Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 10 d., 23 val. 15 min., iki 2019 m. kovo 11 d., 15 val. 36 min. (2 paros), ir laikyta, kad J. T. yra atlikęs 2 laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7 ir 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant J. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. T. pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. kovo 9 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), R. B. gyvenamajame bute Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas R. B. du kartus į galvą, suduodamas jai du kartus kumščiu į veidą, jai išbėgus iš gyvenamojo buto, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia ranka suduodamas R. B. vieną kartą į veidą, jai išbėgus iš daugiabučio namo koridoriaus, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo kieme, tyčia suduodamas kumščiu R. B. vieną kartą į veidą, spirdamas jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai – R. B. fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą ir pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad šiuo atveju, pagrindo J. T. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai J. T. pripažino kaltu pagal BK 284 str.

11. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog jis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajai ir taip, ar kokiu kitu būdu, sutrikdęs viešąją tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos J. T. argumentus ir vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis 2019 m. kovo 9 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) sutrikdė viešąją tvarką, t. y. padarė BK 284 str. įtvirtintą nusikalstamą veiką.

12. J. T. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą neabejotinai patvirtina R. B., iškart po įvykio, 2019 m. kovo 10 d., duoti parodymai, jog pro duris įėjo vyriškis, kuris pradėjo vartyti daiktus, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, išdaužė sekcijos, stovėjusios kambaryje, stiklus. Pasakius „ką tu čia darai, eik lauk“, vyras iš kojos įspyrė jai į galvą du kartus, rankos kumščiu sudavė du kartus į veidą. Ji išsigando ir išbėgo iš buto į daugiabučio koridorių, šaukdamasi pagalbos. Tas pats vyriškis koridoriuje ranka jai sudavė vieną kartą į veidą, įžeidinėjo. Jai bėgant į lauką iš daugiabučio koridoriaus ir pasakius, kad skambins policijai, bandant skambinti policijai, šaukiantis pagalbos, minėtas vyriškis, prieš išbėgdamas iš daugiabučio koridoriaus nuvertė jame esantį šaldytuvą. Jai išbėgus į daugiabučio namo kiemą, minėtas vyriškis ją pasivijo ir sudavė rankos kumščiu į veidą. Po šio smūgio jai nugriuvus ant žemės, kelis kartus įspyrė. Vyriškis pamatęs policijos pareigūnus pabėgo. Atsistojusi pamatė, kad ateina kaimynė A. K., ji pasakė, kad išgirdusi triukšmą ir keiksmažodžius, iškvietė policiją. Jai žinoma, kad vyriškis J.. Jis ankščiau buvęs svečiuose pas dukrą. Kai vyriškis mušė, skaudėjo. Šiuos J. T. atliktus veiksmus R. B. nurodė ir 2019 m. kovo 9 d. pareiškime, kuris buvo surašytas praėjus labai mažam laiko tarpui po įvykio. 2019 m. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant grindų buvo stiklo šukės, sudaužyti sekcijos stiklai. Tą patvirtina prie protokolo pridėtos nuotraukos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais neturi pagrindo abejoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, jie sutampa ir su kitais byloje esančiais, J. T. kaltę pagrindžiančiais, įrodymais. Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras muša moterį. Nuvykus nurodytu adresu, įvažiavus į daugiabučio namo kiemą, pamatė atbėgančią moterį, kuri šaukėsi pagalbos, sakė, kad ją sumušė. Kaip tik pagal namo sieną prabėgo asmuo, kurį nurodė moteris, kad tai būtent yra ją sumušęs asmuo. Jis buvo sulaikytas už 100 m nuo įvykio vietos. Nukentėjusioji sakė, kad ją sumušusio asmens vardas J. ar J.. Tai sutapo su asmeniu, kurį buvo sulaikę. Kai jį sulaikė, jo rankos buvo kruvinos. Liudytojas E. R. apklausos, vykusios pirmosios instancijos teisme metu, parodė, kad buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras muša moterį. Pabendravo su nukentėjusiąją. Į laiptinę buvo išėjusi kaimynė, su kuria taip pat bendravo. Kaimynė sakė, kad išgirdusi triukšmą išėjo ir pamatė J., kuris čia lankydavosi pas nukentėjusiosios dukrą. Nukentėjusiosios veidas buvo raudonas, sužalota ranka. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė J., kuris ateina pas jos dukrą. Po kiek laiko kolegos pranešė, kad pagavo J. T.. Pabendravęs su nukentėjusiąja, nuėjo prie kolegų tarnybinio automobilio pasižiūrėti ar sulaikytas asmuo atitinka požymius, kuriuos buvo nurodžiusi nukentėjusioji. Iš paskos atėjo nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad tai tikrai jis ir, kad jam neatleis už tai, kad ją sumušė. Be policijos, nukentėjusiosios ir tos kaimynės, buvo ir daugiau asmenų, kurie išsibėgiojo po kambarius. A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jaunuolis pasirodė neprognozuojamas, nes jis tik šūkavo ir vis bėgiojo po koridorių, tada jis staiga nubėgo į pirmą aukštą. Jai įėjus į butą antrame aukšte vėl išgirdo triukšmą, trenksmus, paskui išgirdo stiklo dūžius, kurie sklido iš R. B. buto. Netrukus ji būdama bute išgirdo triukšmus jau namo kieme, lauke. Girdėjo šūksmus. Tada išgirdo pliaukštelėjimą. Tai buvo toks garsas, kaip būtų suduodamas smūgis ir po to R. B. pradėjo šauktis pagalbos. Triukšmą girdėjo pirmame aukšte gyvenančios moterys, jos bijojo išeiti į koridorių, jos skambino ir klausė kas čia vyksta. R. B. sakė, kad J. jai įsibėgėjęs spyrė ir jai nuo smūgio nugriuvus prie laiptų, ją dar apspardė. Ji matė, kad R. B. kruvina ranka ir gumbas kaktoje, skundėsi, kad sumušta mentė. Konfliktas sukėlė neigiamas emocijas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino J. T., kaip 2019 m. kovo 9 d. su R. B. konfliktavusį asmenį. Iš 2019 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta su V. R., kuri nurodė, kad 2019 m. kovo 9 d., kai buvo sumušta R. B., ji buvo namuose, girdėjo triukšmą. Antrame aukšte buvo nuverstas šaldytuvas, buvo didžiulis triukšmas. Matė vaikiną, apsirengusį juodais drabužiais su gobtuvu. Tas vaikinas išbėgo iš namo, privažiavo policija ir iš karto nusivijo vaikiną, kuris sumušė R. B.. Girdėjo kaip kieme R. B. šaukėsi pagalbos. Įvertinus visus liudytojų parodymus bei tarnybinį pranešimą matyti, kad kaip teisingai nurodo apeliantas, niekas nematė kaip jis smurtauja prieš nukentėjusiąją, tačiau ši aplinkybė nepaneigia J. T. kaltės ir R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, kadangi nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo vizualiai matomi. Tą patvirtina ne tik liudytojų E. R. ir A. K. parodymai, bet ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš 2019 m. kovo 10 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus R. B., ant jos kairės rankos yra matomos galimai kraujo dėmės, žaizda, ant veido įvairiose vietose matomos mėlynės. Prie apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti jame aprašyti R. B. sužalojimai. Iš 2019 m. kovo 9 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad R. B. buvo nustatytas nugaros skausmas, kairės rankos skausmas ir sutinimas. Preliminari diagnozė – krūtinės ląstos sumušimas, kairės plaštakos raiščių patempimas. Nurodyta, kad patirti sužalojimai trauminiai, atsiradę dėl užpuolimo. Užfiksuota, kad negali pasirašyti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad objektyvių duomenų apie R. B. patirtus sužalojimus nenustatyta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nepaneigia fakto, jog jos atžvilgiu apeliantas atliko smurtinius veiksmus ir dėl ko ji patyrė fizinį skausmą.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, pateikto teisinio reguliavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste, konstatuoja, kad J. T. atlikti veiksmai visiškai atitinka BK 284 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. jis tyčia, viešoje erdvėje, panaudodamas prieš nukentėjusiąją smurtinius veiksmus, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, triukšmaudamas, parodė nepagarbą aplinkiniams, nakties metu sutrikdė jų poilsį, sukėlė jiems baimę, dėl ko viena iš daugiabučio gyventojų – A. K., net iškvietė policiją. J. T. tikslas ir motyvas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, apylinkės teismas, pagrįstai nusprendė jį pripažinti kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Esant šioms aplinkybėms, atmetami J. T. argumentai dėl netinkamos veikos kvalifikacijos ir pažymima, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuo pat R. B. protokolo – pareiškimo surašymo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent dėl šios nusikalstamos veikos. Taip pat pažymėtina, kad vien tik tai, kad R. B. bute buvo ne kartą triukšmaujama nepateisina J. T. elgesio ir jo baudžiamumo nepanaikina.

14. Pažymėtina, kad R. B. 2019 m. kovo 13 d. apklausos vykusios ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiama pirmosios instancijos teisme pakeitė savo parodymus, t. y. nurodė, kad J. T. jos nemušė, paaiškindama, kad po įvykio jį apkaltino dėl to, jog buvo labai susinervinusi, šoko būsenoje, išgėrusi vaistų dėl miego. Pagrindo tikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra, kadangi jie prieštarauja aukščiau išdėstytai suriktų įrodymui visumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos R. B. parodymų pasikeitimus galėjo lemti tai, jog jos dukra ir apeliantas yra draugai, ir ji siekė su dukra išlaikyti gerus santykius, kadangi pagal liudytojo E. R. parodymus, kai jis buvo įvykio vietoje, buvo ir dukra, kuri pyko ant mamos, dėl rašomo pareiškimo ir kreipimosi į policiją, kelis kartus pakartojo, kad neatleis. Be to, liudytoja A. K. parodė, kad nukentėjusioji jai sakė, kad J. T. jos vėliau atsiprašė. Taigi ir ši aplinkybė, galėjo turėti įtakos R. B. duotiems parodymams. Taip pat, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo manyti, kad R. B. įvykio metu negalėjo tinkamai nurodyti visų įvykio aplinkybių dėl išgertų vaistų, kadangi pasak liudytojo A. M., vaistai, kuriuos ji vartoja, atminties neveikia. Asmuo naudojantis nurodytus vaistus, viską gali atpažinti, viską supranta, viską adekvačiai vertina. Antidepresantai atmintį tik gerina. Nukentėjusioji, kaip pacientė, nėra išsakiusi nusiskundimų dėl atminties sutrikimų. Įvykio metu su nukentėjusiąja buvusi ir kalbėjusi A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad R. B. atrodė žvali, nebuvo apsvaigusi, kalbėjo aiškiai ir rišliai. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 9 d. priėmė nutartį, kuria nutarė, įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, pranešti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad R. B. atliktuose veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. (melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertinimas), požymių.

15. J. T. teigimu, sprendžiant jo kaltės klausimą taip pat nepagrįstai buvo remtasi ir liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kadangi jie negali būti laikomi įrodymais, o apklausti policijos pareigūnai apie įvykį sužinojo tik iš pasakojimų. Šie apelianto skundo argumentai atmetami. Visų pirma, pažymėtina, kad A. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingesni, todėl pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti nagrinėjamu atveju nėra. Taip pat nėra pagrindo netikėti ir policijos pareigūnų D. D. ir E. R., atvykusių į įvykio vietą, duotais parodymais, kadangi jie atitinka ne tik nukentėjusiosios ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus ir aukščiau aprašytus parodymus, bet ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog minėti liudytojai būtų siekę apkalbėti ar kitaip pakenkti nuteistajam.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai buvo vadovautasi ir A. K. parodymo atpažinti protokolu, kadangi šis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK nuostatas, byloje nėra duomenų, kad jo nebuvo galima parodyti. Be to, aplinkybė, jog jis atpažintas iš tamsių plaukų nelogiška, kadangi pasak R. B., su ja konfliktavęs asmuo buvo su gobtuvu, o naktį plaukų spalvos, esant su gobtuvu, nustatyti neįmanoma. BPK 192 str. 6 d. įtvirtina, kad jeigu asmens parodyti negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi, apeliantas yra teisus, teigdamas, kad A. K. parodymas atpažinti iš nuotraukų galėjo būti daromas tik tuo atveju jei būtų buvę nustatyta, kad jo su kitais asmenimis parodyti nėra galimybės, ko šiuo atveju, pagal bylos duomenis nebuvo. Tačiau šio procesinio veiksmo ydingumas nelaikytinas esminiu bei sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą nuosprendį, kadangi, kaip matyti, tai nėra vienintelis J. T. kaltę patvirtinantis įrodymas. Be to, manytina, kad šiuo atveju, atpažinimas iš nuotraukų buvo atliekamas, siekiant apsaugoti A. K. nuo galimų neteisėtų J. T. veiksmų jos atžvilgiu, kadangi būtent ji įvykio metu iškvietė policijos pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2019 m. kovo 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus DVD laikmenoje esančius 2019 m. kovo 10 d. vaizdo įrašus, nustatyta, kad tarnybiniame automobilyje buvęs J. T. buvo apsirengęs tamsiais rūbais megztiniu (džemperiu) su gobtuvu. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad viso vykusio konflikto metu jis buvo apsidengęs gobtuvu ar kad jo galva buvo apdengta taip, jog plaukų visiškai nebuvo galima matyti. Atsižvelgiant į tai, J. T. argumentai, kad A. K. jo negalėjo atpažinti iš tamsių plaukų, atmetami.

17. BK 284 str. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

18. Pirmosios instancijos teismas J. T. už šio nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., ši bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2018 m. birželio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas J. T. tinkamai parinko ir paskyrė bausmę už BK 284 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jos dydį bei subendrino su kitu nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5, 7 ir 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant apeliantą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji skirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

20. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. T. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės forma ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę, t. y. tai, kad jis teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokių psichikos sutrikimų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog BK 41 str. numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti J. T. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei vidurkis.

21. Pažeidimų bendrinant J. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme nenustatyta. Tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo keisti ir bausmės vykdymo atidėjimo termino bei sąlygų, jie, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, laikytini tinkamais, atitinkančiais teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse į J. T. paskirtos bausmės laiką įskaitydamas jo laikinajame sulaikyme išbūtas 2 paras, netinkamai nurodė laikinojo sulaikymo pradžios datą, t. y. vietoje 2019 m. kovo 9 d., 23.15 val. nurodė, 2019 m. kovo 10 d. 23.15 val. Ši apylinkės teismo klaida laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nuosprendžio esmės ir yra ištaisoma šia nutartimi, patikslinant motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nurodant, kad į J. T. paskirtos bausmės laiką įskaitomas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 9 d., 23.15 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 15.36 val. (2 paros).