- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-326-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38909-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“
- Atsakovas
- I. O.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui I. O. dėl darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. O. 931,89 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, ieškovės darbuotojas, vairuodamas ieškovės vilkiką ir išvykęs į reisą, 2019 m. balandžio 3 d. dėl didelio neatsargumo patyrė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovės vilkikas ir ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidų. Ieškovė su atsakovu 2019 m. gegužės 28 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaityta 68,11 Eur suma. Darbo sutartis nutrūko 2019 m. rugpjūčio 16 d., ir nors atsakovas darbo sutarties atveju buvo įsipareigojęs padengti įsiskolinimą, tokio įsipareigojimo nevykdo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės UAB „Eurocargo24“ ieškinį.
4. Teismas nutartyje nurodė, kad darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami teisme, yra išimtys, o visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisiją.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovui (buvusiam darbuotojui) kildina iš darbo sutarties, reikalaudama priteisti žalą, atsiradusią dėl ieškovo vilkiko remonto po eismo įvykio. Tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesilaikant teisės normomis nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip paduotą nesilaikius išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK nenumato jokių išimčių nesilaikyti ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys yra reiškiamas dėl žalos, padarytos darbdaviui darbo metu, atsakovui (darbuotojui), kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėje narėje, o Darbo ginčų komisija iš esmės visais atvejais, kai jai pateikiamas prašymas nagrinėti tokį ginčą (kai darbuotojai yra ukrainiečiai, baltarusiai), atsisako nagrinėti tokį prašymą motyvuodama, kad pagal Darbo ginčų komisijos veiklą, kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus ji neturi kompetencijos nagrinėti ginčą, kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, taip pat dėl to, kad nenumatytas Darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Ukrainoje pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.
9. Skunde taip pat nurodoma, kad pagal DK 215 straipsnio 2 dalį, civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš DK ir CPK nuostatas. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties papildomo susitarimo 3.2. punktas numato, kad ginčai sprendžiami pagal darbdavio buveinės vietą. Taigi, apeliantės teigimu, ieškinys gali būti teikiamas teismui pagal ieškovo (darbdavio) buveinės vietą Vilniuje.
10. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos analogiškos bylos, kuomet yra kreipiamasi tiesiogiai į teismą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2909-631/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1120-996/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1009-631/2019).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad šiuo atveju ginčas nepatenka į DK įtvirtintas išimtis, kuomet byla nagrinėjama teisme nesilaikant išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tuo tarpu apeliantė teigia, kad turėtų būti vadovaujamasi Darbo ginčų komisijos bei Vilniaus miesto apylinkės teismo analogiškais atvejais priimamais sprendimais, taip pat Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis.
14. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.
16. Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344, 4 straipsnyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja darbo ginčus, nurodytus Darbo kodekso 215 straipsnyje, išskyrus kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų ir darbo ginčus dėl streikų ar lokautų, Darbo kodekso IV dalies II skyriuje nustatyta tvarka. DK 215 straipsnyje nurodyta, kad darbo ginčus nagrinėjantys organai šio kodekso nustatyta tvarka gali nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iš darbo santykių, susiklostančių ar vykdomų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kiti įstatymai, Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
17. Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019).
18. Apeliantė teigia, kad Darbo ginčų komisija laikosi pozicijos, jog tokiais atvejais, kai darbuotojai yra užsieniečiai, atsisakoma nagrinėti tokį prašymą, kadangi Komisija neturi kompetencijos nagrinėti ginčą, kai atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Su tokiais skundo argumentais negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prie ieškinio pateiktame Komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime esminis aspektas buvo dėl teritorinio teismingumo, jog darbo ginčas pagal bendrąją taisyklę turėtų būti nagrinėjamas pagal darbuotojo gyvenamąją vietą, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas tarp Komisijos ir teismo kompetencijų nagrinėjant ginčus atskyrimo, todėl šiuo atveju Komisijos sprendimas nėra aktualus, o toks argumentas nelaikytinas pagrindžiančiu, jog ginčui neturėtų būti taikoma privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka.
19. Apeliantė teiginius taip pat grindžia DK 215 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtimi, jog šiuo atveju teismingumas turėtų būti nustatytas ne pagal CPK, tačiau pagal tarptautines sutartis, o būtent pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Nors matyti, kad ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties papildomo susitarimo 3.2. punkte nustatyta, jog ginčai sprendžiami pagal darbdavio buveinės vietą, tačiau apeliantė daro nepagrįstą išvadą, kad tai reiškia, jog ieškovė gali kreiptis tiesiai į teismą nesinaudodama išankstine tvarka, kadangi, kaip ir pirmojo skundo argumento atveju, tokiu susitarimu susitarta dėl teritorinio, tačiau ne dėl funkcinio teismingumo, todėl nepagrįsta išvada, kad toks ginčas gali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis ginčas nepatenka į išimtis, kada neturėtų būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, o tiesiogiai kreipiamasi į teismą, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip paduotą nesilaikant teisės normomis nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ir atskirojo skundo teiginiai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos analogiškos bylos, nors nebuvo kreiptasi į Komisiją. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.