- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-22999-451/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14229-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, R. K., L. S., B. E. S., B. V., D. J. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. K., L. S., B. E. S., B. V., D. J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teisme pareiškė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. M. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėdė; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti priėmė velionio dukterėčia A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), eidamas 102-tuosius metus, mirė (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (priedas Nr. 1) (duomenys neskelbtini) parapijos rezidentas monsinjoras, pareiškėjos A. M. dėdė, K. S.. Su dėde pareiškėja bendravo iki pat jo mirties dienos, todėl po dėdės K. S. mirties pareiškėja priėmė visus po palikėjo mirties likusius jo asmeninius daiktus: mantiją, didelį rožančių, paveikslą, kryžių, dedikuotą K. S., nuotraukas, kankles, Dievo Motina su vaiku, Rūpintojėlio skulptūrą, biblioteką, kurios dalį perdavė Sūduvos krašto muziejui. Dėdė K. S. testamentu vertingiausią savo turtą paliko Katalikų Bažnyčiai, todėl pareiškėja po dėdės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Praėjus kuriam laikui po dėdės mirties, pareiškėja sužinojo kad dėdė K. S. galimai turėjo banko sąskaitą su santaupomis, kurios nebuvo paliktos testamentu ir nėra paveldėtos. Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 4-ąjį notarų biurą, kuriame iš notarės ir sužinojo, kad iš tiesų, paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų apie mirusiojo paliktą turtą, kuris nebuvo nurodytas testamente, todėl pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, gali paveldėti testamente nenurodytą turtą. Tai patvirtina Kauno miesto 4 -ojo notarų biuro notarės V. J. liudijimas. Kadangi pareiškėja praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti per notarą, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. K. S. gimimo liudijimas nėra išlikęs (jis mirė būdamas 102 metų amžiaus), taip pat negalima tokio dokumento gauti iš archyvo, nes po II pasaulinio karo fronto, Vilkaviškio valsčiaus archyviniai įrašai nėra išlikę. Todėl yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja A. M. yra K. S. dukterėčia (e. b. l. 3–7).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. V., R. K., L. S., B. E. S., D. J. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad visiškai sutinka su pareiškimu, nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, todėl prašo pareiškimą patenkinti (e. b. l. 72–73).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą K. S. palikimo perėjimą valstybei. Jei teismas ištyręs įrodymus įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus dėl pareiškimo patenkinimo.
Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant ( e. b. l. 67–68).
Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos A. S. tėvai yra V. S., J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. S., Stanislovo (e. b . l. 7–8). K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 6). 2018 spalio 31 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J. išdavė liudijimą, kuriuo liudija, kad notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po K. S. mirties pagal testamentinio įpėdinio pareiškimą, tačiau turimai duomenimis mirusysis paliko turtą, kuris nėra nurodytas testamente (e. b. l. 35). Pareiškėja kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių dėl K. S. gimimo įrašo, tačiau nurodė, kad pateikti gimimo įrašą liudijančio išrašo pateikti negali, nes archyve nėra išlikę 1917 m. įrašai (e. b. l. 44). Lietuvos valstybės istorijos archyvas duomenų apie K. S. gimimą taip pat negali išduoti, nes 1917 m. metrikų knygų saugoti negavo (e. b. l. 46). Gyventojų registro duomenimis K. S., gimė (duomenys neskelbtini) Nuo 1996 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. vasario 15 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 47).
Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.
Iš byloje pateiktos nuotraukos iš knygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuri patvirtinta O. ir J. S. turėjo septynis vaikus: J., J., A., O., V., A. ir K. (e. b. l. 40). K. S. brolis V. S. yra pareiškėjos tėvas, tai patvirtina nuotrauka iš knygos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 38). Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas).
Teismas vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog A. M. tėvas V. S. ir K. S. buvo broliai, todėl pareiškėja yra K. S. dukterėčia.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių įrodymų (nuotraukų, Sūduvos krašto muziejaus vadovės patvirtinimu), pareiškime išdėstytų aplinkybių, nustatyta, kad pareiškėja po savo dėdės K. S. mirties, perėmė jo asmeninius daiktus t. y . knygas, nuotraukas, paveikslą, kryžių, Rūpintojėlio skulptūrą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. M. po savo dėdės K. S. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po K. S. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra A. M. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėdė.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo dėdės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.