Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės „PlusPlus Capital“ AS atstovui Gediminui Šepkui, atsakovei K. M., jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. M., N V. M., „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės. AB SAMPO bankas ir A. M. 2008-03-27 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3 punkte „Kredito paskirtis“ nurodyta: būsto kreditui refinansuoti, vartojimo kreditui refinansuoti, būsto remonto darbams panaudotoms nuosavoms kredito gavėjo lėšoms refinansuoti, būstui remontuoti. Butas su rūsiu, adresas (duomenys neskelbtini). Bendra kredito suma – 159 291 Eur, kredito dalis skirta būsto kreditui refinansuoti – 36 125 Eur, kredito dalis vartojimo kreditui ir lizingui refinansuoti – 35 775 Eur, kredito dalis skirta būsto remonto darbams panaudotoms nuosavoms kredito gavėjo lėšoms refinansuoti – 72 910 Eur, kredito dalis skirta būstui remontuoti – 14 481 Eur. 5 punkte nurodytas prievolių užtikrinimo priemonės: nekilnojamojo daikto hipoteka – butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kitos nekilnojamojo turto hipoteka – butas, adresas (duomenys neskelbtini), laidavimas – M. K., adresas (duomenys neskelbtini).

2008-03-27 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 1-ame lape nurodyta, kad AB SAMPO bankas ir K. M., toliau vadinama „Laiduotoju“ sudarė šią sutartį; 3-ame lape nurodyta: laiduotojas: N-V. M., (duomenys neskelbtini); 4-ame lape: Laiduotojo vardu: K. M.. Laidavimo sutartimi susitarta, kad laiduotojas solidariai atsako bankui, jeigu A. M., už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2008-03-27 Kredito sutartį su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais, su kurios sąlygomis laiduotojas yra susipažinęs.

Kredito sutartis buvo keista 2009-10-29, 2009-12-04, 2010-12-13.

2008-01-03 hipotekos lakštu skolininkas A. M. kreditoriui AB Sampo bankui įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M. ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį N V. M.. Iš 2011-01-19 sutartinės hipotekos lakšto priedo Nr. 1 nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2009-10-26 dovanojimo sutarties pagrindu perleistas K. M..

2010-11-25 A. M. informuotas, kad Kredito sutartis yra nutraukta. 2010-11-25 K. M. informuota apie sutarties nutraukimą ir tai, kad vadovaujantis Laidavimo sutartimi, ji privalo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos padengti įsiskolinimą bankui.

2011-08-31 Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5125-144/2011 nutarė išieškoti iš skolininko A. M. įsiskolinimą bankui, už skolą parduoti iš varžytinių įkeitus daiktus, butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2014-02-11 A. M. DANSKE Bank A/S Lietuvos filialui išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 125 555 Eur sumai.

Antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/14/03018, dėl 125933,82 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. M., išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS, naudai. Skolos išieškotojui likutis su apskaičiuotomis palūkanomis iki 2020 m. rugsėjo 24 d. yra 165404,72 Eur. Antstolio rašte nurodoma, kad skolininko A. M. vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. Išieškojimas vykdomas darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio.

2015-12-09 Sutartimi dėl verslo dalies perleidimo Danske Bank A/S perleido kreditorinio reikalavimo teises į A. M. įsiskolinimą ,,Swedbank“ AB. 2019-06-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į A. M. įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2019-06-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į A. M. įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Antstolis A. Selezniovas 2019-08-06 Patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S1d-83600 vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/03018 pakeitė išieškotoją ,,Swedbank“ AB į naująjį išieškotoją PlusPlus Capital AS.

Dėl sutuoktinių sudarytų sutarčių su banku ir iš jų atsirandančių prievolių teisinio kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat yra išaiškinusi, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis); laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo A. M. sudarė Kredito sutartį, o atsakovė K. M. – Laidavimo sutartį. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar tikrai Laidavimo sutartyje K. M. yra nurodyta laiduotoja, kadangi laidavimo sutarties 3-iame puslapyje laiduotoja įvardinta N-V. M., visgi, teismo įsitikinimu, Laidavimo sutartį sudarė būtent atsakovė K. M.. Tokį įsitikinimą teismui leidžia padaryti visumos pateiktų rašytinių įrodymų, šalių duotų parodymų teismo posėdžio metu vertinimas: Kredito sutarties 5 skyriuje „Prievolių užtikrinimo priemonės“ nurodytas K. M. laidavimas, Laidavimo sutarties turinys bei atsakovės K. M. teismo posėdžio metu patvirtinimas, kad ant Laidavimo sutarties yra jos parašai, Kredito sutarties pakeitimai, ant kurių, kaip teismo posėdžio metu patvirtino K. M., yra jos parašai prie prierašo „Sutinku laiduoti šiuo <...> pakeistomis sutarties sąlygomis K. M., asmens kodas <...>“. Be to, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, N V. M. (trečiojo asmens A. M. motinai) nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo taip pat įkeistas prievolei pagal Kredito sutartį užtikrinti, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno sutuoktiniai K. M. ir A. M., todėl nėra suprantama, kodėl Laidavimo sutarties 3-ame lape nurodant „Laiduotojas N V. M. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas atsakovės ir trečiojo asmens A. M., o ne trečiojo asmens N V. M. tuo metu nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto adresas. Manytina, kad Laidavimo sutarties 3-ame lape padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant ne tą laiduotojos vardą ir toks apsirikimas negali įtakoti prievolių trečiajam asmeniui N V. M. atsiradimo.

Atsakovė Laidavimo sutartyje patvirtino, kad yra susipažinusi su Kredito sąlygomis, pareiškė, kad Kredito sutartis ir ši sutartis sudaryta šeimos poreikių tenkinimui ir neprieštarauja šeimos interesams, įsipareigojo solidariai atsakyti bankui su kredito gavėju. Laidavimo sutartis laikytina sudėtine Kredito sutarties dalis, pasirašydami sutartinius kreditavimo dokumentus sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, t. y. gauti kreditą, šeimos interesams tenkinti. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė K. M., Kredito sutartis buvo sudaroma jai esant santuokoje su A. M., paimtu kreditu buvo refinansuoti jau turimi įsiskolinimai už butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat imamas kreditas buto remontui, kuris buvo laikomas šeimos turtu, šeima jame gyveno ir jį remontuodami gerino gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad Kredito sutartyje, Laidavimo sutartyje K. M. adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), tai patvirtina aplinkybę, kad, nors butas nuosavybės teise priklausė A. M. ir buvo įsigytas iki santuokos sudarymo, tačiau šeima jame gyveno, butas buvo laikomas šeimos turtu. Kredito sutarties 8 skyriuje „Kredito gavėjo patvirtinimai ir garantijos“ 8.2.4. punkte nurodyta, kad Kredito sutartis bei prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai sudaromi bei vykdomi ir Kreditas imamas išimtinai tik Kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad K. M. ir A. M. abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad tik vienas iš sutuoktinių pasirašė Kredito sutartį, nes sutuoktinis išreiškė tikrąją valią prisiimti kito sutuoktinio prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinis skolininkas bendrai su sutuoktiniu (kitu pagrindiniu skolininku), bet ne kaip šalutinis, papildomas skolininkas pagal aksesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę. Darytina išvada, kad prievolė yra bendra.

Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netoleruotina versle bankų taikoma ydinga praktika, kai sutuoktiniai, tapę solidariaisiais skolininkais, dar verčiami sudaryti „laidavimo“ sutartis, nes, minėta, negalima laiduoti už savo paties prievolę – laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bankai dažniausiai nenorėdami aiškintis sutuoktinių prisiimamų prievolių prigimties ir solidarumo, nors tai yra jų, kaip specifinio verslo srities profesionalų, turinčių didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus ir kuriems keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai, pareiga, verčia sutuoktinius be pagrindo laiduoti vienam už kitą. Taip, siekdami geriau užsitikrinti savo interesų apsaugą, bankai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose sukuria priešingą efektą – sukelia sutuoktiniams abejonių dėl prisiimtos prievolės prigimties ir nepagrįstus sutuoktinių ginčus dėl jų prievolės solidarumo. Dėl to bankų praktikoje sudaromos iš anksto jų parengtos neindividualizuojant sutarties sąlygų pagal kiekvieną konkrečią civilinių teisinių santykių situaciją šabloninės ir formalios laidavimo sutartys, kurios neatspindi sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad atsakovės ir jos sutuoktinio prievolė kreditoriui yra solidari. Kreditavimo sutarties 2.3 punkte ir Laidavimo sutarties 5 punkte nustatyta solidari laiduotojo atsakomybė, be to, atsakovė K. M. tiek savo veiksmais tiek ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti ieškovės solidariąja bendraskole kartu su sutuoktiniu A. M. ir jiems sutarčių sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį.

CK 1.124 straipsnyje apibrėžta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Tokia ieškinio senaties termino trukmės diferenciacija įstatyme nustatyta atsižvelgiant į gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius, dėl kurių yra nustatomas atitinkamas viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018)

Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

Ieškinio senaties terminas nutrūksta, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis).

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pagal Kredito sutartį atsakovės K. M. atsakomybė yra solidari. Ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės 18 000,00 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovė pareiškė savo reikalavimus atsakovei atskiroje civilinėje byloje nuo trečiojo asmens A. M..

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad bankas 2010-11-25 siuntė pranešimą K. M., informavo apie Kredito sutarties nutraukimą. Vadinasi 2010-11-25 bankas žinojo apie savo teisės pažeidimą ir numatė arba neabejotinai galėjo numatyti kilsiančius padarinius, todėl laikytina, kad ieškinio senaties termino eiga atsakovės atžvilgiu prasidėjo 2010-11-25. Ieškinys teismui pateiktas 2020-10-16, todėl konstatuotina, kad ieškinys pareikštas nepraleidus bendro senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl negrąžinto kredito (skolos) priteisimo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja laiku gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkas (CK 6.881 straipsnio, 6.872 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė trečiajam asmeniui A. M. ir atsakovei K. M. kreditą, tačiau A. M. ir K. M., būdami solidarūs skolininkai, gauto kredito negrąžino, todėl laikytina, kad jie pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas.). Ieškovė reikalavimą pateikė vienam iš solidariųjų skolininkų – atsakovei K. M., prašydama priteisti ne visą skolos sumą, o dalį, t. y. 18 000 Eur. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimas priteisti dalį skolos yra nesąžiningas, siekiant išvengti bylos nagrinėjimo apygardos teisme, norint mokėti mažesnį žyminį mokestį. Teismas šių argumentų nepripažįsta svarbiais ir nemato pagrindo reikalavimą laikyti nesąžiningu, kadangi CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę skolininkas įvykdytų tiek visą, tiek jos dalį.

Pažymėtina, kad nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles ieškovei (CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalis, 6.881 straipsnio 1, 2 dalis), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 18 000 Eur negrąžinto kredito suma.

Dėl procesinių palūkanų.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 405 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 9,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. M. 18 000,00 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) negrąžinto kredito, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,00 Eur (keturi šimtai penki eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovės „PlusPlus Capital“ AS naudai.

Priteisti iš atsakovės K. M. 9,58 Eur (devyni eurai 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus ieškovei „PlusPlus Capital“ AS grąžinti į bylą 2021-05-12 pateiktų sutarčių originalus (DOK 21069).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.