- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- 2A-1235-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11902-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- „If P&C Insurance AS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos autotransporto centras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2515-947/2014 pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos autotransporto centras“ dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos pagrindu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė „If P&C Insurance AS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Projektana“ 5 610 Lt draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė (draudikas) ir UAB „Termotaupa“ (draudėjas) 2010 m. birželio 15 d. sudarė transporto priemonės SCHMITZ SCS24, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. 2010 m. liepos 23 d. vykdant krovinių krovimo-kėlimo darbus atsakovės UAB „Projektana“ darbuotojai (stropuotojai) netinkamai uždėjo stropą, šis nuslydo, dėl ko nukritęs krovinys (klojiniai) sugadino apdraustąją transporto priemonę SCHMITZ SCS24. Dėl šio įvykio draudikas išmokėjo draudėjui 5 610 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, išmokėjusi draudimo išmoką ji įgijo subrogacinio reikalavimo teisę reikalauti atlyginimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t. y. iš atsakovės UAB „Projektana“, kuri netinkamai vykdė krovinio pakrovimo darbus (stropuotojas netinkamai pritvirtino stropus, kranų darbo vadovas netinkamai kontroliavo stropuotojų darbą).
Atsakovė UAB „Projektana“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė, kaip profesionalus draudimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, veikė neatsakingai, savo rizika, t. y. išmokėjo draudimo išmoką draudėjai (UAB „Termotaupa“), nors įvykis remiantis draudimo sutarties sąlygomis buvo nedraudžiamasis. Be to, ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų atsirado žala. Ieškovė pateikė tik įrodymus apie puspriekabės remontą, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių įvykio metu puspriekabei padarytos žalos, ir duomenų, kokiu būdu buvo apskaičiuotas žalos dydis. Pasak atsakovės, žala atsirado ne dėl atsakovės darbuotojų, atlikusių stropavimo darbus, bet dėl trečiojo asmens UAB „Kauno kranai“ kaltės, pastarajam išnuomojus atsakovei techniškai netvarkingą mechanizmą – kraną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės „If P&C Insurance AS“ ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per filialą „If P&C Insurance AS“ 21,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 3 720 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Projektana“.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, nustatė, jog apdraustoji transporto priemonė buvo sugadinta, kai į šią transporto priemonę buvo keliamas krovinys, t. y. žala buvo padaryta apdraustajai transporto priemonei vykdant klojinių įkrovimo darbus. Remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001, kurios yra sudedamoji draudiko ir draudėjo pasirašytos Transporto priemonių draudimo sutarties (liudijimo) dalis, 206.2.6 punktu, kuriame nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas transporto priemonės sunaikinimas arba sugadinimas dėl žalos, susijusios su įkrovimo ir iškrovimo darbais, kuriuos tiesiogiai vykdo apdraustoji transporto priemonė, teismas sprendė, jog transporto priemonės sugadinimas krovinio įkėlimo momentu (2010 m. liepos 23 d.) atitinka draudimo taisyklėse aptartą nedraudžiamojo įvykio situaciją, todėl konstatavo, kad draudimo išmoką ieškovė išmokėjo nepagrįstai, taigi ir neįgijo teisės į žalą padariusį asmenį reikalauti jos atlyginimo subrogacijos pagrindu. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė du kartus teikė teismui prašymą priimti patikslintą ieškinį, keičiant ieškinio pagrindą, t. y. turtinio pobūdžio reikalavimus kildinant ne iš draudimo teisinių santykių (subrogacijos), bet iš 2010 m. rugsėjo 28 d. reikalavimų perleidimo sutarties. Tačiau teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi minėtus ieškovės prašymus atmetė motyvuodamas tuo, kad minėtų prašymų, pateiktų prieš pat baigiamąsias kalbas, tenkinimo atveju būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė „If P&C Insurance AS“ prašo panaikinti 2014 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 226, 227 straipsnių nuostatas. Pasak ieškovės, jeigu atsakovė būtų suformulavusi visus atsikirtimus pasirengimo bylai stadijoje, ieškovė būtų turėjusi galimybę patikslinti ieškinį būtent šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, taip neužvilkinant bylos nagrinėjimo. Taigi bylos nagrinėjimą užvilkinimo atsakovės pavėluotas atsikirtimų į ieškinį suformulavimas, o ne ieškinio tikslinimas.
2. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ir vertinti teismo bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės pateiktus naujus atsikirtimus, kadangi dėl jų ieškovei iškilo būtinybė tikslinti ieškinį. Be to, teismui nusprendus priimti atsakovės naujus atsikirtimus ir neleidus ieškovei pakeisti ieškinio pagrindo priimant patikslintą ieškinį, buvo pažeisti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo procese principai.
3. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 141 straipsnio nuostatas. Atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl ieškinio patikslinimo, teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad patikslinto ieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, tačiau nevertino, kada ieškovei atsirado būtinybė keisti ieškinio pagrindą. Ieškovė pažymi, jog žinojo, kad atsakovė gali ginčyti draudimo išmokos išmokėjimo pagrindą, tačiau nežinojo ar atsakovė tikrai taip pasielgs. Todėl būtinybė ieškovei tikslinti savo ieškinį atsirado tik tada, kai atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį papildė nauju motyvu 2014 m. sausio 17 d. teismo posėdyje.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad draudimo išmoka išmokėta nepagristai ir ieškovė neįgijo subrogacijos teisės į žalą padariusį asmenį, kadangi 2010 m. rugpjūčio 28 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, ieškovės nuomone, vertintinas kaip ieškovės (draudiko) ir UAB „Termotaupa“ (draudėjo) susitarimas įvykiui netaikyti draudimo taisyklių 206.2.6 ir 202.2.11 punktų sąlygų, numatančių, kad draudžiamuoju įvykiu nelaikomas transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl žalos, susijusios su įkrovimo ir iškrovimo darbais, kuriuos tiesiogiai vykdo apdraustoji transporto priemonė. Kadangi draudimo išmoka draudėjui buvo išmokėta šalių pasirašyto susitarimo pagrindu, todėl ji buvo išmokėta pagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Projektana“ prašo ieškovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 141 straipsnio nuostatas. Atsakovė pažymi, jog ieškovė viso pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos reikalavimas yra pagrįstas subrogacijos teise. Atsakovė su ieškinio pagrindo keitimu nesutiko, kadangi ieškovei buvo žinomos visos bylos nagrinėjimo aplinkybės, o pats bylos nagrinėjimas jau buvo baigiamojoje stadijoje. Aplinkybė, kad ieškinys tikėtinai gali būti atmestas, negali būti pripažinta būtinybe bylos nagrinėjimo iš esmės metu keisti ieškinio pagrindą bei pradėti pasirengimą bylos nagrinėjimui iš naujo, nustatinėjant naujas faktines bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, ieškovė, pateikdama prašymą priimti patikslintą ieškinį, pasirinko visiškai kitą ieškinio pagrindą, t. y. siekė taikyti deliktinę atsakomybę ir reikalavimą grindė tarp draudėjo ir draudiko sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Atsakovės nuomone, subrogacijos pagrindu išmokėtos draudimo išmokos faktą patvirtina ir 2010 m. spalio 14 d. ieškovės pranešimas UAB „Termotaupa“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo ją įskaitant, todėl teismas tinkamai sprendė, kad ieškinio pagrindo keitimas ir patikslinto ieškinio priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 226 ir 227 straipsnių nuostatas. Atsakovė pažymi, jog ji galutinius savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį suformulavo pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, surinkus visus įrodymus, todėl neprivalėjo jų iš anksto pateikti ieškovei, kadangi tokiu atveju privataus pobūdžio ginčuose rungimosi principas netektų savo paskirties. Taigi CPK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareigas atsakovė įgyvendino tinkamai. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai remiasi ir netinkamai aiškina CPK 227 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti naujų atsakovės atsikirtimų bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nes ši teisės norma reglamentuoja pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimui iš esmės buvo ruošiamasi parengiamųjų teismo posėdžių būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis, ieškovė – draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ (draudikas) ir UAB „Termotaupa“ (draudėjas) 2010 m. birželio 15 d. sudarė transporto priemonės (puspriekabės) SCHMITZ SCS24 draudimo sutartį (t. 1, b. l. 78). 2010 m. liepos 23 d. ši transporto priemonė buvo apgadinta atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Energetikos autotransporto centras“ darbuotojams vykdant krovinio (klojinių) įkrovimo į minėtą transporto priemonę darbus (t. 1, b. l. 82). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė 2010 m. spalio 14 d. išmokėjo draudėjai UAB „Termotaupa“ 5610,00 Lt draudimo išmoką (t. 1, b. l. 83) ir 2013 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5 610 lt žalos atlyginimo, teisiniu ieškinio pagrindu nurodydama CK 6. 263, 6.264 ir 6.1015 straipsnių normas (t. 1, b. l. 27-28).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo ribas, konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra draudikui (ieškovei) perėjusi reikalavimo teisė į kaltą dėl žalos padarymo asmenį subrogacijos pagrindu (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) 3 dalimi, numatančia, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, ir ieškovės patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau ir Taisyklių) Nr. 001, kaip sudedamąja draudimo sutarties dalimi, 206.2.6 punktu, numatančiu, kad nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas įvykis dėl žalos, susijusios su įkrovimo ir iškrovimo darbais, kuriuos tiesiogiai vykdo apdraustoji transporto priemonė, teismas sprendė, kad ginčo atveju įvykis (draudėjo transporto priemonės sugadinimas) yra nedraudžiamasis įvykis, dėl ko ieškovei neatsirado pareiga išmokėti draudėjai UAB „Termotaupa“ draudimo išmoką ir ieškovė neįgyjo teisės reikalauti žalos atlyginimo, remdamasi konkrečiai subrogacijos institutu (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnis).
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, taisyklių 206.2 punkto sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad draudikas neatsako už transporto priemonės sunaikinimą ar jos sugadinimą (nedraudžiamieji įvykiai), jeigu Taisyklių 206.2.2 – 206.2.7 punktuose numatyti įvykiai įvyksta dėl draudėjo ar/ir su juo susijusių asmenų neteisėtų ir netinkamų veiksmų (neveikimo). Pagal Taisyklių 206.2.6 punktą nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas įvykis dėl žalos, susijusios su įkrovimo ir iškrovimo darbais, kuriuos tiesiogiai vykdo apdraustoji transporto priemonė. Taigi nedraudiminis įvykis bus tuomet, kai krovinio įkrovimo ir iškrovimo darbai tiesiogiai vykdomi apdrausta transporto priemone (pvz., transporto priemone –kranu), darbus vykdo pats apdraustasis ar kitas apdraustos transporto priemonės teisėtas valdytojas. Tačiau ši nedraudiminė sąlyga, teisėjų kolegijos vertinimu, netaikoma tuomet, kai įkrovimo ir iškrovimo darbus tiesiogiai vykdo kiti asmenys. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokius darbus vykdė atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Energetikos autotransporto centras“ darbuotojai, todėl pripažinti įvykį nedraudžiamuoju teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Antra, minėta, kad ieškovė savo materialinį reikalavimą (ieškinio dalyką) kildino iš deliktinę civilinę atsakomybę ir draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų, todėl teismas, taikydamas vien tik subrogacijos institutą, nepagrįstai susiaurino nagrinėjamo ginčo ribas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; kt.). Taigi ieškovui pakanka nurodyti ko ir kokia apimtimi jis prašo teismo bei aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, tačiau jis neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas suformuluotas aiškiai, ieškovė nurodė ko ir kodėl prašo, todėl teismui nebuvo kliūčių taikyti materialiosios teisės normas, atitinkančias faktinį ieškinio pagrindą.
Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Atmesdamas ieškinį vien tuo pagrindu, kad įvykis buvo nedraudiminis, teismas netyrė ir nesiaiškino kitų bylai svarbių aplinkybių, liečiančių kalto (kaltų) dėl žalos padarymo asmens (asmenų) ir jo (jų) civilinės atsakomybės būtinų sąlygų ir aplinkybių, civilinės atsakomybės ribų nustatymą. Taigi yra pagrindas išvadai, kad nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų išnagrinėti bylą beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Konstatavus bylos esmės neatskleidimą ir negalint pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo