- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- e2-2909-631/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Gintarė Raišutienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Gintarei Raišutienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Eurocargo24“ (toliau – UAB „Eurocargo24“) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 10302,58 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2017-12-19 tarp UAB „Eurocargo24“ ir atsakovo A. K. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 891, pagal kurią atsakovas dirbo UAB „Eurocargo24“ vairuotoju ekspeditoriumi. Kartu su darbo sutartimi buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl atsakovui patikėtos transporto priemonės priežiūros, tinkamo įrangos eksploatavimo ir tinkamo darbinių pareigų vykdymo. 2018 m. vasario mėnesį darbdavio nurodymu atsakovui išvykus į reisą su ieškovui priklausančia transporto priemone MAN TGX valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe valst.Nr. (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje 2018-02-07 atsakovas patyrė eismo įvykį, įvažiuodamas į griovį ir dėl šio įvykio sukėlė nuostolių už 10302,58 Eur, kadangi transporto priemonės ištraukimui iš griovio buvo užsakytos paslaugos iš UAB „Falck Security“; taip pat dėl transporto priemonės sugadinimų ieškovas turėjo išlaidų. Visų nuostolių patvirtinimui ieškovas teikia sąskaitas-faktūras. Nurodo, kad atsakovas buvo ne kartą raginamas atlyginti ieškovui padarytą žalą ar tartis geranoriškai dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos nėra atlyginęs, jis į darbą nevyksta, nors su atsakovu nėra nutraukta darbo sutartis.
Ieškovas remiasi tarp šalių sudaryta darbo sutartimi, jos 10 punktu, kad vairuotojas-ekspeditorius yra pilnai atsakingas už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną jos komplektaciją; kad vairuotojas-ekspeditorius pilnai atsako už transporto priemonės techninį stovį. Papildomo susitarimo (sutarties) prie darbo sutarties Nr. 891 1.1. punktas numato, kad vairuotojas-ekspeditorius privalo rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu; 1.14.1 punktas numato, kad darbuotojas privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas; 1.18.1. punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (1.18.4. p.); 1.18.8 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo.
Be to, kaip nurodo ieškovas, Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau - DK), konkrečiai 151 straipsnis, įtvirtina kiekvienos darbo sutarties šalies pareigą atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia; žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių. Atsakovas, vykdydamas darbines pareigas pagal su darbdaviu sudarytą darbo sutartį, padarė ieškovui žalą tyčiniais veiksmais, taip pat veiksmais, turinčiais nusikaltimo požymių. Ieškovo teigimu, atsakovo paaiškinimai, kad jis žalą sukėlė dėl to, kad būdamas apsirgęs, keletą kartų nusičiaudėjo ir dėl to įvažiavo į griovį, yra visiškai nepagrįsti, atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių, apie įvykį nepranešė policijai. Jei atsakovas iš tikrųjų jautėsi blogai, jis privalėjo apie tai pranešti darbdaviui, tačiau to nepadarė; privalėjo nevykdyti darbinių pareigų ir imtis prieinamų protingų priemonių siekiant spręsti susidariusią situaciją. Dėl to ieškovas vertina, kad žala buvo padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais ir veiksmais, turinčiais nusikaltimo (turto sugadinimas, pavyzdžiui, LR Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., 188 str. 1 d.) požymių. Faktas, kad asmuo sąmoningai nesiėmė priemonių žalai išvengti, nors galėjo jų imtis, įrodo darbuotojo tyčios buvimą. Ieškovo pozicija, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10302,58 Eur žalos atlyginimo, 232 Eur žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos ir vertimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutinka, mano, kad jis neturi būti patenkintas. Nurodo, kad nesutinka su darbdavio teiginiais, kad jis sąmoningai nesiėmė priemonių, kad nebūtų išvengta žalos, nors galėjo tokių imtis. Atsakovas nurodo, jog tikrosios aplinkybės buvo tokios, kad jis buvo reise Prancūzijoje, kur jo vairuojama transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio į griovį. Atsakovas nurodė, jog iš karto po įvykio susisiekė su darbdaviu mobiliuoju telefonu ir pranešė apie įvykį, o tiesiogiai Prancūzijos policijai nepranešė, nes nežinojo telefono numerio. Darbdaviui pranešus apie įvykį, į įvykio vietą atvyko Prancūzijos policija, o po to evakuatorius, kuris ištraukė iš griovio, be to, atsakovas nurodo, jog jis nufotografavo įvykio vietą, nusiuntė darbdaviui nuotraukas. Atsakovas nurodo, jog jo elgesys rodo, kad jis norėjo padėti darbdaviui, sumažinti neigiamas pasekmes, o ne priešingai, kaip teigia darbdavys. Ieškovo teiginiai, kad jis, neva tyčiniais veiksmais padarė žalą, yra visiškai netikri ir nesuderinami su sveiku protu. Atsakovas nurodo, kad pasiaiškinime darbdaviui, kuriame jis nurodė kad buvo persišaldęs ir čiaudėdamas atsidūrė griovyje, rašytame po mėnesio nuo įvykio, jo informacija yra netiksli, jis pasikliovęs kitų vairuotojų patarimais rašyti būtent tokią priežastį, kad buvęs, neva, persišaldęs. O iš tikrųjų, atsakovas teigia nebuvo persišaldęs, o nusičiaudėjo paprasčiausiai iš fiziologinės reakcijos sveikoje būsenoje ir todėl greičiausiai truktelėjo vairą, dėl ko atsidūrė griovyje, tačiau negalima teigti, kad jis tai padarė tyčia, viskas įvyko dėl neatsargumo. Jo veiksmuose nėra jokių nusikaltimo požymių, nebuvo nustatinėjama jo kaltė, nepradėta jokia baudžiamoji byla. Nurodo, 2018 m kovo mėnesį išvykęs į Baltarusiją, pasibaigus vairavimo „kadencijai“, trumpam poilsiui, tačiau dėl šeimyninių priežasčių nebegalintis grįžti į Lietuvą. Teigia, jog iki pat 2018 m. pabaigos nežinojęs, kad darbdavys ketino iš jo išsiieškoti pinigų, apie tai sužinojo tik gavęs teismo šaukimą, darbdavys niekada nesiuntė jokių raginimų sumokėti žalą, jis nėra gavęs jokių pranešimų. Atsakovo teigimu, laikantis tarptautinių krovinių vežimo taisyklių normų ir reikalavimų, transporto priemonės bei vairuotojų civilinės atsakomybės turėtų būti privalomai apdraustos. Be to, pagal darbo sutarties 10.1 punktą, nedraudiminiu pripažįstamas tik atvejis, kai įvykis atsitinka dėl vairuotojo-ekspeditoriaus kaltės (jis yra neblaivus, laiku nepraneša apie įvykį ir kt.) ir tik tada vairuotojas turėtų atlyginti žalą. Atsakovas teigia, jog ginče yra akivaizdus jo kaltės nebuvimas, be to, nėra įrodymų, kad darbdavys būtų kreipęsis į atitinkamą draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos. Atsakovas teigia, kad nėra nei vienos iš materialinės atsakomybės sąlygų žalai atlyginti. Nurodo, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, moka paskolą už butą. Prašo ieškovo reikalavimų netenkinti (el.b.pop.priedo l.4-9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad atsakovas, būdamas komandiruotėje, Prancūzijoje, nuvažiavo nuo kelio į griovį, priežastys yra neaiškios, jo paaiškinimai prieštaringi, nekvietė policijos, todėl galima vertinti, kad jis veikė netiesiogine tyčia ir privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2017-12-19 ieškovas UAB „Eurocargo24“ ir atsakovas A. K. pasirašė darbo sutartį Nr. 891, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas į vairuotojo ekspeditoriaus pareigas. Darbo sutarties 10 punkto 2 papunktis įtvirtina vairuotojo-ekspeditoriaus pilną atsakomybę už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną jos komplektaciją; 10 punkto 3 papunktis numato, kad vairuotojas-ekspeditorius pilnai atsako už transporto priemonės techninį stovį (el.b.l.10-15). Šalys taip pat pasirašė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 1891, kurio 1.1. punkte numatoma, kad vairuotojas-ekspeditorius privalo rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu; 1.14.1 punktas numato, kad darbuotojas privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas; 1.18.1. – darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (1.18.4. p.); 1.18.8 punktas nustatė darbuotojui pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (el.b.l.16-22).
Bylos duomenimis, atsakovas 2018-02-07 Prancūzijoje, išvykęs į reisą ir vykdydamas savo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas pagal darbo sutartį su UAB „Eurocargo24“ su transporto priemone MAN TGX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į griovį (el.bl.23-31). Dėl paties įvykio, kad tai padarė atsakovas, būdamas komandiruotėje, tarp šalių ginčo nėra.
Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su įvykiu
2018-03-06 rašytiniame paaiškinime darbdaviui atsakovas teigia, kad sirgęs ūminiu kvėpavimo takų virusu, važiuojant pradėjęs čiaudėti ir nesupratęs kada nuvažiavęs į šalikelę (el.b.l.32-33). Atsiliepime į ieškinį atsakovas šių savo paaiškinime nurodytų aplinkybių nepatvirtina, teigia, kad rašęs taip dėl to, kad taip patarė kiti vairuotojai, o iš tiesų nuvažiavo nuo kelio tiesiog dėl apėmusio čiaudulio. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas ieškovo darbuotojas transporto vadybininkas V. V. nurodė nepamenantis tokių aplinkybių apie transporto priemonės nuvažiavimą nuo kelio vairuotojui ėmus čiaudėti, tai tikrai keista priežastis, kuri neatrodo reali; taip pat nurodė, jog vadybininkas telefonu su vairuotojais kontaktuoja dėl įvairių nutikimų kelyje, konkrečiai šio atvejo nepamena, tačiau vairuotojams būna nurodoma surinkti visus reikšmingus duomenis eismo įvykiui pagrįsti, policijos pažymos taip pat būna pristatomos.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas vertina, jog atsakovo paaiškinimai apie priežastis, sukėlusias eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio į griovį, yra neįtikinami ir galimai neatitinkantys tikrosios situacijos. Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad į įvykį atvažiavo Prancūzijos policija, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, taigi nėra pagrindo išvadai, kad įvykis buvo fiksuotas oficialių atitinkamos valstybės įgaliotų pareigūnų ar kitų atstovų. Po mėnesio laiko nuo įvykio pateiktas paaiškinimas darbdaviui, kuris dar po metų paties atsakovo nurodomas kaip neatitinkantis tikrovės, teismui nesudaro pagrindo jį vertinti kaip pagrįstą ir teisingą, nesant jokių kitų jį galinčių patvirtinti įrodymų. Atsakovo versija, kad čiaudulio metu jis nesugebėjo užtikrinti transporto priemonės saugaus judėjimo ar saugiai sustoti yra nelogiška ir niekuom nepaaiškinama, bei negalinti pateisinti atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir pareigingai, ką jis įsipareigojo, pradėdamas vykdyti darbo funkcijas, bei pasirašęs tiek darbo sutartį, tiek papildomą susitarimą prie jos dėl jam patikėtos transporto priemonės tinkamos priežiūros ir eksploatavimo, bei pareigos atlyginti žalą atsitikus įvykiui.
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 10302,58 Eur nuostolių, kurie susiję su transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbos kelyje ir transportavimo į Lietuvą paslaugomis, kurios ieškovui kainavo 8854,50 Eur, bei 1448,08 Eur šio automobilio remonto paslauga (el.b.l.34-41).
Darbo sutarties šalių materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151–154 straipsniai).
DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.
Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, darbdavys privalo įrodyti, kad atsakovas pažeidė savo darbo pareigas dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo padaryti nuostoliai darbdaviui.
Teismas, remdamasis į bylą pateikta tarp šalių sudaryta darbo sutartimi ir jos papildomu susitarimu, sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovą pažeidus darbines pareigas, ir atsakovas turi prisiimti pilną atsakomybę už jam patikėtą transporto priemonę ir jos techninį stovį (darbo sutarties 10.2 p., Susitarimo 1.1 p.). Atsakovas pripažįstamas pažeidęs darbo sutarties ir papildomo susitarimo reikalavimus ir turintis pareigą pilnai atlyginti žalą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti jo kaltę dėl darbdavio turėtų nuostolių, susijusių su atsakovo veiksmais 2018-02-07 įvykio Prancūzijoje metu. Teismas vertina, kad atsakovas, nekviesdamas Prancūzijoje atitinkamų pareigūnų įvykio užfiksavimui, veikė savo rizika, atimdamas galimybę ieškovui turėti pakankamai objektyvią informaciją apie įvykį, atsitikusį su jo transporto priemone. Šiuo gi atveju, iš esmės, atsakovas gali teisintis bet kokiomis aplinkybėmis ir priežastimis, neatskleisdamas tikrųjų, dėl transporto priemonės nuvažiavimo į griovį. Ir priešingai, jei būtų iškviestos atitinkamos kelių ar policijos tarnybos, pvz. būtų patikrintas vairuotojo blaivumas, nedelsiant surinkti duomenys apie visą įvykio informaciją, atsakovas turėtų nors kokius įrodymus savo kaltei paneigti. To byloje nėra. Atsakovas, būdamas profesionalus vairuotojas, veikė savo rizika, suteikdamas darbdaviui tik minimalią informaciją (transporto priemonės foto nuotraukas) apie įvykį.
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytos materialinės atsakomybės sąlygos. Bylos duomenimis įrodyta, kad žala (patirtos išlaidos dėl transporto priemonės ištraukimo ir pargabenimo, bei remonto) ieškovui buvo padaryta atsakovui būnant komandiruotėje bei vykdant darbines funkcijas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (aplaidaus ir netinkamo darbo funkcijų atlikimo) ieškovas patyrė žalą, buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė, ieškovas turėjo išlaidų dėl jos transportavimo. Pripažintina, kad dėl ieškovui padarytos žalos yra kaltas atsakovas, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vadovaujantis Darbo kodekso 154 straipsniu, teismas sprendžia, jog atsakovas privalo darbdaviui atlyginti visą žalą, nes vertintina, kad ji padaryta darbuotojo tyčiniais veiksmais (DK 154 str. 1 p.). Teismas tyčiniais darbuotojo veiksmais šiuo atveju laiko jo sąmoningą nesiėmimą priemonių žalai išvengti, nors jų galėjo imtis. Taip traktuotinos aplinkybės, susijusios su pačiu įvykiu, neaiškiomis jo kilimo aplinkybėmis (paaiškinimai apie čiaudulį neįtikinantys ir nepateisinantys vairuotojo pareigų imtis visų saugumo priemonių dalyvaujant eisme), nekvietimu į įvykio vietą policijos pareigūnų, išvykimu apskritai iš Lietuvos, nebevykdant savo darbinių pareigų, teisinantis šeimyninėmis aplinkybėmis, apie kurias jokių įrodymų byloje neteikiama.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ieškovui padarytą žalą atlyginęs ar kad iš atsakovo darbo užmokesčio būtų daryti atskaitymai dėl padarytos materialinės žalos. Žalos dydžio suma yra įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais – mokėjimo nurodymų kopijomis, kvitais, sąskaitomis – faktūromis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pateiktus darbdavio įrodymus, teismo padarytas išvadas, ieškovo patirti 10302,58 Eur nuostoliai priteistini iš atsakovo pilna apimtimi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (10302,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 650 Eur išlaidų advokato pagalbai, 140,48 Eur vertimo išlaidų, 232 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui, viso 1022,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (el.b.l.46-50). Ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas
NUSPRENDŽIA:
ieškovo UAB „Eurocargo 24“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Eurocargo 24“, juridinio asmens kodas 303025620, iš atsakovo A. K. (K. A.), gim. (duomenys neskelbtini), 10302,58 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus du eurus, 58 euro centus) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui UAB „Eurocargo 24“, juridinio asmens kodas 303025620, iš atsakovo A. K. (K. A.), gim. (duomenys neskelbtini), 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „Eurocargo 24“, juridinio asmens kodas 303025620, iš atsakovo A. K. (K. A.), gim. (duomenys neskelbtini), 1022,48 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.