Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. e2S-897-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
e2S-897-280/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Suinteresuotas asmuo
L. Š., J. Š.
Pareiškėjas
UAB „Baltijos kredito sprendimai“
Civilinė byla Nr. e2S-897-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10857-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.21; 3.5.1.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2VP-17185-833/2017 pagal pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., J. Š., antstoliui Irmantui Gaideliui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti L. Š. dalį su J. Š. bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiame turte; pripažinti L. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį J. Š. gaunamų pajamų ir turto; nustatyti, kad ginklas – kombinuotas šautuvas Blaser 97BBF, ginklas – lygiavamzdis šautuvas Browning Fusion; ginklas – graižtvinis šautuvas Blaser R93, ginklas – pistoletas Hammerli Xesse, ginklas – Sig Sauer P210 priklauso skolininkui L. Š. asmeniškai, kad iš to turto būtų galima išieškoti skolą UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai. Prašė nustatyti, kad skolininko sutuoktinė J. Š. turi teisę į ½ dalį lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus ginklus, nes antstolis nustatė, kad skolininkas asmeninio turto ir pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad L. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. Š. pajamų, gaunamų iš darbo santykių, taip pat kitų jos esamų ar būsimų pajamų; kad bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 124903941, akcijų. Kitoje pareiškimo dalyje teismas prašymą paliko nenagrinėtu.Byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikė, kad skolininko L. Š. sutuoktinės J. Š. darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis ir į ją gali būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose, kuriose yra skolininkas L. Š..Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 7000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Šios įmonės 1999-05-06 steigimo sutartimi nustatyta, jog steigėjui L. Š. priklauso 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų, ir steigėjai J. Š. priklauso 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų. Antstolis areštavo visas 7000 vnt. paprastąsias vardines akcijas, (3500 vnt. priklausančias L. Š. ir 3500 vnt. priklausančias J. Š.), todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo (išieškotojo) prašymas nustatyti, kad skolininkui L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ pusė paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcijų yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad 2012-01-12 turto arešto aktu Nr. TA151/15-9_2 antstolis areštavo tris ginklus, o ne penkis, kaip nurodyta išieškotojo pareiškime. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalis numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas prašo nustatyti, jog skolininko sutuoktinei priklauso ½ dalis lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus ginklus, o ne skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškėjo prašymą šioje dalyje paliko nenagrinėtu

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo L. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; išreikalauti duomenis apie L. Š. įdarbinimą ar atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis Irmantas Gaidelis vykdomojoje byloje Nr.0008/15/00151 vykdo skolos išieškojimą iš L. Š. išieškotojo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 6476,19 Eur skolos išieškojimo.Nurodo, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos iš skolininko dalies, nustatytos bendrame sutuoktinių turte tiktai jei neužtenka skolininko asmeninio turto.Iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – dvidešimt procentų.Pareiškėjas tvirtina, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nutartyje netinkamai nustatyta, kad pareiškėjas nedirba, t.y. negauna darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pridėjo pažymas patvirtinančias, kad L. Š. dirba ir gauna atlyginimą. Priimant nutartį buvo netinkamai vadovautasi CK 3.112 str. 1 d., kadangi pirmiausiai reikėjo konstatuoti, kad skolininko turto nėra ir tik tuo atveju galima išieškoti iš bendro turto su sutuoktine dalies.Asmeninės prievolės pobūdis lemia tai, kad L. Š. asmeniškai savo turtu yra atsakingas išieškotojui už prisiimtos prievolės įvykdymą, o sutuoktinė nėra už šią prievolę atsakinga.Nurodo, kad pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką iš kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendroje nuosavybėje negali būti nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tais atvejais, kai antstolis, vykdydamas išieškojimą ir areštuodamas turtą, nenustato duomenų apie įvykusius šio turto pasikeitimus, vadovaujasi viešo registro duomenimis, nepatikrindamas jų patikimumo, ir perduoda turtą išieškotojui kaip vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę, skolininkas gali ginčyti tokio turto perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).Nutartimi nepagrįstai nustatyta apelianto dalis bendrojoje nuosavybėje, nepradėjus išieškojimo iš asmeninių lėšų, todėl nutartis turėtų būti naikinama.Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas niekur nedirba, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikta, todėl reikalinga išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos (toliau- Sodra). Jeigu yra pateiktas pranešimas apie apelianto įsidarbinimą, nutartis būtų akivaizdžiai priimta neteisėtai ir nepagrįstai. Prašo šiuos duomenis išreikalauti.Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą dėl 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, atmesti.Nurodo, kad L. Š. nepagrįstai teigia, kad asmeninės prievolės visų pirma turi būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto, kadangi apeliantas dirba ir gauna pajamas. Tvirtina, kad išieškojimas ir buvo pirmiausiai nukreiptas į apelianto pinigines lėšas ir gaunamą darbo užmokestį. 2015 m. birželio 5 d. iš areštuotų apelianto sąskaitų buvo nurašyta vienintelė 2,83 Eur suma, o pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš apelianto darbo užmokesčio atskaitymai buvo vykdomi nuo 2016 m. kovo 8 iki 2016 m. birželio 20 d. Iš viso atliktos trys išskaitos.Pažymi, kad 2015 m. kovo 10 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodyta vykdyti išskaitas iš darbo užmokesčio, įteiktas pačiam L. Š., tuo metu ėjusiam įmonės direktoriaus pareigas.UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė antstolio patvarkymo, todėl buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kodėl nevykdomas antstolio patvarkymas, tačiau informacija nebuvo suteikta. 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai įpareigota pateikti informaciją, kodėl nevykdomas antstolio patvarkymas ir kodėl antstolis apie tai nebuvo informuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos toliau neteikia, patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdo. Visi patvarkymai įteikti asmeniškai L. Š.. Apelianto pateikiama pažyma apie darbo užmokestį įrodo ne tik, kad apeliantas dirba ir gauna pajamas, bet ir tai, kad atskaitymai iš apelianto darbo užmokesčio nevykdomi. Pirmas atskaitymas įvykdytas po metų nuo antstolio patvarkymo įteikimo. Iš pažymos matyti, kad darbovietė atlieka išskaitas iš apelianto darbo užmokesčio, tačiau pinigų į antstolio sąskaitą neperveda. Apelianto pateikta pažyma kelia daug klausimų tiek dėl apelianto, tiek dėl darbovietės sąžiningumo.Apelianto teiginiai dėl nutarties nepagrįstumo atmestini, nes apeliantui puikiai žinoma tiek apie jo atžvilgiu pritaikytas priverstinio poveikio priemones, tiek apie antstolio reikalavimus darbovietei.Įvertinus įsiskolinimo išieškotojui dydį, akivaizdu, kad apelianto kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio, vykdant išskaitymus CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, įsiskolinimas būtų dengiamas daugelį metų, kai CPK 663 straipsnio 1 dalis apribojimą išieškant iš fizinio asmens turto aiškiai sieja su šešių mėnesių terminu. Pagal CPK 666 straipsnį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Apeliantas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų ar turto padalinimo sutarties. Vadovaujantis CK 3.878 straipsniu, turtas, įgytas po santuokos, yra bendroji jungtinė nuosavybė, o CPK 667 straipsnio 4 dalis suteikia išieškotojui teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys lygios, teismas, nustatydamas apeliantui bendroje jungtinėje nuosavybėje ½ sutuoktinei priklausančio turto ir pajamų, tinkamai taikė teisės normas ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skolininko L. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti galiotiNurodo, kad pagal teismų praktiką, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.)Skolininkas nepateikia tinkamų įrodymų savo pozicijai apie tai, esą jis turi turto, iš kurio gali būti išieškoma. Skolininkas teigia, esą jis gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pats nurodo (ir teikia teismui procesinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) neturįs įrodymų apie tai, kad Sodra yra informuota apie jo įdarbinimą bei tai, kad iš tiesų skolininkas minėtas pajamos gavo. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra artimai su skolininku susijusi įmonė, kurioje skolininkas nuo 2014-02-25 iki 2016-09-05 ėjo vadovo pareigas, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota tuo pačiu adresu kaip skolininko bei jo sutuoktinės bendra įmonė UAB „Jurgos studija“, t.y. Didžioji g. 25-10, Vilnius. Iš viešai skelbiamos informacijos taip pat tapo žinoma, jog „Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tirianti galimą sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, praėjusią savaitę atliko kratas Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės leidžia pareiškėjui pagrįstai kvestionuoti skolininko pateikiamų įrodymų teisėtumą ir autentiškumą.Aplinkybė, jog teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma apie skolininko gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo teigti, esą jo turto užtektų prievolėms įvykdyti. Jei tikėti skolininko pateikiamais duomenimis apie jo neva gaunamą darbo užmokestį, tai skolininkas per pirmuosius tris 2017 m. mėnesius uždirbo viso 659,18 Eur darbo užmokesčio, t.y. vidutiniškai po 219,73 Eur per mėnesį. Taigi praktiškai visa iš skolininko išskaitytina suma būtų skirta dengti palūkanoms, o pagrindinė skola kas mėnesį būtų dengiama po maždaug vos 9,73 Eur. Tokiu tempu grąžinant įsiskolinimą, jis būtų padengtas maždaug po 844 mėnesių arba po 70 metų.Priešingai, nei nurodo skolininkas, ta aplinkybė, jog nutartimi nustatyta skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nepradėjus faktinio išieškojimo iš skolininko asmeninių lėšų, nesudaro pagrindo teigti skundžiamą nutartį esant nepagrįsta. Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-714-163/2017). J. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Šalys su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamos į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šalims nedalyvaujant ir šalys neturėjo galimybės pateikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su bylos medžiaga (CPK 314 str.). Tenkinamas apelianto prašymas išreikalauti duomenis apie jo darbo vietą, gaunamas pajamas iš Sodros duomenų bazės.CPK 667 str. 1 d. (akto redakcija, galiojusi 2017 01 02 iki 2017 07 01) yra nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą iš skolininko L. Š. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8541-821/2014 dėl 6476,19 Eur skolos su palūkanomis išieškotojo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai.2017-01-12 turto arešto aktu Nr. TA151/15-9-2 antstolis areštavo J. Š. pinigines lėšas, esamas būsimas pajamas iš darbinės ir/ar intelektualinės veiklos; 7000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcijų; 1. ginklą – kombinuotą šautuvą Blaser 97BBF, ginklą Nr.; (duomenys neskelbtini) 2. ginklą – lygiavamzdį šautuvą Browning Fusion, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini); 3. ginklą – graižtvinį šautuvą Blaser R93, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2017-01-12 priėmė patvarkymą Nr. S1-19437, kuriuo pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko L. Š. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su J. Š. nustatymo. Pareiškėjas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal antstolio pasiūlymą kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko L. Š. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Š., t.y. nustatyti, kad L. Š. priklauso: ½ J. Š. gaunamų pajamų, ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir prašė nustatyti, kad skolininko sutuoktinė J. Š. turi teisę į ½ dalį lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus ginklus, registruotus L. Š. vardu. Apelianto L. Š. teigimu, jis gauna pajamas - darbo užmokestį, iš kurio turi būti vykdomas skolos išieškojimas. Antstolis, siūlydamas nustatyti dalis bendroje nuosavybėje, nekonstatavo, kad L. Š. turto neturi, todėl nėra pakankamo pagrindo išieškoti iš bendro turto su sutuoktiniu dalies. Išieškotojo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu, yra L. Š. vardu, sprendimo dėl skolos priteisimo iš L. Š. nėra, todėl laikoma, kad prievolė L. Š. kreditoriui yra asmeninė. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, turėjo nustatyti, ar L. Š. neturi asmeninio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Iš turto arešto akto matyti, kad skolininkas L. Š. turi nuosavybės teisėmis akcijų, ginklų. Nenustatyta, kodėl negalimas jo skolų išieškojimas iš šio turto.Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad skolininkas nedirba, šį faktą nustatė vadovaudamasis antstolio ir pareiškėjo duomenimis, nepatikrinęs pateiktų duomenų pagrįstumo. Apeliacinės teismui patikrinus Sodros duomenų bazę, nustatyta, kad skolininkas L. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-08-06 ir gauna darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą net nesvarstė, ar skolininko pajamos yra pakankamos, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jo pajamų. Be to, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartį 50 procentų akcijų priklauso L. Š., taigi jo turto dalis aiški, todėl nėra pagrindo teigti, kad akcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str. 2 d.), kurioje nėra nustatytos sutuoktinių nuosavybės dalys. Vykdymo proceso normos numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CPK 666 str.). Tačiau turi būti nukreipiamas išieškojimas tik nesumokėtos skolos ribose.Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vienas iš esminių nagrinėjamo klausimo aspektų yra skolininkui L. Š. priklausančio turto ir gaunamų pajamų nustatymas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad L. Š. dirba ir nepasisakė apie jo gaunamas pajamas. Taip pat teismas nenustatė, ar L. Š. darbo užmokesčio ir jo vardu registruoto kito turto nepakanka išieškomai skolai sumokėti.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė