Tauragės apylinkės teismo nutartis

2025-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-42-367/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
T-42-367/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-42-367/2025Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17.; 2.5.19. 2.5.21. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 18 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. M. prašo perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 1994-10-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-152/94, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 178 str. 2 d. (1961 metų įstatymo redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio 2003-05- 01, 228 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija).

Nurodo, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 1994-10-18 nuosprendžiu Nr. 1-152/94 buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 178 str. 2 d. už tai, kad dirbdamas Jurbarko rajono Smalininkų AŽŪM direktoriaus pavaduotoju, t. y. būdamas pareigūnas, aiškiai viršydamas jam įstatymo suteiktas teises bei įgaliojimus, 1994-06-08 apie 9:30 val, Jurbarko rajono Smalininkų AŽŪM katilinėje, tyčia kumščiu sudavė į krūtinę katilinės kūrikui, tuo padarydamas jam lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą.

A. M. su kaltinimu sutiko ir dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, papildomai paaiškino, kad jo veika buvo išprovokuota žodinio konflikto, vykusio tarp jo ir katilinės kūriko. Nuteistajam buvo paskirta bausmė - 2 (du) metai laisvės atėmimo, atidedant šios bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Nuteistasis minėto teismo nuosprendžio neskundė, bausmę atliko, o teistumas yra išnykęs. Naujų nusikaltimų nuteistasis nėra padaręs.

Nuteistasis nuo 2013 metų gegužės mėnesio dirba (duomenys neskelbtini).

Nuo 2024-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) nuostatos, kuriomis numatyta, kad visi dirbantys/vykdantys bet kokią veiklą ar planuojantys dirbti/vykdyti bet kokią veiklą su vaikais privalės turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), patvirtinantį, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusius, taip pat, už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (VTAPĮ 30 str. 1 ir 6 dalys).

VTAPĮ 30 str. 3 ir 4 dalys apibrėžia tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais sąvokas. Tiesioginis kontaktas - tai galimybė likti vienam su vaiku (-ais) arba užmegzti fizinį ir emocinį santykį (pvz. užkalbinti ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad pakanka vienos iš šių sąlygų, kad kontaktas būtų laikomas tiesioginiu. Reguliarus kontaktas - kai susitikimai su vaiku (-ais) vyksta daugiau nei vieną kartą, neatsitiktinėmis aplinkybėmis ir nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas (- ai), ar ne.

Šiuo atveju nuteistasis, eidamas savo pareigas Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, gali tiesiogiai ir reguliariai kontaktuoti su vaikais, todėl jam būtina turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Siekdamas išsaugoti savo darbą, nuteistasis kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą dėl Teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo) išdavimo. Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, Informatikos ir ryšių departamentas informavo, kad Teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo) išdavimas nuteistajam negalimas. Telefonu pasitikslinus dėl kokių priežasčių Teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas) neišduodamas, nuteistajam buvo paaiškinta, kad dėl to, jog jis buvo teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą.

Kaip minėta, nuteistasis buvo nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 1994-10-18 nuosprendžiu Nr. 1-152/94 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003- 05-01, 178 str. 2 d., kuri numato, kad pareigūno dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų padarymas tokių veiksmų, kurie aiškiai viršija įstatymo suteiktas jam teises bei įgaliojimus ir padaro esminę žalą valstybės ar visuomenės interesams arba piliečių teisėms ar teisėtiems jų interesams, ir kurie susiję su smurtu ar ginklo pavartojimu, arba padaryta nukentėjusiajam kankinamu būdu, arba sukėlusi sunkias pasekmes, - baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, minėta nusikalstama veika buvo priskirta prie sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 54 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Seimas 2000-09-26 priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymą Nr. VIII-1968. Minėtu įstatymu buvo patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuris įsigaliojo nuo 2003-05-01 ir galioja iki šiol. Analogiško straipsnio, pagal kurį buvo nuteistas nuteistasis naujajame baudžiamajame kodekse nebeliko. Pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą nuteistojo padaryti veiksmai atitinka ir gali būti kvalifikuojami pagal 228 str. 1 d., kuris numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Naujojo baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. reglamentuota nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, kas rodo, jog baudžiamojo įstatymo pakeitimas sušvelnino bausmę už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis kreipiasi dėl jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 178 str. 2 d. į dabar galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 228 str. 1 d.

Atsiliepimas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Nomedas Metrikis atsiliepimu į A. M. prašymą nurodė, kad prašymas turėtų būti netenkinamas. Atsiliepime nurodė, kad BPK 362 str. (Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka) bei BPK 362¹ str. (Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka) yra taikomi baudžiamajame procese nuosprendžio ir nutarties vykdymo proceso eigoje, t. y. Baudžiamojo teisinio santykio metu. Šiuo atveju A. M. jau atlikęs bausmę, teistumas jam išnykęs ir jokie baudžiamieji teisiniai santykiai jo atžvilgiu nėra taikomi. O tai, kad ankstesnė jo padėtis turi įtakos kito įstatymo nuostatų taikyme, tai jis gali to įstatymo nuostatas skųsti administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

A. M. Jurbarko rajono apylinkės teismo 1994-10-18 nuosprendžiu Nr. 1-152/94 buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003-05-01, 178 str. 2 d. už tai, kad dirbdamas Jurbarko rajono Smalininkų AŽŪM direktoriaus pavaduotoju, t. y. būdamas pareigūnas, aiškiai viršydamas jam įstatymo suteiktas teises bei įgaliojimus, 1994-06-08 apie 9:30 vai, Jurbarko rajono Smalininkų AŽŪM katilinėje, tyčia kumščiu sudavė į krūtinę katilinės kūrikui, tuo padarydamas jam lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą. A. M. buvo paskirta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, atidedant šios bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 101 straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju A. M. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę toliau dirbti sargo pareigose Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje. Minėtose pareigose A. M. dirba nuo 2013 m. gegužės 7 d., tačiau įsigaliojus VTAPĮ pakeitimams pareiškėjas privalo gauti teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Minėtas kodas nesuteikiamas asmenims, kurie teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 51 straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. 2014 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-2242-478/2014, 2017 m. balandžio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-332-397/2017).

Kaip minėta BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

A. M. nuteistas 1994-10-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1-152/94), pagal 1961 m. BK 178 straipsnio 2 dalį už pareiginių įgaliojimų perviršijimą sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. kad dirbdamas Jurbarko rajono Smalininkų AŽŪM direktoriaus pavaduotoju, t. y. būdamas pareigūnas, aiškiai viršydamas jam įstatymo suteiktas teises bei įgaliojimus, 1994-06-08 apie 9:30 val. Jurbarko rajono Smalininkų AŽŪM katilinėje, tyčia kumščiu sudavė į krūtinę katilinės kūrikui, tuo padarydamas jam lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą. Pagal 1961 m. BK 54 straipsnio redakciją, pareiginių įgaliojimų perviršijimas sunkinančiomis aplinkybėmis (178 straipsnio 2 dalis) buvo laikomas sunkiu nusikaltimu.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 228 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes A. M. nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal 1961 m. BK 178 straipsnio 2 dalį atitinka šiuo metu galiojančio BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, ji perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju A. M. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

A. M. prašymą patenkinti.

A. M. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 1994-10-18 nuosprendžiu Nr. 1-152/94, iš 1961 m. BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskiruoju skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė