Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje V. A. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. liepos 24 d., apie 16.26 val., Vilniuje, Žarijų g. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Bylos parengimo nagrinėti teisme proceso stadijoje susipažinus su baudžiamąja byla, darytina išvada, kad bylą perduoti teisiamajam posėdžiui ir ją nagrinėti teisme trukdo ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 3 punkte numatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimta nutartis perduoti bylą prokurorui. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ajam skyriui buvo pateikti įtariamojo V. A. ir galimos laiduotojos (jo sutuoktinės) T. A. prašymai atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojos T. A. atsakomybėn. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu toks V. A. prašymas buvo atmestas, nustačius abejonių, ar pasirinktas asmuo yra tinkamas laiduotojas, taip pat V. A. išaiškinta, kad šis nutarimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui, BPK 63–64 straipsniuose nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimas tą pačią dieną V. A. išsiųstas el. paštu. 2023 m. rugsėjo 26 d., t. y. nepraleidus apskundimo termino, V. A. pateikė skundą, adresuotą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui Vytautui Jancevičiui, kuriame nesutinka, kad jo pasirinkta laiduotoja yra netinkama ir prašo iš esmės peržiūrėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo pastraipą, kurioje buvo vertintas laiduotojos tinkamumas. 2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės rašte nurodoma, kad baudžiamojoje byloje yra surašytas kaltinamasis aktas, byla perduotina nagrinėti teismui, todėl V. A. prašymas pakartotinai įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, atsižvelgiant į pateiktą aplinkybių patikslinimą, persiunčiamas kartu su kaltinamuoju aktu bylą nagrinėsiančiam teismui.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus, o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Tokios pozicijos laikomasi ir suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-304-495/2016, Nr. 1S-237-628/2016, Nr. 1S-301-202/2018 ir kt.). Šiuo atveju prokurorės nutarimas atmesti kaltinamojo V. A. prašymą, vadovaujantis BPK 63 straipsnio tvarka, galėjo būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui ir kaltinamasis šia jam suteikta teise pasinaudojo. Vis dėlto, aukštesniajam prokurorui nepriėmus procesinio sprendimo dėl skundžiamo prokurorės nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. dar nepasibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimo procesui, byla su kaltinamuoju aktu perduota teisminiam nagrinėjimui. Tokiais skubotais prokurorės veiksmais buvo pažeista kaltinamojo V. A. teisė apskųsti prokurorės nutarimą. Įstatymas įpareigoja prokurorą vadovautis greito proceso principu (BPK 1, 2 straipsniai). Įtariamasis turi teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnis). Surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra nusikalstamos veikos požymių ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog tą veiką padarė įtariamuoju toje byloje pripažintas asmuo, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu nedelsiant turi būti perduodama teismui. Tačiau paminėtos įtariamojo teisės ir prokuroro, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno, pareigos koreliuoja su kaltinamojo teise į teisingą, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti išlaikytas balansas tarp proceso greitumo bei jo teisėtumo. Proceso greitumo principas negali turėti viršenybės prieš proceso teisėtumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-301-202/2018). Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas 2023 m. rugsėjo 28 d., o baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2023 m. rugsėjo 29 d., tuo tarpu kaltinamojo skundas aukštesniajam prokurorui gautas 2023 m. rugsėjo 26 d., t. y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo bei priimtų nutarimų pagrįstumo nagrinėjimas ir išsprendimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis, todėl šiuo atveju byla perduota teismui neišlaikius įstatyme numatytos procedūros, užkirtus kelią kaltinamajam V. A. apskųsti prokurorės nutarimą įstatyme numatyta tvarka (BPK 64 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paduotas įtariamojo skundas dėl prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įstatymų nustatyta tvarka priskirtas nagrinėti aukštesniojo prokuroro, o ne baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo kompetencijai (BPK 63 straipsnio 1 dalis), todėl persiųsti tokį skundą bylą nagrinėsiančiam teismui (kaltinamajame akte nurodant, kad jis yra paliekamas nenagrinėtu, nepateikiant jokių tokio sprendimo motyvų) nėra jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju V. A. pateikto dokumento turinys leidžia daryti išvadą, kad tai yra skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, o ne savarankiškas prašymas pakartotinai įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę.

Paminėti baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai, kuriais buvo suvaržytos kaltinamojo V. A. teisės ir kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl byla perduotina prokurorui.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-2823-1201/2023 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27710-23), kurioje V. A. (V. A.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.