Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-53-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-26
Bylos Nr.
1A-290-53-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Vladas Nikitinas, Virginija Švedienė
Nukentėjusysis
O.
Civilinis atsakovas
UAB „S.A. “
Nuteistasis
M. G.
Civilinis ieškovas
Onos-D
Advokatai
Vladislav Latušinskij, Valentinas Baltrūnas
NuorašasPranešėja A.O.Kvaraciejūtė Baudžiamoji byla Nr. 1A-290/10Teisėjas J.Ivanauskas Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.2.25.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 2.4.6.3.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės,

teisėjų Vlado Nikitino, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskij,nukentėjusiajai O.-D. P. ,nukentėjusiosios atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui,civilinio atsakovo UAB „S.A. “ Kaziui Pėdnyčiai,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. G. ir nukentėjusiosios – civilinės ieškovės Onos-D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. G. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteista solidariai iš M. G. ir UAB “S.A. ” Onai-D. P. turtinės žalos atlyginimui 11 770,40 Lt ir neturtinės žalos atlyginimui 18 273,60 Lt.

Priteista iš AB “L.D. ” Onai-D. P. 4649,60 Lt turtinės žalos, 1726,40 Lt neturtinės žalos, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 15 501,25 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2004-09-23 apie 18.31 val., vairuodamas UAB “S.A. ” priklausantį automobilį Volvo S60, v.n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas L gatve nuo S. gatvės pusės ir artėdamas link L.-S. gatvių riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžos (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 66 km/h. greičiu, viršijančiu leistiną gyvenvietėse maksimalų 50 km/h greitį, neatitinkančiu nustatytoms sankryžoje matomumo sąlygoms, dėl ko susidūrė su Sakalų gatve jam iš kairės pusės važiavusiu automobiliu Volvo 460, v.n. (duomenys neskelbtini) , vairuojamu R. R. P. , po ko atsitrenkė į L. gatvėje stovėjusį priparkuotą automobilį Ford Sierra, v.n. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje automobilio Volvo 460, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. R. P. nuo patirtų sužalojimų 2005-01-08 ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė KET 53, 172 ir 174 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis M. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendį, priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, neesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Nuteistojo įsitikinimu, nuosprendis neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, netinkamai įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, todėl turėtų būti panaikintas.

Apeliantas nurodo, kad sprendžiant asmens atsakomybės ribas būtina tiksliai atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis. Pažymi, kad 2007-09-06 ekspertizės akto Nr.11-2548(07) 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad M. G. , atsižvelgiant į jo vairuojamo automobilio gabaritinį plotį (1,813 m.), neturėjo techninės galimybės saugiai pravažiuoti sankryžą neįvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, o buvusi eismo įvykio metu įvykio vietos situacija leidžia teigti, kad M. G. neturėjo techninės galimybės apvažiuoti įvažiavusį į sankryžą jam iš kairės automobilį Volvo 460. Ekspertai taip pat nustatė, kad apelianto automobilis grėsmės eismo saugumui kilimo momentu buvo 19 metrų atstume nuo susidūrimo vietos. Nuteistasis nurodo, kad 2007-01-16 buvo atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad jo automobiliui judant 45, 50 ir 66 km/h greičiu automobilis Volvo 460 tampa matomas, kai jo automobilis privažiuoja važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje liniją. Tai rodo, kad jam būnant 19 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, jis automobilio Volvo 460 negalėjo matyti, dėl neleistinoje vietoje priparkuotų automobilių ir dėl to, kad artėjant prie nereguliuojamos sankryžos jo dėmesys nukreiptas į dešinę, nes jo pareiga tuo metu buvo praleisti iš dešinės pusės judančius automobilius. Tuo tarpu Volvo įvažiavimas į sankryžą iš kairės pusės jam buvo visiškai netikėtas, jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Pažymi, kad ekspertų paskaičiavimais, net važiuojant nuo 40 iki 50 km/h greičiu jo automobilis nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti susidūrimo. Taip pat nurodo, kad 2007-01-16 atlikto eksperimento metu buvo nustatyta, kad automobilio Volvo 460 vairuotojas R.R. P. iš savo automobilio pro priparkuotų sankryžoje automobilių stiklus galėjo matyti nuteistojo M. G. automobilį, kai jis buvo 12,70 – 18,50 – 27,20 – 30,10 m. atstume. Tai, pasak apeliantą, rodo, kad R.R. P. turėjo ne tik pareigą praleisti judančią iš dešinės transporto priemonę, bet ir galėjo ją matyti bei laiku sustabdyti savo automobilį.

Nuteistasis nurodo, kad ekspertizės aktuose naudojamos dvi skirtingos sąvokos: 2005-12-19 ekspertizės akte Nr. 11-2760-(05) – eismo įvykio priežastys; 2007-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2548(07) – eismo įvykio techninės pasekmės. Pažymi, kad 2005-12-19 ekspertizės akto 9 punkte nurodyta, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė: 1. Automobilio Volvo 460 vairuotojo R.R. P. įvažiavimas į lygiareikšmių gatvių sankryžą, kai jam iš dešinės važiavo automobilis; 22. Automobilio Volvo S 60 vairuotojo M. G. važiavimas nesaugiu greičiu; 3. neleistinas paliktų automobilio stovėjimas važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m. nuo jos. Tačiau pateikti vienintelį atsakymą, kokia techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, ekspertai pateikti negalėjo. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusysis R.R. P. pažeidė KET 53, 172 ir 197 punktų reikalavimus, nes jis, įvažiuodamas į sankryžą ir siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, sulėtinti greitį ir važiuoti ne didesniu nei 3 km/h greičiu, kad pastebėjęs iš dešinės kertamu keliu artėjantį automobilį, galėtų sustoti iki jo važiavimo per sankryžą juostos ir nekliudyti jam (duoti kelią). Tai, pasak apelianto, yra konstatuota ekspertizės aktuose.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ekspertai nustatė, ir tai patvirtino teisme,, jog R.R. P. eismo įvykio metu patirti sužalojimai netiesiogiai sąlygojo jo mirtį, t.y. R.R. P. mirė nuo sužalojimų dėl išsivysčiusių komplikacijų. Ekspertai nurodė, kad dėl susidariusių susidūrimo, išcentrinių bei inercijos jėgų R.R. P. buvo nublokštas į dešinę ir tikėtina, kad sunkūs galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo padaryti jam galva atsitrenkusį vairuojamo automobilio priekinių dešinių durelių pusę ties jų sandūra su kėbulo viduriniu statramsčiu. Apeliantas nurodo, kad jis pats iš karto po įvykusio autoįvykio matė, kad Volvo 460 vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Be to, apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad ant R.R. P. kūno sužalojimų, būdingų žmogui, prisisegusiam saugos diržu, nustatyta nebuvo. Byloje yra pažyma, iš kurios matyti, kad automobilyje Volvo 460 gamykloje buvo sumontuoti tritaškiai priekinių sėdynių diržai su pirotechniniais įtempėjais. Tuo atveju, jeigu vairuotojas būtų prisisegęs saugos diržu, jis susidūrimo metu liktų sėdynėje bei automobilio salone turėjo suveikti oro pagalvės. Todėl, pasak nuteistąjį, šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis R.R. P. nebuvo prisisegęs saugos diržo, t.y. savo veiksmais pažeidė KET 65 punkto reikalavimus.

Nuteistasis nurodo, kad byloje būtina nustatyti priežastinį ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų veiksmų padarinių Siekiant padaryti išvadą apie priežastinio ryšio buvimą, būtina išspręsti du klausimus: 1) nustatyti būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę ir 2) nustatyti priežastinio ryšio pobūdi. Nustatant, ar veika buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga, būtina nustatyti, ar kiltų pasekmės, jei nebūtų padaryta pavojinga veika. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas - tai nustatymas fakto, kad asmens padaryta veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga. Toliau būtina nustatyti, ar priežastinis ryšys yra būtinasis, ar atsitiktinis, tai yra nustatyti priežastinio ryšio pobūdį. Būtinas priežastinis ryšys yra būdingas ryšys, kai veika visada ar dažniausiai sukelia konkrečias pasekmes. Viena iš būtinojo priežastinio ryšio savybių yra išankstinis jo numatymas. Tuo tarpu atsitiktinis priežastinis ryšys yra nebūdingas pasekmių kilimas dėl konkrečios veikos, kai nustatyta veika niekada arba retais atvejais sukelia nustatytas pasekmes. Jis nėra dėsningas ir todėl negali būti iš anksto numatomas. Atsitiktinis priežastinis ryšys nesukelia baudžiamosios atsakomybės už tas pasekmes, kurios kilo dėl jo. Nuteistasis pažymi, kad kaip yra nustatyta, kelių eismo taisykles pažeidė ir vienas ir kitas vairuotojas, dėl to įvyko autoįvykis ir R.R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad R.R. P. mirties betarpe priežastimi buvo sužalojimų sukeltos komplikacijos.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, situacijoje, kai abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus būtina nustatyti ir teisiškai įvertinti, kieno veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nustatyta, kad susidūrimas įvyko lygiareikšmių gatvių sankryžoje. Sutinkamai su KET 197 punkto reikalavimais „lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms". Pirmumo teisę, kertant sankryžą, turėjo apelianto vairuojamas automobilis, todėl, nuteistojo įsitikinimu, darytina išvada, kad eismo įvykis kilo dėl vairuotojo R.R. P. veiksmų, kuris ne tik artėjo prie sankryžos iš dešinės, bet ir, kaip buvo nustatyta eksperimento metu, galėjo matyti artėjančią transporto priemonę (12,70 - 18,50 - 27,20 -- 30,10 metru atstume nuo važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje linijos) ir laiku ją sustabdyti.

M. G. teigimu, teismas visiškai teisniu požiūriu nevertino vairuotojo R.R. P. veiksmų, išskyrus tai, kad nukentėjusiojo elgesį susidariusioje situacijoje pavadino kaip rizikingą. Pažymi, kad byloje buvo būtina nustatyti ir įvertinti teisiniu požiūriu, kas, kertant sankryžą, turėjo pirmumo teisę pravažiuoti sankryžą. Nurodo, kad teismai ne vieną kartą, nagrinėjant analogiškas situacijas pripažino, kad greičio viršijimas yra KET pažeidimas, už kurį numatyta administracinė teisinė atsakomybė, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės autoįvykiui kilti, greičio viršijimas pats savaime nesukelia kokių nors pasekmių, jeigu KET nepažeistų ir kitas vairuotojas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose nr. 1A-73/05 (2005-01-18); 1A-172/2008 (2008-03-05).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nuteistasis M. G. yra įsitikinęs, kad nagrinėjamoje situacijoje pasekmės atsirado ne dėl jo padaryto KET pažeidimo, o dėl kaltų vairuotojo R.R. P. veiksmų ir neleistinoje vietoje priparkuotų automobilių. Jeigu minėtų veiksnių nebūtų, neįvyktų eismo įvykis ir nenukentėtų pats R.R. P. . Todėl, pasak apeliantą, darytina išvada, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Skunde nukentėjusioji-civilinė ieškovė O.-D. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, susijusią su pareikštu ieškiniu: priteisti iš AB „L.D. “ ir UAB „S.A. “ solidariai jos naudai materialinės žalos atlyginimui 16 420 Lt; priteisti iš M. G. ir UAB „S.A. “ solidariai jos naudai neturtinės žalos atlyginimui 110 000 Lt; priteisti iš atsakovų jos naudai visas turėtas atstovavimo išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliantės teigimu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, priteistos sumos iš atsakovų paskirstymo, dėl pripažinimo paties nukentėjusiojo R.R. P. didelio neatsargumo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, nagrinėdamas civilinės ieškovės reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, taip pat nebuvo įvertinta ir atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Taip pat teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias pareikšto civilinio ieškinio pagrindą, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, vienus jų -atsakovų laikė pagrindu, kitus - civilinio ieškovo nepagrįstai atmetė. Be to, teismo nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms. Tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies, ir tik tokia apimtimi, teismas neįvertino kai kurių civilinio ieškinio pagrįstumui ir dydžiui reikšmingų faktų, tinkamai nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais ir todėl dalyje dėl civilinio ieškinio priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (LR CK 6.250 str.).

Nukentėjusiosios teigimu, kad nagrinėjamu atveju jos vyro žūties priežastis yra M. G. nusikalstami veiksmai, dėl kurių ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir tai yra negrįžtama, t.y. visam gyvenimui. Nurodo, kad po šio įvykio ji patyrė ir šiuo metu patiria nuolatines psichologines kančias. Kadangi įvykio metu automobilyje ji važiavo kaip keleivė, todėl jai teko iškęsti didelį baimės jausmą. Po įvykio, jos vyras R. R. P. nuo 2004-09-23 iki 2005-01-08, t.y. iki jo mirties buvo gydomas ligoninėje, todėl šis laikotarpis bei sužalojimų pasėkoje ištikusi vyro mirtis, pakeitė jos fizinę ir psichologinę būseną, nes nebegali produktyviai dirbti net paprasčiausių buities darbų. Dėl vyro netekties, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą. Po šio įvykio atsirado rimtų sveikatos pokyčių, kurie suvaržė jos gyvenimą, jų pasekmės išliks visam gyvenimui.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad teismo išvados, jog jos teiginiai, kad po vyro žūties pakito jos fizinė ir psichologinė būsena, kad nebegali produktyviai dirbti, atsirado rimtų sveikatos pokyčių – nepatvirtinti jokiais medicininiais dokumentais, dėl ko negali būti pagrindu priteisti prašomą sumą, yra nepagrįsti, prieštarauja kitoms teismo padarytoms išvadoms. Nukentėjusiosios įsitikinimu teismo nustatyta ir priteista 20 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, įvertinant sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes – žmogaus mirtį. Paprastai tokia neturtinės žalos dydžio suma priteisiama tais atvejais, kai neturtinė žala padaroma nesunkiai sutrikdžius sveikatą, tačiau šiuo konkrečiu atveju R.R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasėkoje jis mirė.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad civilinis atsakovas UAB "S.A. " yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir privalo užtikrinti padidinto pavojaus šaltinio eksploataciją. Sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą, yra svarbi aplinkybė – atsakingo asmens UAB "S.A. " turtinė padėtis. atsakovas UAB "S.A. " yra juridinis asmuo, pelno siekianti įmonė, todėl žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra svarbus kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliantės įsitikinimu, nesant byloje duomenų apie sunkią šios įmonės finansinę būklę, nebuvo pagrindo žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis prieštarauja ne tik nustatytoms aplinkybėms, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (LAT nutartys bylose 3K-3-371/2005, 3K-3-90/2008).

Nukentėjusioji nesutinka su teismo argumentais, kad 2004-09-23 eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio Volvo 460 vairuotojo R.R. P. įvažiavimas į lygiareikšmių gatvių sankryžą, kai jam iš dešinės prie sankryžos artėjančių automobilių matomumą ribojo sankryžos dešiniame kampe ir prie sankryžos L. g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje neleistinose vietose sustatyti kiti automobiliai, bei teismo padaryta vienareikšme išvada, kad toks R.R. P. elgesys susidariusioje situacijoje buvo rizikingas, didžiai neatsargus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne ekspertų padarytų išvadų visuma ar bent jau visais išvados punktais, o pasirėmė tik atskiru ekspertizės akte nurodytu teiginiu bei punktu, mažinančiu nuteistojo M. G. atsakomybę. Todėl tokios teismo išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios ekspertų padarytoms išvadoms. Nukentėjusioji pažymi, kad ekspertizės akte nurodoma, kad šio eismo įvykio kilimą lėmė trys faktoriai.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad teismas nevertino, ar esant nustatytoms aplinkybėms, kai neleistinose vietose stovėjo kiti automobiliai, R.R. P. techniniu požiūriu galėjo matyti iš dešinės pusės dideliu greičiu, viršijančiu leistiną greitį, bei grubiai pažeidžiant KET reikalavimus išvažiavusį į priešingos krypties juostą nuteistojo vairuojamą automobilį. Pažymi, kad liudytojai patvirtino, jog R.R. P. , prieš įvažiuodamas į lygiareikšmių gatvių sankryžą, sustojo. Ekspertizės akte duota nekategoriška, tikėtina išvada, kad prieš susidūrimą R.R. P. įvažiavo į sankryžą nedidesniu kaip 7 km/h greičiu, kas reiškia, kad žuvusiojo automobilis galėjo judėti ir 6, ir 3, ir 1 km/h greičiu ar net stovėti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės akte nurodoma, jog R.R. P. įvažiavimas į lygiareikšmių gatvių sankryžą, kai jam iš dešinės sankryžos ribojo apžvelgiamumo sąlygomis kertama gatve prie sankryžos artėjo automobilis Volvo S 60, techniniu požiūriu buvo priimtinas; saugaus eismo reikalavimai, nurodyti KET, nedraudžia vairuotojams važiuoti į sankryžą riboto matomumo sąlygomis. Taip pat teismas neįvertino tai, kad M. G. duoti parodymai apie tai, jog pastarasis važiavo 55 km/h greičiu, kad priartėjęs prie sankryžos jis kiek sumažino automobilio greitį ir, kad pamatęs iš kairės pusės į sankryžą įvažiavusį automobilį Volvo, staiga pradėjo stabdyti savo automobilį, yra paneigti ekspertizės aktais bei liudytojų parodymais. Be to, teismas neįvertino neleistinai paliktų automobilių stovėjimo važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m. nuo jos.

O.D. P. nurodo, kad ekspertizės akte teigiama, jog automobilių susidūrimo eigos atkūrimo metu nustatytas automobilio Volvo S 60 važiavimo greitis 66 km/h susidūrimo metu buvusiomis eismo įvykio kelio sąlygomis ir susidariusioje prie eismo įvykį eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtinas ir nesaugus. Volvo S 60 vairuotojas M. G. būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį iki susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su automobiliu Volvo 460, jei jis grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, būdamas nustatytu apie 19 m. atstumu nuo susidūrimo vietos, būtų važiavęs ne didesniu kaip 40 km/h greičiu. Tačiau apylinkės teismas šių ekspertų išvadų tinkamai neįvertino. Todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad R.R. P. elgesys buvo rizikingas, didžiai neatsargus, o tai turėjo įtakos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusioji nurodo, kad autoįvykio metu nuteistojo vairuojamas automobilis buvo apdraustas AB „L.D. “. Pagal draudimo liudijimą yra apdrausta šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. LR CK 6.254 str. 2 d. numato, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai. Įvykio metu draudiminė apsauga galiojo, todėl draudimo bendrovė taip pat yra atsakinga už padarytą žalą (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., LR CK 6.251 str. 2 d., 6.254 str. 2 d.). Pažymi, kad draudimo įmonė, draudžianti civilinę atsakomybę, prisiima ribotą atsakomybę, t.y. atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Kai išmokėtas draudimo atlyginimas nepadengia visos žalos, kitą žalos dalį privalo atlyginti ją pasaręs asmuo. UAB „S.A. “ 2004-09-23 autoįvykio metu buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo užtikrinti padidinto pavojaus šaltinio eksploataciją, tačiau to nepadarė ir todėl taip pat yra atsakinga už įvykio metu atsiradusią žalą CK 6.270 str. pagrindu tiek, kiek ji viršija pagal draudimo sutartį su AB „L.D. “ priklausančia draudiminę išmoką.

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neišsprendė klausimo dėl atstovavimo išlaidų ir visiškai dėl to neargumentavo, nors civilinė ieškovė pateikė visas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Todėl prašo priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, civilinio atsakovo UAB „ S.A. “ atstovas prašė nuteistojo skundą patenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nukentėjusiosios skundą patenkinti, nuteistojo skundą atmesti, prokuroras prašė nukentėjusiosios skundą patenkinti iš dalies, padidinant neturtinės žalos priteisimą iki 40 000 Lt. priteisti atstovavimo išlaidas, o nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas netenkintinas, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės O.-D. P. skundas tenkintinas iš dalies.

M. G. nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirta bausmės nėra per griežta.

Byloje nustatyta, kad 2004-09-23 apie 18.30 val. lygiareikšmių L-S gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis Volvo S 60, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. G. , važiavęs L. gatve link St. gatvės, ir automobilis Volvo 460, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R.R. P. , važiavęs S gatve ir į sankryžą su L gatve įvažiavęs iš kairės buvusia prieš eismo įvykį automobilio Volvo S 60 važiavimo kryptimi link St. gatvės. Po susidūrimo su automobiliu Volvo 460, M. G. vairuojamas automobilis Volvo S 60 dar atsitrenkė į už sankryžos su S. gatve prie L. g. važiuojamosios dalies dešinio krašto priparkuotą automobilį Ford Sierra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo gauto smūgio užvažiavo ant dešinio šaligatvio ir atsitrenkė į tvoros betoninį pagrindą. Eismo įvykio metu nukentėjo vairuotojas R.R. P. , kuris nuo patirtų kūno sužalojimų 2005-01-08 mirė VGP universitetinėje ligoninėje.

Tai, kad įvyko eismo įvykis, kad įvykio metu dalyvavo nurodytos transporto priemonės, kad jas vairavo M. G. bei R.R. P. , neneigia nei nuteistasis R. G. , nei nukentėjusioji O.D. P. . Tačiau nuteistasis, skųsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, yra įsitikinęs, kad dėl autoįvykio bei kilusių padarinių jis yra nekaltas, važiavo per sankryžą 10-15 km/h greičiu ir kad nagrinėjamoje situacijoje pasekmės atsirado ne dėl jo padarytų KET pažeidimų, bet dėl kaltų žuvusiojo vairuotojo R.R. P. veiksmų bei neleistinoje vietoje priparkuotų automobilių. Tokie nuteistojo aiškinimai yra paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, įvertintais įrodymais

Siekiant išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio kilimo priežastis, jo mechanizmą, transporto priemonių greitį iki susidūrimo, transporto priemonių susidūrimo vietą bei kitas svarbias bylai aplinkybes, buvo atlikta autotechninė ekspertizė ir gautos ekspertų išvados (2005-12-19 ekspertizės aktas Nr. 11-2760-(05). Ekspertai, įvertinę turimus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, užfiksuotus transporto priemonių išorinius apgadinimus, eismo įvykio vietos fotonuotraukas, atlikę tyrimą, nustatė, kad automobilio „Volvo 460“ vairuotojas R.R. P. į lygiareikšmių S.-P. gatvių sankryžą įvažiavo tikėtina nedidesniu kaip 7 km/h greičiu, o M. G. į sankryžą įvažiavo nemažesniu kaip 66 km/h greičiu. Ekspertų išvadas, kad R.R. P. į sankryžą įvažiavo labai nedideliu greičiu, iš esmės patvirtina tiek nukentėjusiosios O.D. P. parodymai, kad R.R. P. prieš gatvių sankryžą buvo sustabdęs automobilį bei iš lėto judėjo į priekį, kadangi per dešinėje (jų važiavimo kryptimi) pusėje sustatytus automobilius nebuvo galima matyti kelio, tiek ir liudytojos M. N. parodymai, kur ji nurodė, kad matė S.-P. gatvių sankryžoje stovintį automobilį Volvo 460, kuris stovėjo ne mažiau 2 sekundžių. Nuteistojo teigimą, kad jis L. gatve važiavo apie 55 km/h greičiu, o įvažiuodamas į sankryžą greitį sumažino dar 10-15 km/h, paneigia tiek ekspertų atliktas tyrimas, tiek ir liudytojų A. B. , J.V. A. parodymai. Jie nurodė, kad matė M. G. automobilį važiuojant dideliu greičiu, ženkliai viršijančiu saugų greitį. Ekspertai tikėtinas automobilių Volvo 460, Volvo S 60 ir Ford Sierra padėtis susidūrimo metu viena kitos atžvilgiu ir važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje pločio ir ilgio atžvilgiu pavaizdavo prie ekspertizės akto pridedame plane Nr. 1. Iš plano matyti, kad automobilių Volvo 460 ir Volvo S 60 susidūrimas įvyko ties sankryžos viduriu, L. g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje (pagal automobilio Volvo S 60 važiavimo kryptį), automobiliui Volvo S 60 prieš pat susidūrimą važiuojant L. gatvės važiuojamosios kelio dalies viduriu apie 1,9 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto; susidūrimo metu automobilis Volvo S 60 priekio kaire puse atsitrenkė į automobilio Volvo 460 dešinio šono priekinę dalį.( 2 t., 4-16 b.l.).

Pirminės ekspertizės metu ekspertai davė išvadą, kad eismo įvykį techniniu požiūriu lėmė trys priežastys, o būtent: 1. automobilio Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.R. P. įvažiavimas į kertamos L. gatvės važiuojamosios dalies pusę, skirtą važiuoti link Sa. g., tikėtina iki įsivaizduojamos linijos, skiriančios L. gatvėje priešingų krypčių transporto srautus, lygiareikšmių S.-P. gatvių sankryžoje sąlygomis, kada jam iš dešinės L. gatve nuo Sa. g. pusės prie sankryžos artėjančių automobilių matomumą ribojo sankryžos dešiniame kampe ir prie pat sankryžos L. g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint link Sa. g. neleistinose vietose palikti stovėti nenustatyti automobiliai; 2) automobilio Volvo S 60 vairuotojo M. G. važiavimas L. g., artėjant prie lygiareikšmių kelių sankryžos su S. g. greičiu, tikėtina nemažesniu kaip 66 km/h, viršijančiu leistiną gyvenvietėse maksimalų 50 km/h greitį, ir įvažiavus į ją nesulėtinus greičio, važiuojant L. g. važiuojamosios dalies viduriu, iš dalies įvažiavus į L. g. važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo juostą sąlygomis, kada jam iš kairės prie sankryžos su Sakalų gatve artėjančių ir įvažiuojančių į sankryžą transporto priemonių matomumą ribojo sankryžos kairiame kampe, važiuojamųjų dalių sankirtoje ir prieš ją L. gatvės kairėje pusėje, žiūrint link St. g., neleistinose vietose palikti stovėti nenustatyti automobiliai; 3) neleistinas automobilių stovėjimas važiuojamųjų dalių sankirtoje arčiau kaip 5 m nuo jos. Taip pat ekspertai nurodė, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G. būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti automobilį iki susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su automobiliu Volvo 460, jei jis grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, būdamas nustatytu apie 19 m. atstumu nuo susidūrimo vietos ( kada jam iš kairės į sankryžą važiuojantis automobilis Volvo 460 pasirodė jo akiratyje) , būtų važiavęs nedidesniu kaip 40 km/h greičiu.( 2t.,4-16 b. l. ).

Surinkus papildomų duomenų, atlikus įvykio vietoje eksperimentą, bylos tyrimo eigoje buvo paskirta ir atlikta kompleksinė teismo medicinos – autotechninė ekspertizė, gauti du ekspertizės aktai: 2007-09-06 ekspertizės aktas Nr. 11-2548 ir 2007-09-05 ekspertizės aktas Nr. 11-1312(07).

2007-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2548(07) ekspertai padarė išvadą, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojo M. G. važiavimas į riboto matomumo (apžvelgiamumo) lygiareikšmių gatvių sankryžą nustatytu nesaugiu apie 66 km/h greičiu, viršijančiu leistiną gyvenvietėse maksimalų greitį (50 km/h) ir neatitinkančiu nustatytoms sankryžos matomumo (apžvelgiamumo) sąlygoms, nulėmė šio eismo įvykio technines pasekmes – automobilių Volvo S 60, Volvo 460 ir Ford Sierra sugadinimų. Tai atitinka ir 2005-12-19 ekspertizės akte Nr. 11-2760-(05) nurodytą sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, t.y. eismo įvykio kilimą sąlygojo neteisėti, neatsargūs nuteistojo M. G. veiksmai.

Nuteistojo aiškinimai, kad transporto priemonių susidūrimas kilo dėl R.R. P. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų yra nepagrįsti. Iš nukentėjusiosios O.D. P. parodymų matyti, kad ji nuosekliai teigė, kad R.R. P. vairuojamas automobilis, priartėjęs prie S.-P. g. sankryžos, sustojo. Tai seka ir iš liudytojos M. N. parodymų. R.R. P. , ką patvirtino nukentėjusioji O.D. P. , dėl neleistinoje vietoje priparkuotų automobilių nematė dešinėje jo pusėje esančio kelio. Todėl į gatvių sankirtą įvažiavo labai nedideliu greičiu. Ekspertizės aktuose nustatyta, kad automobilis Volvo 460, vairuojamas žuvusiojo R.R. P. , susidūrimo metu tikėtina nestovėjo, o judėjo mažu greičiu, ne didesniu nei 7 km/h greičiu. Kartu 2007-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2548(07) buvo konstatuota, kad automobilio Volvo 460 vairuotojo R.R. P. įvažiavimas į lygiareikšmių gatvių sankryžą, kai jam iš dešinės sankryžos riboto apžvelgiamumo sąlygomis kertama gatve prie sankryžos artėjo automobilis Volvo S 60, techniniu požiūriu buvo priimtinas, kadangi saugaus eismo reikalavimai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse, nedraudžia vairuotojams važiuoti į sankryžą riboto matomumo sąlygomis. Kaip jau yra minėta, byloje nustatyta, kad automobilių susidūrimas įvyko ties sankryžos viduriu, L. g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje (pagal automobilio Volvo S 60 važiavimo kryptį), M. G. įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Kolegijos įsitikinimu, R.R. P. elgesys, kuomet riboto apžvelgiamumo metu jis atsargiai įvažiuoja į lygiareikšmių kelių gatvių sankirtą, susidariusioje sudėtingoje eismo situacijoje buvo priimtini, nepažeidžiantys kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad 2007-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2548(07) padaryta išvada, kad R.R. P. , važiuodamas į sankryžą ir siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, sulėtinti greitį ir važiuoti nedidesniu kaip 3 km/h greičiu, kad pastebėjęs iš dešinės kertamu keliu artėjantį automobilį, galėtų sustoti iki jo važiavimo per sankryžą juosto ir nekliudyti jam (duoti kelią), yra abejotina. Pirmiausia, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R.R. P. , sustodamas prieš lygiareikšmių kelių sankryžą bei dėl neleistinose vietose pastatytų automobilių riboto matomumo įvažiuodamas į gatvių sankirtą labai nedideliu greičiu, elgėsi ypatingai atsargiai, jo veiksmai atitinka KET 50, 53 punktų reikalavimus. Antra, nurodyta eksperto išvada padaryta remiantis eksperimento metu gautais duomenimis. Pažymėtina, kad 2007-01-16 eksperimento metu atstumai iki kliūties, artėjančios iš dešinės kertama gatve, nustatyti žiūrint pro priparkuotų sankryžoje automobilių stiklus. Tuo tarpu bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigoje nebuvo tiksliai nustatyta, kokios transporto priemonės (nenustatytas jų tipas, markė, požymiai, konkreti stovėjimo vieta, padėtis) eismo įvykio metu buvo priparkuotos neleistinose vietose. Be to, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad iš dešinės nieko nesimatė, trukdė mašinos. Todėl aukščiau minėtą eksperto išvadą dėl R.R. P. galimybės išvengti susidūrimo kolegija laiko nepagrįsta faktiniais duomenimis. Dėl aukščiau minėtų aplinkybių, jog tyrimo eigoje nebuvo tiksliai nustatytos įvykio metu neleistinose vietose stovėjusios transporto priemonės, eksperimento metu užfiksuoti atstumai, kuomet neva R.R. P. galėjo pamatyti iš dešinės pusės artėjantį nuteistojo M. G. automobilį, laikytini nepatvirtinti objektyviais duomenimis, neatitinkančiais eismo įvykio metu buvusią konkrečią padėtį. Be to, kolegijos įsitikinimu, R.R. P. vairuojamo automobilio judėjimo greitis (pagal ekspertų išvadas, kad jo automobilis tikėtina judėjo, bet nedidesniu nei 7 km/h greičiu) neturėjo esminės įtakos nagrinėjamam eismo įvykiui kilti.

Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu patvirtino, kad sankryžoje, neleistinose vietose stovėjo transporto priemonės, kurios ribojo sankryžos apžvelgiamumą. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, neleistinose vietose pastatytos transporto priemonės nebuvo pagrindine priežastimi nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, kadangi tai netrukdė nuteistajam M. G. laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, pasirinkus tinkamą greitį ir neįvažiavus į priešingą eismo juostą, saugiai kirsti lygiareikšmių kelių sankryžą. 2007-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2548 padaryta išvada, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojas M. G. , atsižvelgiant į jo vairuojamo automobilio gabaritinį plotį 1,813 m, neturėjo techninės galimybės saugiai pravažiuoti sankryžą neįvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, nes laisvo tarp L. g. įsivaizduojamų ašinių linijų ir eismo įvykio metu stovėjusio už sankryžos automobilio Ford Sierra važiuojamosios dalies pločio apie 1,9-1,7 m. nepakako automobilio Volvo S 60 pravažiavimui, kolegijos nuomone yra paremta išskirtinai tik matematiniais skaičiavimais, neatsižvelgiant į susidariusią sudėtingą eismo situaciją, kelių eismo taisyklių reikalavimus. Sutinkamai su KET 173 p. (galiojusiu autoįvykio metu), tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš eksperimento metu darytos vaizdinės medžiagos, M. G. , važiuodamas L. g. link St. g., galėjo iš tolo matyti priešais esančią sankryžą bei už jos iš dešinės pusės stovintį priparkuotą automobilį Ford Sierra ir imtis tinkamų priemonių pirmiausia saugiam riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžos pravažiavimui, o tik paskui saugiam kitoje jos pusėje stovinčios transporto priemonės apvažiavimui. Tuo tarpu M. G. veiksmai, kuomet jis nepasirinko saugaus greičio, laiku nestabdė transporto priemonės, dar prieš kirsdamas sankryžą išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, buvo nepriimtini buvusioje eismo situacijoje ir nesaugūs.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad ne R.R. P. veiksmai, kuomet jis atsargiai, nedideliu greičiu įvažiavo į riboto apžvelgiamumo lygiareikšmių gatvių sankirtą, bei neleistinose vietose sankryžoje pastatytos transporto priemonės, kaip tą nurodo nuteistasis, o būtent nuteistojo kelių eismo taisykles pažeidžiantys veiksmai, kuomet jis ženkliai viršydamas gyvenvietėse nustatytą saugų greitį, važiuodamas 1,9 m. nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą dar iki sankryžos, ir buvo pagrindine sąlyga bei priežastimi eismo įvykiui kilti.

2005-12-19 ekspertizės akte Nr. 11-2760 yra nurodyta, kad Volvo S 60 vairuotojas M. G. , važiuodamas grėsmės eismo saugumui kilimo momentu tyrimo metu nustatytu nemažesniu nei 66 km/h greičiu ir pareiškimo paskirti autotechninę ekspertizę 5 bei 14 klausimuose nurodytais greičiais – 45, 60, 90 km/h, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį Volvo S 60 iki automobilio Volvo 460 važiavimo per sankryžą linijos ir išvengti susidūrimo (eksperto išvados 5 p. ir 14 p.). Tačiau kolegija, vertindama bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, tai, kad M. G. prie riboto matomumo lygiareikšmių gatvių sankryžos artėjo ženkliai viršydamas gyvenvietėse nustatytą maksimalų leistiną saugų greitį, važiuodamas gan toli nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą dar iki sankryžos, nesulėtindamas automobilio iki saugaus greičio tam, kad saugiai pravažiuotų sankryžą, yra įsitikinusi, kad būtent pats nuteistasis savo veiksmais, pažeidžiančiais saugaus eismo keliuose reikalavimus, sąlygojo tokios eismo situacijos kelyje susidarymą (kilimą), kuomet jis nebegalėjo išvengti susidūrimo su R.R. P. automobiliu. Tuo tarpu, M. G. , pasirinkęs saugų greitį, važiuodamas jo judėjimo kryptimi skirta eismo juosta, neišvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, artėdamas prie riboto matomumo sankryžos ir lėtindamas greitį, galėjo išvengti susidūrimo su R.R. P. vairuojamu automobiliu. Ką patvirtina ir ekspertų kitos padarytos išvados.

Pirminėje R.R. P. kūno tyrimo specialisto išvadoje Nr. G5359/04(01) buvo nustatytas galvos ir kūno sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis galvoje ir dešiniame kelyje, nubrozdinimais kaktoje ir kairėje blauzdoje bei pėdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoavarijos metu R.R. P. galva ir keliais atsitrenkiant į kietas automobilio salono apdailos detales. Galvos smegenų sumušimas sukėlęs ilgalaikę komą, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.2. punktas). Vėliau 2005-02-10 specialisto išvadoje Nr. G855/05(01) konstatuota, kad R.R. P. 2004-09-23 eismo įvykio metu patirti sužalojimai sąlygojo jo mirtį, t.y. R.R. P. mirė nuo sužalojimų pasėkoje išsivysčiusių komplikacijų. Atlikus kompleksinę medicinos – autotechninę ekspertizę 2007-09-05 ekspertizės akte Nr. 11-1312(07) ekspertai davė išvadą, kad automobilio Volvo S 60 vairuotojo M. G. važiavimas per lygiareikšmių gatvių sankryžą nesaugiu apie 66 km/h greičiu lėmė automobilio Volvo 460, su kuriuo jis susidūrė, vairuotojo R.R. P. sunkų kūno sužalojimą, kurio pasėkoje jis mirė, nes dėl susidūrimo, išcentrinių bei inercijos jėgų R.R. P. buvo nublokštas į dešinę ir tikėtina, kad sunkūs galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo padaryti jam galva atsitrenkus į vairuojamo automobilio priekinių dešinių durelių vidinę pusę ties jų sandūra su kėbulo viduriniu statramsčiu. Taigi, byloje ekspertų yra konstatuota, kad R.R. P. mirtis yra susijusi su eismo įvykio metu jo patirtais sužalojimais., nes komplikacijos išsivystė šių sužalojimų pasėkoje. Todėl teismo išvada, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo dėl J. G. KET reikalavimų pažeidimo jam padarytas sunkus kūno sužalojimas , yra teisinga. Dėl sužalojimų gydymo eigoje išsivysčiusių komplikacijų įvykusią mirtį, ( esant sunkiam sveikatos sutrikdymui), nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinę.

Nuteistasis teigia, kad R.R. P. nebuvo prisisegęs saugos diržų, dėl ko patyrė sunkius sužalojimus ir to pasekoje vėliau mirė. Kaip matyti nukentėjusioji O.D. P. neigė šią aplinkybę, nurodydama, kad įvykio metu R.R. P. buvo prisisegęs saugos diržus, automobiliams susidūrus ji atsegė vyro saugos diržą. Byloje nebuvo tiksliai nustatyta, ar R.R. P. eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržus. Ekspertas G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo konstatuota sužalojimų, būdingų asmeniui esant prisisegus saugos diržams. Kartu pažymėjo, kad buvusioje eismo situacijoje, veikiant išcentrinei jėgai, saugos diržai galėjo nepalikti pėdsakų kūne. Todėl ekspertas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad R.R. P. eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržus. Kita vertus, ta aplinkybė ar eismo įvykio metu R.R. P. buvo prisisegęs saugos diržus, ar jų nebuvo prisisegęs, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės nustatant pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį, vairuotojo kaltus veiksmus, pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, įtakojusius eismo įvykio kilimą. Tuo atveju, jei R.R. P. ir buvo neprisisegęs saugos diržo, jo padarytas KET pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams; tai neturėjo lemiamos reikšmės autoįvykiui kilti bei žalai atsirasti. O priešingai, kaip jau yra konstatuota, priežastimi eismo įvykiui kilti bei nustatytiems padariniams atsirasti buvo nuteistojo M. G. neatsargūs, neteisėti, KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai. R.R. P. buvo padaryti kūno sužalojimai , kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurių , išsivysčiusių komplikacijų pasėkoje, pastarasis mirė, buvo nuteistojo M. G. padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo rezultatas, pasekmė ir buvo priežastiniame ryšyje su jo padarytais nusikalstamais veiksmais, padarytais Kelių eismo taisyklių 53, 172, 174 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimais. Jeigu J. G. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, neįvyktų autoavarija ir R.R. P. būtų gyvas .

Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. numatytų reikalavimų bei pagrįstai dėl autoįvykio kilimo ir atsiradusių pasekmių – R.R. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurio pasėkoje jis mirė, – pripažino kaltu būtent M. G. . Pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 281 str. 5 d.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiosios civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė O.-D. P. skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-02 teismo nuosprendį dalyje dėl išspręsto civilinio ieškinio ir :1. solidariai priteisti iš AB „L.D. “ ir UAB „S.A. “ 16420 Lt turtinės žalos atlyginimo; 2. Solidariai priteisti iš M. G. ir UAB „S.A. “ 110000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3. Priteisti visas turėtas atstovavimo išlaidas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti kad teismas nukentėjusiajai – civilinei ieškovei O.D. P. priteisė: solidariai iš M. G. ir UAB „S.A. “ 11 770,40 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 18 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš AB „L.D. “ 4649,60 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1726,40 neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į šiuos kriterijus, vertinti jų visumą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes ir nustatė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį- visumoje 20 000 Lt. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta R.R. P. sveikata, ko pasėkoje jis gan ilgą laiką buvo gydomas, kol dėl išsivysčiusių komplikacijų mirė. Eismo įvykis kilo dėl nuteistojo neteisėtų, pažeidžiančių KET reikalavimus veiksmų. Tuo tarpu R.R. P. , sustodamas prie riboto matomumo lygiareikšmių gatvių sankryžos, saugiai, mažu greičiu įvažiuodamas į gatvių sankirtą, elgėsi atsargiai, laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų, kas yra patvirtinta minėta ekspertų išvada, nukentėjusiosios parodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį R.R. P. elgesį laikė rizikingu, didžiai neatsargiu. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad pati nukentėjusioji O.D. P. dalyvavo eismo įvykyje – buvo keleive R.R. P. vairuojamame automobilyje. Nors eismo įvykio metu ji ir nepatyrė sužalojimų, tačiau akivaizdu, kad staigus, netikėtas automobilių susidūrimas, jos akivaizdoje sutuoktinio sužalojimas, nukentėjusiajai sukėlė išgąstį, sukrėtimą, pergyvenimus. R.R. P. mirė 2005-01-08. Ilgą laiką R.R. P. dėl galvos smegenų sumušimo buvo komoje. Todėl vyro slaugymas, nežinia dėl jo sveikatos būklės, dėl jo galimybės pabusti iš komos, pasveikti, O.D. P. kėlė papildomų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Į tai teismas priimdamas nuosprendį reikiamai neatsižvelgė . Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgusi į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustato O.D. P. patirtos visumoje neturtinės žalos dydį lygų 40 000 Lt. Kadangi 1726,40 Lt priteista iš AB „L.D. “ ir 18 273,00 Lt solidariai iš nuteistojo M. G. ir UAB „S.A. “ , dar papildomai 20 000 Lt. priteistina solidariai iš N. G. ir UAB „ S.A. “.

Pirmosios instancijos teismas O.D. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai ir priteisė: iš M. G. ir UAB „S.A. “ – 11770,40 Lt, iš AB „L.D. “ – 4649,60 Lt. Viso turtinės žalos priteisė – 16420 Lt. Teismas, priteisdamas 11770,40 Lt turtinės žalos iš M. G. ir UAB „S.A. “, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, nors tiek nuteistasis, tiek ir civilinis atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Civiliniame ieškinyje (t. 3 b.l. 124-126) O.D. P. nurodė, kad turtinę žalą sudaro – autoįvykio metu sužaloto R.R. P. gydymas, priežiūra per laikotarpį nuo 2004-09-23 iki 2005-01-08 bei su vyro laidojimu susijusios išlaidos. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Laidojimo rūmai“ ir UAB „Prie žiedo“ išrašytus dokumentus, kurie patvirtina O.D. P. dėl R.R. P. laidojimo turėtas išlaidas – 6420 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad mirus R.R. P. civilinei ieškovei buvo sumokėta 1770,40 Lt dydžio išmoka (3 t. b.l. 179), kuri įskaitytina į atlygintinos žalos dydį. Likusią turtinės žalos dalį (10 000) dėl sutuoktinio gydymo bei priežiūros nukentėjusioji grindė teismui pateikdama sąsiuvinį, kuriame ji fiksavo turėtas išlaidas. Sąsiuvinyje nurodyta, kad medikamentams išleista 3564,30 Lt. Tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų teismui praktiškai nepateikė (išskyrus kai kuriuos čekius bei receptus). Dėl kitos reikalaujamos sumos dalies nukentėjusioji nurodė, kad turėjo neoficialias išlaidas gydytojams, aptarnaujančio personalo darbuotojams. Tokios išlaidos, jeigu nukentėjusioji jas ir turėjo , tai jos nebuvo reikalingos ir būtinos.. Reikalavimai priteisti turtinę žalą turi būti pagrįsti įrodymais. Tuo atveju, jei nukentėjusioji šalis žalos dydžio negali tiksliai įrodyti, įstatymai leidžia jos dydį nustatyti teismui (LR CK 6.249 str. 1 d.). Kolegija, vertindama tai, kad įvykio metu R.R. P. patyrė sunkią galvos traumą, iki mirties buvo komoje, jam buvo reikalingas daug lėšų reikalaujantis gydymas, specialūs medikamentai, kitos gydymo bei priežiūros priemonės, mano, kad nukentėjusioji O.D. P. dėl R.R. P. gydymo ir slaugymo turėjo 3564,30 Lt išlaidų. Jos priteistinos, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ne iš nuteistojo ir UAB „S.A. “ solidariai, o iš AB „L.D. “.. Gi nuosprendžio dalis, kuria priteista O.G. P. 11 770,40 Lt. iš J. G. ir UAB „S.A. “ naikintina.

Pagal bendrą taisyklę, draudikas, nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas AB „L.D. “, privalo atlyginti žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Iš draudimo bendrovės pagal pateiktą civilinį ieškinį šioje byloje priteistina turtinė žala neviršija LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu, 11 str. numatytos maksimalios atlygintinos sumos (100 000 eurų). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nukentėjusiajai – civilinei atsakovei O.D. P. turtinės žalos atlyginimo priteistina viso 8213,90 Lt (3564,30 Lt + 6420 Lt – 1770,40 Lt) iš AB „L.D. “. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusioji prašė teismo priteisti atstovavimo išlaidas. To ji prašė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir jos atstovas viso pateikė 4 pinigų paėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo 11 200 Lt atstovavimo išlaidų. Nagrinėjama byla yra sudėtinga, ji tęsiasi ilgą laiką, jos metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, kuriuose nukentėjusiosios teises atstovavo advokatas. Todėl už atstovavimo išlaidas iš nuteistojo M. G. nukentėjusiajai – civilinei ieškovei O.D. P. priteistina 11 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės O.-D. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiosios – civilinės ieškovės O.D. P. civilinis ieškinys, pakeisti: O. – D. P. papildomai priteisti:

iš AB „L.D. “ 3564,30 Lt turtinės žalos atlyginimui;

solidariai iš M. G. ir UAB „S.A. “ 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

iš nuteistojo M. G. 11 200 Lt atstovavimo išlaidų ;

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. G. ir UAB „S.A. “ priteista O.D. P. 11 770,60 Lt. turtinės žalos atlyginimui.

Civilinį ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Alvyra Ona KvaraciejūtėTeisėjai (parašai) Virginija ŠvedienėVladas NikitinasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Alvyra Ona Kvaraciejūtė