Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui R. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atstovaujama Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei S. N. ir atsakovui R. Z. ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. Z.. Nuo gimimo sūnus gyvena su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovei pastojus, ji iš aplinkinių sužinojo, jog atsakovas anksčiau ilgą laiką vartojo narkotines medžiagas bei buvo nuo jų priklausomas. Po sūnaus gimimo laiką leido su draugais, negrįždavo į namus po kelias paras, svaigindavosi narkotinėmis medžiagomis, namuose rasdavosi įvairios priemonės narkotikų vartojimui. Atsakovas nesiėmė priemonių gydytis, apsvaigęs būdavo agresyvus, vartodavo smurtą. 2014-02-14 ieškovė su vaiku grįžo į Lietuvą. Atsakovas kelis kartus bandė bendrauti su sūnumi N. paskambinęs, viso tris kartus pervedė po 50,00 eurų sūnaus išlaikymui. Kadangi tokio tėvo skiriamo išlaikymo sūnui nepakako, o daugiau skirti jis nesutiko, ieškovė ieškiniu kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą. Teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1149-514/2014, ieškinį tenkino ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 400,00 litų (115,85 eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Atsakovas išlaikymo sūnui neteikė, su juo nebendravo, nesirūpino ir nesidomėjo vaiku. Sūnus bandė ir pats susisiekti su tėčiu telefonu, tačiau šis ragelio nekeldavo. Atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neskiria iki pat šiol. Ieškovė nuo 2018 metų kovo mėnesio gauna po 68,00 eurus iš SODROS. Ieškovė bijo dėl sūnaus N. gerovės, neprognozuojamų atsakovo veiksmų, galimai ir toliau vartojamų narkotinių medžiagų, prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią į nepilnametį sūnų. pakeisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 250,00 eurų ir, kadangi Plungės rajono apylinkės teismas 2014-10-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1149-514/2014, nenustatė nepilnamečio N. gyvenamosios vietos, prašo vaiko gyvenamosios vietos klausimą išspręsti šioje civilinėje byloje.

4. Kadangi po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ji nebegali pakankamai skirti savo pajamų vaiko išlaikymui, nes jis auga, keičiasi jo poreikiai – jis pradėjo lankyti mokyklą, dalyvauti popamokinėse veiklose, keičiasi jo mitybos racionas, drabužių poreikis ir kt., vertina, kad tam yra pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 250,00 eurų kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės.

6. Be to ieškovė baiminasi, kad ieškovas grasinasi pasiimti vaiką ir išsivežti į užsienį. Tokią prielaidą grindžia, kad po ilgo tėvo nebendravimo su vaiku, jis jai parašė SMS žinutę, jog turi tokių ketinimų. mano, kad tai neigiamai paveiktų jų sūnų.

7. Teisminio nagrinėjimo metu, ieškovė ir jos atstovas advokatas Romanas Lupeika, palaikė ieškinio reikalavimus.

8. Atsakovui procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį įteikti tinkamai. Jis atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

9. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad ruošiant išvadą, iš ugdymo įstaigos nustatė, kad N. Z. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. 2019-09-09 (duomenys neskelbtini) pateiktoje N. Z. charakteristikoje pastebima, kad jis yra judrus vaikas, mėgsta sportuoti, po pamokų lanko keletą neformaliojo ugdymo būrelių. Vaiko ugdymu rūpinasi mama, kuri dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose, bendradarbiauja su pedagogais. Pažymima, kad klasės auklėtojai su berniuko tėčiu bendrauti neteko. 2019-09-03 UAB „Rietavo šeimos daktaras“ pažymi, kad N. Z. sveikata rūpinasi S. N.. 2019-09-02 Rietavo miesto seniūnijos pateiktoje S. N. šeimos charakteristikoje nurodyta, kad ji dirba su individualios veiklos pažyma, rūpinasi sūnumi N. Z., nėra gauta nusiskundimų dėl S. N. elgesio, gyvenimo būdo, vaiko nepriežiūros ar smurto jo atžvilgiu. Patikrinus duomenis apie S. N. ir R. Z. šeimas socialinės paramos informacinės sistemos duomenų bazėje nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą. Duomenų apie R. Z. užimtumą nėra, nustatyta, kad nuo 2010-09-28 jis yra deklaravęs gyvenamą vietą Airijoje. Duomenų apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus S. N., R. Z. šeimose neturi. 2019-09-10 lankėsi ieškovės faktinėje gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad ji kartu su sūnumi gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Būste yra labai geros sąlygos vaiko poilsiui, žaidimams, laisvalaikiui, lavinimuisi. Pokalbio su N. Z. metu jis atstovams pasakojo, kad gyvena gerai, turi naminių gyvūnėlių, kad mokosi antroje klasėje, mokytis nelabai patinka, labiau patinka žaisti krepšinį su draugais. Nurodė, kad gerai sutaria su močiute ir dėde (iš mamos pusės). Gyvena kartu su mama su kuria sutaria, kalbasi, keliauja, eina pasivaikščioti. N. teigė žinantis, kad tėtis gyvena Airijoje, bet nenori su juo bendrauti, matytis, teigia, kad tėtis yra ir tarp jo draugų asmeninėje facebook paskyroje, bet tėtis ir tokiu būdu su juo nebendrauja, jam neparašo. N. Z. teigė, kad dabar nenorėtų tėčio pamatyti ar su juo bendrauti.

10. Išvadą teikiančios institucijos atstovai išvadoje nurodė, kad dėl informacijos apie R. Z. trūkumo, neišsamiai gali vertinti reikalavimo pagrįstumą dėl tėvų valdžios ribojimo, todėl vertinimą palieka teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei S. N. ir atsakovui R. Z. ne santuokoje (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus N. Z..

12. Gyventojų registro duomenimis, pateiktais į bylą, N. Z. ir S. N. nuo 2017-12-29 deklaravo gyvenamąją vietą Rietavo mieste. Atsakovo R. Z. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010-09-28 yra Airijoje.

13. Iš mokinių registro – duomenų bazės išrašo matyti, jog N. Z. nuo 2017-09-01 pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini).

14. Byloje pateiktas teismo sprendimas iš civilinės bylos Nr. 2-1149-514/2014, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio 23 d. teismas nusprendė priteisti iš R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2014-06-13 iki sūnaus pilnametystės. S. N. paskirta nepilnamečiui N. Z. išieškomų lėšų tvarkytoja.

15. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų pateiktos į bylą išvados, galima daryti pagrįstas išvadas, kad vaiko ugdymu rūpinasi tik mama, mokykloje klasės auklėtojai su berniuko tėčiu bendrauti neteko. 2019-09-03 UAB „Rietavo šeimos daktaras“ pažymoje nurodė, kad N. Z. sveikata rūpinasi S. N.. Tarnyba duomenų apie atsakovo R. Z. neturi. Jie taip pat nustatė, kad pastarasis nuo 2010-09-28 yra deklaravęs gyvenamą vietą Airijoje. Tarnybos atstovų pokalbio su N. Z. metu, vaikas atstovams pasakojo, kad gyvena gerai, turi naminių gyvūnėlių, kad mokosi antroje klasėje, mokytis nelabai patinka, labiau patinka žaisti krepšinį su draugais. Nurodė, kad gerai sutaria su močiute ir dėde (iš mamos pusės). Gyvena kartu su mama su kuria sutaria, kalbasi, keliauja, eina pasivaikščioti. N. teigė žinantis, kad tėtis gyvena Airijoje, bet nenori su juo bendrauti, matytis, teigia, kad tėtis yra ir tarp jo draugų asmeninėje facebook paskyroje, bet tėtis ir tokiu būdu su juo nebendrauja, jam neparašo. N. Z. teigė, kad dabar nenorėtų tėčio pamatyti ar su juo bendrauti.

16. Tėvų ir vaikų santykiai yra apibrėžiami tėvų valdžios terminu. Jos turinį sudaro teisių ir pareigų, kurias turi tėvai savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, visuma. Įgyvendinimas - tai besitęsiantis procesas, kuris teisėje pasireiškia turimų teisių realizavimu, tam tikrų nuostatų, principų įtvirtinimu, pritaikymu realiame gyvenime. Tačiau įgyvendinimas pasireiškia ne tik tam tikrų teisių realizavimu, bet pareigų vykdymu. Tai reiškia, kad vieno žmogaus tam tikrų teisių realizavimas suponuoja kito žmogaus pareigų vykdymą, t. y. kitas privalo nesikišti ir netrukdyti teisių įgyvendinimui.

17. Tėvams įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas reikia būti itin rūpestingais. Dauguma tėvų teisių ir pareigų yra susijusios su vaiko teisėmis, todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Tėvų teisės privalo būti derinamos su vaiko interesais - tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (CK 159 str. 3 d.).

18. Dauguma tėvų teisių prilygintos tėvų pareigoms, t. y. daugelis tėvų teisių yra identiškos tėvų pareigoms. Pvz., auklėti, prižiūrėti vaiką, bendrauti su juo yra ne tik tėvų teisė, bet pareiga. Todėl dažnai tėvų teisių netinkamas įgyvendinimas suponuoja atitinkamų pareigų nevykdymą.

19. CK 3.159 str. 1 d. įtvirtinta, jog tėvų teisių ir pareigų negalima atsisakyti ar perleisti kitiems asmenims, t. y. tėvų valdžia yra asmeninio pobūdžio. Čia pažymėtina, kad asmeninio pobūdžio yra ne tik asmeninės teisės ir pareigos, tokios kaip: vaikų priežiūra, auklėjimas, - bet ir turtinė išlaikymo pareiga.

20. CK 3.156 str. nustato abiejų tėvų teisių bei pareigų lygiateisiškumo, bendrumo principą, t. y. tėvų valdžios įgyvendinimas priklauso lygiai abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų statuso šeimoje bei visuomenėje. CK 3.156 str. 2 d. nustatyta, kad tėvų su savo vaikais susijusios teisės ir pareigos yra lygios, nesvarbu ar vaikas gimė susituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Todėl ir kartu negyvendami tėvai privalo susitarti dėl abiejų vienodo tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikų atžvilgiu ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą bei deramos raidos sąlygų sudarymą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje.

21. Vaiko nepriežiūra bei nesirūpinimas vaiku - tai pasyvūs vaiko teisių pažeidimai. Vaiko nepriežiūros sąvoką galima apibrėžti, kaip dažną sistemingą arba visišką nesirūpinimą vaiku, kuri ne tik smarkiai žaloja vaiko sveikatą, bet stabdo jo augimą, padaro jį pedagogiškai apleistą.

22. Bylos duomenimis atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi – su juo nepalaiko jokių ryšių, nei moraliniu, nei materialiu aspektu. Išvadą teikiančios institucijos atstovai patvirtino susirūpinimą, kad vaikas pergyvena dėl tokio tėvo elgesio, o tai galima vertinti atsirandančia žala vaiko sveikai.

23. Vaiko švietimas, tai taip neatimama vaiko auklėjimo dalis. Kaip nurodoma sprendimo 15 punkte, atsakovas visiškai yra nusišalinęs ir nuo šioje srityje įgyvendinti savo pareigas.

24. Tėvų valdžia gali būti teismo sprendimu apribota, kai: 1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

25. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas vengia pareigos auklėti savo vaiką, juo nesirūpina.

26. Kalbant apie tėvų kaltę, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad ėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytina jų kaltais veiksmais. Tėvo nesirūpinimas vaiku dėl to, jog yra neatsakingas ir nerūpestingas dėl vaiko priežiūros, taip pat vertinant jog šalys yra nesusituokę, gyvena atskirai, negali pateisinti tėvų pareigos rūpintis vaiku nevykdymo.

27. Sisteminis ir lingvistinis CK 3.180 straipsnio 1 dalies aiškinimas bei Lietuvos teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš teisės normoje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Be to, išlaikymo prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, teismo gali būti pripažintas pagrindu jau laikinai riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str.), kadangi išlaikymas yra neatsiejama tėvų pareigos prižiūrėti ir rūpintis vaiku dalis. Išlaikymo neteikimas teismo gali būti pripažintas nesirūpinimu vaikais ir pakankamu pagrindu tėvų valdžiai laikinai apriboti.

28. Spręstina, kad šioje byloje tėvo valdžios apribojimas taikymas yra tikslingas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvo valdžia apribotina dėl neteisėtos tėvo veikos, šiuo atveju dėl neveikimo vaiko atžvilgiu ir vertintina, jog tai daro įtaką vaikui. Taigi viena vertus tėvų valdžios apribojimas atlieka nubaudimo funkciją, t. y. tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip sankcija už piktnaudžiavimą tėvų valdžia bei nepateisinamą savo pareigų vaikams nevykdymą. Kita vertus - auklėjamąją bei prevencinę funkcijas, ragindama tėvą, kuriam ji taikoma pasitaisyti ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią bei saugodama vaiką nuo busimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

29. Teismui sprendžiant riboti tėvo valdžią į vaiką, N. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaiko motina, S. N..

30. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose - 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

31. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

32. Nagrinėtinu atveju prašoma padidinti vaikui skirtą išlaikymo sumą iš atsakovo, kokia buvo teismo priteista 2014 m. spalio 23 d.

33. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik penkiems metams po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusia jos turtine padėtimi bei pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

34. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. CK 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

35. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

36. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad sprendimas, kuriuo vaiko išlaikymui buvo nustatyta po 115,85 Eur, buvo priimtas 2014 metais, todėl darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas, sutikdamas su ieškovės pozicija dėl priteisto išlaikymo sumos didinimo, taip pat įvertina nuo 2014 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje.

37. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnui šiuo metu yra 8 metai, kiekvieną dieną sūnui į mokyklą duodamos lėšos maitinimuisi, yra perkami vitaminai, pratybos mokyklai, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys, ji moka buto nuomos ir išlaikymo mokesčius, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra apie 465 Eur, kurios dalį, t. y. 250 Eur turi skirti atsakovas. Specialiųjų poreikių vaikas neturi.

38. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo kriterijų, išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

39. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė S. N. dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 865340, jos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1000 Eur. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „SB Lizingas“, kuriai kas mėnesį gražina po 185 Eur. Nekilnojamo ar kito privalomai registruotino turto neturi.

40. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. Z. nuo 2010-09-28 deklaravo savo gyvenamąją vietą Airijoje. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad turi kitų išlaikytinių byloje nėra. Todėl darytina pagrįsta prielaida, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, disponuoja tam tikromis pajamomis, t. y. gauna pajamas iš darbinės veiklos, iš jų pragyvena, todėl tikėtina, kad gali ir privalo teikti savo vaikui didesnį nei 115,85 Eur išlaikymą, kuris patenkintų padidėjusius vaiko poreikius.

41. Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2014-06-13 iki sūnaus pilnametystės ir priteisti iš atsakovo R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko Norberto išlaikymui nuo 2019-08-07 (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

43. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodiniais mokėjimais sudaro 32 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis, todėl iš atsakovo priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurio pagrįstos pateiktu susitarimu su advokatu ir pinigų priėmimo kvitu ( CPK 93 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti ieškovės S. N. ir atsakovo R. Z. sūnaus N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. N., jos gyvenamojoje vietoje;

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į sūnų N. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1149-514/2014, kuriuo nustatytas nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo dydis ir nuo 2019-08-07 iš atsakovo R. Z. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 eurų (du šimtai penkiasdešimt), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Priteisti iš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 32Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 500Eur (penkis šimtus eurų) S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.