Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2645-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
1-2645-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34014-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2645-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34014-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam V. L., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,laiduotojai G. L.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, metalo cecho logisto pareigose, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. L. 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 00.02 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkotesteriu nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ šventę, vykusią „(duomenys neskelbtini)“. Nors jis alkoholio nevartoja, tačiau bendradarbiai jį įkalbėjo išgerti. V. L., išgėręs tris bokalus alaus ir nuėjęs į minėtą automobilį pasiimti cigarečių pagalvojo, kad gyvena netoliese ir jausdamasis gerai, o gatvėse nesant mašinų, nutarė važiuoti namo, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. V. L. paaiškino, kad jam atrodė, jog jis važiavo ramiai, tačiau pareigūnai važiavo jam iš paskos ir tikriausiai matė jį išeinantį iš užeigos, o sustabdę jį minėjo, kad jis vinguriavo kelyje. Nurodė, kad pareigūnams pasakė, jog vartojo alkoholinius gėrimus, pirmą kartą alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,8 promilės girtumas, o antrą kartą mažesnis. V. L. vairuotojo pažymėjimą turi 12-13 metų, alkoholio niekada nevartoja. Automobilis, kurio vertė gali būti 1 480 eurų, priklauso „(duomenys neskelbtini)“ lizingui, kurio valdytojas buvo jis, tačiau po įvykio automobilį minėta įmonė perdavė jo sugyventinei G. L., su kuria jis kartu augina bendrą vaiką ir vieną iš paties V. L. vaikų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja siūlo G. L., kurios jis klauso, kadangi ji labai reikli ir jį palaiko. Jo sugyventinė yra aktorė, taip pat vaikų teatro „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, su kuria jis taip pat renginiuose dainuoja ir groja. Šis įvykis jam yra didelė pamoka, nurodė, kad panašaus pobūdžio elgesio daugiau nebekartos.

Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį V. L. pažįsta nuo 2012 m., o nuo 2013 m. gyvena kartu ir augina bendrą mažametį vaiką bei vieną iš V. L. vaikų, kuris jau pilnametis. V. L. yra ramaus būdo, nuolaidus aplinkiniams, nekonfliktiškas, nėra vakarėlių mėgėjas. Nurodė, kad įvykio vakarą V. L. su automobiliu vyko į darbovietės 15 metų jubiliejų, kadangi neplanavo vartoti alkoholio, tačiau apie 20.30 val., paskambinęs nurodė, kad namo grįš taksi automobiliu. Jam negrįžus namo apie 00.00 val., G. L. pamanė, kad kažkas nutiko, kadangi jis, jam nebūdingai, nekėlė telefono ragelio, o 1.30 val., atsiliepęs nurodė, kad yra sulaikytas policijos pareigūnų, kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nurodė, kad per vakarą išgėrė 3 bokalus alaus, o vairuoti automobilį sugalvojo spontaniškai. Prašo taikyti laidavimą šioje byloje ir sutinka laiduoti už kaltinamąjį be užstato, nurodydama, kad jo veiksmus vertina labai blogai, kadangi neįsivaizduoja, kaip galima vairuoti automobilį išgėrus bent gurkšnį alkoholio. Kaltinamasis jos klauso po visų ginčų, ji yra pakankamai griežta ir kontroliuojanti ir daugeliui dalykų netolerantiška, todėl mano, kad turi autoritetą. Nurodė, kad automobilis priklauso „(duomenys neskelbtini)“, jis nėra naujas, dėl ko dažnai tenka jį remontuoti, todėl jį vertina 800 eurų. Pati vasaros laikotarpiu nedirba, tik savaitgaliais kartu su V. L. groja renginiuose, kaltinamojo pajamos, anot G. L., yra 600 eurų, iš kurių mokama namo ir automobilio paskola.

Liudytojas Č. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 23.56 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu R. V., Kaune, (duomenys neskelbtini). pastebėjo po kelią vinguriuojantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko kilo įtarimas, jog automobilį vairuoja neblaivus asmuo, todėl panaudojus garso bei mėlynos ir raudonos šviesos signalus automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini)-uoju pastatu. Bendraujant su vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo – V. L., juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, o jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkotesteriu „Alcotest 6810 ARYE-0409“ patikros Nr. 1084984, patikrino jo blaivumą ir pirmu kartu nustatė vairuotojui 1,92 promilių girtumą, o po 15 minučių patikrinus pakartotinai, jam buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, dėl ko jis buvo pristatytas į Kauno AVPK OVS patalpas (b. l. 26).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) 2019 m. rugpjūčio 10 d., tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d., 00.02 val., buvo gautas Kauno AVPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pranešimas, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. L., kuriam pirmu kartu 2019 m. rugpjūčio 10 d., 00.00 val. buvo nustatyta 1,92 promilių girtumas, o 00.17 val. antru pūtimu nustatytas 1,82 promilių girtumas. Vairuotojas nušalintas nuo automobilio vairavimo ir buvo pristatytas į Kauno AVPK OVS patalpas, o automobilis pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu grąžintas G. L., kartu grąžinant automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 1, 51, 54).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kas 2019 m. rugpjūčio 10 d., 00.02 val., apie įvykį pranešė viešosios policijos/patrulinės tarnybos pareigūnas, nurodydamas, kad gatvėje sustabdytas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui V. L. nustatytas 1,92 promilės girtumas (b. l. 9).

Iš Kauno AVPK KP NVRS 2019 m. rugpjūčio 10 d., daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos, apie 50 m. atstumu nuo degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, važiuojamoje dešinės pusės kelio dalyje, kur taip pat apžiūrėtas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta odinė piniginė, kurioje yra penki vienetai nuolaidų kortelių, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 20,86 eurų, mokėjimo kortelė AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2019 m. rugsėjo 10 d., pakvitavimu grąžinti V. L., bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 10-22).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2019 m. rugpjūčio 10 d., neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. L. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, alkotesteriu „Alcotest 6810“, 00.00 val., jam nustatytas 1,92 promilių girtumas, o 00.17 val., nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 37).

Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį išrašo matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – V. L. (b. l. 38–39).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Peugeot 307 Break 2.0“, 2003 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 480 eurų (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas V. L. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,82 promilės neblaivumo), 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 00.02, Kaune, (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, iki kol (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio valdytojas buvo kaltinamasis, dėl ko galėjo laisvai juo disponuoti, ir tą darė bei nurodytu laiku vairavo neblaivus, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai, policijos registruojamų įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad apie transporto priemonę vairuojantį neblaivų asmenį pranešė jį sustabdęs policijos pareigūnas, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog pastebėjus kelyje vinguriuojantį automobilį ir jį sustabdžius, alkotesteriu „Alcotest 6810“, V. L. nustatytas 1,82 promilės girtumas, ką patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, taip pat ir apžiūros protokolu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. L. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,82 promilės girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio ir asmeniškai jo valdomo automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiuodamas Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pastarąjį patikrinimui sustabdė kilus įtarimui, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo, šiam pavojingai manevruojant važiuojamąja kelio dalimi.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad automobiliu viena iš pagrindinių Kauno miesto gatvių – (duomenys neskelbtini), važiavo norėdamas parvykti namo, kadangi gyvena netoliese. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl V. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės,

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį siūloma laiduotoja G. L. byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 2 (dviejų) metų terminą, netaikant užstato bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 6 punktu, konfiskuoti automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 480 eurų.

Kaltinamojo gynėja palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašė taikyti trumpesnius laidavimo bei specialiosios teisės atėmimo terminus.

G. L., sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. L., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, nors šiuo metu yra priverstinėse atostogose, tačiau dirba ir užsiima individualia veikla, yra kaltinamojo sugyventinė, kartu su juo augina vaikus, gerai sutaria, kaltinamasis jos klauso, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui, kuris jos visada klauso.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad G. L. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje gali būti laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. G. L. neteista, administracine tvarka bausta nebuvo, vykdo individualią veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ir siūloma laiduotoja kartu veda bendrą ūkį, augina bendrą mažametį vaiką ir kaltinamojo pilnametį sūnų, jų tarpusavio santykiai yra geri, kartu papildomai dirba. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka ne tik formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis V. L. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 70), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 69), nėra įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 73, 74), o laiduotoja G. L. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą G. L. atsakomybei. Šiuo atveju nustatytinas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. L., buvo įvykdytas jam vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), būnant jos valdytoju (b. l. 39). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo G. L. bendrovės vardu atsiimti aukščiau nurodytą automobilį ir sutinka, kad G. L. toliau naudotųsi minėta transporto priemone, ją saugotų (b. l. 50), dėl to minėtas automobilis buvo jai grąžintas (b. l. 51–52). Kaltinamasis nurodė ir toliau mokėsiąs automobilio išpirkimo įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sutartį. Nors kaltinamasis turėjo pagrindą naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, tačiau žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant ir jam nesuteikus tam teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto vidutinė transporto priemonės „Peugeot 307 Break 2.0“, 2003 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1 480, (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt) eurų (b. l. 42). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 1 480,00 eurų, kaltinamojo finansines galimybes ir laidavimo terminą. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad 1 480,00 eurų suma yra proporcinga ir adekvati, atitinka konfiskuotino turto vertę, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių terminas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti panašaus elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, į tai, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad V. L. buvo baustas administracine tvarka vieną kartą 2016 m., už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 69), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 87), taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad V. L. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojant jį nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 60), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 88–89, 91–92) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas V. L. vairuotojo pažymėjimas (b. l. 94), pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. L. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo dokumentai, paliktini neribotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje, kuri įgaliojimu nustatyta apimtimi šią transporto priemonę perdavė G. L..

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. L. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. L., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per dvejus metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per dvejus metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. L. išieškoti konfiskuotino turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto – automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 480,00 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

V. L. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 480,00 eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jo paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. L. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo dokumentus, palikti neribotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje, kuri įgaliojimu nustatyta apimtimi šią transporto priemonę perdavė G. L..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis