Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. A. atstovės advokatės Agnės Golubevienės apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-736/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei R. A. dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo pripažinimo ir pagal atsakovės R. A. priešieškinį dėl nuostolių priteisimo (tretieji asmenys: AB LESTO ir A. Ž.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė priešieškinyje (t. 1, b. l. 45–47) prašė ieškinio patenkinimo atveju priteisti iš ieškovo 30 384,27 Lt nuostolių (t. y. ½ dalį atsakovės turėtų 60 768,53 Lt nuostolių, dėl atsakovei priklausančio Žemės sklypo naudojimo tiesiant naujus elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus bei prijungiant juos prie Transformatorinės bei šių elektros tinklų aptarnavimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirma, teismas, šalių ginčui kilus dėl atsakovės žemės sklypo naudojimo siekiant tiesti naujus elektros tinklus, nepagrįstai netaikė EEĮ 75 straipsnio 3 ir 6 dalių, reglamentuojančių žemės, kuri nepriklauso elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei, naudojimo tvarką (pagal kurią operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą), todėl neatskleidė bylos esmės, t. y., kokio pobūdžio ginčas kilo tarp šalių ir kokios teisės normos turi būti taikomos sprendžiant tokį ginčą. Ginčo atveju ieškovo teisės galėjo būti ginamos tik vienu būdu – nustatant servitutą atsakovės žemės sklypui. Ieškovui tokio reikalavimo nereiškus, ieškinys atmestinas. Įstatymai nenumato atsakovei nei teisės, nei pareigos derinti elektros projektą, todėl atsakovės atsisakymas suderinti projektą, kurio ji nėra išreiškusi, nepagrįstai pripažintas neteisėtu kaip neegzistuojantis objektas. Taip pat įstatymai nenumato ir tokio civilinių teisių gynimo būdo, kaip elektros projekto pripažinimas suderintu bei suteikimas teisės atlikti visus techninio projekto įgyvendinimo veiksmus be atsakovės sutikimo. Be to, teismas nenurodė, kokius projekto įgyvendinimo veiksmus leidžiama atlikti. Toks sprendimas, kuriuo elektros projektas pripažintas suderintu bei pripažinta ieškovo teisė atlikti visus techninio projekto įgyvendinimo veiksmus be atsakovės sutikimo, nesukuria šalims teisių ir pareigų. Nesant sutarties su atsakove arba nesant nustatyto servituto, atsakovės žemės sklypas negali būti naudojamas tiesiant naujus elektros tinklus, nepaisant to, suderintas elektros projektas ar ne. Tokie ieškinio reikalavimai, kuriais nesukuriamos teisės ir pareigos asmenims ir kurių nereglamentuoja jokios teisės normos, negalėjo būti tenkinami.

Antra, teismas nepagrįstai taikė teisės normas, nereglamentuojančias ginčo: Statybos įstatymo 2 str. 10 d., apibrėžiančią inžinerinių tinklų sąvoką; Energetikos ministro 2012-07-04 Įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos Aprašo 36 p., numatantį, kad elektros įrenginius galima prijungti prie operatoriaus elektros tinklų pagal vienas prijungimo sąlygas, jeigu toks prijungimas yra techniškai ir ekonomiškai pagrįstas; EEĮ 49 str., kur numatyta, kad valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą, gina vartotojų teises; EEĮ 61 str., numatantį, kad tiekėjui sutikus, vartotojai turi teisę sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais ir gamintojais; CK 4.37 str. (nuosavybės teisės sąvoka), 4.39 str. 1 d. (nuosavybės teisės apribojimas), 1.137 str. (civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas) ir 1.138 str. (civilinių teisių gynimas ir jo būdai). Nei viena šių normų nereglamentuoja žemės naudojimo tiesiant naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje.

Trečia, teismas nukrypo nuo LAT praktikos civilinėse bylose sprendžiant analogiškus ginčus, t. y. LAT 2006-05-24 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-326/2006 ir 2010-06-22 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-285/2010 sprendė, jog žemės naudojimas elektros energetikos objektams yra galimas tuomet, kai yra nustatytas servitutas.

Ketvirta, teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus:

– dėl neproporcingumo turimai nuosavybei. Šis argumentas neturi ryšio su nagrinėjamu ginču, tuo labiau, kad priešieškinis netenkintas dalimi, kuri atitiktų proporciją šalių turimai nuosavybei. Priešieškiniu atsakovė, remdamasi galimu žemės sklypo naudotojų skaičiumi (ieškovui suteikus teisę naudoti atsakovės žemės sklypą, jis būtų naudojamas dviejų asmenų interesų tenkinimui) prašė priteisti nuostolius dėl jos žemės sklypo naudojimo, susietus su Transformatorinės įrengimo kaštais (žemės sklypų suformavimas, nuvertėjimas, negautos pajamos iš žemės sklypo pardavimo, transformatorinės įrengimas ir kt.). Tai yra atsakovės patirtos išlaidos tam, kad ieškovas turėtų pagrindą ir teisę prašyti suteikti teisę naudotis atsakovei priklausančiu žemės sklypu, t. y. jeigu tų išlaidų nebūtų, ieškovas neturėtų galimybės naudotis atsakovės žemės sklypu įrengiant naujus elektros tinklus, nes nebūtų kur jų prijungti;

- dėl to, kad tame pačiame kvartale yra ir daugiau žemės sklypų savininkų, kurie naudosis transformatorine. Šis argumentas nepagrįstas, nes tik ieškovas išreiškė pageidavimą naudotis atsakovės žemės sklypu;

- dėl transformatorinės priklausymo AB T. K. dėl to nekilo ginčas, neaišku (tai nenurodyta ir sprendime), kaip ši aplinkybė turi įtakos priešieškinio (ne)pagrįstumui;

- dėl to, kad įrenginių prijungimo ir iškėlimo, detalaus plano rengimo ir kitos išlaidos patirtos dėl atsakovės žemės sklypų suformavimo ir elektrifikavimo. Šis argumentas nepatvirtina priešieškinio nepagrįstumo, bet atvirkščiai. Atsakovės išlaidos patirtos atsakovės interesų tenkinimui. Ieškovui suteikus teisę naudotis atsakovės žemės sklypu ir jo interesų tenkinimui, nuostoliai ir išlaidos turi tekti abiem asmenims;

- dėl to, kad ieškovas dar nėra prisijungęs prie transformatorinės, todėl nėra patyręs jokių nuostolių. Šis argumentas tik patvirtina, jog teismas nesuprato priešieškinio reikalavimų pagrindo.

- dėl reikalavimo ydingumo atsakovės nuostoliams esant tik ieškinį patenkinus. Akivaizdu, jog teismas nesuprato atsakovės pozicijos, jog ieškovo teisės galėjo būti apgintos tik nustatant atsakovės žemės sklypo servitutą. Ieškovui tokio reikalavimo nepareiškus, ieškinys atmestinas, o, ieškovui nesuteikus teisės naudotis atsakovės žemės sklypu, nebūtų pagrindo tenkinti priešieškinio, kurį atsakovė prašė tenkinti tik ieškovui suteikus teisę naudotis jos žemės sklypu;

- dėl to, kad įrengiant transformatorinę ieškovas nebuvo davęs atsakovei jokių įsipareigojimų. Šio aplinkybe šalys nesirėmė savo reikalavimų pagrįstumui/ kitos šalies reikalavimų nepagrįstumui įrodyti, todėl tai neturi ryšio su nagrinėjamu ginču;

- dėl to, kad nelaikytinas pagrįstu bei įrodytu atsakovės teigimas, jog dėl jos žemės sklypams nustatytų elektros linijų apsaugos zonų sklypų vertė sumažėjo 30 023,50 Lt. Kadangi šis argumentas nemotyvuotas, darytina išvada, jog atmesti įrodymai dėl atsakovės žemės sklypų nuvertėjimo, tačiau, nepateikus jokių tokio atmetimo motyvų, toks argumentas neveda į jokią loginę išvadą.

- dėl to, kad ieškovas taip pat turėjo išlaidų. Šis argumentas nepagrįstas įrodymais, kokias ir kiek išlaidų ieškovas patyrė, atsakovė tokia aplinkybė nesirėmė, todėl nesuprantama, kaip ši aplinkybė, nevedanti į jokią loginę išvadą, turi įtakos priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumui.

Taigi visi teismo nurodyti argumentai yra skirtingi, nevedantys į jokias logines išvadas, kurių pagrindu būtų sprendžiama dėl teisės normų (ne)taikymo. Dalis argumentų apskritai neatitinka bylos įrodymų ar neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Toks sprendimas neatitinka teismo sprendimo turinio reikalavimų (CPK 270 str. 4 d.).

Dėl priešieškinio. Transformatorinė ir iki jos nutiesti aukštos įtampos elektros tinklai pastatyti 2012-01-05 pagal atsakovės 2010-04-30 pateiktą buitinių vartotojų elektros Įrengimų prijungimo prie elektros tinklų paraišką ir Bendrovės (tuo metu AB Rytų skirstomieji tinklai) išduotas technines sąlygas Nr. 30200-10-00062 (2 t., b. l. 5–7). Vykdydama Bendrovės išduotas technines sąlygas, atsakovė parengė savo žemės sklypų Elektrifikavimo projektą. AB LESTO yra atsakinga už jai priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų įrenginių prijungimo iki vartotojų įrenginių prijungimo, valdymą bei plėtojimą, privalo įrengti naujus skirstomuosius tinklus bei prijungti vartotojų įrenginius, esančius skirstymo veiklos teritorijoje prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas. Vartotojo elektros įrenginių prijungimas prie veikiančių operatorių elektros tinklų yra operatorių suteikiama paslauga vartotojui, kuris neįgyja nuosavybės teisių į operatorių nutiestus elektros tinklus ir įrengimus, sumontuotus vartotojų elektros įrenginiams prijungti prie operatoriaus elektros tinklų. Vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos įkainius nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Bendrovė apskaičiuodama atsakovės (vartotojo) elektros energijos įrenginių prijungimo prie tinklo paslaugos kainą vadovavosi atitinkamais norminiais aktais. Pagal atsakovės parengtą Elektrifikavimo projektą Bendrovė suteikė prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų paslaugą atsakovės žemės sklypams, kurie buvo suformuoti pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko įsakymu. Įrengti elektros tinklai, suteikta reikalaujama galia bei sumontuotos elektros energijos apskaitos prietaisų spintos. Transformatorinė ir įrengti (nutiesti) elektros tinklai nuosavybės teise priklauso AB LESTO, o atsakovei suteikta prijungimo paslauga. Taigi, atsakovės nurodytos Prijungimo paslaugos (19 987,26 Lt) ir iškėlimo paslaugos (4 763,08 Lt) išlaidos, viso 24 750,34 Lt, yra dėl jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų elektrifikavimo, todėl tai nėra nuostoliai, kuriuos turėtų padengti ieškovas. Be to, iškėlimo išlaidos (sklype buvusių elektros tinklų iškėlimo) nėra niekaip susijusios su kaimyniniais žemės sklypais. AB LESTO priklausantys transformatorinė ir elektros tinklai nutiesti privačiam asmeniui priklausančiuose žemės sklypuose, o dalis požeminių elektros tinklų įrengti ir žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai skirti požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai. Inžinerinės infrastruktūros teritorijose rengiami įvairių veiklos sričių objektai (elektros tinklai, vandentiekio tinklai, ryšių kabeliai, susisiekimo sistemos ir t.t.) skirti aptarnauti taip pat ir gyventojus. CK 4.37 str. nustato, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, tokia nuostata išplaukia tiek iš minėto straipsnio, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu, t. y. savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole taip pat ir su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais. Atsakovės išlaidos rengiant detalųjį planą, registruojant detaliojo plano sprendiniais suformuotus žemės sklypus ir kitos susiję išlaidos yra jos tam tikros veiklos išlaidos, todėl nepripažintinos nuostoliais, kuriuos turėtų kompensuoti ieškovas (įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1 137 str. 1 d., 3 d.). Atsakovė turi 8 žemės sklypus, ieškovas – 6 (šiuo metu – jau 5). Preliminariomis žiniomis, gavęs atsakovės sutikimą pajungti elektros energijos tiekimą į ieškovo žemės sklypus, ieškovas AB LESTO turės sumokėti apie 13 500 Lt. Projektavimo darbus pagal atskiras sutartis tiek ieškovui, tiek atsakovei atliko tas pats A. R., tačiau ieškovas iš atsakovės savo patirtų išlaidų nereikalauja. Už atitinkamų projektų paruošimą kiekvienas savininkas rangovams moka savarankiškai. Už servituto nustatymą atskirai mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas neprivalo atskirai smulkiai pasisakyti dėl kiekvieno argumento ir jį aptarinėti. Teismas išsakė savo nuomonę dėl principinių dalykų priešieškinio klausimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimui.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą suderinti Projektą pagal 2014-05 A. R. parengto Elektros projekto ir 2013-10-24 AB LESTO parengtas ir išduotas Prijungimo sąlygas, pripažinti Projektą suderintu ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo atlikti visus Projekto įgyvendinimo veiksmus. Atsakovė byloje nekėlė klausimo dėl to, kad neegzistuoja techninės galimybės prisijungti prie jos žemės sklype esančios AB LESTO priklausančios Transformatorinės, o savo nesutikimą suderinti Projektą iš esmės siejo su tuo, kad ieškovas, nesant nustatyto jos sklype servituto, siekia neatlygintinai naudotis atsakovei priklausančiu žemės sklypu bei prisijungti prie atsakovės lėšomis įrengtos Transformatorinės. Atsakovės teigimu, vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 6 dalimi, skirstomųjų tinklų operatoriai (t. y. AB LESTO) tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog Transformatorinė ir iki jos nutiesti elektros tinklai buvo pastatyti 2012-01-05 pagal apeliantės 2010-04-30 pateiktą Buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką Nr. 30200-10-00062 ir pagal AB Rytų skirstomųjų tinklų 2010-05-06 išduotas Technines sąlygas Nr. 30200-10-00062 (2 t., b. l. 5–7), o taip pat pagal jas vykdant parengtą Kvartalinių elektros tinklų (8 sklypai) Kėdainių r. Kėdainių m. sen., Janušavos k. elektrifikavimo projektą (toliau – Elektrifikavimo projektas), Transformatorinę pastačius atsakovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas I), o dalį požeminių elektros tinklų įrengus atsakovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas II). Atsakovei 2010-05-06 išduotų Techninių sąlygų Nr. 30200-10-00062 4 punkte nurodyta, jog ,,Bendrovės elektros tinklų (įrenginių) eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti, privačių žemės sklypų ar kitų nekilnojamų daiktų, kuriuose bus įrengti šie tinklai/įrenginiai, dalims (elektros tinklų apsaugos zonų ribose) AB Rytų skirstomųjų tinklų naudai turi būti nustatytas neatlygintinas neterminuotas servitutas, o valstybei ar savivaldybei priklausančių žemės sklypų dalims gautas raštiškas savininkų sutikimas elektros tinklams/įrenginiams įrengti“.

Atsižvelgiant į tai, kad pačiai atsakovei operatoriaus pirmiau nei ieškovui išduotose Techninėse sąlygose buvo numatyta, jog AB Rytų skirstomųjų tinklų naudai turi būti nustatytas neatlygintinas neterminuotas servitutas, kolegijos nuomone, darytina išvada, jog atsakovė iš anksto (iki savo tinklų projektavimo ir prisijungimo prie operatoriaus) žinodama, kad tokį neatlygintinį servitutą operatoriaus naudai ji turės nustatyti (kas reiškia, jog neatlygintinio servituto reikalavimas AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjo) naudai jai negali būti laikomas siurprizine sąlyga), bei teismo posėdžio metu pripažinusi, jog servitutas atsakovės žemės sklypui, kuriame stovi Transformatorinė, liko nenustatytas tik dėl to, kad operatorius savalaikiai neparengė ir nepateikė jai pasirašyti sutarties dėl servituto nustatymo (t. y. dėl priežasčių, niekaip nesusijusių su ieškovu), kolegijos nuomone, šioje byloje atsakovė nebegali remtis aplinkybe dėl jos žemės sklypui, ant kurio stovi Transformatorinė, nenustatyto servituto. Atsakovė, tokioje situacijoje teigdama, kad, jos žemės sklypui nesant nustatyto servituto, prie tame žemės sklype stovinčios Transformatorinės negali būti tiesiami nauji perdavimo, skirstomieji tinklai ar įrengti kiti elektros įrenginiai, kolegijos nuomone, elgiasi nesąžiningai ir pažeisdama jai pačiai išduotas Technines sąlygas. Yra akivaizdu tai, kad jeigu pati atsakovė būtų įvykdžiusi jai išduotas Technines sąlygas, ir neatlygintinis servitutas jos žemės sklype, ant kurio stovi Transformatorinė, operatoriaus naudai būtų buvęs nustatytas, joks atsakovės sutikimas ar suderinimas dėl kitų vartotojų (šiuo atveju – ieškovo) prijungimo prie Transformatorinės nebūtų buvęs reikalingas.

Nustatyta, jog ieškovas trečiajam asmeniui AB LESTO 2013-10-21, t. y. Transformatorinei jau esant pastatytai, pateikė Elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paraišką (1 t., b. l. 8), pagal kurią 2013-10-24 AB LESTO parengė ieškovui Prisijungimo sąlygas. Ieškovo pateiktame A. R. 2014-05 parengtame Projekte numatyta naujų skirstomųjų tinklų plėtra nuo modulinės transformatorinės MT-174, t. y. nuo Transformatorinės, įrengtos atsakovės Žemės sklype I, naujų požeminių elektros kabelių tiesimas per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kas yra nurodyta 0,4 kV KL ir KS plane M 1:500 (1 t., b. l. 21). Kaip nurodyta ieškovo ir AB LESTO atsiliepimuose (ko atsakovė nepaneigė), pagal Projekto sprendinius per keliuką link Transformatorinės kabelis bus paklotas (pratemptas) po žeme (t. y. atsakovės žemės sklypo neardant ir žalos nedarant, nes šiuolaikinės technologijos tai padaryti įgalina), šalia jau esančio aukštos įtampos kabelio ne didesniu nei 0,5 metrų atstumu, kas reiškia, jog požeminių kabelių įrengimo vietos beveik identiškai sutampa su atsakovės parengto ir jau įgyvendinto Elektrifikavimo projekto sprendiniais, todėl, kolegijos nuomone, konstatuotina, jog atsakovės žemės sklypai I ir II dėl ieškovui parengto Projekto įgyvendinimo nebus suvaržyti daugiau nei šiuo metu.

Be to, pažymėtina, jog atsakovė net neginčijo ieškovui AB LESTO 2013-10-24 parengtų Prijungimo sąlygų, būtent kuriose numatytas prisijungimas nuo atsakovės sklype stovinčios Transformatorinės, ir nepaneigė trečiojo asmens AB LESTO argumentų, jog operatorius, išduodamas Prijungimo sąlygas ieškovui ir nurodydamas elektros tinklų plėtrą suprojektuoti nuo esamos Transformatorinės, vykdydamas EEĮ nustatytą pareigą prijungti vartotojų ir gamintojų įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas, įvertinus esamų skirstomųjų tinklų būklę, išsidėstymą, galimą šių tinklų plėtrą ateityje (galimų naujų elektros energijos vartotojų skaičių konkrečioje teritorijoje ateityje), taip pat galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nusprendė dėl ekonomiškiausio, racionaliausio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų techninio sprendimo, dėl ko atsakovės argumentai, jog ieškovo teisė galėjo būti įgyvendinta mažiau atsakovės teises ribojančiu būdu – įrengiant naują transformatorinę ieškovui priklausančiame žemės sklype – vertintini kaip niekuo nepagrįsti. Kolegijos nuomone, operatorius, išduodamas ieškovui Prisijungimo sąlygas, tokiu būdu užtikrino gyvendinimą EEĮ 49 straipsnio 1 dalis nuostatos, kad „Valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu“, kas reiškia, jog visiems vartotojams įstatymu yra užtikrinamas elektros energijos prieinamumas (kiekvienas vartotojas turi teisę gauti prijungimo paslaugą) ir pakankamumas (kiekvienas vartotojas turi teisę gauti patikimą ir kokybišką elektros energiją) ir LR KT nuostata, kad „pagal nustatytą teisinį reguliavimą vartotojui turi būti užtikrinta teisė turėti prieigą prie elektros energijos sistemos“ (2008-12-04 LR KT nutarimas, taip pat žr. 2010-09-29 LR KT nutarimą).

Dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ir dėl apeliantės nurodytų EEĮ normų taikymo

Bendroji taisyklė, kuria vadovaujamasi civiliniame procese, yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, jis negali priteisti to, ko ieškovas neprašė, negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. O tai yra sudėtinė CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo dalis. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą) bei reikalavimą, kokiu būdu prašoma apginti pažeistas teises (t. y. ieškinio dalyką), ieškovas nurodė ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis teismas. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas.

EEĮ 75 straipsnio 6 dalies nuostata, kad „Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrengimus tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą“, kuria savo atsiliepimą į ieškinį bei apeliacinį skundą grindžia atsakovė, kolegijos nuomone, taikytina tik AB LESTO (operatoriaus)–atsakovės (žemės, ant kurios stovi Transformatorinė, savininkės) tarpusavio santykiams. Atsakovė jokių pretenzijų trečiajam asmeniui AB LESTO šioje byloje nereiškia.

CK 4.37 straipsnis nustato, jog savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, tokia nuostata išplaukia tiek iš šio straipsnio, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, t. y., savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. LR Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (LR Konstitucinio Teismo 1995-04-20, 2000-10-18, 2002-03-14, 2002-04-09, 2005-05-13 nutarimai). Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat ir su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais. LR žemės įstatyme nustatyta pareiga žemės savininkams naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kadangi atsakovės Žemės sklypų I ir II naudojimo būdas yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos paskirtis, darytina išvada, kad jie yra skirti inžinerinėms komunikacijoms įrengti, todėl, kolegijos nuomone, atsakovės atsisakymas derinti ieškovo rengiamą Elektrifikavimo projektą (arba, kitaip sakant – duoti sutikimą tokio Projekto įgyvendinimui) laikytinas nepagrįstu taip pat ir dėl šios priežasties.

Apeliantės teiginys, kad ginčo atveju ieškovo teisės galėjo būti ginamos tik vienu būdu – nustatant servitutą atsakovės žemės sklypui, kolegijos nuomone, yra niekuo nepagrįstas. AB LESTO šiuo atveju turi teisę tiesti elektros kabelius (tinklus) tam nustatytose zonose, o nederindama (arba kitaip sakant – nesutikdama) atsakovė daro žalą ne tik ieškovo turtiniams interesams, bet ir viešajam interesui. Skundo teiginiai, kad ieškinyje (ir teismo sprendime) būtų detaliai nurodyti visi prijungimo darbai (veiksmai), nepagrįsti: tai atlieka AB LESTO specialistai pagal nustatytas sąlygas, tvarką ir atitinkamas technines sąlygas bei taisykles.

Apeliantė išvardija visą eilę įstatyminių normų (statybos, energetikos įstatymo, CK), kuriomis, anot jos, teismas negalėjęs remtis. Pažymėtina, jog, remiantis LAT praktika, teismas ir turi teisę, ir privalo, remiantis ginčo esme, suformuoti juridiškai teisingą ginčo pagrindą ir dalyką bei taikyti tai pagrindžiančias teisės bei poįstatymines normas.

Kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės duoda pagrindą atsakovės nesutikimą su ieškovo pateiktu projektu dėl prisijungimo nuo Transformatorinės vertinti kaip ieškovo teisių ir teisėtų interesų varžymą, trukdymą operatoriui atlikti savo pareigas – tiekti elektros energiją.

Dėl nukrypimo nuo LAT praktikos. Apeliantė, pati pripažindama, jog LAT suformuotoje praktikoje nėra nei vienos panašios išnagrinėtos bylos, nepagrįstai remiasi LAT 2006-05-24 nutartimi c. b. Nr. 3K 3-326/2006 ir 2010-06-22 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-285/2010, kadangi tose bylose ginčas buvo kilęs tarp žemės savininkų ir operatoriaus bei dėl visiškai kito dalyko ir kitu pagrindu. LAT yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to LAT išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas LAT išaiškino atitinkamą teisės normą (LAT 1998-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-122/1998; 1999-12-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-945/1999; 2000-03-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-271/ 2000; 2002-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant, visiškai pagrįstai vadovavosi Panevėžio apygardos teismo 2012-01-24 nutartimi c. b. Nr. 2A-40-252/2012, kuria privalo vadovautis ir kolegija, kaip bendrosios kompetencijos (apygardos) teismas, turėdama pareigą laikytis savo pačių (t. y. apygardos teismų) sukurtų precedentų analogiškose bylose.

Dėl atsakovės priešieškinio

Atsakovė priešieškiniu, nenurodydama jokių materialinės teisės normų, prašė priteisti iš ieškovo 30 384,27 Lt nuostolių, kuriuos ji ieškinio patenkinimo atveju patirs dėl jai priklausančio Žemės sklypo naudojimo tiesiant naujus elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus bei prijungiant juos prie Transformatorinės bei šių elektros tinklų aptarnavimo. Atsakovės teigimu priešieškinyje, prašomus priteisti nuostolius sudaro 60 768,53 Lt Transformatorinės įrengimo ir naudojimo išlaidų, kurių ½ dalį prašo ji priteisti iš ieškovo. Kaip nurodyta priešieškinio priede ,,Nuostolių apskaičiavimas“ (1 t., b. l. 49), 60 768,53 Lt nuostolius sudaro: 1) Prijungimo įmoka 19 987,26 Lt; 2) Įrenginių iškėlimo išlaidos 4 763,08 Lt; 3) projektavimo darbai 2 000 Lt; 4) žemės sklypo, kuriame pastatyta Transformatorinė, vidutinė rinkos vertė 3 100 Lt; 5) žemės sklypo, kuriame yra Transformatorinė, suformavimo išlaidos 894,69 Lt (paskaičiuotos bendras visų žemės sklypų suformavimo išlaidas 11 631 Lt sumoje (3 050 Lt kadastriniai matavimai + 8 500 Lt detaliojo plano rengimas + 81 Lt registro paslaugos) padalinus iš 13 (žemės sklypų skaičius); 6) namų valdos žemės sklypų, kuriems nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, vidutinės rinkos vertės sumažėjimas – 30 023,5 Lt .

Konstatuotina, jog tuo atveju, jeigu atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas deliktinės atsakomybės pagrindais, ji privalėjo įrodyti visas sąlygas būtinas atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. žalos padarymo faktą ir dydį, neteisėtus ieškovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsakovei padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra nustatyta būtinoji civilinei atsakomybei atsirasti sąlyga – ieškovo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog tai, kuo pasireiškė ieškovo neteisėti veiksmai, nėra nurodyta nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovas tiesti naujus elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus bei prijungti juos prie atsakovės žemės sklype pastatytos Transformatorinės nusprendė ne pats savavališkai, o tai padaryti jį įpareigojo operatoriaus jam išduotos Prisijungimo sąlygos, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-12-09 įsakymu Nr. 1-246 patvirtintų elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašo 28 p., vartotojui ar gamintojui pateikus operatoriui paraišką prijungti jo elektros įrenginius šio Aprašo 27 p. nustatytais atvejais, darbai vykdomi pagal operatoriaus Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotas projektavimo sąlygas šio Aprašo 10, 11, 29, 30 ir 31 p. nustatyta tvarka ir sąlygomis. Operatoriai vartotojų, kurių nekilnojamasis turtas bus (yra) registruotas esamuose ir statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose, individualių gyvenamųjų namų kvartaluose, sodų ir garažų bendrijose, taip pat teritorijose, kuriose nepriklausomai nuo žemės paskirties pobūdžio suformuoti ne mažiau kaip 3 besiribojantys naujųjų vartotojų žemės sklypai, elektros įrenginius gali prijungti prie elektros tinklų pagal vienas projektavimo sąlygas, jeigu toks prijungimas yra techniškai ir ekonomiškai pagrįstas. Tokiu atveju elektros įrenginius prie operatorių elektros tinklų kartu jungiantys vartotojai bus laikomi vienu naujuoju ne buitiniu vartotoju, kurio elektros įrenginiai jungiami prie operatoriaus elektros tinklų šio Aprašo nustatyta naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis.

Bylos duomenys nepatvirtina ir to, jog atsakovė, kuri pirmoji apsisprendė toje teritorijoje savo elektros įrenginius prijungti prie operatoriaus elektros tinklų, būtų siūliusi ieškovui, kaip kaimyninių žemės sklypų savininkui, prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų veiksmus (tame tarpe ir kadastrinių matavimų, detalaus planavimo, projektų rengimo, senų elektros įrenginių iškėlimo bei naujų tinklų prijungimo) atlikti bendromis lėšomis pagal vienas projektavimo sąlygas ir, pavyzdžiui, žemės sklype, suformuotame iš abiems savininkams priklausančių žemės sklypų dalių, arba atsakovės sklype, bet ieškovui sumokant atitinkamą kompensaciją atsakovei, o svarbiausia, kad būtų įspėjusi ieškovą, kad priešingu atveju ji nesutiksianti, kad ieškovas savo elektros įrenginius prijungtų prie jos vienos žemės sklype pastatytos Transformatorinės, kas, kolegijos nuomone, duoda pagrindą išvadai, kad atsakovė veikė savo rizika ir tokiu būdu prisiėmė galimai didesnius savo žemės sklypų elektrifikavimo kaštus, nesant dėl to nustatytų jokių neteisėtų ieškovo veiksmų.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, akivaizdu, jog nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Be to, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti ir atsakovei padarytos žalos, tuo labiau, kad pati atsakovė priešieškinyje nurodo, jog ji tuos nuostolius dėl jai priklausančio Žemės sklypo naudojimo tiesiant naujus elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus bei prijungiant juos prie Transformatorinės bei šių elektros tinklų aptarnavimo tik patirs ieškinio patenkinimo atveju, kas reiškia, kad kol kas tie nuostoliai nėra patirti.

Be to, kolegijos nuomone, apeliantės sumokėtos 2 000 Lt sumos UAB ,,Elektros projektas“ už projektavimo darbus, 19 987,26 Lt Prijungimo įmokos ir 4 763,08 Lt Iškėlimo paslaugos išlaidų nėra jokio pagrindo įvardinti nuostoliais, kuriuos turėtų kompensuoti ieškovas, kadangi tos išlaidos buvo patirtos dėl pačios atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų elektrifikavimo ir atsakovės nėra įrodyta, kad tos išlaidos būtų buvę mažesnės, jeigu ieškovo elektros tinklai nebūtų prijungiami prie Transformatorinės. Kaip jau minėta, atsakovė, vykdydama AB Rytų skirstomųjų tinklų 2010-05-06 jai išduotas Technines sąlygas (2 t., b. l. 6–7), parengė Elektrifikavimo projektą, kurio įgyvendinimui AB LESTO ir atsakovė sudarė dvi sutartis: (i) 2011-10-26 Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-45730-11-1331 (2 t., b. l. 61–69) ir (ii) 2011-10-28 Elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartis Nr. IŠK-45730-11-1331 (2 t., b. l. 72–80). Pagal atsakovės parengtą Elektrifikavimo projektą Bendrovė suteikė prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų paslaugą, ko pasėkoje atsakovės nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, kurie buvo suformuoti atsakovės parengto detaliojo plano sprendiniais ir patvirtinti 2010-03-20 Kauno apskrities viršininko įsakymu, buvo įrengti elektros tinklai, suteikta reikalaujama galia bei sumontuotos elektros energijos apskaitos prietaisų spintos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Transformatorinė ir įrengti (nutiesti) elektros tinklai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniu AB LESTO, o atsakovei buvo suteikta tik Prijungimo paslauga. Trečiojo asmens atstovės teigimu (kurio atsakovė nenuginčijo), Transformatorinės kaina nėra įskaičiuota į atsakovei pagal formulę (kur ,,L“ – apmokestinamas suprojektuotas skirstomųjų tinklų ilgis 888 m) paskaičiuotą 19 987,26 Lt Prijungimo įmoką. Pažymėtina, jog ieškovas taip pat turės sumokėti pagal formulę paskaičiuotą Prisijungimo įmoką, kuri preliminariai paskaičiuota mažesnė (apie 13 500 Lt) tik dėl mažesnio suprojektuoto skirstomųjų tinklų ilgio, bet ne todėl, kad į tą kainą neįskaičiuota Transformatorinės kaina. Nustatyta, jog ieškovas taip pat turėjo išlaidų už projektavimo darbus, kuriuos pagal atskiras sutartis tiek ieškovui, tiek atsakovei atliko tas pats A. R.. Be to, atsakovei neįrodžius, kad Iškėlimo išlaidos buvo patirtos ir dėl ieškovo sklypuose buvusių elektros tinklų iškėlimo, kolegijos nuomone, šios išlaidos taip pat negali būti laikomos nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti ieškovas.

Tas pasakytina ir dėl 894,69 Lt žemės sklypo, kuriame yra Transformatorinė, suformavimo išlaidų (paskaičiuotos bendras visų žemės sklypų suformavimo išlaidas 11 631 Lt sumoje (3 050 Lt kadastriniai matavimai + 8 500 Lt detaliojo plano rengimas + 81 Lt registro paslaugos) padalinus iš 13 (žemės sklypų skaičius)). Detaliojo plano sprendiniais buvo suformuoti 8 žemės sklypai, skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, ir 4 sklypai, skirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. AB LESTO nuosavybės teise priklausanti Transformatorinė buvo pastatyta apeliantės Žemės sklype I, o dalis požeminių elektros tinklų įrengti apeliantės Žemės sklype II. Tuo metu galiojusio LR statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymas Nr. XI-992 (nuo 2010-10-01) 2 straipsnio 10 dalyje buvo apibrėžta inžinerinių tinklų sąvoka, nustatant, kad inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Žemės sklypai I ir II buvo skirti požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai. Inžinerinės infrastruktūros teritorijose yra įrengiami įvairių veiklos sričių objektai (elektros tinklai, vandentiekio tinklai, ryšių kabeliai, susisiekimo sistemos ir t. t.) skirti aptarnauti ūkį ir gyventojus. Apeliantės iniciatyva ir rizika parengto detaliojo plano sprendiniais suformavus inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypus ir išsprendus pirmiausia jos žemės sklypų aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis klausimus, konkretus planuojamos teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais būdas buvo nustatytas apeliantei parengus Elektrifikavimo projektą ir Bendrovei įgyvendinus šį projektą (įrengus Transformatorinę bei nutiesus elektros tinklus), buvo išspręstas klausimas dėl infrastruktūros plėtros. LR teritorijų planavimo įstatymo (galiojusio atsakovės teritorijos planavimo dokumento rengimo metu) 3 straipsnyje buvo apibrėžti teritorijų planavimo tikslai. Šie tikslai nustatė ekonominius, socialinius teritorijų vystymo uždavinius, tokius kaip, fizinių ir juridinių asmenų, visuomenės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo tam tikroje teritorijoje, formuojant žemės sklypus, rezervuojant teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai. Kolegijos nuomone, jau rengiant Žemės sklypų detalųjį planą ir nustatant šių sklypų naudojimo būdą, buvo atsižvelgta į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, kas atsakovei negalėjo būti nežinoma. Įvertinant išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės patirtos išlaidos rengiant detalųjį planą, registruojant detaliojo plano sprendiniais suformuotus žemės sklypus ir kitos išlaidos, patirtos detaliojo plano rengimo proceso metu, yra visų pirma jai pačiai būtinos išlaidos, be kurių ji nebūtų galėjusi išsiversti siekdama elektrifikuoti jai priklausančius žemės sklypus. Kadangi atsakovė šias, pirmiausia jai pačiai būtinas, išlaidas patyrė žinodama, kad pagal jai pačiai išduotas Technines sąlygas Bendrovės elektros tinklų (įrenginių) eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti, privačių žemės sklypų ar kitų nekilnojamų daiktų, kuriuose bus įrengti šie tinklai/įrenginiai, dalims (elektros tinklų apsaugos zonų ribose) operatoriaus naudai turėjo būti nustatytas neatlygintinas neterminuotas servitutas (kas suteikia teisę operatoriui prijungti naujus vartotojus be atsakovės sutikimo), tačiau vis tiek veikdama savo rizika ir neužsitikrinusi, kad potencialūs naujieji vartotojai pateiktų jai priimtinus įsipareigojimus dėl jos vienos patirtų išlaidų kompensavimo (kas dabartinėje situacijoje būtų pagrindu ieškovo, atsisakiusio tokias išlaidas kompensuoti, veiksmus laikyti neteisėtais ir nesąžiningais), kolegijos nuomone, dėl šios priežasties nurodytos išlaidos nepripažintinos nuostoliais, kuriuos turėtų kompensuoti ieškovas. Įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str. 1 d., 3 d.).

Kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio pagrindo atsakovės patirtais nuostoliais, kuriuos, kaip padarytą žalą, turėtų atlyginti ieškovas, pripažinti žemės sklypo, kuriame pastatyta Transformatorinė, vidutinę rinkos vertę (3 100 Lt) bei namų valdos žemės sklypų, kuriems nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, vidutinės rinkos vertės sumažėjimą (30 023,5 Lt), kadangi nėra nustatyta, jog šiuos nuostolius atsakovė būtų patyrusi dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, t. y. nenustatytas priežastinis ryšys.

Pažymėtina ir tai, jog ieškovas už dėl jam priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, planų, projektų ruošimą taip pat yra patyręs išlaidų, be to, kaip jau minėta, už elektros energijos tiekimo pajungimą prie AB LESTO priklausančios Transformatorinės jis taip pat turės apmokėti (preliminari suma apie 13 500 Lt). Be to, pažymėtina ir tai, nors per du ieškovui priklausančius sklypus ieškovo neatlygintiniu sutikimu taip pat yra paklotas aukštos įtampos kabelis atsakovės interesais ir nustatytas servitutas net 1,7 aro sklypui, kas ieškovo žemės sklypų vertę taip pat sumažino, ieškovas iš atsakovės jokios kompensacijos dėl to neprašo.

Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ir nepagrįsto praturtėjimo nuostatų. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Kolegijos nuomone, akivaizdu, jog šiuo atveju netgi jeigu ir būtų pagrindas konstatuoti ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita, tokio praturtėjimo nebūtų pagrindo laikyti nepagrįstu ir nesąžiningu, kadangi yra konstatuota, jog atsakovė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir ieškovas galimai praturtėjo dėl nuostolių galimai patyrusios atsakovės veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Šiuo atveju, kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatų, kadangi nėra nustatyta, jog ieškovas be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo būtų įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti.

Šiuo atveju, kol nėra nustatytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruota servitutas atsakovės žemės sklypui (sklypams), kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio pagrindo nuostolių atlyginimą kildinti iš CK 4.129 straipsnio nuostatos, numatančios nuostolių atlyginimą dėl servituto nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamo teismo sprendimo išvadas visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo 300 Eur (2 t., b. l. 33). Šių prašomų priteisti išlaidų suma patvirtinta mokėjimo dokumentu, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ji priteistina visa. Tačiau už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme prašoma priteisti 300 Eur suma (2 t., b. l. 85) priteistina tik iš dalies. Rekomendacijų (2015-03-19 pakeitimų) 8.2 p. nustatytas maksimalus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,9 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p. už vieną atstovavimo teisme valandą numatytas koeficientas 0,1 (0,1 x 713,9 Eur = 71,39 Eur). Kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdis truko apytiksliai 2 valandas, už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje priteistina 143 Eur suma, bendrai priteisiant 443 Eur.

Be to, iš atsakovės valstybei priteistina 7,3 eurų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. A. ieškovui D. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 443 Eur ir valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752) 7,3 eurų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660). Nurodyti, kad šių valstybei priteistų sumų nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.