Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakovu V. Z. susipažino 2009 m. L., kur tuo metu gyveno. Jie susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir vėl grįžo gyventi į L.. Vaikų su atsakovu nesusilaukė. Pirmus penkerius santuokos metus jų šeimyniniai santykiai buvo pakankamai darnūs. Nors gyveno kartu, bendro ūkio nevedė ir finansiškai buvo nepriklausomi vienas nuo kito. Dar prieš susituokiant buvo susitarę, jog kiekvieno pajamos ir turimos išlaidos, kiekvieno asmeninis reikalas, o naujai įsigyti daiktai priklausė tam, kuris už daiktą sumokėjo iš savo lėšų. Toks gyvenimo būdas iš pradžių tenkino. Padėtis pablogėjo atsakovui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu. Pradėjo daugėti nesutarimų ir konfliktų, dėl ko pradėjo tolti vienas nuo kito. Matydama, jog vis sunkiau darosi išlaikyti darnius šeimyninius santykius, pradėjo svarstyti apie grįžimą gyventi į L.. 2015 m. susirgo onkologine liga, jai buvo padaryta operacija. Tuomet ji galutinai apsisprendė grįžti į L. gyventi ir gydytis, nes iš atsakovo jokio palaikymo nesulaukė. Į L. grįžo 2017 m. balandžio 26 d., tais pačiais metais jai buvo padaryta antra operacija. Nuo jos grįžimo į L. 1-2 mėnesius ji su atsakovu dar bendravo telefonu, tačiau paskui bendravimas visiškai nutrūko. Ji bandė susisiekti su atsakovu per bendrus pažįstamus, jo darbovietę, tačiau nesėkmingai. Su atsakovu kartu nebegyvena jau trejus metus, jokių ryšių nepalaiko, jo buvimo vietos nežino. Atkurti šeimyninius santykius nėra jokių galimybių. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes galbūt ir ji nesugebėjo ir nemokėjo tinkamai kalbėtis su atsakovu, ieškant kompromisų kilusiuose ginčuose. Nurodė, kad santuokos metu įgyto dalintino turto nėra. Automobilį Mitsubishi Lancer ji įsigijo iš savo asmeninių lėšų vos tik grįžusi į L. už 1300 Eur, nes automobilis buvo reikalingas vykimui pas gydytojus. Dabar šią transporto priemonę vertina 500 Eur ir prašo automobilį po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra padovanoti mamos, o(duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartimis įgyti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)., yra jos asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas nedalintinas. Su atsakovu jokio kito dalintino turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma. Jam, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog šalys trejus metus gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, jokių ryšių nepalaiko, jų šeima yra galutinai iširusi. Ieškovės teigimu, abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, atsakovo polinkio alkoholiui. Ieškovė pripažino, kad galbūt nemokėjo tinkamai bendrauti su atsakovu, pritrūko kantrybės ieškant kompromisų kilusiuose ginčuose, todėl sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad abu sutuoktiniai gyvendami atskirai, netvarkydami bendro ūkio, būdami nelojalūs, nesiekdami palaikyti vienas kito morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės, savo veiksmais bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų ar prieštaravimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės – L., Z. (CK 3.69 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Bylos duomenimis ieškovės vardu santuokos metu yra įgyta transporto priemonė Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašo santuokos metu registruotą automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Remiantis CK 3.67 straipsniu ir CK 3.77 straipsnio 4 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, įgytas formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium, tokia yra ir teismų praktika aiškinant skyrium gyvenančių sutuoktinių įgyto turto teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013, 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013). Esminė aplinkybė, dėl kurios pasikeičia skyrium gyvenančių sutuoktinių įgyjamo turto teisinis režimas, yra tai, kad jie negyvena santuokinio gyvenimo, pagrįsto bendro ūkio tvarkymu, bendru prievolių vykdymu. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė O. L. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno santuokoje su V. Z., tačiau nuo 2017 metų sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo 2017 m. balandžio 26 d., t. y. jau gyvendama skyrium su atsakovu, iš savo asmeninių lėšų, automobilis registruotas ieškovės vardu. Atsižvelgiant į tai, automobilis Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2008 m. kovo 14 d. identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine O. L. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio1 dalies 7 punktas).

Nekilnojamojo turto Registrų centro duomenys patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise turi: žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo(duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtas turtas ieškovei priklauso ir yra registruotas ieškovės asmeninės nuosavybės teise, todėl po santuokos nutraukimo šis turtas nedalintinas (CK 3.89 straipsnio1 dalies 7 punktas). Kito santuokos metu įgyto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto nėra. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų nesusidarė, tai paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nutraukus santuoką, nesprendžiama.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 90 Eur žyminis mokestis ((100 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo + 20 Eur už reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe)x75 proc.), kuris ieškovei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės O. L. (ikisantuokinė pavardė – L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – L., atsakovui – Z..

Po santuokos nutraukimo asmenine O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe pripažinti automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2008 m. kovo 14 d., identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt Eur) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.