Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Julianus Inkaso prašymą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys: A. G., L. G., antstolė Svetlana Kastanauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. liepos 13 d. teismo rūmuose gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Julianus Inkaso prašymas, kuriuo prašoma nustatyti L. G. priklausančią dalį sutuoktinės A. G. darbo užmokestyje. Prašyme nurodoma, kad antstolės kontoroje vykdomas skolos išieškojimo iš skolininko L. G. pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 202 m. birželio 19 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3647-839/2020. Išieškotoja 2021 m. birželio 29 d. gavo antstolės patvarkymą, kuriame nurodoma, jog antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą – darbo užmokestį, kurį gauna A. G..

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0056/20/01041 dėl 586,99 Eur skolos, 6,09 Eur palūkanų ir 48,84 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. G. išieškotojos UAB Julianus Inkaso naudai. Antstolė 2021 m. gegužės 21 d. išsiuntė pasiūlymą skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, priėmimo, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkas per antstolės nurodytą terminą sutikimo nepateikė. Antstolė 2021 m. birželio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-56-12782 dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine A. G., nustatymo.

4. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalimi turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, todėl pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

5. Vedybų sutarčių registro duomenys patvirtina, kad skolininkas L. G. ir A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, patvirtintą notaro. Vedybų sutarčių registre ši sutartis įregistruota 2021 m. birželio 23 d. Vedybų (povedybinė) sutarties 2.1.1. punkte sutuoktiniai susitarė ir nustatė, kad nuo šios sutarties patvirtinimo ir jos įregistravimo vedybų sutarčių registre dienos kiekvieno vardu įgytas ir/ar registruotas turtas bet koks turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos, kitas kilnojamasis turtas ir kiti įgyti civilinių teisių objektai) bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 3.3. punkte sutuoktiniai numatė, kad pagal savo prievoles sutuoktiniai atsako tik savo asmeniniu turtu.

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas nedraudžia sudaryti povedybinę sutartį, esant prasidėjusiam vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad A. G. ir L. G. (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, tai reiškia, kad jų bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 7 punktas), o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016), todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir nagrinėjamu atveju nustatytina, kad skolininkui L. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. G. darbo užmokesčio, gauto iki 2021 m. birželio 23 d., t. y. iki povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi, 667 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio, gauto iki 2021 m. birželio 23 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įtekimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.