- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- e2-21461-1014/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15678-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ prašė teismo priteisti iš atsakovo V. R. (toliau – atsakovas) 75,44 skolą, 18,6 Eur dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2019 m. gegužės 23 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, paliekant pranešimą apie įteiktus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti
Iš ieškovės UAB ,,Gelvora (toliau – ieškovė) pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Omnitel“ (dabar AB Telia Lietuva) 2006-01-07 sudarė Sutartį (GSM abonento prašymą) Nr. OM 614548 (toliau – Sutartis ), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė ,,Omnitel“ atsakovui atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė įrangą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. AB „Telia Lietuva“ sutartyje numatytą įrangą suteikė tinkamai. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, už suteiktą įrangą nesumokėjo ir liko skolingas 75,44 Eur skolos. Ieškovė taip pat prašo priteisti 18,6 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2019 m. gegužės 10 d.).
Uždaroji akcinė bendrovė ,,Omnitel“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ 2012-12-28 sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė ,,Omnitel“ perleido ieškovei reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą (2016-09-09 pranešimas dėl reikalavimo perleidimo). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirmine kreditore ar ieškove, todėl iš jo priteistina 75,44 Eur skola ir 18,60 Eur palūkanos ieškovės naudai (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 18,60 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį nuo 2014-06-05 iki 2019-05-10. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra tenkintinas priteisiant iš atsakovės 18,60 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2014-06-05 iki 2019-05-10.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (94,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, sudaro 3,58 Eur, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,44 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 44 ct) dydžio skolą, 18,60 Eur (aštuoniolikos eurų, 60 ct) dydžio palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (94,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus, 58 ct)) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.