliekamas dar kartą. Skenuojamas vaizdas matomas realiu skenavimo laiku, prieš jo sujungimą ir atsiradimą BAXE. Kai vaizdas BAXE sistemos sėkmingai nukopijuojamas ir perkeliamas į rankinį bylų susiejimą, skenavimo nuotrauka taip pat yra matoma. Detali analizė su specialiais analizavimo įrankiais, kurių pagalba vaizdą galima įvairiai transformuoti, galima atlikus vaizdo ir bylos susiejimą ir jam perėjus į vaizdų analizės etapą. Į klausimą, ar pareigūnui įvedus duomenis BAXE sistemoje, nuskenavus, prisegus dokumentus ir neatlikus transporto priemonės skenavimo, yra galimybė suformuotą bylą susieti su kitu vaizdu, liudytojas atsakė, kad (duomenys neskelbtini) poste, kur bylų ir vaizdų susiejimas atliekamas rankiniu būdu, galima prisegti ir kitą vaizdą, nes vaizdų sąrašas niekada nėra tuščias. Gali būti situacija, kai rentgenas veikia, skenavimas vyksta, o nuotraukos nėra, nes, galimai skenavimas įsijungė ir veikia, bet neveikia pvz. detektoriai, būna visokių situacijų, rentgenas veikia, bet nesuveikė duomenų apdorojimo posistemė, vaizdas bus nekokybiškas dėl nepalankių oro sąlygų. Rentgenas turi daug apsaugos priemonių. Į klausimą, ar gali būti, kad skenavimas vyko, bet jokių duomenų neišlinko, liudytojas atsakė, kad jo praktikoje yra buvęs teisminis atvejis Panemunės muitinės kelio poste, kur buvo įtariama, kad pareigūnas imitavo skenavimą, neatlikus visų saugumo veiksmų iki galo, nepaleido rentgeno aparato iki galo ir nebuvo gautas joks vaizdas. Čia labai techninis dalykas, inicijuojant skenavimą reikia atlikti tam tikrą veiksmų seką: paskutinis žingsnis, patvirtinantis, kad atliksi skenavimo procedūrą, reikia pasukti tam tikrą raktą, kad viskas aktyvuotųsi. Tačiau tai tik teorinės galimybės. Tam, kad paleisti rentgeną yra tam tikri būtini žingsniai, kuriuos privalu atlikti. Jei neatlieki, ar nutrauki veiksmų seką per anksti, skenavimas gali būti nesėkmingas, nors ir atrodys, kad viskas buvo padaryta, skenavimas neįvyks. Į klausimą, kiek to paties skenavimo failų formuojama BAXE sistemoje, liudytojas atsakė, kad vartotojas mato tik vieną failą, tarnybinėje stotyje bus daugiau failų, byla sistemoje saugomame kataloge susideda iš daugiau failų: išorės nuotraukų, skenavimo vaizdo, suvestų objekto duomenų. Skenuojant RAPISCAN yra funkcija daryti išorės nuotraukas. Į klausimą, ar teisingas teiginys, kad jeigu yra išorės nuotraukos, turi būti ir rentgenograma, liudytojas atsakė, kad daugiau teisingas nei klaidingas, procesas vyko ir nėra vaizdo, reikia aiškintis, kokios įrenginio posistemės nesuveikė, ar kitas priežastis. Įprastai išorės nuotraukos daromos automatiškai kartu su skenavimu.
Liudytoja S. S. teisiamajame posėdyje parodė (t. 6, b. l. 83-90), kad 2022 m. rugsėjo mėn. ji dirbo (duomenys neskelbtini)tyrėja. Kaltinamojo nepažįsta, jai žinoma jo pavardė, tai susiję su jos darbinėmis funkcijomis. Į klausimą, ar yra galimybė pateikti liudytojos rašytų tarnybinių pranešimų, atliktų tam tikrų analizių priedus – fotonuotraukas laikmenose (t. 2, b. l. 93-94), liudytoja atsakė, kad atsakymo pateikti negali, kadangi į IBPS šių nuotraukų nekėlė, atliko tik jų analizę. 2022-08-09 tarnybiniame pranešime Nr. 4RE-1503 „Dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 89-90) nurodyti dokumentai yra iš muitinės DOVIS sistemos, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 91-94) buvo įkeltos į priedą, ar jas galima padidinti, nežino. Jai buvo pavesta atlikti krovinio įforminimo analizę, atlikus ją, buvo nustatyta, kad po fizinio patikrinimo rentgeno sistemoje buvo įkelta ne tos transporto priemonės rentgenograma. Lietuvos Muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste esančia rentgeno sistema RAPISCAN ji nėra dirbusi, bet yra stebėjusi, kaip ši sistema funkcionuoja. Krovinio patikrinimo analizę atliko BAXE sistemoje. Pagarsinus 2022-08-09 tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 89-96) nurodytą aplinkybę, kad 2022-06-18 į (duomenys neskelbtini) PKP atvykus vilkikui, rentgeno skenavimą atliko mobilios grupės posto vyr. inspektorius, bei uždavus klausimą, kokiais duomenimis liudytoja rėmėsi, kad tikrinimą atliko tarnybiniame pranešime nurodytas pareigūnas, liudytoja atsakė, jog BAXE sistemoje fiksuojamas rentgeno skenavimą atlikusio pareigūno pažymėjimo numeris. Jos tarnybiniame pranešime nurodyto pareigūno numeris buvo užfiksuotas ir rentgeno analizės atlikimo grafoje. 2022-09-27 tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 106-108) nurodyta, kad 2022-06-18 transporto priemonės skenavimą atliko pareigūnas, kurio prisijungimo kodas VL1066. Kaltinamasis A. V. patvirtino, kad tai jo VL numeris. Liudytoja S. S.: 1 pav. - duomenys iš BAXE sistemos, 2 pav. - duomenys iš RIKS sistemos (t. 2, b. l. 108 psl.) Pagal tai nustatė, kad tikrinimą atliko ir jo rezultatą paskelbė A. V.. Į teisėjos klausimą dėl komentaro prie 1 pvz. fotonuotraukos: rentgeno sistemoje matomas skenavimo laikas 2022-06-17 23:54 val. ir abiejų dienų nuotraukų failai išsaugoti su ta pačia data, nurodomas Nr. LTRAP00000120220617 (t. 2, b. l. 92) ką tai reiškia, liudytoja atsakė, kad BAXE sistemoje ir prie 17 d. ir 18 d. lauko fotonuotraukų failai tos pačios datos. Į teisėjos klausimą, ką reiškia įrašas komentare, kad „paros metas nuotraukose 2022-06-18 18 val. neatitinka esamo“ (t. 2, b. l. 92), liudytoja atsakė, kad BAXE sistemoje įkeltose išorės vaizdo fotonuotraukose matosi, kad yra tamsus paros metas, skenavimas atliktas 2022-06-18 18 val., todėl tuo metu negalėjo būti tamsu. Ar jos tapačios, atsakyti negali, fotonuotraukos panašios: pagal jose užfiksuotą transporto priemonę, paros metą, jose užfiksuotą aplinką – jose matomas kt. transporto priemones. Liudytoja nurodo 3 pvz. (t. 2, b. l. 92) - matosi stovintis vilkikas, kuris užfiksuotas ir kitoje nuotraukoje (užrašas „T. S.“, tamsus paros metas, pilkas tentas). Į klausimą dėl 5 pvz.: „atliekant kamerų įrašų analizę nustatyta, jog 2026-06-18 18.11 val. transporto priemonė nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į kanalą, vilkikas juodas, puspriekabė mėlynos spalvos“ (t. 2, b. l. 93), kokiu pagrindu liudytoja tai teigia, atsakė, kad sprendė iš to, kaip atrodo vilkikas – juodas, mėlyna kabina. Po to, kai vilkikas pavažiuoja toliau, matomi ant vilkiko užfiksuoti užrašai. Sprendė iš bendros analizės, ne iš vienos nuotraukos. Į klausimą dėl 7, 8, 9 pav. (t. 2, b. l. 93-94), iš kokių duomenų ji sprendžia, kad tai liudytojos nurodytas vilkikas valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. atsakė, kad iš vilkiko gale matomo užrašo „Dantrans“ - lygino su kt. fotonuotraukomis. Neprisimena, kokių dar kamerų ar sistemų analizę atliko ir tai nustatė. Atliko bendrą analizę: tiek iš valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) vaizdo stebėjimo sistemos, tiek ir iš numerių nuskaitymo sistemos (NAS) duomenų. Į klausimą dėl 5 pvz. (t. 2, b. l. 93), kur nurodyta, kad „atliekant kamerų įrašų analizę nustatyta, jog vilkikas Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į kanalą“, į kokį kanalą jis įvažiuoja, liudytoja atsakė, kad į muitinės kanalą, kuriame atliekamas patikrinimas. Į klausimą, jog 7 pvz. taip pat nurodyta, kad „...18.11 val. pareigūnas, galimai rentgeną atliekantis A. V., eina į būdelę“, iš kokių duomenų liudytoja nusprendė, kad tai šis pareigūnas, liudytoja S. S. atsakė, kad ji parašė, jog „galimai“, vertino visą įrašą, ne vieną šią nuotrauką. Teigia, jog turi kitų sistemų, kur yra nuotraukos. Ši nuotrauka pridėta tik kaip vienas iš pvz. prie analizės. Į klausimą, ar gali pateikti visą medžiagą, kurią vertino, surašydama analizę, liudytoja atsakė, kad nežino, ar galima rasti tuos duomenis. Tuo metu buvo lyginami kamerų įrašai su muitinės sistemose esančiais duomenimis ir buvo nustatyta, kad matomas jos tarnybiniame pranešime minimas pareigūnas. Į klausimą dėl 9, 10 pvz. (t. 2, b. l. 94-95): „18.21 pajuda iš kanalo, puspriekabės gale matosi užrašai kaip ir NAS“, kur mato užrašus „NAS“, liudytoja atsakė, kad mato tą patį užrašą „DANTRANS“, todėl tokią išvadą padarė iš bendros analizės, kadangi buvo daugiau šios transporto priemonės duomenų, šis vaizdas užfiksuotas numerių nuskaitymo sistema, kuri ir vadinasi (NAS). Nuotraukoje matosi puspriekabės numeris, skaičiai A. T. muitinės sistemoje yra galimybė nuotrauką išsididinti, tada matosi geriau. Pagal bendrą analizę matosi ir viršutiniai, ir apačioje esantys užrašai. Į klausimą dėl 7, 8 pvz. , į kokią būdelę eina šiose fotonuotraukose užfiksuotas asmuo, liudytoja atsakė, kad į muitinės būdelę. Tai buvo nustatyta atlikus pareigūno judėjimo bendrą analizę. Po to jis turėjo judėti link patalpų, kur atliekamas rentgeno skenavimas. Toje būdelėje dirba muitinės pareigūnas, kuriam paduodami transporto priemonės dokumentai. A. V. taip pat dirba šiame poste. Į klausimą, ar buvo atlikta analizė, kas vaikščiojo prie rentgeno darbo vietos, liudytoja atsakė, kad nebuvo. Į klausimą, ar buvo analizuoti (duomenys neskelbtini) poste tiesiai prieš rentgeną esančios vaizdo kameros įrašai, liudytoja atsakė, kad nežino.
Dėl 2022-09-27 tarnybiniame pranešime Nr. 4RE-1855 „Dėl transporto priemonės 7AM5701/5AK0007“ (t. 2, b. l. 97-105) nurodytų aplinkybių liudytoja S. S. parodė, kad transporto priemonės vaizdas panašus (t. 2, b. l. 92, 3 pvz. fotonuotrauka ir t. 2, b. l. 104 esanti fotonuotrauka) – abiejose nuotraukose matomas tas pats vilkikas su puspriekabe. Jei tarnybiniame pranešime kalbama apie 2022 m. birželio 18 d., prie jo ir yra pridėtos šios dienos fotonuotraukos. Į klausimą dėl 2 pvz. 17 dieną atlikto skenavimo vaizdo analizės: patvirtinimo laikas 2024-06-18, iš kokių duomenų daroma išvada, kad nuotraukos padarytos ne 18 d. o 17 d., liudytoja atsakė, kad BAXE sistemoje matosi skenavimo laikas, jei duomenys prikabinti tuo metu, kai atliktas skenavimas. Jeigu failas ir visi jo duomenys yra 17 dienos, jis sujungiamas su bylos duomenimis, BAXE sistemoje matomas tas laikas.
Dėl 2022-09-27 tarnybiniame pranešime Nr. 4RE-1854 „Dėl transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 106-110) nurodytų aplinkybių liudytoja S. S. parodė, kad BAXE sistemoje nebuvo rastos nei rentgenogramos, nei transporto priemonės išorinės fotonuotraukos, rasti kitos transporto priemonės duomenys. Lauko kamerų padarytos fotonuotraukos ir rentgenograma priklauso kitai transporto priemonei, galimai skenuotai 2022-06-17 prieš vidurnaktį.
Dėl 2023-02-08 tarnybiniame pranešime Nr. 4RE-716 „Dėl transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)“ (t. 2 b. l. 185-189) nurodytų aplinkybių liudytoja S. S. parodė, kad buvo analizuojami iš sistemos administratoriaus serverio pateikti duomenys už nurodytą laikotarpį. Šie duomenys buvo pateikti laikmenoje. Į klausimą, ką reiškia tarnybiniame pranešime nurodytas sakinys: „...trūksta failų su rentgenogramomis, kurios galėjo būti užvadintos...“, liudytoja atsakė, kad, palyginus kitų transporto priemonių rentgenogramas, nustatyta, kad prie visų būdavo 7-8 failai, tarp kurių buvo failai, kurių paskutiniai skaičiai buvo tokie, kaip nurodyta jos tarnybiniame pranešime. Atidarius šiuos failus, matydavosi, kad tai yra rentgenogramos. Prie šios analizuotos transporto priemonės buvo tik 4 failai, kuriuos atidarius matėsi lauko kamerų padarytos fotonuotraukos, šiai tikrintai transporto priemonei failų su aukščiau nurodytais skaitmenimis nerasta.
Liudytoja S. S. teisiamajame posėdyje papildomai parodė (t. 7, b. l. 64-65), kad failas Nr. LT RAP00012022617, kuris yra nurodytas 2022-08-09 liudytojos tarnybiniame pranešime (2 fotonuotrauka, 3 pvz., t. 2, b. l. 89-96), yra iš BAXE sistemos. Į klausimą dėl ties fotonuotraukomis (t. 2, b. l. 92) esančio užrašo: „...rentgeno sistemoje matosi skenavimo laikas 2022-06-17 23.54, taip pat abiejų dienų failai išsaugoti su ta pačia data LT RAP00012022617...“, ką reiškia šis sakinys, liudytoja atsakė, jog, kai failai išsisaugo BAXE sistemoje, susiformuoja numeris, kurio struktūros pabaigoje yra data. Iš ko susideda pirmoji numerio dalis, nežino.
2022-08-05 Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. D. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 5-8) nurodyta, kad 2022-08-02 Muitinės kriminalinėje tarnyboje gauta Lenkijos ryšių biuro informacija apie tai, kad 2022-06-19 Lenkijos Respublikos pareigūnai sulaikė vilkiką su puspriekabe, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojas tikino, kad iš Kazachstano į Čekiją gabena garsą sugeriančias plokštes bei pateikė dokumentus: CMR, pakrovimo patvirtinimą, sąskaitą – faktūrą, sutartį Nr. PT2801-22 ir MRN T1 22LTV80000006E455. Ant puspriekabės buvo nepažeista Lietuvos Respublikos plomba Nr. M139399. Kontrolės metu metalinėse plokštėse rasta ir paimta paslėptų 14 917 400 vnt. cigarečių, kurios buvo supakuotos į kartotines dėžes su gamintojo logotipais.
2022-06-18 18.07 val. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą atvyko vilkikas su puspriekabe, kurios valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas A. V., gim. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė dokumentus bei tranzito deklaraciją. Deklaracija Nr. 22LTV80000006E455 priimta 2022-06-18 18.14 val., prekės – „metalinės konstrukcijos, skirtos garso izoliacijai“ 1460 kg. Suveikus rizikos profiliui dėl fizinio tikrinimo transporto priemonė 2022-06-18 18.15 val. buvo nukreipta rentgeno kontrolei. 2022-06-18 18.17 val. transporto priemonė registruota sistemoje skenavimui rentgenu ir sistemoje įkelta rentgeno vaizdo nuotrauka. Skenavimą atliko MGP vyresnysis inspektorius A. V. (VL1066). 2022-06-18 19.00 val. tikrinimas užbaigtas nenustačius pažeidimų.
Atlikus rentgeno fotonuotraukų analizę, nustatyta, kad:
- rentgene įkeltos kitos dienos (2022-06-17) nuotraukos, galimai transporto priemonės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini);
-rentgeno sistemoje matomas skenavimo laikas 2022-06-17 23.54 val.;
-paros metas nuotraukose neatitinka esamo;
-pačioje rentgeno nuotraukoje matoma „nukirpta“ puspriekabės nuotrauka, kuri yra 2022-06-17 daryta krovininei transporto priemonei valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).
Iš 2022-07-25 Europolo pasikeitimo informacija per „SIENA“ pranešimo, reg. Nr. 2RE-4091, (t. 1, b. l. 21-37), matyti, kad iš Lenkijos ryšių palaikymo skyriaus gautas pranešimas, kad 2022-06-19 Lenkijos Respublikos pareigūnai patikrino vilkiką (valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo A. V., Baltarusijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), pasas Nr. MC3308990. Vairuotojas teigė gabenantis garsą sugeriančias plokštes iš Kazachstano į Čekiją (CN73089051) ir pateikė šiuos dokumentus: CMR važtaraštį, pakrovimo patvirtinimą, sąskaitą-faktūrą, sutartį Nr. PT 2801-22 ir MRN T1 22LTV80000006E455. Pagal MRN, krovinį sudarė garsą sugeriančios plokštės, kurių bendras svoris buvo 14 560 kg. Ant puspriekabės buvo nepažeista Lietuvos muitinės plomba Nr. M139399. Ji buvo nuimta, norint patikrinti prekes. Muitinės formalumai atlikti Pskovo muitinėje (CZ570201). Prekių siuntėjas – įmonė „TOO Trade R. L.“, Kazachstanas, N. S., 4/3 Otyrar g., A blokas, 251 butas. Prekių gavėjas – įmonė „TSM Company S.R.O.“ Čekija, 70200 Ostraca, 1263/4 Sokoloska trida. Patikrinus, rasta 14 917 400 vnt. cigarečių, paslėptų metalinėse plokštėse, supakuotų kartotinėse dėžėse su gamintojo logotipu. Dėžės buvo sudėtos ant padėklų ir suvyniotos į permatomą plėvelę. Suvalkų prokuratūra pradėjo tyrimą. Prie pranešimo pridėtos fotonuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl surinktų duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Taigi, tokio pobūdžio bylose pirmiausia turi būti nuspręsta, ar asmuo, kuris kaltinamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.
Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.
Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016 išaiškinta, kad BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių.
Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011). Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.
Teismas, atlikęs įstatymų nustatyta tvarka gautų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrintų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir teismo pripažintų įrodymais duomenų analizę ir jais vadovaudamasis, daro išvadą, kad A. V. veika atitinka būtent piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra įrodyta.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo valstybės tarnautojas ir dirbo (duomenys neskelbtini) muitinės Mobiliųjų grupių poste (toliau – ir MGP) vyresniuoju inspektoriumi. Pagal 2022 m. birželio 17 d. tikslinio tikrinimo užduotį (duomenys neskelbtini) muitinės Mobiliosios grupės skyriaus ekipažui MRKS05 Nr. 2VMB1036425 „Transporto priemonių patikra naudojant rentgeno kontrolės sistemą dėl nelegaliai gabenamų prekių atvejų nustatymo“ (t. 2, b. l. 162, 168-170, 174-175) A. V. ir vyresnysis inspektorius A. K. nuo 2022-06-18 10.00 val. iki 2022-06-19 6.00 val. (duomenys neskelbtini)kelio poste (toliau – ir RKP), esančiame Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., atliko transporto priemonių patikrą naudojant rentgeno kontrolės sistemą „R. E. M60“ dėl nelegaliai gabenamų prekių atvejų nustatymo.
Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jis nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisimena. A. V. neneigia, jog nuo 2022-06-18 10.00 val. iki 2022-06-19 6.00 val. jis kartu su pareigūnu A. K. (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko transporto priemonių patikrą naudojant rentgeno kontrolės sistemą „R. E. M60“ dėl nelegaliai gabenamų prekių atvejų nustatymo. Kas konkrečiai tikrino rentgeno kontrolei nukreiptą transporto priemonių junginį (duomenys neskelbtini), A. V. neprisimena. Iš žmogiškųjų išteklių apskaitos informacinės sistemos (t. 5, b. l. 1) matyti, kad (duomenys neskelbtini)muitinės Mobiliųjų grupių posto operatoriaus leidimo numeris, kuriuo, prisijungus prie BAXE sistemos, byloje Nr. LT2022061818RB0151 operatorius nurodė muitinio tikrinimo rezultatą T01 – „neatitikimų nenustatyta“, buvo VL1066.
Liudytoju apklaustas kartu su A. V. nuo 2022-06-18 10.00 val. iki 2022-06-19 6.00 val. (duomenys neskelbtini) kelio poste dirbęs pareigūnas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai parodžius skenuotos transporto priemonės duomenis, jis matė, kad šios transporto priemonės kabina buvo juodos spalvos, todėl suprato, kad ji turėjo būti skenuojama mobiliu režimu. Jam pradėjus aiškintis, ką jis veikė tuo metu, paaiškėjo, kad transporto priemonė mobiliu režimu nebuvo skenuojama. C kategoriją turi A. V., A. K. neturi. Jei tikrinimą atlikdavo mobiliu režimu, A. K. dirbdavo su RAPISKAN, A. V. vairuodavo transporto priemonę, kurioje įrengtas rentgenas. A. K. teigimu, kiekvienas pareigūnas prie BAXE sistemos jungiasi su savo prisijungimo kodais, išeinant pietauti, persijungia. Po apklausos ikiteisminio tyrimo metu kovo mėn. A. K. tikrino savo telefoną ir taip išsiaiškino, kad šios transporto priemonės patikrinimo metu darbo vietoje A. K. nebuvo. Į klausimą, ar liudytojas teigia, jog 2018 m. birželio 18 d. nuo 18.14 val. iki 19.00 val. jo nebuvo rentgeno darbo vietoje, liudytojas atsakė, kad 10-15 min. jo tikrai nebuvo. Sėdėdamas darbo vietoje jis susirašinėti mobiliuoju telefonu negalėjo. Į klausimą, ar liudytojas atliko transporto priemonės vilkiko DAF, Kazachstano valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba SCHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo Baltarusijos Respublikos piliečio A. V., skenavimą RAPISCAN sistema 2022 m. birželio 18 d. nuo 18.00 iki 19.00 val., liudytojas atsakė, kad neatliko, nes buvo išėjęs į WC. Jo duomenimis, transporto priemonė skenavimui buvo užregistruota 18.42 val., vaizdo analizės patvirtinimo laikas - 18.43 val. Tuo metu liudytojas 18.41 val. ir 18.42 val. pagal jo susirašinėjimo SMS telefono duomenis buvo WC. 18.39 val. išsiųsta viena SMS, 18.41 val. antra žinutė, 18.42 val. trečia žinutė. Turinys: „va šikt išėjau pirmą kartą“, 18.41 val.: „neleisk T.ilgai su telefonu žaisti“, 20.57 „tai užsiraukėt. Atėjau porai valandų akis pailsinti“, tekstas nepilnas. Tai reiškia, kad atėjo atsigulti, pailsėti, atsigerti kavos, pasikalbėti su kt. pareigūnais. Pastarąsias liudytojo A. K. nurodytas aplinkybes patvirtina 2023-12-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 6, b. l. 5-7) ir 2023-12-12 daiktų apžiūros protokole (t. 6, b. l. 8-14) užfiksuoti duomenys. 2023-12-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš liudytojo A. K., jam savanoriškai pateikus, buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S22, IMEI (duomenys neskelbtini). Jį apžiūrėjus (t. 6, b. l. 8-14) nustatyta, kad SMS žinučių aplanke matomas susirašinėjimas su asmeniu, kuris pavadintas „G.“. 2022-06-18 18.20 asmeniui, pavadintam „G“, rašoma žinutė: „Jau patvarkėt picas“. 18.21 val. gautas atsakymas: „Daaa“. Iš A. K. telefono asmeniui, pavadintam „G“, rašomos SMS: 18:39 val. - „Turim darbo mes daug pietavo tik 2valamda“, 18:41 val. - „Va sikt isejau pirma kart“, 18:42 - „neleisk T. ilgai Telefonu zaist“, 20:57 – „tai jau uzsirauket as pailsėt atėjau porai valandų, akys skauda, nemiegojau visai namie nz gal nuo to likerio kreminis ir kita kart langu neuždarinėk“. Apžiūrėjus pokalbių programoje 2022-06-18 „Whatsapp“ informaciją, tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Apžiūrėjus susirašinėjimą programoje „Viber“, grupėje „MKT RVS“ 2022-06-18 matoma A. K. 06:56 siųsta informacija – PM fotonuotrauka su „RVS LOGISTIKA“ rekvizitais ir tekstas: „Nu nz jei ir musu furos vazinėja“, prie informacijos pridėti 8 simboliai.
Kitų objektų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 129-132) nurodyti BAXE bylos Nr. LT20220618RB0151 duomenys patvirtina, kad transporto priemonės – sunkvežimio numeriu (duomenys neskelbtini) registracijos laikas - 2022-06-18 18:17:33, registracijos pateikimo laikas - 2022-06-18 18.42:47, vaizdų analizės pateikimo laikas – 18:43:58. Operatorius – vl1066, vaizdo analizę atliko operatorius VL1066. Liudytojo A. K. pateiktas susirašinėjimas su asmeniu vardu „G.“ ir jo parodymai teisiamojo posėdžio metu patvirtina aplinkybę, jog 2022-06-18 nuo 18.20 val. iki 18.43.58, kuomet BAXE sistemoje byloje Nr. LT20220618RB0151buvo pateikta sunkvežimio vaizdo analizė, A. K. jo darbo vietoje – rentgeno „R. E. M60“ automobilyje - nebuvo. Pirma apžiūros protokole (t. 6, b. l. 8-14) užfiksuota A. K. žinutė asmeniui vardu „G.“ buvo rašyta 2022-06-18 18.20 val. A. K. teigimu, dirbant darbo vietoje su rentgeno kontrolės sistema, rašyti SMS nebuvo galimybės, nes nebuvo ryšio. A. K. taip pat parodė, kad tualetas (duomenys neskelbtini) kelio poste yra maždaug 200 metrų atstumu nuo rentgeno „R. E. M60“ automobilio. 18.41 val. asmeniui vardu „G“ iš savo telefono jis rašė, kad yra WC. Vadinasi, nei registracijos skenavimui pateikimo laiku - 2022-06-18 18.42:47, nei vaizdų analizės pateikimo laiku – 18:43:58 jo darbo vietoje nebuvo. Atskirai pažymėtina, kad, apžiūrėjus A. K. priklausančiame telefone esantį susirašinėjimą programoje „Viber“, grupėje „MKT RVS“ 2022-06-18 matoma A. K. 06:56 siųsta informacija – PM fotonuotrauka su „RVS LOGISTIKA“ rekvizitais ir tekstas: „Nu nz jei ir musu furos vazinėja“, prie informacijos pridėti 8 simboliai (t. 6, b. l. 8-11, 13, 14). Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš tualeto į darbo vietą jis grįžo ne iš karto, nes per WatsApp ar Wiber siuntė nuotrauką, kuomet pastebėjo posto teritorijoje automobilį su užrašu RVS (iššifravus raides, gaunasi rizikos valdymo skyrius). Fotografavo 18.56 val., kai buvo poste, nes toje nuotraukoje matosi posto stogas. Iš jų darbo vietos jo nesimato. Po to, kai šią nuotrauką išsiuntė, susirašinėjo su kolegomis. Jo komentaras ir buvo apie tai, kad „mūsų“ fūros“ (tai yra, rizikos valdymo skyriaus - RVS) važinėja. Kai siuntė tą nuotrauką, A. K. buvo prie posto.
Nors bylos duomenys patvirtina, kad A. V. leidimo (prisijungimo prie BAXE sistemos) numeriu VL1066 buvo patvirtinti 39 transporto priemonių tikrinimo rezultatai (t. 2, b. l. 106-107, 111-113), o A. K. leidimo (prisijungimo prie BAXE sistemos) numeriu – tik trys, liudytojas A. K. paaiškino, kad galimai A. V. rentgenogramų analizes daugumoje atveju atlikdavo pats, dėl kokių priežasčių, A. K. nežino, gal A. K. jis nepasitikėjo (A. V. buvo pamainos vyresniuoju). A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis su BAXE sistema, prie jos prisijungus kitam pareigūnui savo prisijungimo duomenimis, niekada nedirbo. A. K. teigimu, pareigūnui išėjus pietauti ar poilsiui, kitas pareigūnas privalėjo prisijungti prie BAXE sistemos savo prisijungimo duomenimis.
Aukščiau aptartų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad transporto priemonių junginio (duomenys neskelbtini) registracijos skenavimui pateikimo laiku (2022-06-18 18.42:47), vaizdų analizės pateikimo laiku (2022-06-18 18:43:58) ir tikrinimo užbaigimo metu (2022-06-18 19.00 val.) darbo vietoje - rentgeno „R. E. M60“ automobilyje - buvo ir šiuos veiksmus atliko bei 2022-06-18 19.00 val. užbaigė transporto priemonių junginio (duomenys neskelbtini)tikrinimą, BAXE sistemoje byloje Nr. LT2022061818RB0151 nurodydamas muitinio tikrinimo rezultatą T01 – „neatitikimų nenustatyta“, kaltinamasis A. V..
Konstatuodamas šią aplinkybę įrodyta, teismas nesivadovauja 2022-08-09 Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini)Nr. 4RE-1503 (tomas 2, b. l. 89-96) nurodytais duomenimis, jog atlikus kamerų įrašų analizę buvo nustatyta, kad 2022-06-18 18.19 val. pareigūnas (galimai rentgenologas A. V. VL1066) eina į „būdelę“ (7 pav.). Fotolentelės, priedo prie tarnybinio pranešimo, vaizdas yra neaiškus, pareigūnė S. S., apklausiama teisiamajame posėdyje, negalėjo aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kuom remiantis ji daro išvadą, kad 7 pav. fotonuotraukoje užfiksuotas asmuo yra galimai A. V.. Akivaizdu, kad 7 pav. esančioje fotonuotraukoje yra užfiksuota muitinės posto būdelė, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad A. V. dirbo Mobiliųjų grupių posto vyresniuoju inspektoriumi (duomenys neskelbtini) muitinėje, jo darbo vieta nuo 2022-06-18 10 val. iki 2022-06-19 6.00 val. buvo rentgeno „R. E. M60“ automobilyje. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad BAXE byloje Nr. LT20220618RB0151 transporto priemonės – sunkvežimio numeriu (duomenys neskelbtini)registracija atlikta 2022-06-18 18:17:33 pareigūno prisijungimo kodu VL1066. Visa tai patvirtina, kad vyriausiosios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) Nr. 4RE-1503 (tomas 2, b. l. 89-96) nurodyta aplinkybė, kad 2022-06-18 18.19 val. pareigūnas (galimai rentgenologas A. V. VL1066) eina į „būdelę“ (7 pav.) yra nurodyta klaidingai, nes ši aplinkybė nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, dirbant „R. E. M60“ automobilyje, buvo galimybė naudotis telefonu ir rašyti SMS, visgi, teismo nuomone, aplinkybę, kad kaltinamajam A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos metu „R. E. M60“ automobilyje A. K. nebuvo, patvirtina liudytojo A. K. parodymai ir jo pateikto telefono apžiūros metu užfiksuoti duomenys. Atskirai pažymėtina ir tai, kad A. K. apklausos teisiamajame posėdyje metu parodė, kad, pamatęs tyrėjos parodytą transporto priemonių junginio (duomenys neskelbtini), apie kurį eina kalba šioje byloje, foto, jis iš karto suprato, kad dėl juodos kabinos ši transporto priemonė turėjo būti skenuojama mobiliuoju režimu. Teismas daro išvadą, kad to padaryti vienas likęs dirbti pareigūnas A. V. negalėjo. Šios transporto priemonės patikrinimo rentgeno kontrolės sistema metu „R. E. M60“ automobilyje turėjo dirbti du pareigūnai – vienas iš jų (A. V.) vairuoti rentgeno automobilį, kitas (A. K.) – dirbti rentgeno automobilyje. Minėta, kad aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad nei transporto priemonės junginio (duomenys neskelbtini)registracijos skenavimui pateikimo laiku - 2022-06-18 18.42:47, nei vaizdų analizės pateikimo laiku – 18:43:58 A. K. jo darbo vietoje rentgeno automobilyje nebuvo. Darytina išvada, kad transporto priemonių junginio (duomenys neskelbtini) patikrinimas rentgeno kontrolės sistema 2022-06-18 iš viso nebuvo atliktas. Dėl šios konstatuojamos aplinkybės teismas pasisakys dar ir žemiau aptardamas kitus bylos duomenis.
Taigi, šioje byloje buvo nustatyta, kad A. V., 2022 m. birželio 18 d. 18.14 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per (duomenys neskelbtini) kelio postą atvykus vilkikui DAF, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam Baltarusijos Respublikos piliečio A. V., gim. (duomenys neskelbtini)m., suveikus rizikos profiliui bei transporto priemonių junginį, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. 18.15 val. RIKS sistemoje nukreipus rentgeno kontrolei, paskyrus užduotį - „skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“, būdamas darbo vietoje su rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, BAXE sistemoje užpildė „Registravimo“ dalies aktyvius laukus turimais duomenimis, BAXE bylos Nr. LT20220618RB0151 dalyje „Registracijos priedai“ pridėjo transporto priemonės, priekabos ir lydinčių dokumentų skenuotas kopijas, bylos dalyje „Asmens informacija“ pridėjo asmens - vairuotojo dokumentų kopijas ir 2022-06-18 18.42 val. pateikė registraciją skenavimui.
Kaltinamasis A. V. neabejotinai suvokė, kad, neatlikus transporto priemonių junginio (duomenys neskelbtini)rentgeno kontrolės – skenavimo, skenuoti nukreipto transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), rentgeno nuotrauka nebus padaryta bei išsaugota, o tai yra akivaizdi kliūtis atlikti skenuoto transporto priemonių junginio vaizdo bei vežamo krovinio patikrinimą bei analizę. Liudytojų A. K., Š. B., J. P., D. L. parodymais įrodyta aplinkybė, kad, pareigūnas, atliekantis transporto priemonės skenavimą rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, skenavimo metu turi galimybę matyti, ar, inicijavus skenavimo procesą, skenavimas prasidėjo, ar nutrūko skenavimo eigoje. Šie liudytojai taip pat nurodė, kad pareigūnas, susiejęs sugeneruotą skenavimo vaizdą, automatiškai perkeltą į BAXE sistemą iš RAPISKAN sistemos, su rentgeno patikrinimui registruotos transporto priemonės BAXE byla, atlikdamas rentgenogramos vaizdo analizę taip pat turi galimybę matyti, ar patikrinimas rentgenu – skenavimas – atliktas kokybiškai, ar išsaugota tikrintos transporto priemonės rentgenograma. Nustačius, kad rentgenograma nekokybiška, ne tikrinamos transporto priemonės, pareigūnas (rentgenologas) privalo atlikti pakartotinį transporto priemonės skenavimą, susieti tikrinamos transporto priemonės bylos duomenis BAXE sistemoje su tinkama rentgenograma ir tinkamai atlikti tikrinamos transporto priemonės vaizdo analizę. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad A. V., suvokdamas, kad skenuoti nukreipto transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), nuotrauka nėra padaryta bei išsaugota, bylos Nr. LT20220618RB0151 dalyje „Registracijos priedai“, neatlikęs skenuoto transporto priemonių junginio vaizdo bei vežamo krovinio patikrinimo bei analizės, nurodė muitinio tikrinimo rezultatą „T01“, kuris reiškia „Neatitikimų nenustatyta“. Konstatuojama, kad A. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Visgi pažymėtina, kad vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.
Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011). Nustatant didelės žalos požymį neabejotinai svarbiais kriterijais tampa pačios veikos pobūdis, pažeistos įstatymo saugomos vertybės, veiklos sritis ir kaltininko einamos pareigos.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neabejotinai buvo įrodyta, kad dėl kaltinamajam A. V. inkriminuotame kaltinime nurodytų pareigų netinkamo atlikimo buvo iškraipytas bei sumenkintas valstybinės institucijos Lietuvos Respublikos muitinės prestižas, funkcijos ir veiklos principai, sulaužyta muitinės tarnautojo priesaika, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas, ekonomikai bei finansų sistemai ir valstybei padaryta didelė žala, nes netinkamai pareigūnui atlikus savo pareigas buvo sudarytos sąlygos transporto priemonių junginiui, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriame gabenami privalomai pateikti muitinei daiktai: 382 800 pakelių cigarečių „NZ“, 361 500 pakelių cigarečių „MINSK“ ir 1570 pakelių cigarečių „QUEEN MENTHOL“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 744 385,20 Eur vertės, be transporto priemonės muitinio tikrinimo išvykti iš muitinės teritorijos su cigarečių kroviniu, t. y. įvykdyti kontrabandą. Pastaroji aplinkybė buvo įrodyta Suvalkų rajono prokuratūros pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 4033-O.Ds.1448.2022 medžiagos kopijomis (t. 3, b. l. 75-198, t. 4, b. l. 1-46, vertimai – t. 4, b. l. 49-103). Minėtos medžiagos duomenimis, 2022-06-19 apie 8.20 val. Budzicko pasienio punkto teritorijoje buvo sustabdyta patikrinimui krovininė transporto priemonė DAF su Kazachstano valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuotojas Baltarusijos Respublikos pilietis A. V., pateikti dokumentai apie vežamus triukšmą slopinančius barjerus. Nuimta Lietuvos Respublikos muitinės plomba Nr. M139399. Atidarius vieną pakuotę, rastos cigaretės, vilkikas nukreiptas tolimesniam iškrovimui. 2022-06-19 atlikta krata transporto priemonių junginyje DAF su Kazachstano valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėtas daiktų sąrašas ir aprašas: transporto priemonės puspriekabėje paslėpta 382 800 pakelių cigarečių “NZ”, 361 500 pakelių cigarečių “MINSK” ir 1570 pakelių cigarečių: “QUEEN MENTHOL”. Nustatyta prekių vertė: 382 800 pakelių „NZ“ markės cigarečių – 390 456 PLN, 361 500 pakelių „MINSK“ markės cigarečių – 368 730 PLN, 1570 pakelių cigarečių „QUEEN MENTHOL“ – 1 601 PLN. 2023-03-22 Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte dėl prekių vertės Nr. 1BE-2598 (t. 2, b. l. 194-196, 192-193) nurodyta, kad 382 800 pakelių cigarečių „NZ Gold“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 1 408 490,00 Eur, 361 500 pakelių cigarečių „Minsk S. S.“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 1 330 118,00 Eur, 1570 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 5 777,2 Eur. Bendra 2022-06-19 Lenkijos Respublikoje sulaikytų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 2 744 385,20 Eur. Kaltinamasis A. V. teigia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad lenkų pareigūnų patikrintame transporto priemonių junginyje (duomenys neskelbtini) rastos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis buvo gabenamos vilkikui su priekaba vykstant iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką 2022-06-18, kuomet transporto priemonių junginys buvo nukreiptas rentgeno patikrinimui – skenavimui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad cigaretės buvo rastos paslėptos triukšmą slopinančiuose barjeruose (garso izoliacinėse plokštėse), jog prieš atliekant kratą buvo nuimta Lietuvos Respublikos muitinės plomba Nr. M139399, pastarąją kaltinamojo versiją atmeta, kaip gynybinę, kaltinamajam siekiant sušvelninti savo atsakomybę.
Šiame kontekste pažymima, jog pagal teismų praktiką, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, todėl tyčios forma veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. BK 15 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Nagrinėjamu atveju A. V., turėdamas didelę darbo patirtį dirbant rentgenologu, neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, numatė, kad dėl jo netinkamai atliekamų tarnybinių pareigų, pažeidžiant jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, yra reali galimybė, jog bus iškraipytas bei sumenkintas valstybinės institucijos Lietuvos Respublikos muitinės prestižas, funkcijos ir veiklos principai, sulaužyta muitinės tarnautojo priesaika, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas, ekonomikai bei finansų sistemai ir valstybei padaryta didelė žala, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 28 straipsnio 1 dalyje, jis padarė netiesiogine tyčia.
Konstatavus, kad A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarė netiesiogine tyčia, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. V., nors nenumatydamas, kad pagal savo veikimą ar neveikimą gali atsirasti padariniai, bet pagal savo užimamas pareigas ir turimą darbo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V., būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. nuo 18.14 val. iki 19.00 val. vykdydamas tarnybines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, Lietuvos Respublikos muitinė, o būtent: pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini)muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. Mobiliųjų grupių posto grafiką 2022 m. birželio mėnesiui, bei pagal 2022 m. birželio 17 d. tikslinio tikrinimo užduotį (duomenys neskelbtini) Mobiliosios grupės skyriaus ekipažui MRKS05, Nr. 2VMB1036425 „Transporto priemonių patikra naudojant rentgeno kontrolės sistemą dėl nelegaliai gabenamų prekių atvejų nustatymo“, nuo 2022-06-18 10.00 val. iki 2022-06-19 6.00 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančio (duomenys neskelbtini), su rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus:
- 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 19 str. 1 d.
1 p. (Muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus) ir 6 p. (atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose),
- 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 str. 1 d. 6 p. (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01iki 2024-01-01) (atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas),
- 2019 m. kovo 22 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-260 patvirtinto (duomenys neskelbtini) Mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.2 p. (rentgeno kontrolės sistemų (toliau – RKS) priemonėmis atlieka transporto priemonių ir gabenamų prekių tikrinimus), 5.4 (valdo ir vertina lokalią riziką, analizuoja informaciją apie pasirinktas tikrinti transporto priemones, prekes ir pateiktus tikrinti dokumentus), 5.7 (atlieka muitinio tikrinimo veiksmus ir prevencines priemones, skirtas galimų teisės aktų pažeidimams užkardyti), 5.8 p. (vykdo kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevenciją),
tyčia netinkamai atliko jam priskirtas pagal kompetenciją pareigas, t. y. 2022 m. birželio 18 d. 18.14 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per (duomenys neskelbtini) kelio postą, adresu Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., atvykus vilkikui DAF, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz, Kazachstano valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam Baltarusijos Respublikos piliečio A. V., gim. (duomenys neskelbtini), suveikus rizikos profiliui, transporto priemonių junginį, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 18 d. 18.15 val. RIKS sistemoje nukreipus rentgeno kontrolei, paskyrus užduotį - „skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“, būdamas darbo vietoje su rentgeno kontrolės sistema „R. E. M60“, BAXE sistemoje užpildė „Registravimo“ dalies aktyvius laukus turimais duomenimis, BAXE bylos Nr. LT20220618RB0151 dalyje „Registracijos priedai“ pridėjo transporto priemonės, priekabos ir lydinčių dokumentų skenuotas kopijas, bylos dalyje „Asmens informacija“ pridėjo asmens - vairuotojo dokumentų kopijas, 2022-06-18 18.42 val. pateikė registraciją skenavimui ir, neatlikęs transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), rentgeno kontrolės - skenavimo, sistemoje BAXE meniu „Rankinis bylų susiejimas“ pažymėjo ir bylos Nr. LT20220618RB0151 registracijos duomenis atrinkęs susiejo su 2022 m. birželio 17 d. 23.54 val. atlikto transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), radiografiniu vaizdu, gautu automatiškai perkėlus vaizdą į BAXE sistemą iš rentgeno kontrolės sistemos „R. E. M60“ failo Nr. XRAY-20220617053-Linac-0000-xray.jpg, kuriame užfiksuota rentgenograma su transporto priemonių junginio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (vilkiko, sujungto su priekaba) krovininio automobilio be kabinos ir be priekabos stacionariu režimu skenuotu vaizdu, suvokdamas, kad skenuoti nukreipto transporto priemonių junginio, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), nuotrauka nėra padaryta bei išsaugota, bylos Nr. LT20220618RB0151 dalyje „Registracijos priedai“, neatlikęs skenuoto transporto priemonių junginio vaizdo bei vežamo krovinio patikrinimo bei analizės, nurodė muitinio tikrinimo rezultatą „T01“, kuris reiškia „Neatitikimų nenustatyta“, taip pažymėjo, kad patikrinimo procedūra tinkamai užbaigta, muitinės skaitmeninėse sistemose melagingai konstatuodamas, kad tinkamai atliko muitinio tikrinimo veiksmus.
Dėl tokio netinkamo A. V. pareigų atlikimo buvo iškraipytas bei sumenkintas valstybinės institucijos Lietuvos Respublikos muitinės prestižas, funkcijos ir veiklos principai, sulaužyta muitinės tarnautojo priesaika, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas, ekonomikai bei finansų sistemai ir valstybei padaryta didelė žala, nes netinkamai pareigūnui atlikus savo pareigas buvo sudarytos sąlygos transporto priemonių junginiui, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriame gabenami privalomai pateikti muitinei daiktai: 382 800 pakelių cigarečių „NZ“, 361 500 pakelių cigarečių „MINSK“ ir 1570 pakelių cigarečių „QUEEN MENTHOL“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 744 385,20 Eur vertės, be transporto priemonės muitinio tikrinimo išvykti iš muitinės teritorijos su cigarečių kroviniu, t. y. įvykdyti kontrabandą.
A. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis A. V. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 1 dalis (piktnaudžiavimas)). Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Jis anksčiau neteistas, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir po to daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, dirba, į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (dėl kaltinamojo veiksmų didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, Lietuvos Respublikos muitinė, sudarytos sąlygos įvykdyti kontrabandą, ekonomikai ir finansų sistemai padarant didelę žalą), kaltinamojo asmenybę (nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to baustas administracine tvarka, dirba), darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą (BK 55 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį, artimą minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai, 5, 6 dalys).
Įvertinus skirtinos baudos dydį, nustatytina, jog baudą kaltinamasis privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktai, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskas, kuriame pateikti failai iš „R. E. M60“ archyvo (paketas Nr. 1), DVD-R diskas (t. 6, b. l. 183), priedas prie apžiūros protokolo, trys CD diskai su posėdžių vaizdo įrašais (t. 7, b. l . 89, 109, 149) paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Daiktai, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2022-09-29 pakvitavimu A. V. grąžinta asmens tapatybės kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A03“, grynieji pinigai - 30 eurų, paimti 2022-09-29 asmens kratos metu (t. 5, b. l. 84), 2023-06-06 pakvitavimu A. V. grąžinti mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A33“ ir 2 SIM kortelės, paimti 2022-09-29 asmens kratos metu (t. 1, b. l. 192), 2023-06-06 pakvitavimu A. V. grąžinti 2022-06-30 sutartis, 2022-06-30 aptarnavimo sutartis, dokumentas „FOR GEL TRANSFER“ , dokumentas „FOR GEL TRANSFER“ „FOR USD TRANSFER“, 2 vnt. kvitai „Cash deport order“, paimti 2022-09-29 kratos (duomenys neskelbtini), metu (t. 1, b. l. 171), paliktini A. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 200 MGL, t. y. 10 000 Eur, bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- DVD-R diską, kuriame pateikti failai iš „R. E. M60“ archyvo (paketas Nr. 1), DVD-R diską (t. 6, b. l. 183), priedą prie apžiūros protokolo, tris CD diskus su posėdžių vaizdo įrašais (t. 7, b. l . 89, 109, 149) palikti saugoti prie bylos;
- 2022-09-29 pakvitavimu A. V. grąžintą asmens tapatybės kortelę, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A03“, grynuosius pinigus - 30 eurų, paimtus 2022-09-29 asmens kratos metu (t. 5, b. l. 84), 2023-06-06 pakvitavimu A. V. grąžintus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A33“ ir 2 SIM kortelės, paimtus 2022-09-29 asmens kratos metu (t. 1, b. l. 192), 2023-06-06 pakvitavimu A. V. grąžintus 2022-06-30 sutartį, 2022-06-30 aptarnavimo sutartį, dokumentą „FOR GEL TRANSFER“ , dokumentą „FOR GEL TRANSFER“ „FOR USD TRANSFER“, 2 vnt. kvitus „Cash deport order“, paimtus 2022-09-29 kratos (duomenys neskelbtini)., metu (t. 1, b. l. 171), palikti A. V..
Išaiškinti A. V., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.
Įspėti A. V., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatomis, bauda jo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.