Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas, paskutinįkart 2018-06-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį - 30 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T., 2019 m. kovo 9 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), R. B. gyvenamajame bute Nr. 8., tyčia spirdamas R. B. du kartus į galvą, suduodamas R. B. du kartus kumščiu į veidą, R. B. išbėgus iš gyvenamojo buto, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia ranka suduodamas R. B. vieną kartą į veidą, R. B. išbėgus iš daugiabučio namo koridoriaus, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo kieme, tyčia suduodamas kumščiu R. B. vieną kartą į veidą, spirdamas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai – R. B. fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo J. T. veika atitinka BK 284 straipsnį.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Kaltinamasis J. T. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie įvykį nelabai ką gali pasakyti. Kai buvo sulaikytas sužinojo, kad ten kažkas atsitiko. Žino, kad nukentėjusioji yra E. mama. Yra buvęs E. namuose anksčiau. Tą vakarą buvo (duomenys neskelbtini), buvo susitaręs susitikti su E.. Buvo nuėjęs prie E. namo. Tą dieną pas E. nebuvo nei dienos metu, nei naktį. Tą vakarą nieko nemušė. Jį gaudė policijos pareigūnai. Jie jį visada gaudo, nes jis yra T. ir pareigūnai jo nemėgsta. Jis bėgo nuo E. namų, nes jį pamatė pareigūnai, pradėjo jį vytis. Jį policijos pareigūnai tą vakarą sulaikė per 500 metrų nuo Evelinos namų, bėgo nuo policijos nuo E. namų. Kai jį sulaikė, atvedė parodyti sulaikytąjį, gal dėl to nukentėjusioji ant jo parodė. Su nukentėjusiąja pykčių neturėjo. Pareigūnai minėjo, kad E. sakiusi „T.“, „kas dabar bus“, bet ji net nežino jo pravardės, t. y. kad jis „T.“. Tą vakarą, kai buvo atsiliepta jo telefonu, skambino E., kalbėjosi jo draugai. Jis tuo laiku telefonu kalbėtis negalėjo, nes jau buvo sulaikytas. E. skambino iš mamos telefono. Tą vakarą telefoną buvo palikęs pas draugą. Vėliau aiškino, kad telefonas buvo paliktas namie. Su E. kalbėjosi jo draugai. Jos telefono numerio nebeturi. Nukentėjusiosios telefono numerio neturėjo. Sulaikytas buvo pusantros paros. Po sulaikymo su Evelina telefonu bendravo. Buvo susitikę. Po tokio įvykio su E. nebebendrauja.

Iš 2019-04-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja A. K. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (1 t., b. l. 83-90).

Iš 2019-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Bute užfiksuotas stiklo šukės ant grindų. Užfiksuota sudaužyti sekcijos stiklai. Įvykio vietoje fotografuota (1 t., b. l. 16-22).

Iš 2019-03-10 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta R. B. kūno apžiūra, užfiksuotos smurto žymės ant R. B. rankos, veido. Ant kairės rankos yra matomos galimai kraujo dėmės, matoma žaizda, ant veido įvairiose vietose matomos mėlynės. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 54-59).

Iš 2019-03-25 specialisto išvados matyti, kad užfiksuoti iš medicininių dokumentų R. B. padaryti sužalojimai skausmas 3 balai, nugaros skausmas, kairės rankos skausmas, sutinimas, preliminari diagnozė krūtinės ląstos sumušimas, kairės plaštakos raiščių patempimas, tačiau remiantis pateiktais medicinos dokumentais, objektyvių duomenų apie R. B. patirtus sužalojimus nenustatyta (1 t., b. l. 64).

Iš 2019-03-09 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad R. B. apžiūros metu nustatyta, kad jai skauda nugara, kairė ranka, kairė ranka sutinusi, užfiksuota, kad tai trauminiai sužalojimai, bei pažymėta užpuolimo grafa. Prie pastabų užfiksuota, kad pageidauja vykti į Sveikatos priežiūros įstaigą su policijos pareigūnais. Nurodyta preliminari diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas, kairės plaštakos raiščių patempimas. Užfiksuota, kad pacientas negali pasirašyti (1 t., b. l. 65).

Iš 2019-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. K. iš nuotraukų atpažino asmenį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019-03-09 konfliktavo su R. B. laiptinėje ir po kurio apsilankymo buvo sumušta R. B.. Nurodė iš kokių požymių atpažįsta, bei nurodė, kad šis asmuo yra E. B. draugas. Iš protokolo matyti, kad asmens Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukoje yra J. T., o kitos nuotraukos yra asmenų nesusijusių su tyrimu (1 t., b. l. 76-79).

Iš 2019-03-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonų numeris (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso E. B. ir (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) - J. T. (1 t., b. l. 132-134).

Iš 2019-03-26 tarnybinio pranešimo dėl telefonų abonentų, priklausančių E. B. ir J. T.) išklotinių analizės matyti, jog nustatyta, kad iškart po įvykio 2019-03-09, 23.02 val., 23. 03 val., 23.04 val., 23.05 val., 23.06 val., 23.08, 23.08 val. pokalbis truko 63 sek., 23.17 val. pokalbis truko 30 sek., 23.31 val, 23.32 val. nukentėjusioji R. B., kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skambino J. T.. 23.44 val. J. T. skambino R. B. pokalbis trūko 95 sek. J. T. mobiliojo ryšio telefonas veikė Biržų r., (duomenys neskelbtini). 2019-03-11, 19.14 val. R. B. skambino J. T. pokalbis truko 48 sek. 2019-03-16, 21.32 val. R. B. skambino J. T. (1 t., b. l. 142-143).

Iš 2019-03-10 asmens kratos protokolo, matyti, kad tarnybiniu automobiliu atvežus sulaikytąjį J. T. į Panevėžio AVPK, atskiroje skirtoje sulaikytiems asmenims vežti vietoje, ant grindų jam po kojomis rastas sudužęs mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“ (2 t., b. l. 79-80).

Iš 2019-03-11 pakvitavimo matyti, kad J. T. telefoną atsiėmė. Pretenzijų neturi ( 2 t., b. l. 82).

Iš 2019-03-21 daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta DVD laikmenoje esantys trys vaizdo įrašai, kuriuose 2019-03-10 tarnybiniame automobilyje nufilmuotas J. T., kuris yra apsirengęs tamsiais rūbais, megztiniu (džemperiu) su gobtuvu (1 t., b. l. 144-147).

Iš neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest“ šaknelės matyti, kad 2019-03-09, 23.28 val. R. B. buvo blaivi (1 t., b. l. 23).

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.

Šioje byloje kaltinamasis R. B. bute, daugiabučio namo koridoriuje ir kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sukėlė konfliktą, sudavė smūgius R. B. taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Atmestini gynybiniai argumentai, kad konfliktas įvyko ne viešoje vietoje. Nekyla abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje: nukentėjusiosios bute, bendro naudojimo koridoriuje bei kieme, kur bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Dėl kilusio triukšmo, riksmų, nukentėjusiosios pagalbos šaukimas prižadino ne vieną kaimyną, ką patvirtina ir liudytojų A. K., E. R. parodymai, tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad triukšmą girdėjo ir kiti kaimynai (1 t., b. l. 153-155).

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. J. T. minėti veiksmai buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms. Aplinkybę, kad dėl J. T. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, rodo tokie faktai: dėl J. T. veiksmų buvo sutrikdytas kitų žmonių poilsis nakties metu, kiti žmonės turėjo įsikišti į konfliktą, nukentėjusioji ir liudytoja A. K. kvietė policiją, nes bijojo dėl savo ir aplinkinių saugumo. Tai aiškiai rodo, kad aplinkiniai suvokė, jog pažeista viešoji tvarka ir rimtis ir reikia policijos įsikišimo. Be to policijos pareigūnams į pagalbą teko kviesti antrą ekipažą, nes kaltinamasis bėgo iš įvykio vietos taip bandydamas išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis neigia buvus fizinį kontaktą, t. y. neigia sumušęs R. B., tačiau nukentėjusioji iš karto po įvykio tiek rašydama pareiškimą, tiek apklausiama liudytoja parodė, kad dar bute jai du kartus buvo suduota į galvą, du kartus suduota kumščiu į veidą, daugiabučio namo koridoriuje, ranka suduota vieną kartą į veidą, bei išbėgus iš daugiabučio namo koridoriaus, daugiabučio namo kieme, buvo suduota kumščiu vieną kartą į veidą, bei suduota nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, kas sukėlė fizinį skausmą. Kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys: atžymėta, kad R. B. skauda nugarą, kairę ranką, kairė ranka sutinusi, užfiksuota, kad tai trauminiai sužalojimai, bei pažymėta užpuolimo grafa, nurodyta preliminari diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas, kairės plaštakos raiščių patempimas, bei užfiksuota, kad pacientė negali pasirašyti; R. B. kūno apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai, fotonuotraukos, kas neabejotinai patvirtina, kad smūgių buvo suduota tiek kiek nurodyta kaltinime, bei tai, kad nukentėjusiajai R. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Todėl teismas daro išvadą, kad, nors kaltinamasis neigia, fizinis kontaktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko. Įvertintina, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 23), rašydama pareiškimą bei duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio davė nuoseklius parodymus, todėl teismui nėra pagrindo netikėti jos pirminiais parodymais duotais iš karto po įvykio, nes jie buvo išsamūs, be to, juos patvirtina ir visi kiti byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, liudytojų parodymai. Tikrinant kitus byloje surinktus įrodymus teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir nukentėjusioji pareiškė, kad gal taip ir buvo, tačiau ji nieko neprisimena. Nors posėdžio metu nukentėjusioji iš esmės pakeitė savo poziciją, tvirtino, kad ne J. T. ją sumušė, o kažkoks kitas asmuo, kuris buvo šiek tiek aukštesnis už kaltinamąjį, tačiau tokią jos poziciją paneigia pirmiau jau paminėti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotais nenuosekliais, neišsamiais ir kitiems byloje esantiems įrodymams prieštaraujantiems parodymams priimdamas šį nuosprendį jais nesiremia. Atmestini gynybos argumentai, kad J. T. nepadarė nusikalstamos veikos, nesudavė smūgių nukentėjusiajai. Kaltinamojo elgesys buvo ypač agresyvus. Nors byloje nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau pažymėtina, kad šis BK straipsnis saugo būtent tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis ir dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, ir ji į ekspertus nesikreipė.

Visais atvejais BK 284 straipsniui taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų (kaimynų) akivaizdoje, kaimynų poilsis nakties metu buvo sutrikdytas, nukentėjusioji ir liudytoja A. K. buvo priverstos kviesti policiją, dėl ko darytina išvada, jog daugiabučio namo gyventojai pasijuto nesaugiai, dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdytas žmonių poilsis nakties metu, kaltinamojo veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog J. T. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Tiriamu atveju kaltinamasis, būdamas susitaręs su E. B. susitikti ir jos namuose neradęs, suvokė, jog viešoje vietoje įžeidinėdamas nukentėjusiąją, suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą, jai spirdamas į veidą ir kitas kūno vietas be tai pateisinančios priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad tai galimai tebuvo asmeninio pobūdžio konfliktas, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Vertinant kaltinamojo veiką reikia atsižvelgti ir į tai, kad tarp nukentėjusiosios dukros ir kaltinamojo dominavo asmeniniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad šį konfliktą matė daugiabučio namo gyventojai, neturintys kaltinamajam jokių pretenzijų.

Visų šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti. Jo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai, kadangi jis viešoje vietoje – 2019 m. kovo 9 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), R. B. gyvenamajame bute Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas R. B. du kartus į galvą, suduodamas R. B. du kartus kumščiu į veidą, R. B. išbėgus iš gyvenamojo buto, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia ranka suduodamas R. B. vieną kartą į veidą, R. B. išbėgus iš daugiabučio namo koridoriaus, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo kieme, tyčia suduodamas kumščiu R. B. vieną kartą į veidą, spirdamas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai – R. B. fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

J. T. yra teistas aštuonis kartus, iš jų keturis kartus pagal analogiškų (BK 284 straipsnis) nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą teistas 2018-06-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (pagal BK 187 straipsnio 1 dalį) paskiriant galutinę bausmę – 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 24-36, 37-40), administracine tvarka penkių metų laikotarpyje baustas 24 kartus už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra): yra nedirbantis (2 t., b. l. 1), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 2), nusikalstamos veikos metu jokių psichikos sutrikimų, kurie jam trukdytų suprasti nusikalstamos veikos faktą ir juridines pasekmes, neturėjo. Skiriant jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (baudos, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas) įtakos ir poveikio kaltinamojo J. T. elgesiui nepadarė, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą tikslinga skirti sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį skiriant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Nors prokuroras prašė kaltinamajam skirti arešto bausmę, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes ir paskiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmės rūšį, teismo nuomone, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi J. T. paskirta bausmė subendrintina su 2018-06-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta baudos bausme - 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. T. yra pakankamai jauno amžiaus, nedirbantis, nors ir keletą kartų nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją realiai atlikęs, tačiau teismas tiki tuo, kad kaltinamasis vis dar gali pakeisti savo kriminalinį elgesį ir poelgį teigiama linkme jo visiškai neįzoliuojant nuo visuomenės, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-03-10, 23.15 val. iki 2019-03-11, 15.36 val. (2 paros) (2 t., b. l. 41 - 43).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai CD diskas (prie 2019-03-19 prašymo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo) (1 t., b. l. 139-140, 141), DVD laikmena (prie 2019-03-21 daiktų apžiūros protokolo) (1 t., b. l. 144-146,147) yra byloje ir nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini joje saugoti.

Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei (2 t. pažyma, BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. birželio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir J. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams ir 30 MGL (1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimt euro centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 10 d., 23.15 val. iki 2019 m. kovo 11 d., 15.36 val. (2 paras), ir laikyti, kad J. T. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

CD diską ir DVD laikmeną, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išieškoti iš J. T. 17,90 Eur (septyniolikos eurų devyniasdešimt euro centų) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.