Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ,O. P. ir N. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- valstybės įmonei Turto bankas ,M. P. ir A. P. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po A. P. mirties palikimą priėmė pareiškėja I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jų tuo metu nepilnamečiai jos vaikai O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) testamentu, reg Nr. 30, T. P. jai priklausiusį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam vėliau buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)., paliko pareiškėjos sutuoktiniui A. P.. (duomenys neskelbtini) T. P. mirė (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iškart po T. P. mirties A. P. pas notarą dėl palikimo nesikreipė, nes tuo metu jis dar neturėjo civilinio veiksnumo, buvo nepilnametis, jam tebuvo (duomenys neskelbtini) metų. Jo tėvai dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu pas notarą taip pat nesikreipė. Tačiau dar iki palikėjos T. P. mirties A. P. kartu su tėvais jau buvo apsigyvenę minėtame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Po A. P. santuokos su pareiškėja I. P. A. P. tėvai A. P. ir A. P. persikėlė gyventi į tame pačiame žemės sklype esantį kitą gyvenamąjį namą, kuriam šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo sūnus A. P..

Tapęs pilnamečiu ir susituokęs su pareiškėja I. P., t.y. nuo (duomenys neskelbtini) A. P. ir toliau gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) naudojosi T. P. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu- gyvenamuoju namu, namuose likusiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, mokėjo už teikiamas paslaugas- elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) A. P. mirė, o palikimą po jo mirties priėmė pareiškėja I. P. su nepilnamečiais vaikais O. ir N. P..

Nors A. P. neįgijo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipdamasis į notaro biurą ir priimdamas palikimą pagal testamentą po T. P. mirties, tačiau LR CK 4.47 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama įvairiais būdais: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis numato, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

LR CPK 444 straipsnis numato, jog faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nustato teismas. Antrojoje šio straipsnio dalyje detalizuojama, jog teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Civilinio kodekso 4.22 str. 1 d. numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis nustato, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.71 straipsnis nustato, daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Anksčiau išdėstytos aplinkybės apie palikimo priėmimą patvirtina šių sąlygų nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Civilinio kodekso 4.22 str. 1 d. numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis nustato, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.71 straipsnis nustato, daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Anksčiau išdėstytos aplinkybės apie palikimo priėmimą patvirtina šių sąlygų buvimą.

Pareiškėja pareiškia, kad 68,18 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), valdymas nuo pat šių nekilnojamojo turto objektų sukūrimo ūkio būdu buvo atviras ir nepertraukiamas, truko daugiau nei 10 metų (patvirtina gyvenamojo namo techninis pasas, apylinkės knygos kopijos, kiti duomenys) ir nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 str. 5 p. nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Iki (duomenys neskelbtini) šį nekilnojamojo turto objektą valdė T. P., po jos mirties- A. P. ir A. P., nuo (duomenys neskelbtini)- A. P., o po jo mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėja I. P. su savo vaikais O. P. ir N. P., priėmę palikimą po A. P. mirties.

Pažymėtina, kad faktą, jog teisėtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą pripažino ir T. P. įpėdinė M. P., priėmusi palikimą po savo motinos T. P. mirties pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, reg. Nr. 29, ir A. P., priėmęs palikimą- nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. P. mirties.

Gyvenamasis namas viešajame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas.

Suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo nurodoma, kad teismui nustačius, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, pareiškimui neprieštarauja. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui.

Suinteresuoti asmenys-M. P. ir A. P. savo atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, bei nepareiškė prieštaravimų pareiškėjų pareiškimui.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

CK 4. 68 str. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nusavybės oteisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4. 68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad I. P., O. P. ir N. P. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 68,18 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) T. P. surašyto ir tuometiniam (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomajame komitete patvirtinto testamento (registr.Nr.30)matosi, kad ji padarė patvarkymą po savo mirties gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais ,esantį (duomenys neskelbtini).

Mirties liudijimu patvirtinama, kad T. P. mirė (duomenys neskelbtini), o 2021-09-29 Registrų centro pažyma patvirtinama ,kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje.

Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro išduotu liudijimu patvirtinama, kad po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė I. P. ir vaikai O. P. gim. (duomenys neskelbtini) ir N. P. gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2005-06-06 A. P. ir UAB “Varkoma „ sudarytos šiukšlių išvežimo sutarties matyti, kad šiukšlės turėjo būti išvežamos iš A. P. 4 asmenų šeimos gyv. (duomenys neskelbtini).

2021-09-27 Nekilnojamojo turto registro išrašu patvirtinama, kad 0,5830 ha dydžio namų valdos sklypas ,esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. P., kurį jis 2017-02-14 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo iš A. P..

Kaip matyti iš 2020-12-01 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos Nr.VP-22 matyti, kad nekilnojamasis daiktas- gyvenamasis namas ,esantis (duomenys neskelbtini), 3I m ,statytas 1956 m., 52,35 kv m ploto ,faktiškai egzistuoja natūroje.

Taigi objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, tačiau šiuo metu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Iš pateiktų įrodymų matosi, kad nors T. P. buvo sudariusi testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą paliko anūkui A. P.. Tačiau A. P. gim. (duomenys neskelbtini) palikėjos mirties momentui (duomenys neskelbtini) buvo dar nepilnametis ir savarankiškai negalėjo įgyvendinti nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą jį paveldėdamas, bei jo vardu įstatyminiai atstovai(tėvai) taip pat neįgyvendino jo teisės paveldėti nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės A. P. taip pat neįgyvendino savo teisės paveldėti jam testamentu paliktą turtą. Pagal pareiškėjų pareiškime nurodomas aplinkybes pareiškėja I. P. su sutuoktiniu A. P. šiame name gyveno ir po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų įrodymų galima konstatuoti, kad A. P. tikrai su šeima nuo 2005 m birželio mėn.(kas sprendžiama iš jo 2005-06-06 sudarytos sutarties su UAB “Varkoma“ dėl šiukšlių išvežimo nurodant 4 asmenų šeimą) gyveno šiame name ir gyveno iki mirties, o jo šeimos nariai šiame name gyveno ir toliau po jo mirties. Taigi šiuo atveju terminas pareiškėjų įgyjamai senačiai atsirasti skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini), kai šiame name apsigyveno ir pradėjo gyventi tiek pareiškėjai, tiek A. P., kur pareiškėjų šio gyvenamojo namo valdymas tęsiasi iki šiol, t.y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini).

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie iškeltą bylą ir šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta 2021-12-14 specialiame interneto puslapyje nustatyta tvarka. Teisme nebuvo gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą ir kurie ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Šios aplinkybės rodo, kad gyvenamasis namas per laikotarpį nuo pareiškėjų ir A. P. gyvenimo gyvenamajame name nuo 2005 m birželio mėn. buvo valdomi teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjai gyvenamąjį namą būtų valdę neteisėtai ,nes jie elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už juos į gyvenamąjį namą ir ūkinius statinius bei šulinį neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjai nuosavybės teise įgijo aukščiau nurodytą gyvenamąjį namą .

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 68,18 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.