Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. M., U. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. M. D. nurodė, kad ji rūpinosi tiek broliu, tiek žeme, todėl mano, kad ji jai turėtų atitekti. A. J. buvo jos brolis. A. buvo sukūręs šeimas, iš kurių abiejose gimė po dukrą – U. ir S.. Ji su šiomis dukromis nebendrauja. Jos santykiai su broliu buvo geri. Ji leido broliui gyventi bute (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų ir jį išlaikė, nes pats brolis nedirbo. Brolis gyveno pas ją apie ketverius metus, o prieš mirtį buvo perkeltas į slaugos namus dėl (duomenys neskelbtini). Broliu rūpinosi ir jį palaidojo ji, siųsdama sūnui pinigus, kadangi tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir negalėjo grįžti, tačiau finansavimą užtikrino ji. Brolis gyveno su antrąja žmona, tačiau jokio kito turto neturėjo. Jis turėjo žemės (duomenys neskelbtini) rajone – keturis sklypus, kurie buvo paveldėti iš senelių. Ji, brolis, pusbrolis ir pusseserė yra šių sklypų bendrasavininkiai. Ji rūpinosi tiek savo, tiek brolio sklypais. Visi keturi sklypai buvo pievos, kuriuos reikėjo šienauti porą kartų per metus. Brolis neturėjo lėšų žemės priežiūrai, todėl ji prižiūrėjo sklypus dar broliui esant gyvam. Už šiuos sklypus ji niekada negavo savivaldybės įspėjimų ar baudų dėl nepriežiūros, nes kiti asmenys nesirūpino broliui priklausiusiais sklypais. Giminėje nėra nesutarimų dėl brolio palikimo. Kai brolis atsikraustė gyventi pas ją, jis atsivežė tik televizorių ir drabužius. Ji sumokėjo brolio skolas, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą. Ji nesikreipė į notarą dėl palikimo, nes dėl COVID-19 pandemijos negalėjo grįžti į Lietuvą. Šiuo metu ji nežino, ar brolis paliko kitų skolų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Laurynas Zinkevičius nurodė, jog pareiškėja prižiūrėjo brolį, jo turtą ir dengė jo skolas. Pareiškėja naudojosi bei valdė brolio turtą kaip savo, todėl kiti giminaičiai nepareiškė pretenzijų dėl šio turto. Pareiškėja manė, kad turtas jai jau priklauso ir kad papildomų veiksmų atlikti nereikia. Dėl šios priežasties ji laiku nesikreipė į notarą. Kiti giminaičiai taip pat nesikreipė į notarą.

Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. M. D. yra jo mama, su ja palaiko gerus santykius. A. J. pažinojo, jis buvo jo krikšto tėvas. Žino, kad A. turėjo keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime. Mama visada pasakydavo, kad sklypus reikia prižiūrėti: mažesnius sklypus pjaudavo jis, o didesniems samdydavo pagalbininkus. Visi A. sklypai buvo pievos. Priežiūra apėmė šienavimą bei medžių apgenėjimą. Sklypus šienaudavo du kartus per metus. Kitiems A. turto priežiūra nerūpėjo. Po jo mirties mama toliau rūpinosi sklypais. Paskutinius penkerius gyvenimo metus A. gyveno pas mamą bute, o vėliau persikėlė į slaugos namus. Visas A. laidotuves organizavo jis, o mama jas finansavo, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir negalėjo grįžti. Vienam iš sklypų buvo taikomas areštas dėl A. įsiskolinimo dukros išlaikymui; šį įsiskolinimą mama padengė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 111/444 dalys žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 692/2767 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 112/450 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Įstatyminiams įpėdiniams S. M. ir U. J. 2024 m. rugsėjo 10 d. išsiųsti pranešimai su siūlymu iki 2024 m. spalio 10 d. pranešti Marijampolės 2-ajam notaro biurui apie savo sprendimą - priimti palikimą ar atsisakyti nuo palikimo, tačiau galimi įpėdiniai į notaro biurą nesikreipė. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir/ar paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoti asmenys S. M. ir U. J. atsiliepimuose nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu bei nurodė atsisakančios nuo joms pagal įstatymą priklausančio tėvo A. J. palikimo, atsiradusio po jo mirties. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.

Teismui nurodomas aplinkybes, kad po A. J. mirties likusį turtą tvarkė ir naudojosi kaip savo jo sesuo D. M. D. patvirtina byloje pateikti ir aukščiau aptarti įrodymai bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojo parodymai.

Tokiu būdu D. M. D. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad ji priėmė palikimą po brolio A. J. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po brolio A. J. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 31,72 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje 2024 m. spalio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą Marijampolės 2-ojo notaro biure į A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į tai, 2024 m. spalio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimis šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo brolio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti jam priklausantį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos D. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

2024 m. spalio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimis šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.