- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1281-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19314-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- G. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2420-1026/2022, pagal ieškovės G. L. patikslintą ieškinį atsakovei T. K. dėl gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės dalių ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – VĮ „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą, 2020 m. liepos 30 d. patikslintu ieškiniu prašydama: 1) nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 87/100 dalys, o atsakovei T. K. nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys 241,26 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas); 2) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Archigrupė“ 2020 m. balandžio 21 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą (toliau – žemės sklypas); 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 1989 m. vasario 1 d. ji įsigijo 1/2 dalį ginčo gyvenamojo namo. Tuo metu minėto namo bendras plotas buvo 78,74 kv. m. Likusi 1/2 dalis namo priklauso atsakovei T. K.. Pagal susiformavusią tarp bendraturčių praktiką, ji realiai naudojasi 47,50 kv. m namo dalimi, o atsakovė realiai naudojosi 31,24 kv. m namo dalimi. Atsakovė 1992 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė sutikimą (toliau – Sutikimas), jog neprieštarauja, kad ieškovė rekonstruotų savo namo dalį, užstatant ją antru aukštu ir pastatant dviejų aukštų priestatą. Tam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, atlikti statybos darbai, kurių užbaigimą liudija 2019m. gegužės 2 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija). Po namo rekonstrukcijos jo bendras plotas padidėjo iki 241,26 kv. m. Nepaisant to, kad namo dalies rekonstrukcija buvo atlikta išimtinai ieškovės lėšomis ir darbu, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre liko įrašas, kad namas ir toliau priklauso ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis – po 1/2 dalį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ši gera valia pasirašytų sutikimą dėl proporcingų namo dalių įregistravimo, tačiau tai padaryti atsakovė atsisakė. Todėl šalims nuosavybės teise tenkančias namo dalis ieškovė prašo nustatyti teismine tvarka. Be to, kilus šalių ginčui, ieškovei su atsakove nepavyksta gera valia susitarti ir dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Todėl ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Archigrupė“ 2020 m. balandžio 21 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuris, ieškovės nuomone, yra racionalus, protingas ir nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
3. Atsakovė 2020 m. vasario 11 d. pateiktu į bylą priešieškiniu prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal matininkės B. T. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą; 2) priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jai ir ieškovei lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priklauso ginčo žemės sklypas. Kadangi su ieškove gera valia nepavyksta susitarti dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarkos, todėl ši tvarka turi būti nustatyta teismo. Atsakovės nuomone, tai turėtų būti padaryta pagal jos iniciatyva matininkės B. T. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Šis planas visiškai atitinka šalių interesų pusiausvyros principą, kadangi ieškovei tenka naudotis žemės sklypo dalis, užstatyta jai priklausančiais statiniais (namo dalimi, taip pat garažu), jai užtikrinamas patogus susisiekimas su namo dalimi nuo gatvės, per ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažą. Tuo tarpu atsakovei proporcingai tenka naudotis neužstatyta (laisva) žemės sklypo dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės G. L. 2020 m. liepos 30 d. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės T. K. priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:
5.1. Nustatyti, kad ieškovei G. L. nuosavybės teise priklauso 83/100 dalys 241,26 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei T. K. nuosavybės teise priklauso 17/100 dalys 241,26 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
5.2. Nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Archigrupė“ 2020 m. balandžio 21 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą:
5.2.1. ieškovė G. L. atskirai nuo atsakovės T. K. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“ (148 kv. m.) ir „B“ (61 kv. m.);
5.2.2. atsakovė T. K. atskirai nuo ieškovės G. L. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „D“ (63 kv. m.), „E“ (117 kv. m.) ir „F“ (29 kv. m.);
5.2.3. ieškovė G. L. ir atsakovė T. K. bendrai (kartu) naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ (46 kv. m.).
5.3. Priteisti ieškovei G. L. iš atsakovės T. K. dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 682,00 Eur.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė įgijo 1/2 dalį namo 1989 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš V. S.. Likusi 1/2 dalis namo priklauso atsakovei, kurią ji įgijo 1986m. rugsėjo 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8-2313 pagrindu. Atsakovė 1992 m. rugpjūčio 20d. pasirašė Sutikimą, kuriuo leido ieškovei atlikti jai priklausančios namo dalies rekonstrukciją, užstatant ją antru aukštu ir pastatant dviejų aukštų priestatą. Kauno miesto savivaldybės administracija 1992 m. rugpjūčio 27 d. išdavė ieškovei leidimą rekonstruoti statinį, nauji namo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2019 m. birželio 28 d., namo bendras plotas padidėjo iki 241,26 kv. m, tačiau šalių vardu ir toliau liko įregistruota po ½ dalį namo.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šalims iki namo rekonstrukcijos priklausė po 1/2 jo dalį, o namo bendras plotas tuo metu buvo 78,74 kv. m. Atsižvelgdamas į faktinę padėtį, teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos, sudarančios pagrindą pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėjo, kad ieškovė atliko namo rekonstrukciją savo lėšomis, turėdama atsakovės (namo bendraturtės) sutikimą, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Šią faktinę aplinkybę teismo posėdyje visiškai pripažino ir atsakovės atstovas advokatas A. B. (CPK 182 str. 5 p., 187 str.).
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės reikalavimas dėl namo dalių nustatymo turėtų būti atmestas, kadangi pareikštas praleidus bendrąjį ieškinio senaties terminą, nes namo rekonstrukciją buvo baigta 1994 m., ką patvirtina ir įrašas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 26 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad tuo metu (t. y. 2018 m. lapkričio 26 d.) namo bendras plotas buvo tik 78,74 kv. m. Būtent tokio ploto (78,74 kv. m) namas po ½ jo dalį tuo metu (2018 m. lapkričio 26 d.) priklausė šalims. Namo rekonstrukcija tuo metu nebuvo užbaigta, nes minėtame 2018 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išraše jokios žymos nei apie namo rekonstrukcijos pradžią, nei apie jos pabaigą, nėra. Iš pateiktų į bylą statybinių medžiagų įsigijimo kvitų teismas darė išvadą, kad namo rekonstrukcija vyko 2016 m., todėl niekaip negalėjo būti užbaigta 1994 m. Teismo vertinimu, namo rekonstrukcija buvo užbaiga tik 2019 m., kuomet kovo 5 d. buvo parengta nauja Namo kadastrinių matavimų byla, balandžio 29 d. buvo surašytas Statinio ekspertizės aktas Nr. B19-04/28, o gegužės 2 d. buvo išduota Deklaracija. Duomenys apie Namo rekonstrukcijos užbaigimą, taip pat nauji Namo kadastriniai matavimai, liudijantys padidėjusį jo bendrą plotą (iki 241,26 kv.m.), VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2019m. birželio 28 d. Tačiau įregistravus naujus namo kadastrinius matavimus, jo bendraturčių (ieškovės ir atsakovės) nuosavybės dalys pakeistos nebuvo. Tai sužinojusi, ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. teismui pateikė pradinį ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo. Teismo aptartos aplinkybė leido daryti jam išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi dešimties metų ieškinio senaties termino.
9. Teismas pažymėjo, kad iki namo rekonstrukcijos ieškovei ir atsakovei priklausė po 1/2 dalį namo, t. y. po 39,37 kv. m (78,74 kv. m / 2). Ieškovei atlikus namo rekonstrukciją, jo plotas padidėjo iki 241,26 kv. m. Todėl ieškovei šiuo metu tenkanti namo dalis yra 201,89 kv. m (241,26 kv. m – 39,37 kv. m. ) ir sudaro 83 proc. viso namo bendro ploto. Todėl teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 83/100 dalys namo, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 17/100 dalys namo.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad ieškovės teismui pateikto UAB „Archigrupė“ 2020 m. balandžio 21 d. parengto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto esminės sąlygos yra šios: 1) tiek ieškovė, tiek atsakovė naudosis vienodo dydžio žemės sklypo dalimis (po 209 kv. m), bendrai naudosis 46 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi (projekte pažymėta „C“); 2) bendrai naudotis skirta žemės sklypo dalis (projekte pažymėta „C“) užtikrina abiem bendraturtėms vienodą patekimą prie joms priklausančių namo dalių tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypo dalis (projekte pažymėta „C“) šiuo metu jau yra išklota trinkelėmis, šia žemės sklypo dalimi prie namo galima patekti tiek pėsčiomis, tiek ir privažiuoti automobiliu.
11. Atsakovės teismui pateikto matininkės B. T. (pažymos Nr. 667187) parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano esminės sąlygos yra šios: 1) tiek ieškovė, tiek atsakovė naudosis vienodo dydžio žemės sklypo dalimis (po 232 kv. m.), o jokios bendro naudojimo žemės sklypo dalies nėra; 2) ieškovė į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį gali patekti vieninteliu būdu: pėsčiomis, pirmiausia eidama iš (duomenys neskelbtini). į savo garažą; praėjusi garažą, toliau eidama jai priskirtu taku, einančiu žemės sklypo riba palei tvorą, iki jai priklausančios namo dalies durų; 3) iki ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies galima patekti tik pėsčiomis (anksčiau nurodytu būdu – per garažą), o privažiavimas automobiliu yra negalimas.
12. Atsižvelgdamas į racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi žemės sklypu principus, teismas konstatavo, kad racionalesnis ir patogesnis yra ieškovės pateiktas planas. Anot teismo, pagal šį planą abiem sklypo bendraturtėms užtikrinamas racionalus patekimas prie joms priklausančių namo dalių tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini), į kurias jos galės patekti tiek pėsčiomis, tiek privažiuoti automobiliu. Būtent trinkelėmis grįsta žemės sklypo dalimi (projekte pažymėta „C“) šiuo metu faktiškai ir naudojasi ieškovė, nes atsakovė jai priklausančioje namo dalyje negyvena ir ja nesinaudoja. Duomenų, kad atsakovė tai ketintų daryti ateityje, taip pat nėra. Atsakovė jai priklausančią namo dalį ir žemės sklypo dalį ketina parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą teismas laikė neracionaliu, neatitinkančiu elementarių logikos dėsnių. Teismo vertinimu, pagal šį planą ieškovė neturėtų jokios galimybės privažiuoti prie jai priklausančio namo dalies jokiomis transporto priemonėmis. Be to, ieškovei nesudaroma netgi galimybė prie jai priklausančios namo dalies patekti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini). Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka proporcingumo ir bendraturčių lygiateisiškumo principų, nes pagal atsakovės planą ieškovė atsiduria žymiai nepatogesnėje padėtyje nei atsakovė.
14. Teismas nusprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Archigrupė“ 2020 m. balandžio 21 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, o atsakovės priešieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė T. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai nustatė ieškovės reikalavimui dėl naujų namo nuosavybės dalių įregistravimo ieškinio senaties taikymo pradžią. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė namo rekonstrukciją pradėjo 1992 metais, o užbaigė 1994 metais. Tai patvirtina 2019 m. sausio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) pažyma Nr. (15.2)-2D-939; 2019 m. balandžio 29 d. Statinio ekspertizės aktas Nr. B19-04/28; Nekilnojamojo turto išrašas. Ieškovė nuo 1994 metų iki pat 2019 metų (25 metus) nesiėmė jokių veiksmų tam, kad viešajame registre būtų įregistruotas padidėjęs namo plotas ir kad būtų proporcingai nustatytos namo dalys tarp ieškovės ir atsakovės.
15.2. Teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą, kadangi ieškovė neteisėtai, savavališkai ir be atsakovės sutikimo nusigriovė lauko tualetą, buvusį prie ieškovės garažo, ir pasidarė vietoje tualeto sau dar vieną papildomą praėjimą į garažą iš kiemo pusės. Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, kad tualeto ½ dalis priklauso atsakovei, todėl jokio ieškovės siekiamo nustatyti takelio negali būti. Vien dėl šios priežasties ieškovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi planas yra neteisėtas ir teismo negali būti patvirtintas.
15.3. Pagal ieškovės planą prie jos naudojamos namo dalies ir žemės lopinėlio yra nepagrįstai suteiktas atsakovei itin siauras ir atsakovės nenaudojamas žemės plotelis. Todėl ieškovės žemės sklypo naudojimosi planas nėra racionalus, protingas ir teisingas.
15.4. Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pasiūlymą, atsakovei tenka keli atskiri žemės ploteliai, kurie yra atskirti bendro naudojimo zona arba ieškovės neteisėtu keliu į garažą. Be to, teismas negalėjo patvirtinti ieškovės siūlyto plano dar ir dėl to, kad pagal jį atsakovė negalės praplėsti (atlikti rekonstrukcijos) savo namo dalies taip, kaip tą padarė ieškovė; nebegalės pelningai parduoti savo namo dalies ir žemės sklypo naujiems pirkėjams, kurių teisė atlikti namo dalies rekonstrukciją taip pat bus apribota.
15.5. Pagal atsakovės pateiktą planą ieškovei naudotis paliekamas tas žemės sklypo plotas, kurį ji pati nusprendė apstatyti, paliekant ieškovei puikų susisiekimą tarp namo, garažo ir pagrindinio kelio. Atsakovės planas neprieštarauja ir nusistovėjusiai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kadangi ieškovė pasirinko savo faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį užstatyti, tuo tarpu atsakovė savo dalies neužstatė. Atsakovės planas visiškai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, atliktas profesionalaus matininko, atitinka visų teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypo plotas padalintas proporcingai ieškovės ir atsakovės turimai nuosavybei, po 232 kv. m.
15.6. Atsakovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas išsprendžia visus trūkumus ir pašalina konfliktinių situacijų rizikas, kurios gali atsirasti ateityje. Ieškovei paliekamas visas žemės sklypo plotas, esantis po jos naudojamų statinių plotu, ir puikus susisiekimas tarp šių statinių su pagrindine (duomenys neskelbtini). Atsakovei (būsimiems turto įgijėjams) taip pat suteikiamas vientisas žemės plotas atlikti galimus namo rekonstrukcijos darbus ateityje, todėl nebereikės vėl kreiptis į teismą. Atsakovės siūlomu projektu iki minimumo sumažinama galimybė kilti šalių konfliktams ateityje, nebelieka ieškovės norimų žemės sklypo dalimis išskaidymo.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. L. prašo apeliacinį skundą atmesti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Atsakovės pozicija dėl ieškinio senaties pradžios momento (1994 metai) yra visiškai nepagrįsta, kadangi teisė į ieškinį atsiranda nuo to momento, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad 1994 metais būtų egzistavusios kokios nors aplinkybės, iš kurių ieškovė būtų galėjusi suprasti / suvokti, kad atsakovė pretenduoja į dalį gyvenamojo namo po jo rekonstrukcijos. Registrų centre 2019m. birželio 28 d. įregistravus namo dalis po ½, o atsakovei 2019 m. liepos 5 d. atsisakius gera valia susitarti dėl gyvenamojo namo dalių ir 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškus, kad ji parduos visą ½ dalį namo, įskaitant ir rekonstruotą jo dalį, būtent nuo 2019 metų, kai ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, ir prasideda ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia.
16.2. Atsakovė sąmoningai ignoruoja kitus bylos įrodymus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi etapais ir po 1994 metų šie darbai dar buvo tęsiami, t. y.: 2016 metų kvitus, kurie patvirtina, jog 2016 metais dar buvo perkamos statybinės medžiagos; Deklaraciją, kuria yra įformintas rekonstrukcijos užbaigimas ir kuri buvo surašyta tik 2019 m. gegužės 2 d; Kadastro duomenų bylą, kuri patvirtina, jog nauji kadastro duomenys nustatyti tik 2019 m. sausio 25 d.
16.3. Atsakovės pozicija, liečianti naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarką, ir jos apeliacinio skundo argumentai, kad anksčiau vietoj garažo durų buvo lauko tualetas, yra visiškai nepagrįsti. Į bylą pateiktas senas statinių išdėstymo žemės sklype planas (žr. ieškinio priedas Nr. 2) aiškiai patvirtina, kad lauko tualetas buvo visiškai kitoje vietoje, nei nurodo atsakovė. Atsakovė tyčia klaidina teismą ir byloje apskritai nėra jokių duomenų apie savavališką (neteisėtą) lauko tualeto nugriovimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodyto klausimo nenagrinėjo, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Sudarant ieškovės naudojimosi žemės sklypu planą buvo orientuojamasi į tai, kad jai ir atsakovei būtų paskirta naudotis tokia žemės sklypo dalis, kuri kiekvienai iš šalių priklauso nuosavybės teise. Atsižvelgiant į žemės sklypo užstatymą, taip pat į poreikį užtikrinti ieškovei galimybę prieiti prie garažo mažųjų durų (iš kiemo pusės), atsakovei ir buvo išskirtas aptartas žemės sklypo plotelis. Kitaip tariant, atsakovei daugiau nebuvo kur papildomai priskirti žemės.
16.5. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė apskritai turi tikslą plėstis. Bylos medžiaga patvirtina atsakovės ketinimą parduoti savo turto dalį. Kita vertus, jeigu atsakovė ir / ar kiti asmenys ateityje iš tiesų turėtų ketinimų plėstis ir paaiškėtų, kad juos objektyviai yra įmanoma įgyvendinti, būtų galima svarstyti apie naują naudojimosi žemės sklypu tvarką.
16.6. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės planą, ieškovė galėtų patekti į savo namus tik pėsčiomis (t. y. galimybės privažiuoti prie gyvenamojo namo dalies durų nėra) ir tik pro pagrindines (iš gatvės pusės) garažo duris, išeidama pro kitas garažo duris ir eidama tik žemės sklypo pakraščiais. Toks pasiūlymas žemina ieškovės orumą ir visiškai neatitinka jos interesų, apsunkina ieškovės galimybes tenkinti buitinius ir ūkinius savo poreikius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. L. ir atsakovė T. K. yra 464 kv. m dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtės, kurioms nuosavybės teise priklauso po ½ dalį minėto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovei šiame žemės sklype asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
19. Ieškovė 1992 metais nutarė gyvenamąjį namą rekonstruoti. Todėl gavusi atsakovės 1992 m. rugpjūčio 20 d. rašytinį sutikimą bei Kauno miesto savivaldybės 1992 m. rugpjūčio 27 d. statybą leidžiantį dokumentų, statinio statybos (rekonstrukcijos) pabaigą įformino 2019 m. gegužės 2 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą ir duomenis apie pasikeitusį pastato plotą 2019 m. liepos 5d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu, po namo rekonstrukcijos, pastato plotas padidėjo nuo 78,74 kv. m iki 241,26 kv. m, t. y. 162,52 kv. m.
20. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė vykdė rekonstrukcijos darbus savo lėšomis bei darbu ir šiuo metu gyvena rekonstruotoje namo dalyje. Kitoje namo dalyje (nerekonstruotoje) gyvena atsakovė. Tokiu būdu ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje pasikeitė ir nuo buvusios iki rekonstrukcijos 39,37 kv. m gyvenamojo namo dalies padidėjo iki 201,89 kv. m arba 83/100 nuosavybės dalies (201,89 x 100 / 241,26).
21. Anot ieškovės, iš atsakovės 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškimo, kurį ieškovei persiuntė Kano m. 27-asis notarų biuras, ji suprato, kad atsakovė ketina parduoti ir tą gyvenamojo namo dalį, kurią savo jėgomis ir darbu sukūrė ieškovė, todėl 2019 m. lapkričio 22 d. ji kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 87/100 dalys, o atsakovei – 13/100 dalys 241,26 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
22. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu minėtą ieškovės reikalavimą, kaip ir materialinį reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, apie kurį teisėjų kolegija pasisakys vėliau, tenkino ir nustatė naujas namo bendraturčių nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
23. Apeliacinius skundu atsakovė prašo panaikinti šią sprendimo dalį, kadangi teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimui netaikė ieškinio senaties termino. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, nes namo rekonstrukcija buvo užbaigta 1994 metais, o su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi tik 2019 metais.
Dėl ieškinio senaties
24. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino eigos pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-43-706/2016, 46 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad nei viename iš savo procesinių dokumentų atsakovė (apeliantė) nenurodė, kokiu teisiniu (ne faktiniu) pagrindu ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 1994 metų, arba, kitaip tariant, CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos taisyklės išimties (objektyviojo kriterijaus). Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
27. Kita vertus, statybos užbaigimą reglamentuoja įstatymas. Minėta, kad statybos užbaigimas buvo įformintas 2019 m. gegužės 2 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą ir šis juridinę reikšmę turintis faktas 2019 m. liepos 5 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (19 punktas). LR Statybos įstatymo 28 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi deklaracijos įforminimo metu) numatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ( 2 dalis). Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama) (5 dalis).
28. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad tiek 2019 m. balandžio 29 d. statinio ekspertizės akte, tiek 2019m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad namo rekonstravimo pabaigos metai yra 1994 m., teisinės reikšmės šiuo konkrečiu atveju tai neturi, kadangi statinio statybos pabaigos tvarką ir jos įregistravimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis. Kaip matyti iš atsakovės cituojamo Nekilnojamojo turto registro išrašo, teisinis statybos pabaigos įregistravimo pagrindas yra 2019 m. gegužės 2 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą. Minėtas registro įrašas įstatymo nustatyta tvarka nepakeistas, nenuginčytas ir yra galiojantys. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie namo statybos pabaigą yra teisiškai nereikšmingi.
29. Kaip jau buvo nurodyta, pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtinais pripažinti ieškovės argumentai, kad apie savo teisės pažeidimą ji sužinojo tuomet, kai gavo notaro persiųstą atsakovės 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškimą, iš kurio matyti, kad atsakovė ketina parduoti ½ dalį gyvenamojo namo, nors atsakovei buvo žinoma, kad didžioji gyvenamojo namo dalis yra rekonstruota (padidinta) ieškovės darbu ir lėšomis, ir kad tokiu būdu yra pasikeitusios bendraturčių turto dalys bendrojoje nuosavybėje.
30. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, todėl tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais dėl šios ieškinio reikalavimo dalies nėra pagrindo.
31. Minėta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso 464 kv. m žemės sklypas, kurio naudojimosi tvarką šalys savo procesiniais dokumentais (ieškiniu ir priešieškiniu) prašė nustatyti pagal jų pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus.
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs planus jų racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo aspektais, tinkamesniu pripažino ieškovės planą ir juo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, o atsakovės planą lakė neracionaliu ir neatitinkančiu logikos dėsnių.
Žemesnės instancijos teismas
33. Su tokiomis teismo išvadomis atsakovė nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir šią teismo sprendimo dalį, priimti naują sprendimą ir tenkinti atsakovės priešieškiniu pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
35. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.
36. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus.
37. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).
38. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį, sprendime nurodydamas, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės yra ydinga tuo, kad faktiškai neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, ieškovė praranda galimybę privažiuoti prie jos namo dalies, o patekimas į namą tampa galimu tik per ieškovės garažą, toliau einant patvoriu.
39. Teisėjų kolegija šiems teismo argumentams visiškai pritaria. Visų pirma, sutiktina su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra ne tik neracionali, bet ir neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovei priklausantis garažas pagal savo funkcinę paskirtį skirtas automobiliui laikyti ir prižiūrėti, tačiau negali tarnauti kaip „koridorius“ patekimui į ieškovės gyvenamąjį namą, kuris yra kitoje sklypo dalyje ir į kurį patekimas numatytas per bendrus žemės sklypo vartus. Antra, atsakovės siūloma tvarka yra keičiama anksčiau nusistovėjusi bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka, t. y. panaikinamas keliukas, išklotas trinkelėmis, skirtas patekimui į ieškovės ir atsakovės gyvenamojo namo atskiras dalis. Trečia, atsakovės pasiūlytas būdas, kai ieškovė į jai priklausančią namo dalį gali patekti tik palei tvorą vedančiu siauru keliuku, ne tik yra nepatogi, bet ir neužtikrina elementarių buities poreikių patenkinimo, apsunkina specialų tarnybų partekimą į ieškovės gyvenamojo namo dalį ir neužtikrina geresnio nuosavybės valdymo. Ketvirta, atsakovės argumentai, kad nustačius kitą (ieškovės pasiūlytą) naudojimosi žemės sklypu tvarką, jos turima ½ žemės nuosavybės dalis praras patrauklumą ir sumažins rinkos kainą grindžiama prielaidomis ir spėlionėmis, nes tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti.
40. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarka (planą) atmetė pagrįstai, todėl tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės planą nėra pagrindo.
41. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamo ginčo atveju teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą (planą), konstatuodamas, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra racionalesnė ir patogesnė.
42. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
43. Teisėjų kolegijos nuomone, ne tik atsakovės, bet ir ieškovės pasiūlytas planas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos.
44. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės pasiūlytą variantą atsakovei naudojimuisi tenka labai maža žemės sklypo dalis, esanti prie ieškovės gyvenamojo namo dalies. Todėl toks sprendimas yra neracionalus, kadangi neužtikrina atsakovės realaus poreikio naudotis tokia žemė sklypo dalimi ir nepašalina ateityje dėl to galinčių kilti konfliktinių situacijų galimybės. Be to, ieškovei atitenka naudotis takelis, vedantis iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „C“, patekimui į žemės sklypo dalį, užimtą ieškovės garažu, plane pažymėtą indeksu „B“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pirminius namų valdos inventorizacijos duomenis (t. 1, b. l. 15) minėtas takelis buvo skirtas patekimui į bendrojo naudojimo patalpą – tualetą. Tačiau šiuo metu tualeto faktiškai nėra ir, kaip teigia atsakovė, jį neteisėtai nugriovė ieškovė. Be to, šis takelis atskiria atsakovei paskirtą naudotis žemės sklypo dalį į dvi dalis, taip nukrypstant nuo naudojimosi daiktu vientisumo kriterijaus. Kita vertus, iš šalių pateiktų planų ir nuotraukų matyti, kad patekimas į ieškovei priklausantį garažą yra numatytas ir galimas nuo pagrindinio kelio –(duomenys neskelbtini). Todėl ieškovės patekimas į garažą nėra apsunkintas.
45. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ir ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypo tvarka dėl aptartų plano trūkumų neužtikrina šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo kriterijų, sudaro sąlygas kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikinama ir šioje dalyje priimamas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmetamas.
46. Teisėjų kolegijai nusprendus sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo palikti nepakeistą, o abiejų šalių reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti, laikytina, kad ie6kinys buvo patenkintas 50 proc. nuo ieškinio reikalavimų sumos. Todėl atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. L. pirmosios instancijos teisme patyrė 2 456,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (188,00 Eur žyminis mokestis ir 2 268,75 Eur teisinės pagalbos išlaidos).
48. Atsakovė T. K. pirmos instancijos teisme turėjo 5 290,50 Eur (75,00 Eur žyminis mokestis, 5 115,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 100,00 Eur už konsultacines rašysenos eksperto paslaugas) bylinėjimosi išlaidų.
49. Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas 50 proc., o atsakovės reikalavimas atmestas, ieškovė turi teisę į 1 228,38 Eur dydžio (2456,75 × 50 proc. / 100 proc.) išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
50. Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, o teismo sprendimo dalį, kurią buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, panaikinus, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)s, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių pagal UAB „Archigrupė“ 2020 m. balandžio 21 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, ir šį ieškovės G. L. ieškinio reikalavimą atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 228,38 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 38 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.