Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Daliai Mackevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

- 2006 m. kovo 3 d. teistas Ispanijoje (kitų duomenų neturima);

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti valstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas artintis prie nukentėjusiojo asmens, 1 metus bendrauti, ieškoti ryšių, 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens. Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdytina pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželį 18 d. nuosprendį paskirta ir neatlikta 11 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė;

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių;

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti 3 metus, išieškoti konfiskuotino turto vertę 500 Eur. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 7 punktu, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirti įpareigojimai.

- Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikinta nuteistajam A. K. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir A. K. pasiųstas atlikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 6 (šešių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi palikta galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis;

- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir 281 straipsnio 7 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise 3 metus. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2018 m. gruodžio 13 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-727-761/2018 įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse, vietoj 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-331-999/2018 priėmusio teismo pavadinimo Šilalės rajono apylinkės teismas, nurodant – Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 219 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, BPK 290-291 straipsniuose nustatyta tvarka išvardydamas paskelbė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

2018 m. balandžio 26 d. VSDFV Šilalės skyriaus raštu „Dėl A. K. įsiskolinimo“ kaltinamasis buvo informuojamas, jog jis kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, 2018 m. balandžio 26 d. duomenimis VSDF biudžetui yra skolingas 4 022,98 Eur sumą, kurią sudaro 1 182,91 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 51,43 Eur delspinigių bei 2 645,77 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 142,87 Eur delspinigių. Taip pat, minėtame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi iki 2018 m. gegužės 12 d. jis privalo sumokėti 1 926,08 Eur įmokų, paskaičiuotų nuo deklaruotų pajamų, pagal 2018 m. balandžio 14 d. VSDFV Šilalės skyriui pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2017 m. (b. t. 1, b. l. 9-10).

2018 m. balandžio 26 d. VSDFV Šilalės skyriaus raštas „Dėl A. K. įsiskolinimo“ A. K. įteiktas 2018 m. balandžio 28 d. (b. t. 1, b. l. 88).

Iš Klaipėdos apskrities VMI rašto matyti, kad A. K. vykdė medienos ruošos ir komunalinių nuotekų statinių statybos individualią veiklą pagal pažymą Nr. 670326, galiojusią nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2018 m. liepos 25 d. (b. t. 1, b. l. 118).

Iš 2014 m. rugpjūčio 14 d. VSDFV Šilalės skyriaus pranešimo apie priskirtą draudėjo kodą, matyti, kad kaltinamajam, kaip asmeniui vykdančiam individualią veiklą, priskirtas draudėjo kodas – 2291705 (b. t. 1, b. l. 50).

2015 m. gegužės 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius išsiuntė A. K. raginimą Nr. 5D-1285 dėl skolos sumokėjimo ( b. t 1., b. l. 51-52).

Į bylą pateiktos A. K. 2014 – 2017 m. metinės pajamų deklaracijos (b. t. 1, b. l. 71-84).

2014 m. A. K. vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą Nr.821379-1 (b. t. 1, b. l. 125).

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 630086 matyti, kad kaltinamasis nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. vasario 2 d. vykdė individualią veiklą (medienos ruoša) (b. t. 1, b. l. 123).

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 670326 matyti, kad kaltinamasis nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2018 m. liepos 25 d. vykdė individualią veiklą t. y. komunalinių nuotekų statinių statyba (nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. liepos 25 d.) bei medienos ruoša (nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. liepos 25 d.) (b. t. 1, b. l. 124).

Iš VMI prie FM rašto Nr. (27.4-40-4E) RD nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 5 d. VMI prie FM duomenimis, kaltinamasis nuo 2014 m. sausio 1 d. daugiau nebuvo įsigijęs verslo liudijimų ar įregistravęs individualios veiklos (b. t. 1, b. l. 121-122).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2011,Nr. 2K-367-303/2017). Minėta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti, tačiau asmuo jų nesumoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55; “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214-215, 219, 220-223 straipsniai)“.

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiu yra padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas suprantamas kaip Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, gali tvarkyti pats gyventojas, tokiu būdu tapdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis).Vadovaujantis Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 skirsnio 7 dalimi, gyventojas privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų saugojimą, nustatytą laiką.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 219 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje,

Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta liudytojų - N. P., L. M., K. V., A. V., J. R. parodymai, ištirti kaltinamojo parodymai, rašytiniai bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pats kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus įtarimą, kaltu prisipažino, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę taip pat pripažino, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamasis A. K. parodė, kad nuo 2014 m. vykdė individualią veiklą. Deklaracijas apie gautas pajamas pildydavo nuėjęs į Valstybinės mokesčių inspekcijos Šilalės skyrių ir, kadangi pats nemokėjo užsipildyti deklaracijų šios įstaigos darbuotojos, pagal jo pateiktus duomenis, jo prašymu užpildydavo gyventojų pajamų deklaracijas. 2018 m. pavasarį iš „Sodros“ gavo laišką, kuriuo buvo prašoma susimokėti mokesčius, tačiau mokesčių nesumokėjo, teigdamas, kad neturi finansinių galimybių. Vykdydamas individualią veiklą jokios apskaitos netvarkė, nepildė individualios veiklos pajamų - išlaidų žurnalo, nes neturėjo tam laiko ir nesuprato kaip reikia jį pildyti. Liudytoja J. R.-kaltinamojo sugyventinė parodė, kad namuose nėra mačiusi jokių finansinių dokumentų, kurie būtų susiję su A. K. vykdyta individualia veikla. Tai, kad A. K. turėjo susimokėti susidariusias skolas patvirtino liudytoja N. P. - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus Registro skyriaus vedėjo pavaduotoja ir nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. buvo išsiųstas raginimas kaltinamajam susimokėti susidariusias skolas. Liudytoja A. V. - laiškininkė, patvirtino, kad A. K. 2018m.balandžio mėn. buvo įteiktas registruotas laiškas. Tai, kad kaltinamasis turi pareigą mokėti mokesčius patvirtino liudytoja L. M. - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyr. specialistė, nurodydama, kad A. K., deklaruodamas, jog vykdo individualią veiklą, nė karto nėra mokėjęs jokių mokesčių, nors privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o deklaruodamas savo pajamas, turi susimokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų pajamų. A. K. yra skolingas 4 260,93 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 592,73 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (įskaitant delspinigius). Tai, kad kaltinamasis yra skolingas, nurodyta ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus rašte. Tai reiškia, jog byloje įrodyta, kad A. K. pateikė metinę pajamų deklaraciją, kurios pagrindu jo atžvilgiu buvo paskaičiuoti mokėtini mokesčiai, kurių, gavęs valstybės įgaliotos institucijos priminimą, nesumokėjo per nurodytą laikotarpį, t. y. tyčia, suvokdamas, kad jis pateikė deklaracijas ir pagal jas privalėjo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdė žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti, tačiau jų nesumokėjo.

Taip pat, A. K. vykdydamas individualią veiklą aplaidžiai tvarkė vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dokumentų, susijusių su individualios veiklos vykdymu, dėl ko visiškai negalima nustatyti A. K. vykdytos veiklos bei jo turto už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2018 m. liepos 25 d. Tai, kad kaltinamasis A. K. pats nepildė deklaracijų patvirtino liudytoja K. V. - Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vyriausioji specialistė, kuri parodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. ji per mokesčių inspekcijos vidinį portalą A. K. žodiniu prašymu užpildė jo metinę pajamų deklaraciją už 2017 m., pagal trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis. A. K., kaip asmeniui vykdančiam individualią veiklą, buvo taikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, kuomet apmokestinamos pajamos gali būti mažinamos 30 procentų dydžiu be išlaidas pateisinančių dokumentų, tačiau nepaisant to, jis turėjo pildyti individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo skiltis, kurios susijusios su pajamų gavimu.

Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, laikytina, jog kaltinamojo veika pagal BK 219 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius ir pobūdžius, kaltės formas ir rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika pagal BK 219 straipsnio 1 dalį laikytina apysunkiu nusikaltimu, pagal BK 223 straipsnio 1 – nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3-4 dalys). A. K. praeityje teistas 6 kartus, administracine tvarka baustas, šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, įrašytas į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitą. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 219 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą baudžiamas pirmą kartą. Nors padaryta žala neatlyginta, bet civilinis ieškinys nepareikštas bei kaltinamasis nurodė, jog atlikęs bausmę – atlygins žalą – tarsis dėl jos sumokėjimo dalimis. Atsižvelgiant į A. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus bei vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam A. K. skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos, todėl A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 13-15), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams su baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.