- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- II-85-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00010-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Klaipėdos miesto policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 11d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2020-12-29 pateiktu skundu V. P. prašo panaikinti 2020-12-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK nutarimą, kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal jos 2020-03-25 pareiškimą dėl jos asmeninio turto (tvoros) sugadinimo, padarant jai 200 Eur žalą. Pareiškėja prašo pripažinti šį nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu, nes pateikusi pareiškimą, ji pateikė visus savo turimus įrodymus, kad toks pažeidimas yra daromas ir jį daro kaimynas – Žolynų g. 25-2 gyvenantis D. Z., kuris ardo ir gadina tvorą, skiriančią jo ir pareiškėjos naudojamas žemės sklypo dalis prie namo. 2020-08-03 ji pateikė papildomus duomenis – vaizdo kameros įrašus, kur užfiksuota, kaip D. Z. toliau ardo tvorą iš jos sklypo pusės. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, neįžvelgus administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), fakto yra priimtas neatylikus visų reikiamų ir galimų veiksmų, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, ir nevisapusiškai ištyrus jos skunde nurodytas faktines aplinkybes. Byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti vienpusiškai, atsižvelgiant tik į D. Z. paaiškinimus, ignoruojant tą aplinkybę, kad tvora iš pareiškėjos kiemo pusės , kuri yra gadinama, buvo teisėtai renovuota ir tik jos lėšomis. D. Z. ir pats pripažino, kad atlieka šios tvoros renovavimo darbus, bet tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, kokius darbus jis atliko, kokioje tvoros dalyje ir dėl kokių priežasčių; vaizdo įraše užfiksuota, kad jis laiko rankose tokią pat lentą, kuri buvo nuplėšta ir pareiškėjos tvoros pusės. Tvoros paaukštinimas padarytas 2017 metais, jo atlikimo metu tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio bei D. Z. ir jo sugyventinės V. K. buvo kilęs konfliktas, pastarieji asmenys tvirtino, kad tvoros paaukštinimui įrengti reikalingas kaimynų sutikimas ir kad jie tą tvorą nugriaus, jeigu nebus paisoma jų nesutikimo ją aukštinti; D. K. dėl to net kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą ir gavo atsakymą, kad V. P., renovuodama tvorą iš savo pusės, jokių pažeidimų nepadarė, kaimynų sutikimas tam nebuvo reikalingas. Nuo 2005 m., kai pareiškėja su sutuoktiniu ir D. Z. įsigijo kotedžus su pilnai įrengta išorine infrastruktūra ( kiemas, stoginės, tvoros ir kt.), jie buvo susitarę, kad kiekvienas turi teisę tvarkyti savo tvoros dalį iš savo pusės, V. P. tai ir darė, jau 2017 m. susiremontavo ir pasiaukštino tvorą iš savo pusės, o D. Z. iš savo pusės tvoros neremontavo, neaukštino ir kt.ir pareiškime minimu laiku apardė būtent pareiškėjos įrengtą iš savo pusės tvoros dalį, turėdamas tikslą nuimti kai kurias lentas.taip elgdamasis, D. Z. piktnaudžiavo savo teise ir pažeidė pareiškėjos nuosavybės teises. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokio pobūdžio klausimai turi būti nagrinėjami civiline tvarka, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka, nes buvo padarytas administracinis nusižengimas ir jį padaręs asmuo turi atsakyti už savo veiksmus visų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija pateikė atsiliepimą į šį skundą, kuriame nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti, o 2020-12-11 priimtą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos palikti nepakeistą. 2020-03-25 buvo gautas V. P. pranešimas apie gajos turto (tvoros) sugadinimą, nuplėšus vieną tvoros lentą; 2020-08-03 pateikta papildoma informacija – vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota, kad 2020-06-07 bei 2020-06-11 pareiškėjos kaimynas D. Z. nuplėšė ir pasisavino jai priklausančios tvoros lentą. Iš šių nuotraukų nustatyta, kad 2020-06-11, 18.01.08 val. vyriškis, stovėdamas prie segmentinės tvoros, rankose laiko rudos spalvos lentą; po trijų sekundžių tas pats vyriškis laiko lentą pridėjęs prie tvoros vietoje, kur tos lentos nebuvo. Paprašius V. P. pateikti papildomą bylai aktualią informaciją, atsakymas negautas. Kaip dokumentą, patvirtinantį pareiškėjos nuosavybės teisę į tvorą adresu Žolynų g. 25, Klaipėda V. P. pateikė 2017-06-22 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymą į 2D-8914 skundą, iš kurio nustatyta, kad Žolynų g. 25, Klaipėdoje, prie dviejų butų gyvenamojo namo yra suformuotas 0,0450 ha žemės sklypas, priklausantis Lietuvos Respublikai, kurio 0,0225 ha dalį nuomojosi M. P.. Taip pat nurodyta, kad „I“ nesudėtingų statinių grupei priskirtinų statinių statymui nurodytą statusą turinčiame žemės sklype statybos leidimas ir statinio projektas nereikalingi. Iš 2020-02-21, nagrinėjant bylą, joje gauto šio Departamento atsakymo Nr. 30-G-5266 nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banke nėra duomenų apie šiame sklype teisiškai įregistruotą statinį – tvorą, todėl ši institucija nesprendžia statinių nuosavybės ir jų priklausomybės klausimų. D. Z. savo paaiškinime nurodė, kad įsigijo gyvenamąsias patalpas kartu su pilnai įrengta išorine infrastruktūra - kiemu, stoginėmis, tvoromis ir kt.). Pirmo ir antro butų kiemus skirianti tvora, kartu su pastatu parduota M. P. ir D. Z., kaip ir kiti bendro naudojimo objektai yra bendroji nuosavybė ir lygiomis dalimis priklauso abiems savininkams. Pagal jų tarpusavio susitarimą, kiekvienas turi teisę tvarkyti tvoros dalį iš savo kiemo pusės ir ilgą laiką taip buvo daroma, o nei vienas iš bendrasavininkių nepareiškė pageidavimo pakeisti teises į šį objektą. D. Z. nurodė atlikęs šios tvoros renovavimo darbus, nepažeisdamas minėto susitarimo, ir pridėjo sklypo planą, kuriame užfiksuota ši ir kitos šio kiemo tvoros. Iš surinktų duomenų buvo padaryta išvada, kad klausimas dėl tvoros, skiriančios nekilnojamojo turto savininkų naudojamus žemės sklypus, remontavimo negali būti dirbtinai kriminalizuojamas; tarp šalių dėl to kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai turėtų būti sprendžiami civiline tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reglamentuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad namo Žolynų g. 25, Klaipėdoje bendrasavininkiai naudojasi šio pastatu ir jo kiemo infrastruktūra kiekvienas savo nuožiūra, galimai pažeisdami vienas kito interesus, nesudarę aiškių susitarimų dėl bendro naudojimo daikto (tvoros) remonto ir pakeitimų, ir savo nesutarimus dėl to turėtų išspręsti CK 4.75 str. nustatyta tvarka. Be to, išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą, nebuvo galima daryti kategoriškos išvados, kad D. Z. ne renovuoja ar teisėtai savo nuožiūra tvarko ginčo objektu tapusią tvorą iš savo kiemo pusės, kaip nurodo jis, o būtent tyčia ją galina, sąmoningai darydamas V. P. turtinę žalą, kaip nurodo pareiškėja ir kas turėtų būti neginčijamai nustatyta, siekiant nubausti asmenį pagal ANK 115 straipsnį. Todėl ir padaryta išvada, kad D. Z. veiksmuose, kokie jie buvo nustatyti iš byloje pateiktų įrodymų, nėra įžvelgiamas šis administracinis nusižengimas ir priimtas skundžiamas nutarimas.
Asmens, kurį prašyta patraukti administracinėn atsakomybėn, D. Z. atsiliepime nurodyta, kad jis su skundu visiškai nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Namas Žolynų g. 25, Klaipėdoje kartu su teise į nuomojamą žemę UAB „Agrekas“ buvo parduotas bendrasavininkiams D. Z. ir M. P. 2005-09-12. Pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios kopija kartu su kadastriniais sklypo ir rajono planais buvo pateikti bylą tiriančiam pareigūnui, nurodyta, jog kiekvienam iš savininkų kartu su nuosavybės teise į statinio dalį pereina ir nuomos teisė į ½ sklypo dalį, kylanti iš valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos 2002-04-29 tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir UAB „Agrekas“. Kadastriniuose planuose nurodytos bendro 0,045 ha ploto sklypo ribos, nei vienam iš savininkų nėra priskirti konkretūs atskiri šio sklypo plotai, taigi abiejų namo dalių savininkai valdo ½ idealiąją žemės sklypo dalį ir D. Z. apmoka valstybinės žemės nuomos mokestį už lygiai tokio pat dydžio šio sklypo dalį, kaip ir V. P., t.y., 0,022.5 ha. Visi šiame sklype esantys objektai (įskaitant ir tvorą0, išskyrus įregistruotą nekilnojamą turtą, yra bendroji dalinė nuosavybė, kuria bendrasavininkiai turi naudotis bendru sutarimu. Ginčo objektu tapusi tvora, įrengta bendro sklypo pietinės dalies centre, yra bendro naudojimo statinys, statytojo suformuotas namo gyventojų patogumui, kad būtų atribotos jų lankomos erdvės ir neatskiria dviejų sklypų ar nuosavybių, kaip teigia pareiškėja. Ji sudaryta iš įbetonuotų tvoros stulpų ir dviejų lentinių plokštumų, kurias sudaro iš kiekvieno buto pusės prie šių stulpų pritvirtintos lentos. Pagal ankstesnį susitarimą, kiekvienas iš bendrasavininkių turi teisę tvarkyti tvoros dalį iš savo buto pusės. V. P. ir pati tai daro, remontuoja tvorą iš savo pusės be derinimo su D. Z., tačiau dėl to abiejų bendrasavininkių nuosavybės teisė į šį objektą nepasikeičia. Ši tvora 2005 metais parduota abiems sklypo bendrasavininkiams kartu su visa kita bendrai naudojamo sklypo infrastruktūra, būtent ji nuo 2005 metų fiksuojama visuose sklypo planuose ir matosi palydovinėse nuotraukose, jokios kitos tvoros sklype nėra ir V. P. teiginiai, jog ši tvora pastatyta tik jos ir jos sutuoktinio 2017 metais, yra melas. Nei vienas iš bendrasavininkių nėra išreiškęs noro pakeisti savo teisių į šį objektą (įgyti jį asmeninės nuosavybės teise) ar atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl abiejų teisės tvoros atžvilgiu yra vienodos ir nei vienam tai nėra svetimas turtas. Pareiškėja, tvirtindama, kad D. Z. ardė tvorą iš jos pusės, kaip įrodymus yra pateikusi tik nuotraukas, kur jis stovi savo sklypo pusėje ir nuima ar tvirtina lentas iš savo sklypo pusės, o ne josios pusėje, kur pagal nerašytą susitarimą tvorą tvarko ji. Atliekant tyrimą dėl jos pareiškimo, nebuvo apsiribota tik D. Z. paaiškinimais – į bylą buvo pateikti ir, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, išnagrinėti namo pirkimo-pardavimo sutarties su priedais, kadastriniai šio žemės sklypo planai, V. P. pateiktos fotografijos ir kt., o jokių jos asmeninę nuosavybę į šią tvorą patvirtinančių dokumentų V. P. nepateikė, Institucijai pasiūlius jai tai padaryti. Teismų sprendimai 2018 metais nagrinėtoje civilinėje byloje dėl garbės ir orumo įžeidimo nėra dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą, jie gali tik patvirtinti tvoros renovacijos faktą tuo metu. D. Z. pripažįsta, kad buvo nuėmęs kelias šios tvoros lentas iš savo pusės, bet yra ir pritvirtinęs jas atgal prie tvoros, turto gadinimo faktas nepatvirtintas, todėl pareiškėja neturi pagrindo reikalauti dargi nepagrįstai didelių tvoros remonto išlaidų padengimo, o pareiškėja dėl tų pačių veiksmų jau antrą kartą reikalauja atlikti administracinio nusižengimo teiseną (2020-04-01 ROIK 2011004518 byloje irgi buvo priimtas sprendimas, kad D. Z. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių).
Teismo posėdyje pareiškėja V. P. nedalyvavo, raštu nurodė, kad palaiko savo skundą ir prašo jį tenkinti, ir pateikė nuotraukas, kuriose 2020-01-06, 2020-06-11 ir 2020-12-19 užfiksuota ginčo objektu tapusi tvora, su prierašais – komentarais dėl tvoros paaukštinimo, daryto už pareiškėjos lėšas, įskaitant ir lentas iš kaimyno pusės, lentų nuėmimą ir nebeprikalimą tose pačiose vietose, kur buvo. Taip pat pateikė 2021-01-15 V. P. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pranešimą apie priimtą sprendimą įvykio byloje GT/20/004645, pradėtą 2020-06-15 pagal Gyventojų turto draudimo sutartį, kuriuo apskaičiuota 137,29 Eur nuostolių ir 87,29 Eur V. P. mokama suma. Iš V. P. pateiktos valstybinės žemės nuomos sutarties kopijos nustatyta, kad 2017-05-05 Lietuvos valstybė išnuomojo M. P. 0,0450 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0225 ha.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo teiseną D. Z. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas. Jis papildomai nurodė, kad ginčo objektu tapusi tvora, esanti bendros jo ir V. P. dalinės nuosavybės objektu, įsigijimo metu (2005 metais) buvo vieno aukščio per visą jos ilgį, be paaukštinimų, vėliau jos aukštis keitėsi, buvo įrengti paaukštinimai, tame tarpe – ir V. P. bei M. P. 2017 metais įrengtas vieno tvoros segmento paaukštinimas, dėl kurio dabar kyla ginčas. Nors įsigijus gyvenamojo namo kiemo infrastruktūros objektus bendros dalinės nuosavybės teise bendrasavininkiai iš pradžių dėl visko tardavosi, vėliau jų interesai išsiskyrė, santykiai pašlijo ir jau daug metų tiek Pušinskai, tiek D. Z. tvarko jų lankomas erdves ribojančią medinę tvorą kiekvienas savo nuožiūra, nederindami savo veiksmų tarpusavyje. Kai Pušinskai įrenginėjo tvoros paaukštinimą, D. Z. juos informavo, kad tai jo netenkina, nes į jo naudojamą kiemo dalį prie pat namo, kurią jis naudoja poilsiui, dėl šio paaukštinimo patenka daug mažiau saulės, tačiau Pušinskai į tai nekreipė dėmesio ir patys pažeidė susitarimą tvarkyti, renovuoti ir kt. tvorą tik iš savo pusės, sukaldami lentas prie tvoros stulpų ir iš D. Z. buto pusės, tokiu būdu suformuodami akliną apie 1,80 m-2,00 m aukščio tvoros dalį. D. Z. tai netenkino, todėl jis 2020 m. pavasarį išties nuėmė tris viršutines lentas iš savo pusės šiame tvoros paaukštinime ir prikalė jas prie tos pačios tvoros stulpų, tik žemiau, lygiagrečiai lentoms iš V. P. pusės, kad į jo naudojamą sklypo dalį pro tvoros tarpus patektų saulės šviesos. Vienoje iš tų lentų jis buvo išgręžęs dvi apvalias skyles, o po to tą lentą nuėmė ir, įstatęs į šias skyles šviestuvus (tuo tikslu jos ir buvo gręžtos), prikalė prie tvoros stulpų. Ši tvora nėra registruotinas statinys, todėl nėra ir atskiras nuosavybės teisės objektas, o tik bendro žemės sklypo, kuriame stovi šalims atskiromis dalimis priklausantis gyvenamasis namas, priklausinys, todėl V. P. nepagrįstai ją savinasi ir kaltina jį, tokį pat bendrasavininkį, svetimo turto gadinimu.
Kitos iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos aplinkybės.
2018-03-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendime, kuriuo baigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-772-328/2018, pažymėta, kad V. K. ( D. Z. sugyventinė) 2017-05-21 kvietėsi policijos pareigūnus, nes V. P. su sutuoktiniu be bendrasavininkių sutikimo statė šalių sklypus skiriančią aukštą (2 m aukščio) tvorą ir dėl to kilo ginčas, kurio kilimą patvirtina ir V. K. bei D. Z., kaip nurodyta sprendime, reikalavęs V. P. ir jos sutuoktinį nutraukti nesuderinto aukščio tvoros įrengimo darbus, parodyti jo sutikimą tokiems tvoros pakeitimams, įspėjo, kad jei to nebus paisoma, jis be sutikimo pastatytą tvorą nugriaus. Klaipėdos apygardos teismas 2018-11-15 nutartyje toje pačioje byloje nurodė tas pačias konflikto dėl aukštos tvoros statymo aplinkybes. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad V. K. tuoj po šio įvykio, 2017-05-25, kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl tvoros atstatymo darbų, atliekamų V. P. išsinuomotame sklype. Iš šios institucijos atsakymo, kurio kopija yra V. P. pateikta, matyti, kad 0,0450 ha ploto žemės sklypas prie dviejų butų gyvenamojo namo Žolynų g. 25, Klaipėdos m., yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 0,0225 ha šio sklypo dalis nuomos sutarties pagrindu yra išnuomota gyvenamojo namo Žolynų g. 25, 1 buto savininkui M. P.. Duomenų apie atskirai suformuotus žemės sklypus adresais Žolynų g. 25-1 ir 25-2, Klaipėda nekilnojamojo turto registre nėra. Šiame sklype pastatytas (atstatytas) I nesudėtingų statinių grupei priskirtinas atitvaras / tvora, kurios statybai statybos leidimas ir statinio projektas nėra privalomi. Pagal žemės sklypo dalies nuomos sutartį M. P. turi teisę statyti šiame sklype statinius teisės aktų nustatyta tvarka ir pastato bendrasavininkių, kurie nėra žemės sklypo savininkai ar valdytojai, sutikimo statyti statinius suformuotame valstybinės žemės sklype teisės aktai nenumato.
Iš V. P. pareiškimo policijai, gauto Klaipėdos AVPK 2020-03-25, matyti, kad ji kreipėsi dėl tvoros sugadinimo 2020-01-06, o kadangi pakartotinis įvykis konstatuotas 2020-03-25 ryte, ji prašo imtis priemonių ir prideda nuotrauką, kurioje matomas trečios nuo viršaus lentos aukštame tvoros segmente nebuvimas ir dviejų apvalių skylių viršutinėje lentoje buvimas.
2020-07-15 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK raštu V. P. buvo informuota, kad pagal jos 2020-03-25 pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo teisena, tačiau nenustatytas asmuo, padaręs šį pažeidimą ir teisena neužbaigta. Po to 2020-07-30 V. P. pateikė filmuotą medžiagą, kur užfiksuotas aptvertas medinėmis tvoromis su paaukštinimu ties namu sodelis, ir 2020-06-11 data pažymėtose nuotraukose užfiksuotas kitoje tvoros pusėje esantis vyras, 18.01.08 val. laikantis rankoje tvoros lentą, o 18.01.11 – tvirtinantis ją lygiagrečiai trečiai nuo viršaus tvoros segmento lentai. Kitoje nuotraukoje užfiksuota tvora be trijų viršutinių lentų iš kitos tvoros pusės, negu darytos fotografijos. Iš elektroniniame susirašinėjime D. Z. pateiktos fotografijos matyti, kad šios tvoros lentos, viena – su dviem apvaliais šviestuvais, prikaltos lygiagrečiai lentoms iš kitos tvoros pusės, sudarant lygiagrečius lentos pločio tarpus tvoros viršutinėje dalyje. V. P. buvo apklausta apie įvykį, 2020-01-06 surašant protokolą – pareiškimą, tą pačią dieną apžiūrėta šio įvykio vieta, surašant apžiūros protokolą ir fotografuojant, 2020-01-14 gautas D. Z. paaiškinimas, kuriame jis pripažino atliekąs šios tvoros renovavimą iš savo pusės, ir pakeitė V. P. jo pusėje sukaltų lentų vietą bei įrengė papildomą apšvietimą, nes tokia tvora, kokią su juo nederinę buvo įrengę Pušinskai, neatitinka reikalavimo praleisti 25 procentus šviesos iš rytų ir vakarų pusės.
Iš 2005-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos ( teisminės bylos 51 lapas) nustatyta, kad UAB „Agrekas“ šia sutartimi pardavė D. Z. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), o šis namas stovi 0,0450 ha ploto žemės sklype, kuris yra išnuomotas UAB „Agrekas“ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2002-0112 gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti; pardavėjas šia sutartimi perleidžia pirkėjui nuomos teisę į ½ šio žemės sklypo dalį, o pirkėjas perima proporcingai jam perleidžiamam žemės sklypo plotui visas nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš aukščiau minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant nuompinigių sumokėjimu, žemės ir kitais mokesčiais bei rinkliavomis. Nurodyta, kad šios sutarties pagrindu pirkėjui kartu su nuosavybės teise į turtą pereina ie nuomos teisė į 0,0450 ha ploto žemės sklypo, kuriame stovi namas, ½ dalį. Pridėtas žemės sklypo planai (56-58 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šioje byloje pareiškėja valstybės įgaliotos pradėti administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 115 straipsnį Institucijos nutarimą nepradėti šios teisenos pagal jos 2020-03-25 pareiškimą dėl jos asmeninio turto (tvoros) sugadinimo, padarant jai 100 (200) Eur žalą. Skundas grindžiamas aukščiau išdėstytais pagrindais ir motyvais, su kuriais teismas, išnagrinėjęs visą byloje surinktą ir aukščiau aptartą informaciją, nėra linkęs sutikti dėl šių priežasčių:
ANK 115 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuriuo nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ar nuobaudų dydžių (115 Eur). Vadovaujantis logine šios teisės normos analize, analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio sudėtimi ir tuo klausimu suformuota teismų praktika, ir administracinė atsakomybė kyla tik už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuris turi būti įrodytas pakankama byloje surinktų įrodymų visuma.
Iš šioje byloje surinktų duomenų paaiškėjo, kad pareiškėjos nurodytas kaip sugadintas jai priklausantis turtas yra medinė segmentinė tvora, stovinti nuomos teisės pagrindu jai ir asmeniui, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, perduotoje naudotis valstybinėje žemėje – sklype prie gyvenamojo namo. Ne tik prašomo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, bet ir visa byloje surinkta rašytinė medžiaga įrodo, kad šis žemės sklypas yra bendra dalinė pareiškėjos V. P. ir D. Z. nuosavybė, kurioje įregistruotų kurio nors iš jų vardu statinių nėra, o medinė segmentinė tvora, skirianti jų namui priskirtą ir jų abiejų po ½ dalį naudojamą valstybinės žemės sklypą, yra parduota ir perduota abiems šiems asmenims tuo pat metu, kai jie įsigijo atitinkamas gyvenamojo namo dalis su teise nuomotis prie šio namo esantį valstybinės žemės sklypą. Nei pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai ir motyvai, nei rašytinė bylos medžiaga, nei kiti joje surinkti įrodymai nepatvirtina asmeninės V. P. nuosavybės teisės į šią tvorą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis objektas yra svetimas D. Z. turtas, už kurio sugadinimą jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.
Pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymas, valstybinės žemės nuomos sutarties kopija, teismų sprendimai ir kt.), kuriais pareiškėja įrodinėjo savo teisę statyti šiame sklype prie namo tvorą ir tai, kad tam jai nereikėjo gauti namo bendrasavininkio sutikimo, dėl skirtingų sąvokų vartojimo ir visų situacijos aplinkybių neatskleidimo galimai yra suklaidinę pačią pareiškėją, tačiau nepaneigia iš pirkimo-pardavimo sutarčių ir jų priedų – žemės sklypo planų nustatytos aplinkybės, kad ši tvora, dėl kurios paaukštinimo tarp šalių vyksta kol kas neteisminis ginčas, nėra statinys, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nes yra laikino pobūdžio, be pamatų ir jos statymui ar remontavimui išties nereikalingi statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti leidimai, kaimynų sutikimai ir pan. Šis atitvaras bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir D. Z. ir, kadangi yra bendrosios dalinės jų nuosavybės objektas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu, turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Jei šio sutarimo nėra, visus su tuo susijusius klausimus galima spręsti teisme, taip pat galimas ir bendraturčių atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet, kaip matyti iš pareiškėjos ir D. Z. paaiškinimų ir į bylą pateiktų dokumentų, tokių sprendimų dėl šio atitvaro ir apskritai dėl jų bendros dalinės nuosavybės priimta nėra ir pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo vien savo nuožiūra valdyti šį daiktą bei reikšti kitam bendrasavininkiui pretenzijas dėl jo valdymo.
Tai, kad pareiškėja savo lėšomis yra pakeitusi šį objektą (tvorą) nuo jos įsigijimo momento, kaip pati pripažįsta, įrengusi jos dalies paaukštinimą ir iš savo, ir iš D. Z. naudojamos sklypo dalies pusės, nesukūrė pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisės nei į visą šią tvorą, nei į paaukštintąją jos dalį ir D. Z., turėdamas tokias pat bendrasavininkio teises ir, kaip numatyta CK 4.75 straipsnyje, disponuodamas jomis pagal anksčiau buvusį bendrasavininkių susitarimą, kad kiekvienas tvarko šią tvorą iš savo pusės savo nuožiūra, nepadarė jokio pažeidimo, perkeldamas dalį jos lentų į kiek žemesnes pozicijas ir taip užtikrindamas jam aktualų šviesos patekimą į savo sklypo dalį. Jokie aukščiau aptarti dokumentai ar juridiniai faktai nesuteikė pareiškėjai teisės remontuoti šią tvorą iš kaimyno pusės, už jį nusprendžiant, kokio aukščio ir aklinumo ji turi būti, ir jos pateikti į bylą teismų sprendimai civilinėje byloje tik įrodo, kad D. Z. jau nuo pat tokio paaukštinimo įrengimo momento su tuo nesutiko, nurodė savo argumentus ir reikalavo nutraukti jo teisių pažeidimą, į ką pareiškėja ir jos sutuoktinis nekreipė dėmesio, todėl neturėtų tikėtis, kad iš tokio neteisėto jų elgesio atsiras teisė vėliau reikšti pretenzijas dėl šio daikto naudojimo.
Iš byloje esančių fotografijų ir D. Z. paaiškinimų buvo nustatyta, kad jis, nuardęs tris lentas iš V. P. ir jos sutuoktinio įrengto bendros tvoros paaukštinimo, jų neišmetė, nesulaužė, kitaip nesugadino, o prikalė atgal prie tos pačios tvoros, iš savo naudojamo sklypo pusės, vienoje iš tų lentų įrengęs jam aktualų apšvietimą. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos tvirtinimą, kad tvora buvo sugadinta; pertvarkydamas ją iš savo sklypo pusės pagal savo nuožiūrą, D. Z. realizavo savo kaip bendrasavininkio teises ir šie jo veiksmai neatitinka ANK 115 straipsnio sudėties būtinojo objektyvaus požymio (daikto sugadinimo). Tai, kad pareiškėja siekė turėti bendrą tvorą akliną, o D. Z. padarė ją su tarpais, rodo skirtingus jų poreikius, susijusius su šia tvora, bet nesuteikia nei vienam iš bendrasavininkių teisės be antrojo sutikimo ar teismo sprendimo vienam įgyvendinti savo pageidavimus, nepaisant kito.
Institucijos pareigūnai, tirdami V. P. pareiškimą dėl šio turto sugadinimo, surinko pakankamą visumą aktualių šiuo klausimu įrodymų, leido pasisakyti abiems ginčo šalims, priėmė ir įvertino abiejų jų pateiktus į bylą dokumentus, išsireikalavo papildomą medžiagą ir priėmė kaip reta motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kad šalys šiuos savo nesutarimus turi aiškintis civilinio proceso tvarka, o administracinio nusižengimo požymių nenustatyta ir todėl teisena dėl jo padarymo negali būti pradėta.
Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta Institucijos priimtą ir šioje byloje skundžiamą 2020-12-11 nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos visiškai pagrįstu, teisėtu ir todėl palieka jį galioti, o skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti, palikti galioti 2020-12-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK nutarimą, kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena, nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.