Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-05-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-11609-359/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-03
Bylos Nr.
2YT-11609-359/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00344-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
R. R.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11609-359/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00344-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjas priėmė palikimą.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. R.. Pareiškėjo tėvas K. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvams gyvenant santuokoje (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)) gimė pareiškėjas R. R. Daugiau vaikų A. R. ir K. R. neturėjo. Po motinos mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini). Manydamas, kad turtas likęs po motinos mirties priklauso pareiškėjui, nes daugiau vaikų neturėjo, o tėvas buvo miręs, todėl dėl turto paveldėjimo po motinos mirties pas notarą, nesikreipė. Iki motinos mirties pareiškėjas gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Mirus motinai pareiškėjas ją palaidojo. Po jos mirties sutvarkė visus motinos daiktus – drabužius, namų apyvokos daiktus, nuotraukas, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateiktame atsiliepime nurodė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, kad pareiškėjas R. R. po motinos A. R. mirties priėmė jos palikimą – pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. R. ir K. R. sūnus. A. R. ir K. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas vienintelis jų sūnus. (duomenys neskelbtini) K. R. mirė. (duomenys neskelbtini) mirė A. R. Po motinos A. R. mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su A. R., jai mirus ją palaidojo sutvarkė jos daiktus, mokėjo mokesčius.

Paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure po A. R., mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. R. mirties priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. R. iš karto po savo motinos A. R., mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes jis ir naudojosi motinos turtu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojosi kitais jai priklausančiais daiktais. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjos mirties ir pareiškėjas elgėsi su A. R. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkas. Mirusiosios A. R., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad R. R. po motinos A. R. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po A. R. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus R. R. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). R. R. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. po motinos A. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. R. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis