- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- eA-2-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03467-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- M. N.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. BRK-10673 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), o jeigu NMA Sprendimas nebūtų panaikintas, pakeisti Sprendimą ir sumažinti Sprendime nurodytą sankcijos sumą, proporcingai nepasiektiems rezultatams ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas paremtas atsakovo subjektyviu ir fragmentišku faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo vertinimu, teigė, kad jam negali būti taikoma jokia sankcija už „neva padarytus pažeidimus“. Pareiškėjas rėmėsi stichinės sausros (force majeure) aplinkybėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59, (toliau – ir Taisyklės) 69 punktu ir teigė, kad buvo force majeure aplinkybės, todėl sankcija pareiškėjui negali būti taikoma. Force majeure, t. y. stichinės sausros aplinkybes patvirtina Zarasų rajono savivaldybės administracijos Imbrado seniūnijos 2018 m. birželio 28 d. pažyma Nr. SD-63 „Dėl įsipareigojimų vykdymo“ (toliau – ir Seniūnijos pažyma), su kuria NMA supažindinta tą pačią dieną. Tai, kad sklype medelių mažesnis tankis nei numatyta programoje, priklausė ne nuo pareiškėjo veiksmų, o nuo pasireiškusios stichinės sausros, apie kurią atsakovas buvo laiku informuotas. Force majeure aplinkybė patvirtina ir staigų, per vienerius metus, gyvybingų medelių tankumo padidėjimą – mažėjant stichinės sausros padariniams, medelių tankumas padidėjo per metus netgi dvigubai, t. y. nuo 800 iki 1 580, o pasiekus 1 800 medelių kiekį, laikoma, jog pareiškėjas programą įgyvendina tinkamai.
3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. 3IN-463, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo“ (toliau – ir 2021 m. liepos 1 d. raštas), Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2021 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R2(MŪPS)-187 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 7 d. raštas), kuriame nurodyta, kad dalis sklype esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrelių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl galima daryti prielaidą, kad šiame sklype želdiniai žuvo dėl žvėrelių pažeidimų ir sausros, ir teigė, kad NMA nevertino šiuose raštuose nurodytų aplinkybių
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad net jeigu būtų vertinama, jog jam galėtų būti taikoma sankcija, Sprendime ji visiškai neproporcinga (9 704,39 Eur), sudaranti 100 proc. išmokėtos miško sodinimo ir priežiūros paramos pareiškėjui sumos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl stichinės sausros padarinių, medelių tankumas septintais metais buvo 800, tačiau aštuntais metais, mažėjant sausros stichijos padariniams, medelių tankumas padidėjo netgi dvigubai iki 1 580, skiriant sankciją iš esmės atsižvelgtina į tai, jog medelių kiekis yra 1 580 vnt., o iki tinkamo programos rezultatų (1 800 vnt.) vertinimo trūksta 220 medelių, todėl sankcija galėtų būti skiriama nebent tik už 220 medelių neatitikimą, t. y. proporcingai. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčytiname žemės plote miškas nėra žuvęs.
5. Pareiškėjas vertino, jog jis tinkamai vykdė įsipareigojimus, tik medelių mažesnis tankis nulėmė bendrą neigiamą VMT vertinimą. Pareiškėjo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame želdintame sklype (želdintas plotas – 1,00 ha) (toliau – ir Sklypas Nr. 1) auga ne mažiau kaip 2 500 vnt. ąžuolo medelių (sodinta 4 166 vnt.), tačiau laukinių žvėrelių ir sausros padarinių visuma nulėmė tikslinių medelių (tinkamų įtraukti į apskaitą) sumažėjimą Sklype Nr. 1 dėl stichinės sausros Zarasų raj. (2018 ir 2019 m. paskelbta ekstremali situacija). Įvykdžius reikalavimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, kuriame nurodyta grąžinti visą miškui įveisti skirtą paramą, miškas praranda įstatymu numatytą apsaugą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visos paramos sugrąžinimas už sklype įveistą mišką, panaikina jo įsipareigojimus 15 metų prižiūrėti mišką ir atsiranda būtinybė šiame sklype tęsti žemės ūkio veiklą, siekiant grąžinti susidariusią skolą NMA. Pareiškėjas vertino, jog paramos lėšas panaudojo tinkamai – sodinukams pirkti, medelių apsaugai, sodinimo ir priežiūros darbams, o tokiu būdu būtų pažeidžiamas viešasis interesas dėl miško išlikimo.
6. Pareiškėjas rėmėsi konstituciniu proporcingumo principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. patikros rezultatai rodo, kad miškas nėra žuvęs, jame auga tiksliniai medžiai, miškas yra prižiūrimas, kokybiniai parametrai gerėja, o nepasiektas rezultatas nėra ženklus ir tiesiogiai susijęs su nenugalima jėga – ilgalaikiu sausros poveikiu ir laukinių žvėrelių daroma žala, nepriklausančia nuo pareiškėjo valios.
Atsiliepimas
7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. NMA nurodė, kad pareiškėjas mišką įveisė 2013 m. rudenį, todėl VMT Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimą atliko septintaisiais metais po miško įveisimo, t. y. 2020 m. ir išdavė pareiškėjui VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą. VMT, vadovaudamasi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, (toliau – ir Miško nuostatai) 7 ir 9 priedų reikalavimais, nustatė, jog septintaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis 1,0 ha želdinamame sklype buvo „blogas“, projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis nustatytas 0,8 tūkst. vnt./ha (projektuota reikalaujama reikšmė, tūkst. vnt./ha 2,0 (geri) / 1,8 (patenkinami)), nuspręsta nutraukti paramos mokėjimą ir susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą už ploto dalį, kuriame nustatyti pažeidimai. VMT 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliko miško želdinių, žėlinių kokybės aštuntaisiais jų augimo metais vertinimą žemės Sklype Nr. 1 nustatė bendrą želdinių vertinimą „blogai“. Pirmame želdintame sklype buvo nustatyta tik 1,58 tūkst. vnt./ha ąžuolo gyvybingų želdinių, kai bent patenkinamam vertinimui reikėtų mažiausiai 1,8 tūkst. vnt./ha ąžuolo gyvybingų želdinių. Taigi pagal VMT pateiktas pažymas pareiškėjo ginčo sklype tiek septintaisiais, tiek aštuntaisiais miško želdinių / žėlinių kokybės augimo metais želdinių vertinimas yra „blogas“. Šiais argumentais, atsakovas vertino, atmestini pareiškėjo skundo argumentai, jog miškas nėra žuvęs, jis auga, yra tinkamai prižiūrimas ir yra reikalaujamo tankio.
9. Dėl NMA nevertintų aplinkybių, jog medeliai tikėtina žuvo dėl žvėrių pažeidimų ir sausros, atsakovas teigė, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką paramai gauti, prisiėmė savo rizika įgyvendinti projektą bei įvertinti galimas grėsmes. Pareiškėjas iki Sprendimo nesikreipė į NMA ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas netinkamai auga (dėl stichinės sausros ir pan.). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 28 d. siųstas pranešimas buvo teiktas pagal 2018 m. gegužės 24 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenas bei gyvulius pateiktą paraišką (toliau – ir 2018 m. TI Paraiška). Pateiktu pranešimu pareiškėjas prašė netaikyti sankcijų ekologiniams uogynams (šaltalankiams), kurie yra deklaruoti 2018 m. TI Paraiškoje, tačiau neteikė prašymo pagal prisiimtus įsipareigojimus apželdintuose žemės sklypuose, todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentas dėl tinkamo NMA informavimo nepagrįstas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo pradėtas apželdinti mišku dar 2012 m. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti force majeure aplinkybes, pats turėjo kreiptis į NMA 2017 m., 2018 m., 2019 m., kaip tą nustato Taisyklių 69 punktas, per įtvirtintą terminą (15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti), tačiau pareiškėjas NMA neinformavo apie nenugalimos jėgos atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai bei tinkamai rūpintis sodinukais, pamatęs, kad įsipareigojimų tinkamai negali vykdyti, kreiptis į NMA ir apie tai informuoti. Pareiškėjo neveikimas negali būti suprantamas ir pateisinamas, todėl nepagrįsta teigti, kad, paskelbus apie sausrą ar lietų, tokios aplinkybės tampa iš karto neįrodinėtinomis. Parama skiriama 15 metų laikotarpiui, todėl pareiškėjas privalo laikytis savo įsipareigojimų. Negalima laikyti, jog projektas įgyvendinamas tinkamai, o tai, kad NMA gavo informaciją iš VMT neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės laikytis reikalavimų. Pareiškėjas gavo VMT pažymas, taigi jam buvo žinomas jų turinys dėl vertinamų žuvusių želdinių, tačiau vis tiek jokių aktyvių veiksmų dėl to nerodė. Pažymos, kaip individualaus teisės taikymo aktai, taip pat galėjo būti skundžiamos teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėjas nesutiko dėl faktų (želdinių kokybės) įvertinimo.
11. Atsakovas aptarė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentavo Taisyklių 69 punktą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnį ir darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus vykdydamas miško įveisimo projektą pagal paraišką, nes nepasiekė numatytų projekto rodiklių. Pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, dėl kurių poveikio priemonių taikymas negalimas. NMA yra akredituota institucija, kuriai suteikta teisė vertinti pažeidimus ir spręsti dėl sankcijos ir jos dydžio, todėl Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 1 d. rašte pateikta pozicija vertintina kaip išsakyta nuomonė, tačiau galutinį sprendimą priima NMA.
12. Dėl sankcijos neproporcingumo atsakovas vadovavosi Taisyklėmis, kurios numato konkrečią sankciją, t. y. susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai, kuri yra nei didesnė ar mažesnė. Byloje nenustatyta aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai. Pažeidimo pasekmės yra tos, kad pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas padarė neigiamą poveikį visam projektui, todėl šiuo atveju visų išmokų grąžinimas už plotą su pažeidimu, yra teisėta, pagrįsta bei proporcinga sankcija. Ne sausra ir ne žvėreliai buvo pagrindinė sodinukų žūties priežastis, o pareiškėjo neveikimas / netinkamas veikimas, kadangi jis, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėjo dėti pastangas, kad būtų išsaugoti sodinukai. Dėl pareiškėjo neveikimo / netinkamo veikimo žuvo sodinukai, ginčo sklypas nebuvo apželdintas mišku, t. y. nebuvo pasiekti projekto tikslai. Pareiškėjas galėjo kreiptis pagalbos į miškininkystės specialistus, kurie būtų patarę kitą tinkamesnę medžių rūšį atsodinti. Tačiau pareiškėjas, net ir akivaizdžiai matydamas nykstančius ir žūvančius sodinukus, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir leido susidaryti esamai situacijai. Toks neveikimas tikrai neprisidėjo prie tinkamo projekto vykdymo, todėl pareiškėjas turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokių savo veiksmų (neveikimo) teisinio vertinimo.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija teismo prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti savo nuožiūra.
14. ŽŪM nurodo, jog sutinka, kad NMA Sprendime nevertino nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių (žvėrelių poveikio, sausros), tikėtina, turėjusių įtakos įveisto miško būklei pablogėti ir nepagrindė pritaikytos sankcijos proporcingumo.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
16. VMT nurodė, jog viena iš želdinių žuvimo pareiškėjo žemės Sklype Nr. 1 priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka. Tikėtina, kad pareiškėjas nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nešalino aukštos, vešlios žolinės augalijos, nenaudojo pakankamai repelentų, kas, tikėtina, sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą. Vertinant sankcijos pagrįstumą, proporcingumą ir individualizavimą, reiktų įvertinti tai, kad ši NMA taikyta sankcija nėra nei administracinė nuobauda, nei bausmė, nei žalos atlyginimas, nei kažkokių teisių praradimas, o tik finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas, nepasiekus to tikslo, kuriam ir buvo skirta finansinė parama. VMT vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad Taisyklėse nustatyti finansinės paramos tikslai nėra pasiekti, NMA pagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti finansinę paramą skirtą aukščiau nurodytiems tikslams pasiekti.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo M. N. skundą tenkino, t. y. panaikino NMA Sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Teismas nustatė tokias bylai reikšmingas aplinkybes:
18.1. 2012 m. vasario 27 d. pareiškėjas NMA pateikė paraišką Nr. 2ŽM-KU-12-1-001743-PR001 paramai gauti (toliau – ir Paraiška) pagal Taisykles.
18.2. 2012 m. liepos 13 d. pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą (žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 4364/0002:404; 4364/0002:385, miško želdinimo ir žėlimo projektas (11,50 ha veisiamo miško ploto, iš kurio 9,60 ha želdinamas plotas).
18.3. Iš byloje esančio pareiškėjo 2012 m. sausio 24 d. parengto Miško želdinimo ir žėlimo projekto matyti, kad miško želdinimo ir žėlimo vieta – (duomenys neskelbtini), sklypo kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini); miškas veisiamas 4 sklypuose: Sklypas Nr. 1 (želdinamas plotas 1,0 ha), sklypas Nr. 2 (želdinamas plotas 3,0 ha), sklypas Nr. 3 (želdinamas plotas 0,30 ha) ir sklypas Nr. 4 (želdinamas plotas 5,30 ha). Ginčas kilęs dėl Sklypo Nr. 1. Pagal parengtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, miškas nurodytuose sklypuose veisiamas pirmą kartą, sodinami medžiai – paprastasis ąžuolas. Projekte numatytos apsaugos priemonės: 1) ąžuolams naudoti individualias apsaugas, kurios efektyviai apsaugotų nuo pelinių graužikų, kiškių, stirnų, elnių; naudoti apsaugas, skirtas individuliai medelių apsaugai, kurių aukštis ne mažiau kaip 1,00-1,50 m, o peraugus apsaugos aukštį, pasibaigus vegetacijai, visas viršūnes tepti repelentais kiekvieną rudenį, vieną kartą, esant sausiems orams (laikantis konkretaus gamintojo repelentų naudojimo instrukcijos reikalavimų), pilnai apsaugant nuo žvėrių pažeidimų; apsaugas tvirtinti ant kuoliuko pagal gamintojo reikalavimus; 2) reikalui esant (apsaugai nuo šernų, kanopinių, bebrų) naudoti garsines baidykles arba želdinius tverti tvora, kurios aukštis ne mažiau kaip 2,5 m., akučių dydis ne didesnis kaip 40 mm x 40 mm (aptvėrus tvora repelentų ir garsinių baidyklių naudoti nereikia); 3) želdiniai turi būti saugomi nuo bebrų, briedžių, elnių, stirnų, šernų, kiškių, pelinių graužikų; 4) reikalui esanti naudoti rotendicitus prieš pelinius graužikus.
18.4. NMA 2013 m. birželio 12 d. pranešė pareiškėjui, kad jis yra patvirtintas paramos gavėju, kad parama bus mokama pagal miško želdinių rūšinės sudėties kategoriją, miško želdinių rūšinės sudėties kategoriją – ąžuolų želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų.
18.5. 2013 m. rudenį pareiškėjas įveisė mišką.
18.6. 2020 m. lapkričio 23 d. NMA gavo VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą Nr. A-7K-05-07-41 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (toliau – ir VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažyma), kurioje nurodyta, kad vertinant septintaisiais jų augimo metais miško želdinių ir žėlinių tankį 1,0 ha Sklype Nr. 1 nustatytas projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis – 800 vnt./ha, o projektuota reikalaujama reikšmė yra 2 000 vnt./ha (geri), 1 800 vnt./ha (patenkinamai), todėl miško želdinių ir žėlinių tankis minėtame sklype įvertintas „blogi“ ir bendras vertinimas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) buvo „blogi“. Nors šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl sklypų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymoje miško želdinių ir žėlinių tankis šiuose sklypuose įvertintas „geri“, bendras vertinimas irgi „geri“.
18.7. NMA, įvertinusi VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą, 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. KU-06-04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ susigrąžinti 9 704,39 Eur išmokėtą paramos sumą už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal Paraišką (kuris pareiškėjui buvo pateiktas NMA 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. BRK-7428 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“).
18.8. Pareiškėjas, komentuodamas VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą, 2021 m. balandžio 1 d. raštu pateikė NMA informaciją, kad 1,0 ha Sklype Nr. 1 yra ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo medelių su individualiomis apsaugomis, iš kurių 800 vnt./ha įvertinti gerai, likusi medelių dalis septintaisiais augimo metais nepasiekė vertinimui tinkamos minimalios 1,2 m. ribos dėl lėto augimo, kurį nulėmė drėgmės trūkumas (2018–2019 m. Zarasų rajone registruoti stichinės sausros atvejai); paaiškino, kad Sklype Nr. 1 miškas auga, yra reguliariai prižiūrimas, šalinama nepageidaujama augmenija, kad medeliai reikiamą aukštį, tinkamą tankiui vertinti, pasieks artimiausiu metu.
18.9. NMA 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. BRK-3670 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją, 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. BRK-3648 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VMT, prašydama raštu pateikti informaciją, kokios priežastys buvo lemiančios pagrindinių želdinių žuvimą 1,0 ha Sklype Nr. 1.
18.10. VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, kad kadangi želdinių kokybė vertinama septintais jų augimo metais, nėra galimybės tiksliai nustatyti sodmenų žuvimo priežastis, kai dalis žuvusių medelių neišlikę; kad dalis sklype esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl galima daryti prielaidą, kad šiame sklype želdiniai žuvo dėl žvėrių pažeidimų ir sausros.
18.11. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2021 m. birželio 4 d. sprendimu, 2021 m. birželio 15 d. pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad 1,0 ha Sklypas Nr. 1 yra pietinėje pusėje ir Zarasų rajone skelbtos stichinės sausros 2018 m. ir 2019 m. ąžuolų augimas buvo sulėtėjęs ir vertinimo metu nesiekė 1,2 metro aukščio.
18.12. ŽŪM 2021 m. liepos 1 d. raštu informavo, jog NMA turėtų įvertinti nuo pareiškėjo valios nepriklausančius veiksnius (žvėrelių poveikis, sausra), turėjusius įtakos įveisto miško būklei pablogėti, ir spręsti dėl pritaikytos sankcijos proporcingumo.
18.13. NMA 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BRK-9142 (10.6.1) „Dėl įveisto miško želdinių, žėlinių priežiūros darbų patikros užsakymo“ kreipėsi į VMT, prašydama pateikti naują pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).
18.14. 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo gauta VMT 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažyma Nr. A-7K-02-04-01 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (toliau – ir VMT 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažyma), kurioje nurodyta, kad, vertinant aštuntaisiais augimo metais miško želdinių ir žėlinių tankį 1,0 ha Sklype Nr. 1 nustatytas projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis – 1 580 vnt./ha, o projektuota reikalaujama reikšmė yra 2 000 vnt./ha (geri), 1 800 vnt./ha (patenkinai), todėl miško želdinių ir žėlinių tankis minėtame sklype įvertintas „blogi“ ir bendras vertinimas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) buvo „blogi“ (sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
18.15. Pareiškėjas NMA 2018 m. birželio 28 d. pateikė prašymą „Dėl sankcijų netaikymo“, kuriame prašė netaikyti sankcijų prašyme nurodytuose laukuose auginamiems ekologiniams uogynams dėl stichinės sausros 2018 m., taip pat dėl 2017 m. rajone paskelbtos ekstremalios situacijos, dėl didelių liūčių ir žemės mirkimo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų ekstremalių gamtinių sąlygų dalyje uogyno 2018 m. birželio 25 d. pastebėtas medelių džiūvimas ir sunki vegetacija.
18.16. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Imbrado seniūnija NMA 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. SD-63 „Dėl įsipareigojimų“ nurodė, kad pareiškėjo paraiškoje deklaruotų šaltalankių uogynų dėl nepalankių gamtinių sąlygų (sausros) ženkli dalis yra išdžiūvę, sunykę ir pareiškėjas negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
18.17. NMA Sprendime rėmėsi Taisyklių 12, 52, 69, 69.6.2, 69.13 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197, 256 punktais, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 7.1.1. ir 7.1.3 punktais.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas vadovavosi reglamentavimu, sudarančiu Sprendimo teisinį pagrindą (žr. nutarties 18.17 p.), Miško nuostatų 11, 34–36, 38 punktais ir, išanalizavęs pareiškėjo argumentus, susijusius su jo pareiga informuoti atsakovą apie nenugalimos jėgos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas šios pareigos neįvykdė laiku ir tinkamai (pagal Taisyklių reikalavimus), nes iš Seniūnijos pažymos matyti, kad pareiškėjas NMA 2018 m. birželio 28 d. pateikė prašymą „Dėl sankcijų netaikymo“, kuriame prašė netaikyti sankcijų prašyme nurodytuose laukuose auginamiems ekologiniams uogynams dėl stichinės sausros 2018 m., taip pat dėl 2017 m. rajone paskelbtos ekstremalios situacijos, dėl didelių liūčių ir žemės mirkimo; nurodė, kad dėl minėtų ekstremalių gamtinių sąlygų dalyje uogyno 2018 m. birželio 25 d. pastebėtas medelių džiūvimas ir sunki vegetacija. Teismas analizavo Seniūnijos pažymą ir sutiko su NMA pozicija, kad pareiškėjo siųstu 2018 m. birželio 28 d. prašymu, Seniūnijos pažyma buvo prašoma netaikyti sankcijų pagal kitą paraišką, kurioje pareiškėjas buvo prisiėmęs įsipareigojimus šaltalankių uogynams.
20. Teismas vertino atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su nenugalima jėga, sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas turėjo būti aktyvesnis, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjas dar iki Sprendimo priėmimo 2021 m. balandžio 1 d. raštu kreipėsi į NMA, nurodydamas, kad medelių dalis Sklype Nr. 1 septintaisiais augimo metais nepasiekė vertinimui tinkamos minimalios 1,2 m ribos dėl lėto augimo, kurį nulėmė drėgmės trūkumas (2018–2019 m. Zarasų rajone registruoti stichinės sausros atvejai), NMA dar iki Sprendimo priėmimo buvo gavusi VMT 2021 m. balandžio 7 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, kad dalis sklype esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl VMT darė prielaidą, kad pareiškėjo Sklype Nr. 1 želdiniai žuvo dėl žvėrelių pažeidimų ir sausros, NMA iki Sprendimo priėmimo buvo gavusi ir Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 1 d. raštą, kuriame išreikšta pozicija, kad NMA turėtų įvertinti nuo pareiškėjo valios nepriklausančius veiksnius (žvėrelių poveikis, sausra), turėjusius įtakos įveisto miško būklei pablogėti.
21. Teismas nurodė, jog jau iki Sprendimo priėmimo kilus abejonių ir nesutarimų dėl aplinkybių, tikėtina turėjusių įtakos medelių tankiui Sklype Nr. 1, t. y. sausros ir žvėrelių poveikio, ir apie tokias aplinkybes NMA žinant, NMA jas turėjo nurodyti ir įvertinti Sprendime. Tai, kad kilus ginčui dar iki Sprendimo priėmimo NMA gavo iš VMT, o ne iš pareiškėjo informaciją, kuri buvo aktuali Sprendimui priimti, teismo vertinimu, neeliminavo NMA pareigos tokią informaciją nurodyti ir ją įvertinti Sprendime, nes VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte pateikta informacija, jos vertinimas buvo tiesiogiai susijęs su priežastimis, dėl kurių nebuvo pasiekti projekto rezultatai pareiškėjo Sklype Nr. 1.
22. Teismas nustatė, kad Sprendime pateikta bendro pobūdžio informacija dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, tačiau NMA Sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte pateiktos konkrečios informacijos. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio pareiškėjo 2012 m. sausio 24 d. parengto Miško želdinimo ir žėlimo projekto matyti, kad projekte buvo numatytos apsaugos priemonės, įskaitant sodinamų ąžuolų apsaugą nuo skirtingų rūšių žvėrelių, Miško nuostatų 20–21 punktuose įtvirtintos nuostatos, susijusios su miško želdinių ir žėlinių priežiūra ir apsauga, todėl Sprendime nenurodžius ir nevertinus VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte nurodytų aplinkybių, lieka neaišku, ar pareiškėjo Sklype Nr. 1 reikiamas medelių tankis nebuvo pasiektas dėl to, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Miško želdinimo ir žėlimo projekte, Miško nuostatų 20–21 punktuose, ar dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
Atsiliepimas
23. Teismas analizavo VMT atsiliepime pateiktą informaciją ir atkreipė dėmesį, kad priežastis – nepakankamai rūpestingas veisiamo miško priežiūros vykdymas nebuvo paminėta VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte. VMT atsiliepime nurodė, kad viena iš želdinių žuvimo, pareiškėjo žemės Sklype Nr. 1 (želdintas plotas – 1,00 ha) priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka, tai suponuoja išvadą, kad buvo arba galėjo būti ir kitų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nusprendė, kad atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį panaikino. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas naują sprendimą, turi įvertinti VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte pateiktą informaciją, kad pareiškėjo Sklype Nr. 1 želdiniai žuvo dėl žvėrių pažeidimų ir sausros.
25. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
III.
26. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
27. Atsakovas vertina, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, nevertino NMA nurodytų aplinkybių, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendimu iš esmės vertindamas tik pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir neatsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą tenkino pareiškėjo skundą.
28. Atsakovas akcentuoja, jog NMA 2021 m. balandžio 1 d. pateikė pareiškėjui paklausimą dėl informacijos, kokios priežastys buvo lemiančios, pagrindinių želdinių žuvimą, pateikimo, kuri reikalinga, priimti sprendimą dėl paramos apskaičiavimo ir išmokėjimo. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. raštu nurodė, jog 2018–2019 m. Zarasų rajone registruoti stichinės sausros atvejai, nors anksčiau, t. y. iki VMT patikros atlikimo pareiškėjas nesikreipė ir neinformavo apie sunkumus vykdant projektą (neteikė informacijos dėl aplinkybės, jog medelių augimas sulėtėjęs dėl drėgmės trūkumo). Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 69 punktu, atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apie tokią pareigą žinojo (pateikė informaciją dėl 2018 m. TI Paraiškos) ir nurodo, jog nors pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. rašte nurodė, jog miškas Sklype Nr. 1 auga, yra reguliariai prižiūrimas, šalinama nepageidaujama augmenija, o medeliai reikiamą aukštį, tinkamą tankiui vertinti, pasieks artimiausiai metais, tačiau VMT atlikus patikrą nustatyta, jog nuo 2020 m. lapkričio 17 d. pažymos iki 2021 rugpjūčio 23 d. pažymos, praėjus beveik 9 mėn., padėtis tik iš dalies pagerėjusi. Vietoje 0,8 nustatyta jau 1,58 t vnt./ha. Tai yra po 9 mėn. bendras žėlinių vertinimas vis dar buvo blogai. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. rašte nurodė, jog stichinės sausros atvejai Zarasų rajone buvo 2018 ir 2019 metais, tačiau VMT patikrinimas buvo atliktas 2020 m. lapkričio mėn., o pakartotinis – 2021 m. rugpjūčio mėn. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, jog pareiškėjas nesilaikė reikalavimų ir žemės Sklypas Nr. 1 nebuvo tinkamai apželdintas dėl pačio pareiškėjo aplaidumo, nerūpestingumo, neatidumo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įveistą mišką prižiūrėjo, saugojo, rūpestingai rūpinosi, stengėsi, kad žuvę sodinukai būtų atsodinti.
29. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas, pateikdamas paraišką patvirtino, jog įsipareigoja veisdamas mišką, jį prižiūrėdamas ir saugodamas, laikytis miškų priežiūros ir apsaugos reikalavimų, nustatytų Miško nuostatuose (Paraiškos VI dalis „Pareiškėjo deklaracija“13 p.), žuvę sodinukai privalo būti atsodinti iš karto (Miško nuostatų 4 p.), todėl akivaizdu, jog pareiškėjas netinkamai laikėsi įsipareigojimų. Projekte buvo numatytos apsaugos priemonės, o VMT nustatė, kad dalis Sklype Nr. 1 esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, kas iš esmės patvirtina, aplinkybę dėl pareiškėjo netinkamų veiksmų (nepriežiūros ar nepakankamos priežiūros).
30. Atsakovas pažymi, kad gavęs Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 1 d. raštą, jį vertino, užsakė papildomą VMT patikrą, kas yra nurodyta ir Sprendime, tačiau nenustatė, jog būtent nenugalimos jėgos aplinkybės buvo priežastis lėmusi VMT vertinimą „blogai“. Pagal VMT pateiktas pažymas matyti, kad pareiškėjo Sklype Nr. 1 tiek septintaisiais, tiek aštuntaisiais miško želdinių / žėlinių kokybės augimo metais želdinių vertinimas buvo „blogas“. VMT atsiliepime į skundą pateikė nuomonę, kad viena iš želdinių žuvimo pareiškėjo želdiname žemės Sklype Nr. 1 priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka. Minėtą nuomonę VMT pateikė pakartotinai atlikusi patikrą. Iš 2020 m. lapkričio 17 d. pažymos matyti, jog kitų pareiškėjo sklypų bendri vertinimai yra geri, tačiau visas pareiškėjo veisiamas ir želdomas plotas pagal projektą yra toje pačioje teritorijoje, todėl, vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl sausros, pagrįstai kyla klausimas, kaip vieną projektuoto sklypo dalį 1 ha ploto sausra paveikė, o kitų ne. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, laikytina, jog NMA pagrįstai vertino, jog pareiškėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus ne dėl force majeure aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
31. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-168-756/2021) ir teigia, jog teismų praktika aiškiai numato, kad pareiškėjui tinkamai neinformavus apie nenugalimos jėgos aplinkybes, būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą ir poveikį konkrečiam sklypui, pasodintiems medžiams.
Atsiliepimas
32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, prisiėmė savo rizika įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti galimas grėsmes. Pareiškėjas iki VMT patikros neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas netinkamai auga (dėl stichinės sausros ir pan.). Pagal Taisyklių 65 punkto nuostatas, atsiradus poreikiui, pareiškėjas turėjo teisę keisti pateiktą projektą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Sprendimas ir jame pateikiama situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, Sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, jos susietos su konkrečiomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. NMA Sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
33. Pareiškėjas M. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat, jeigu NMA Sprendimas nebūtų panaikintas, pakeisti Sprendimą ir sumažinti Sprendime nurodytą sankciją, proporcingai nepasiektiems rezultatams. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
34. Pareiškėjas nepagrįstais laiko atsakovo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, o pakartotinai pateikė tą patį atsiliepimą į skundą, tuo pateikė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiškai ištyrė ir vienareikšmiškai tinkamai išanalizavo teismas, vertinimo.
35. Pareiškėjas laikosi savo pozicijos dėl atsakovo informavimo apie Seniūnijos pažymą 2018 m. birželio 28 d., Taisyklių 69 punkto laikymosi, atsakovo žinojimo apie force majeure aplinkybes iki Sprendimo priėmimo, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020, kurioje buvo aiškintas Taisyklių 96 punktas ir akcentuoja, kad tiek pareiškėjas, tiek Žemės ūkio ministerija bei VMT informavo NMA, kad žemės Sklype Nr. 1 medelių tankis sumažėjęs dėl sausrų (force majeure) bei papildomai nuo veiksnių, nepriklausančių nuo pareiškėjo (žvėrių įtakos) valios.
Šalies argumentai
36. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde dėsto apie force majeure ir be jokio loginio ryšio padaro išvada apie neva pareiškėjo aplaidumą. Tokia atsakovo pozicija grindžiama ne įrodymais, o išimtinai subjektyviais NMA teiginiais. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes apie Seniūnijos pažymą, informavimą apie ją, staigų gyvybingų medelių tankio padidėjimą per vienerius metus, sutinka su Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiais dėl Taisyklių aiškinimo ir teigia, kad pareiškėjui negali būti taikomos jokios sankcijos, nes nėra pateikta į bylą jokių įrodymų, kad pareiškėjas nebūtų prižiūrėjęs Sklypo Nr. 1.
Atsiliepimas
37. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas bando nepagrįstai perkelti įrodinėjo naštą pareiškėjui. Jeigu NMA laiko, kad pareiškėjas neva nesirūpino mišku, tai NMA ir turi įrodyti, pateikti pagrindimą, įrodymus. Pareiškėjas atsiliepime į skundą aptaria byloje esančius įrodymus bei pateiktus paaiškinimus ir akcentuoja, kad VMT pažymos aiškiai nurodo, kad medeliai yra tinkamai prižiūrimi. Pareiškėjas vienodai prižiūri ir rūpinasi turimu žemės sklypu, o tai, jog konkretus žemės sklypas buvo paliestas sausrų ir nepasiekė planuojamo medelių tankio – nepriklauso nuo pareiškėjo veiksmų. NMA apeliaciniame skunde turi ne kelti retorinius klausimus, tačiau pagrįsti savo poziciją.
Šalies argumentai
38. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nurodo, kad NMA priima sprendimus itin subjektyviai, fragmentiškai, nevertindama susidariusio ginčo aplinkybių. Pareiškėjui apskundus NMA 2021 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. KU-06-04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Žemės ūkio ministerija atkreipė dėmesį, jog NMA turėtų įvertinti nuo Pareiškėjo valios nepriklausančius veiksnius. Tačiau Sprendime į tai neatsižvelgta. Nors teismas aiškiai nurodo (su kuo sutinka ir Žemės ūkio ministerija), kad NMA Sprendime neįvertino esminių aplinkybių, tačiau atsakovas ir pastaruosius teismo esminius pastebėjimus sąmoningai ignoruoja apeliaciniame skunde. Pareiškėjas mano esant tikslinga pažymėti, kad Sprendime ignoruojamas proporcingumo principas (jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nepanaikinti Sprendimo), kaip teisės bei sankcijų skyrimo pamatas.
Atsiliepimas
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą dėl NMA Sprendimo priimti savo nuožiūra.
40. Žemės ūkio ministerija sutinka su teismo išvada, jog priežastis – nepakankamai rūpestingas veisiamo miško priežiūros vykdymas nebuvo paminėta VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte. VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymoje bei 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodyta, jog nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšių Sklype Nr. 1 nėra ir šis rodiklis įvertintas „gerai“. Atkreiptinas dėmesys, kad vertintuose sklypuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas „gerai“, kas įrodo, jog pareiškėjas tinkamai rūpinosi įveistu mišku. Nors NMA apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjas netinkamai laikėsi įsipareigojimų, tačiau pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. rašte nurodė NMA, kad ąžuolo medeliai yra su individualiomis apsaugomis, bet iš NMA Sprendimo nėra aišku, ar NMA įsitikino pareiškėjo pateiktos informacijos teisingumu. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad Taisyklių 69 punkte nurodytos sankcijos gali būti taikomos tik paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant ir mano, jog pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su įveisto miško priežiūra ir leidžia abejoti NMA Sprendimo pagrįstumu.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMT nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
42. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. BRK-10673 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (Sprendimas), kuriuo nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui M. N. išmokėtą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”, pagrįstumo ir teisėtumo.
43. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nors pareiškėjas neįvykdė pareigos laiku ir tinkamai informuoti NMA apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, tačiau atsakovas Sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. balandžio 7 d. rašte pateiktos konkrečios informacijos, kad pareiškėjo Sklype Nr. 1 dalis esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl galima prielaida, kad sklype želdiniai žuvo dėl žvėrių pažeidimų ir sausros. Teismas sprendė, kad dėl šios aplinkybės atsakovo Sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikino.
44. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai aiškintų ir taikytų materialiosios teisės normų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, pažeistų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą netinkamai interpretuotų faktinių aplinkybių, nevertintų NMA nurodytų aplinkybių, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.
45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
46. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administraciniam sprendimui keliami reikalavimai. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vyrauja pozicija, kad NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-624/2016; 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2403-822/2021).
48. Atsakovas, atsižvelgdamas į ŽŪM 2021 m. liepos 1 d. raštą, vadovaudamasis VMT 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažyma, įvertinęs tai, kad NMA nėra gavusi dokumentų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bei nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, Sprendimu nusprendė paramos mokėjimą nutraukti ir susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą 9 704,39 Eur už sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo Sprendimą bei siekdamas nustatyti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimą, nustatė, kad NMA Sprendime nebuvo pateiktas VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte pateiktų aplinkybių vertinimas.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuodamas VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašto dalį, kurioje nurodyta, jog dalis Sklype Nr. 1 esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui bei laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
50. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjo skundžiamas NMA Sprendimas neatitinka jam įstatymu keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą grindė netinkamai atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. nevertinta VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte pateikta informacija, susijusia ne tik su atsakovo akcentuojama medelių žuvimo priežastimi – žvėrių pažeidimais, bet ir sausros aspektu, nepašalintomis abejonėmis, susijusiomis su tuo, ar pareiškėjo Sklype Nr. 1 reikiamas medelių tankis nebuvo pasiektas dėl to, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Miško želdinimo ir žėlimo projekte, Miško nuostatų 20–21 punktuose, ar dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, iš esmės susiję su VMT Sklypo Nr. 1 želdinių vertinimu abu kartus „blogai“, pareiškėjo aplaidumu, nenustatytomis force majeure aplinkybėmis (žr. nutarties 28–30 p.) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog iki Sprendimo priėmimo kilus abejonių dėl aplinkybių, turėjusių įtakos medelių tankiui Sklype Nr. 1, t. y. sausros ir žvėrių poveikio, ir apie tokias aplinkybes žinant, NMA jas turėjo nurodyti ir įvertinti Sprendime. Pirmosios instancijos teismo išvados neabejotinai grindžiamos įrodymų visumos vertinimu (VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažyma, 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažyma, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad Sklype Nr. 1 nėra nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšių ir šis rodiklis įvertintas „gerai“, pareiškėjo 2021 m. balandžio 1 d. raštas, kuriame, be kita ko, akcentuota, jog dalis ąžuolo medelių yra su individualiomis apsaugomis, miškas yra reguliariai prižiūrimas, šalinama nepageidaujama augmenija, VMT 2021 m. balandžio 7 d. raštas, ŽŪM 2021 m. liepos 1 d. raštas ir kt.), o vien tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau atsakovui, sutiko su pareiškėjo pozicija, savaime nereiškia, jog teismas bylos aplinkybes vertino nevisapusiškai. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, prieina prie išvados, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių keliamus reikalavimus, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą jį naikinti ar keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, jo motyvų papildomai nekartoja.
52. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo vadovautis nurodoma teismo praktika. Nagrinėjamu atveju NMA Sprendimas panaikintas dėl neatitikties VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020, 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-168-756/2021 spręsti klausimai, susiję su force majeure aplinkybių egzistavimu.
53. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
54. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus visas nagrinėjamoje byloje svarbias faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikius ginčui spręsti aktualias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
55. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti jam 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi, išnagrinėjus šią administracinę bylą, teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, jis ABTĮ nustatyta tvarka įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 5 d.).
56. Byloje yra pateikta 2021 m. spalio 21 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią pareiškėją atstovauja advokatas R. J., bei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2023 m. vasario 20 d. PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo kopija.
57. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
58. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas koeficientas 1,3. Pareiškėjas už šią paslaugą sumokėjo 2023 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 799,0 Eur. Prašoma priteisti suma 1 089 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos (1 799,0 Eur x 1,3 = 2 338,7 Eur), todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. N. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.