Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A., kaltinamajam K. A., jo gynėjai advokatei R. G. Baltrušaitienei, nukentėjusiajam S. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, 2011-09-27 pagal LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., padarymo. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., aprašyto 2015 m. gruodžio 10 d. kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: K. A. buvo kaltinamas tuo, kad: 2015-03-29 apie 23.45 val., namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, tyčia vieną kartą dūrė S. A., gim. (duomenys neskelbtini)m. aštriu duriančio pobūdžio daiktu į dešinį šoną, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine-kiaurymine krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimą kraujo kaupimosi dešinėje krūtinplėvės ertmėje, gresiantį nukentėjusiojo S. A. gyvybei tai yra jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., padarymu. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Parodė, kad gyvena su motina Pravieniškėse. 2015 m. kovo 29 dieną važiavo į Kauną prieš pietus su mikroautobusu, iš ten du jie važiuoja, jam reikėjo verbą pašventinti. Atvažiavo iki Laisvės al. Šv. Gertrūdos bare kartu gėrė su A. K., nuvažiavo pas K., dar buvo jo sugyventinė G. ir du K. pažįstami. Pora kartų tam bare buvo tą dieną: pirmą kartą išgėrė po pora bokalų alaus, išėjo 13-14 val. Dar tuo metu verbą jis turėjo. Nuėjo pas K. į butą, nusipirko svaigalų. Tų dviejų vyrų vardų nežino, bet juos dar matė prie IKI parduotuvės. K. apsvaigo ir atsigulė bute pas save, atėjo jo sesuo ir jį išvarė, o K. sugyventinė su dviem draugais liko bute. Jis grįžo apie 17-18 val. atgal į Šv. Gertrūdos barą, vėliau ir K. atėjo jau išsimiegojęs į barą, neatsimena, ar jis buvo su sugyventine. Apie 19 - 20 val. ėjo atgal pas K. į butą, jis daug buvo išgėręs, verbą gal paliko pas K., kai išėjo į barą, kai išvarė jį K. sesuo. Į butą negrįžo, susėdo ant suoliuko prie namo, K. su savo sugyventine išvažiavo ir jie išsiskyrė, dar pilnai tamsu nebuvo. Tai buvo Verbų sekmadienį, gal naktį buvo atsuktas laikas. B. ir U. yra tų draugų pravardės, nežino jų vardų, jie apie 40 metų amžiaus, juos matė pirmą kartą, jie gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) , tame pačiame name gyvena ir K., jis sakė, kad jie yra jo kaimynai. K. pas G. išvažiavo, o kur tie du vyrai buvo nesigilino, jis pėsčiomis į stotį išėjo. 21 val. 28 min. traukinys pajudėjo su kuriuo jis važiavo namo į Pravieniškes, iš traukinio vienas išlipo. Jį iš pat ryto matė broliai ir mama, vienam broliui 12 m. kitam broliui 9 metai, trečiam broliui 17 metų. Visi gyvena dviejų kambariu bute. Jis miega kambaryje su dviem broliais, pirmadienio rytą pagiriojosi vienas, alkoholio nevartojo. Iš namų gal buvo išėjęs, gal parduotuvėje buvo, o gal pas draugą. Jis raktus turi nuo manų, bet kaip parėjo namo, neatsimena. Bilietą pirko stoties kasoje, nes traukinyje jis brangesnis. Parodė, kad į Kauną atvažiuoti yra paprasčiau nei į Rumšiškių bažnyčią. Jis atsakinėjo tyrimo metu į klausimus, nesakė to, ko neklausė, todėl ir nepasakė, kad namo grįžo traukiniu. Yra užsikodavęs, dabar jau 157 paras nevartoja alkoholio. Su nukentėjusiuoju buvo konfliktas, kai jį išvijo iš buto, jis geranoriškai išėjo, bet A. jį užsipuolė koridoriuje ir buvo agresyvus, gėrė alaus butelį ir rūkė, paklausė ką jis čia daro, sakė, kad jo motiną K. užmušė, apsižodžiavome su juo ir jis išėjo, tai buvo apie 17 val. Liudytoja L. sakė, kad jis 23-24 val. konfliktavo su A., bet ji tyrimo metu sakė, kad nieko nežino ir nematė, o po to jau viską matė ir girdėjo, gyvendama antrame aukšte, nors apsižodžiavimas pirmame aukšte buvo. Suprato, ką šneka A., jis gerai šnekėjo išgėręs. A. nedūrė, fizinio kontakto nebuvo tarp mūsų. Labai retai ateina į tą butą, gal buvo antras kartas, kai ten buvo. Gal K. mama ir buvo bute, bet tame kambaryje jos nebuvo. Dar po žvejybos vasarą buvo užėjęs pas K., bet namuose nerado, A. nematė. Netiesa, kad jis gyrėsi kažkam, jog pripjovė A., - jis pats taip kalba žmonėms. Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis būtų padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.). Kaltinamajame akte įrodymais, leidžiančiais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį, įvardinti duomenys atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2 - 4 p. pagrindu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs: tiek duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek duoti teisiamajame posėdyje. Nukentėjusysis S. A. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, tik iš matymo jį žino. 100 proc. yra tikras, kad kaltinamasis jį sužeidė, nes daugiau nieko nebuvo ir tarp jų ginčas gavosi. Įvykis buvo 2015 m. gegužės mėn., jei neklysta, kai vedė šunį, buvo 22.30-23 val. Tiksliai nepasakys, ar tikrai įvykis buvo gegužės mėn., bet buvo pavasariškas oras. Įvykis įvyko laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Laiptinėje yra po tris butus pirmame ir antrame aukštuose. K. gyvena šalia jo. K. įvykio metu nuolat ten gyveno ir dabar ten gyvena. Sugyventinės turbūt K. neturi. Kai buvo tyrėjas, jis jam melavo, kad ten nebegyvena, bet jis ten gyveno. Laiptinėje be jo ir kaltinamojo dar buvo kažkoks nepilnametis, bet jo vardo nežino. Nežino, kokiu atstumu nuo jo buvo tas nepilnametis, nes kai jį padūrė, jis buvo prie buto durų. Tas nepilnametis buvo laiptinėje įvykio metu. Greičiausiai jam į nugarą sudavė daiktu, panašiu į atsuktuvą, galėjo būti ir panašiu daiktu į ylą. Nematė veido asmens, kuris jam smogė, nes smogta iš nugaros. Jis ligoninėje gulėjo 5-6 dienas. Įvykio metu nedirbo. Po 5-6 dienų, praleistų ligoninėje, vaistų nevartojo, dabar dar jaučia, kad aptirpsta, būna, kad skauda. Buvęs kitas laiptinėje nepilnametis stengėsi juos su kaltinamuoju nuraminti. Konfliktas su kaltinamuoju buvo dėl K., kad jis nesisveikina. Su K. draugais jis nesisveikina. Neatsimena, ar K. A. su juo pasisveikino. Ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjusysis parodė <… pradžioje nepastebėjo, kad yra padurtas, nematė kraujo, galvojo, kad gavo stiprų smūgį į dešinį šoną su kumščiu, nes buvo sunku kvėpuoti. Tik tėvas, kuris atvyko labai greitai, jį apžiūrėjęs pamatė, kad iš šono sunkiasi kraujas …>. Parodė, kad kaimynė L. jam sakė konfliktą tik girdėjusi, bet nieko nematė, ji matė tik tai, kad jis, S. A., gėrė. Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, ji buvo apklausta tik teisiamojo posėdžio metu ir teismo iniciatyva. Šios liudytojos parodymai aptariami toliau, - jie nesutampa su nukentėjusiojo parodymais ir liudytojo S. A. parodymais, taip pat ir kitų liudytojų parodymais, aprašomais toliau. Nukentėjusiojo tėvas, liudytojas S. A. parodė, kad S. A. yra jo sūnus. K. A. dabar pirmą kartą pamatė. Kad jo sūnus yra sužalotas sužinojo, nes sūnus jam paskambino. Jis nuvažiavo, mes laukė sūnaus bute. Pirma policija, o paskui greitoji atvažiavo. Išorinių sužalojimų nebuvo, galvojo, kad sumuštas, kad gal raktikaulis sulaužytas. Pasirodė, kad buvo padurtas, nes greitoji liepė pakelti megztinį. Sūnus sakė, kad atėjo kažkokie du į svečius į butą Nr. (duomenys neskelbtini)ir prie laiptinės buvo, jis išvedė šunį. Sakė, kad atpažino, kuris jį nuskriaudė, sakė, kad vasarą prie sodelio buvo, baliavojo. Sūnus ligoninėje pragulėjo savaitę, bet skausmą jautė ilgai. Aprašęs nukentėjusiojo tėvo liudytojo S. A. parodymus teisiamajame posėdyje teismas konstatuoja: liudytojas pirmasis nukentėjusiojo sūnaus kvietimu atvyko pas jį į butą; iki atvykimo momento jis nežinojo, kad nukentėjusysis yra sužalotas dūriu smailiu įrankiu, nes nukentėjusysis apie tai nesakė; apie sužalojimo būdą buvo sužinota, tik atvykus greitajai pagalbai ir liepus pakelti megztinį. Iki tol jis galvojo, kad sūnus buvo sumuštas. Aprašytų nukentėjusiojo ir jo tėvo S. A. parodymų, liudytojos L. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje ir aprašomų toliau, teismas nevertina įrodymais, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Apie tai – toliau. Liudytoja L. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį S. A. pažįsta. Kovo 29 naktį buvo namuose. Matė kaltinamąjį, einantį su K., savo akimis matė kaltinamąjį apie 23 val. ar 24 val. K. ėjo namo, o kaltinamasis liko koridoriuje. Girdėjo, kad A. ginčijosi su kaltinamuoju K.. K. buvo namuose, nežino, kas jo sugyventinė ir kiek jis turi jų. Prie sūpynių jie geria vasara, o ne kovo mėnesį. G. (A. K. sugyventinė) paėmė pinigus ir pasirašė pasižadėjimą, kad į tą butą daugiau neateis, tai buvo pavasarį po to įvykio, gal balandžio ar gegužės mėn. Ji įsitikinusi, kad K. A. prieš 24 val. ginčijosi su A., ji atidarė savo buto duris ir matė tai savo akimis. K. buvo mačiusi anksčiau ir apsirikti negali, žino, kad tai K. buvo šalia A.. Atsakydama į kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių klausimus liudytoja parodė <…atidariusi duris mačiau tave (kaltinamąjį) kaip tu ginčijaisi su A., buvo apšviestas koridorius nuo kaimynų durų. Jus tik vieną mačiau, jokio antro jaunuolio nemačiau. Ne visada miegoti einu vienodai, kartais 22 val., kartais 24 val. gyvenu antrame aukšte. Su K. tave (kaltinamąjį) mačiau, kito jaunuolio neatsimenu, tam bute yra landynė į kurią daug žmonių eina. Aš išgirdau S. žodžius, jis sakė „ble* padūrė“. Tuo metu aš gėriau arbatą ir tuos žodžius išgirdau aiškiai. Kol aš išgėriau arbatą visas jų pokalbis tarp A. ir K. truko. Neatsimenu, ar ta diena buvo Verbų sekmadienis, jau metai praėjo nuo įvykio. A. K. motina J. K. serga, manau, ji galės vėliau ateiti, jai yra 67 ar 68 metai, ji vaikšto normaliai, yra išgerianti. Šiandien ji negalėjo atvykti taip pat dėl išgertuvių….>. Iš aprašytų nukentėjusiojo S. A., jo tėvo liudytojo S. A. parodymų matyti, kad nukentėjusysis S. A. po įvykio ir atvykus tėvui S. A. dar nežinojo, kad jam yra padarytas kūno sužalojimas, padarant durtinę žaizdą. Teismas daro išvadą, kad liudytoja L. L. negalėjo išgirsti nukentėjusiojo žodžių „ble* padūrė”, po įvykio jam įeinat į savo butą. Be to, nukentėjusysis parodė, kad prieš jį sužalojant laiptinėje buvo du asmenys, o L. L. teigia, kad buvo vienas. Teismas daro išvadą, kad liudytoja L. L. negalėjo išgirsti nukentėjusiojo žodžių „ble* padūrė”, po įvykio jam įeinant į savo butą, nes nukentėjusysis tokių žodžių nepasakė ir negalėjo pasakyti, nes po įvykio manė, kad yra sumuštas, suduodant smūgį kumščiu į nugarą. Be to, nukentėjusysis parodė, kad prieš jį sužalojant laiptinėje buvo du asmenys, o L. L. teigia, kad buvo vienas. Liudytoja apie 23 val.-24 val. namo laiptinėje negalėjo matyti A. K., kaip ji parodė, nes tokie jos parodymai paneigiami visų kitų teisiamajame posėdyje apklaustų proceso dalyvių, įskaitant ir nukentėjusiojo, parodymus. Teismas daro išvadą, kad pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį K. A. atžvilgiu, vadovaujantis prieštaringais nukentėjusiojo S. A., liudytojų S. A. ir L. L. parodymais nėra pagrindo, todėl juos atmeta LR BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2 - 4 p. pagrindu: liudytojas S. A. įvykio nematė; atvykęs pas nukentėjusįjį ir jį pamatęs, pagalvojo, kad jis yra sumuštas, tik atvykus medikams paaiškėjo, kad nukentėjusiajam padaryta durtinė žaizda; liudytoja L. L. davė parodymus, kurie visiškai neatitinka nukentėjusiojo ir jo tėvo S. A. parodymų, taip pat kitų liudytojų parodymų. Kaltinamasis K. A. neginčija, kad įvykio dieną, tačiau apie 17 val., o ne 23 val. ar 24 val., tarp jo ir nukentėjusiojo laiptinėje buvo kilęs žodinis konfliktas po to, kad A. K. sesuo L. K. jį išvarė iš savo buto, kuriame jis buvo su A. K., jo sugyventine G. ir asmenimis, kurių pravardės yra B. ir U.. Konfliktas su nukentėjusiuoju kilo, tačiau konfliktas buvo apie 17 val. ir pasibaigė tik apsižodžiavimu. Liudytoja J. K. parodė: „kaltinamojo K. A. nepažįstu, namie mažai būnu, su juo nevartojau alkoholio, gal sūnus su juo bendrauja, aš visada sode būnu. S. A. yra kaimynas, jį pažįstu. Kovo mėnesį buvau sode, aš ten visą vasarą būnu. Kovo 29 dieną nežinau ar sode buvau, A. nemačiau tą dieną, aš turiu savo kambarį ir niekur neinu, labai retai net į kiemą išeinu. Kad A. buvo sužeistas girdėjau, namuose tą dieną buvau, bet nuo pusės penkių įjungiu televizorių ir nieko negirdžiu, anksti einu miegoti. Aš nieko nemačiau, nei greitosios nemačiau, apie įvykį girdėjau iš kaimynų. Aš nežinau ar A. tą dieną buvo pas mane namuose. Asmenys, kurių pravardės „U.” ir „B.” gyvena mano name, jiems apie 36 metai. D. P. ar P. gyvena (duomenys neskelbtini), „U.” gyvena palėpėje, jo butas gal numeriu 3 pažymėtas, jo vardas S. A.. Aš nieko neįleidžiu, visus išveju ir b. su U. neateina gerti alkoholio. G. gyvena Žaliakalnyje, ji ištisai Gertrūdos g. esančiame bare sėdi, mano dukra paėmė parašą iš jos, kad ji neateitų į mūsų butą daugiau, su L. nesipykstam, pakalbam apie daržus. Policijos tą verbų sekmadienį negirdėjau”. Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja patvirtino, jog asmenys, kurių pravardės „U.” ir „B.”, gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamasis dar ikiteisminio bylos tyrimo metu savo parodymuose buvo šiuos asmenis įvardijęs (taip nurodoma ir kaltinamajame akte), tačiau šie asmenys ikiteisminio bylos tyrimo metu nebuvo apklausti. Apie šių asmenų buvimą 2015-03-29 A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parodė ne tik kaltinamasis K. A.. Liudytoja L. K. parodė: „A. K. yra mano brolis, mes viename bute gyvename. Aš gyvenu (duomenys neskelbtini). Mano kaimynas yra S. A.. Gali būti, kad policijos pareigūnai pas mane į namus buvo atvykę kovo 29 d., naktį, kažkur po 24 val. Tuo metu buvau bute su mama, mama miegojo. Policijos pareigūnai manęs paklausė, kas pas mane buvo svečiuose. Pasakiau, kad buvo atvažiavęs kaimynas R. pas mano mamą, taip ir buvo. Man atrodo, kad tą dieną svečiuose pas mano brolį buvo K. A.. Man atrodo, kad tą dieną mano brolis buvo namuose ryte, o paskui į vakarą kažkur išėjo. Nelabai mes su juo kontaktuojame. Kai atėjo policijos pareigūnai, mano brolio nebuvo. Gal po pietų mano brolis išėjo iš buto ir iki policijos atvykimo nebuvo grįžęs. Man atrodo, kad tą dieną A. buvo atėjęs, bet tiksliai nepasakysiu, kurią valandą. Man atrodo, kad A. ryte buvo, bet tikrai ne vakare. Man atrodo, kad jie ryte baliavojo. Nei A., nei K. nei pavakariais, nei vakare nebuvo. Kai atvažiavo policija, nieko nebuvo. Su S. A. esame kaimynai, nesisveikiname. Kelis kartus esu mačiusi K. A.. Jis yra buvęs pas mano brolį, aš jį esu vijusi iš buto, nes mano broliui jis ne draugas ir metų skirtumas yra. Šiuo metu K. A. su savo broliu kartu nematau, o šio incidento kaimynystėje, neteko jų kartu matyti. Kai K. pasirodydavo, aš jį visą laiką vydavau. Aš dabar neatsimenu, ar tą vakarą, kai buvo policija, buvo atėjęs K. ieškoti mano brolio. Aš tiksliai neatsimenu, bet kiek kaltinamasis ateidavo, aš jį visą laiką veju. Man atrodo, kad kaltinamasis su mano broliu ryte tikrai buvo, o ar vakare kaltinamasis buvo atėjęs, neatsimenu”. Aprašęs liudytojos L. K. parodymus teismas daro išvadą, kad liudytoja iš esmės patvirtina kaltinamojo K. A. parodymus, jog jis iš buto įvykio dieną L. K. buvo išvarytas apie 17 val. Liudytoja taip pat parodė, kad nei A., nei K. bute nei pavakariais, nei vakare nebuvo. Tai paneigia liudytojos L. L. anksčiau aprašytus parodymus, kad ji matė A. K. laiptinėje apie 23 val. Ir įvykio metu jis buvo namuose (esančiuose (duomenys neskelbtini)). Liudytojas A. K. parodė: „A. pažįstu iš matymo, nukentėjusysis A. yra kaimynas. 2015-03-29 pabaigoje prieš 30 dienos naktį buvo sužalotas kaimynas A.. Pas mus prie namo išgėrėme alaus ir aš su savo gyvenimo drauge G. išvažiavau pas ją. ŠV. Gertrūdos gatvėje esančioje aludėje buvau dienos metu, gal į vakarą, o prie sūpynių kai atėjom buvo prietema. Prie sūpynių atėjome visi trys. Su mumis dar buvo mano draugė G. su kuria susipykome prieš dvi savaites. Namuose dienos metu buvau su K., vėliau sesuo mus išvijo. Su K. išsiskyrėme apie 22-23 val. mes visi kartu nuo sūpynių išėjome, ar A. žinojo, kad aš neinu pas save namo, nežinau. Po dviejų dienų grįžau namo ir jau visas namas skambėjo, kad A. sužalotas, bet niekas nieko nežinojo, pats A. apie tai nekalbėjo, mačiausi po įvykio su juo. A. pas mane nesilankydavo, 4-5 kartus su juo bendravau aludėje, kartą į namus buvo atėjęs ir kartą gėrėme ant sūpynių – tą pačią dieną. Tą pačią dieną buvom, pas mane, sesuo išvijo, nuėjom ant sūpynių ir išvažiavom namo su G.. Jis matė, kad mes išėjome, nežinau ar jis žinojo kur aš einu. Nėra toli mano namai, supynės prie pat namo po langais. Prie sūpynių buvau aš, G. ir A.. Su G. 10 arba 11 troleibusu važiavome, kad A. padūrė A. nežinojau, jis to nesakė, pas jį peilio nemačiau, nežinau ar jis nešiojasi peilį. A. su kažkokiu jaunuoliu gal buvo atėjęs prieš sūpynes, nežinau ar jis jaunesnis, ar vyresnis už mane. Sesuo mus išvijo, nes nepatiko, kad girtavome. Su nukentėjusiuoju jokio ryšio nepalaikau, jis prieš 7 metus tik pas mane buvęs. Jis vartojantis alkoholį, pas jį draugai atvyksta į butą, būna, kad atvažiuoja seni pažįstami. Jis pas mane kovo 29 d. nėra buvęs, pas mane jis prieš 7 metus tik buvo, aš 7 m. su juo nesisveikinu. Mano buto yra Nr. (duomenys neskelbtini). R. yra senas žmogus ir rimtas, jis sesers pažįstamas. Mano draugės G. pavardė yra K.. Tą dieną į barą ėjau vieną kartą, išėjau iš baro ir jau negrįžau atgal. Be A. pas mane ateina kaimynai, iš gatvės niekas neateina, kaimynai jaunesni už mane, A. iš (duomenys neskelbtini) buto, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto dar ateina, kitas iš (duomenys neskelbtini) buto kaimynas ateina pas mane. Bendrauju su kaimyne L. L.. Laiptinė nėra rakinama, nėra durų namo laiptinės jau 20 metų. Senas medinis namas, kuriame keli butai. Pas kaimynus kaip ir pas visus žmonės kas nors ateina, pas vienus giminė atvyksta, pas kitus bendradarbiai ir giminaičiai, nėra name landynė, yra du namo aukštai, po tris butus, bet antrame namo aukšte du butai užplombuoti, net nieko jau neįkelia gyventi, kai žmogus numiršta”. Aprašęs liudytojo A. K. parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojas patvirtino kaltinamojo parodymus, jog kaltinamasis 2015-03-29 buvo jo bute, tačiau sesuo L. K. jį išvarė. Kartu teismas pastebi, kad tiek A. K., tiek kitų liudytojų parodymai dėl buvusių tos dienos įvykių laiko nėra tikslūs ir prieštaringi. Liudytoja G. K. parodė: „pažįstu K. A., esu jį mačiusi pora kartų. 2015 m. kovo 29 dieną buvome prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ant suoliuko. Paskui buvome dar namuose pas K. – (duomenys neskelbtini)bute. Pas K. bute buvo jis, aš, gal dar kas nors iš kaimynų, sesuo K. dar buvo. Vėliau išėjome į lauką ir išvažiavome su K. į mano butą. Neatsimenu ar tuo metu jau tamsu buvo. Su K. važiavome Savanoriu prospektu, A. liko bute, kuriame dar buvo K. mama J.. K. sesuo (L. K.) grįžo namo apie 21-22 val., bet iki jai grįžtant mes išvažiavome. A. su mumis nevažiavo, man atrodo, kad jis bute liko. Nukentėjusiojo nemačius visai, bet gal tik kaip kaimynas pro šalį kada buvo praėjęs”. Aprašęs liudytojos G. K. parodymus teismas konstatuoja, kad jie nesutampa nei su kaltinamojo, nei su liudytojo A. K. parodymais. G. K., duodama parodymus prieštaravo pati sau: parodė, kad iš pradžių su kaltinamuoju ir A. K. buvo lauke ant suoliuko, o po to buvo bute pas K.; bute buvo ir K. sesuo. Jie su K. išvažiavo namo, o bute liko kaltinamasis. Kai jie išvažiavo, K. sesuo dar nebuvo grįžusi. Teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymų laikyti įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nėra pagrindo: šios liudytojos parodymai neatitinka aprašytų kitų proceso dalyvių parodymų; jos pačios parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra nenuoseklūs. Vieni liudytojos teiginiai prieštarauja kitiems, vos pasakytiems, pavyzdžiui <… Pas K. bute buvo jis, aš, gal dar kas nors iš kaimynų, sesuo K. dar buvo …>; <…K. sesuo (L. K.) grįžo namo apie 21-22 val., bet iki jai grįžtant mes išvažiavome…>. Šios liudytojos parodymai taip pat jie neatitinka toliau aprašomų duomenų, surinktų teisiamajame posėdyje. Liudytojas D. P. (pagal liudytojos J. K. parodymus pravarde „B.”) parodė: „su A. gyvenu viename name, K. kaimynas, jis turėjo sugyventinę G.. 2015-03-29, Verbų sekmadienio neatsimenu, kad visi būtumėme kartu ir gertumėm alkoholį pas K., atsimenu. A. mačiau vieną kartą, kai su juo gėriau. Gėrėme bare Gertrūdos gatvėje, lauke su juo negėriau, namuose irgi ne, juos palikau ir išėjau namo, daugiau nieko nemačiau. Apie 14-15 val. išėjau ir nesugrįžau daugiau, prie namo jo nemačiau. Namas kalbėjo, kad K. A. padūrė, S. taip kalbėjo, bet tik kalbos ėjo tokios, bet aš tiksliai pasakyti negaliu. Kitą dieną tokia kalba buvo, kad K. papjovė A.. Ar tą vakarą K. grįžo iš kažkur, neatsimenu, tiksliai neatsimenu ar ji buvo bute, jos neatsimenu”. Į kaltinamojo klausimą liudytojas atsakė: „kai K. sesuo tave išvarė, bute ar tu buvai, neatsimenu, pas K. bute dažnai geriu alaus ar dar kažką. Tą vakarą ar buvai tam bute, neatsimenu, bet pats aš galėjau tą dieną pas K. gerti”. Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad jų, kaip ir liudytojos G. K. parodymų, neįmanoma suprasti ir vertinti kaip įrodymus, atitinkančius objektyvią tikrovę. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymų laikyti įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nėra pagrindo. Liudytojas A. A. (pagal liudytojos J. K. parodymus – pravarde „U.” parodė: „su A. ir P. vienam name gyvename, A. mačiau aludėje 2015-03-29. Aš išgėręs jau buvau kai atėjau į aludę, grįžau namo ir išsikviečiau greitąją, nes susižalojau pats. Aš griuvau aludėje ant šiukšliadėžės ir susilaužiau šonkaulius, todėl grįžęs namo išsikviečiau greitąją ir išvažiavau į ligoninę. Aš į aludę ateinu kelis kartus per dieną. Bute tą vakarą aš nebuvau, gerai atsimenu. Pas K. dažnai ateinu, bet tam bute tą vakarą nebuvau, nors buvau išgėręs labai daug, bet kiek tiksliai neatsimenu, gėriau daug šnapso ir alaus. Iš ligoninės ėjau pėsčias iš skausmo į laikrodį nežiūrėjau. Kaimynai sakė, kad A. sužalojo A.. Kad A. butų sutikęs A. po kelių mėnesių kažką su juo kalbėjęs - nežinau nieko”. Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad jų, kaip ir liudytojos G. K. parodymų, neįmanoma suprasti ir vertinti kaip įrodymus, atitinkančius objektyvią tikrovę. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymų laikyti įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nėra pagrindo. Teismas taip pat konstatuoja, kad liudytojas D. P. parodė, kad buvo bute su A. A., kaltinamuoju, A. K.. Kartu teismas konstatuoja, kad A. K., G. K., D. P., A. A. ir pats nukentėjusysis S. A. įvykio dieną 2015-03-29 buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tai matyti iš jų pačių parodymų. Teismas daro išvadą, kad dėl to jie neprisimena įvykio aplinkybių dar ir dėl to, kad liudytojai D. P. ir A. A. teismo iniciatyva teisiamajame posėdyje buvo apklausti tik 2016-06-22 (b.l. 177), tai yra daugiau nei metams praėjus nuo įvykio dienos, nors kaltinamasis K. A. apie asmenis, kurių pravardės „U.” ir „B.” davė parodymus dar ikiteisminio bylos tyrimo metu ir tai nurodyta kaltinamajame akte; liudytojas A. K. buvo apklaustas 2015-10-05, tai yra praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po įvykio (b.l.45); liudytoja L. K. buvo apklausta 2015-11-02, tai yra praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams po įvykio (b.l.49); liudytoja G. K. teismo iniciatyva teisiamajame posėdyje buvo apklaust 2016-02-10 (b.l. 139), ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta; liudytoja L. L. teismo iniciatyva teisiamajame posėdyje buvo apklausta 2016-03-08 (b.l. 148), ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta; liudytoja J. K. teismo iniciatyva teisiamajame posėdyje buvo apklausta 2016-04-12 (b.l. 152), ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, tai yra praėjus daugiau nei metams po įvykio. Tik liudytojas S. A., nukentėjusiojo S. A. tėvas, buvo apklaustas tuoj po įvykio - 2015-03-30 (b.l. 42), tačiau jis neminėjo, kad jo sūnų sumušė kaltinamasis K. A.. Nukentėjusysis S. A. apklausos metu 2015-04-01 (b.l. 8) taip pat nenurodė, kad jį sumušė K. A., - paaiškino, kad laiptinėje jį užsipuolė du iš matymo pažįstami apie 30 metų amžiaus vyrai (kaltinamajam įvykio metu buvo 23 metai), kurie nuo 2015-03-27 gėrė alkoholį jo kaimyno A. K. bute. Tik 2015-10-12 apklausos metu (b.l. 9) jis parodė, kad vienas iš jų vardu K.. Kaip aprašyta anksčiau, nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, kurie aptarti anksčiau. Iš 2015-04-07 specialisto išvados Nr. G953/15(02) nurodyta, kad S. A. konstatuota durtinė-kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimą kraujo kaupimosi dešinėje krūtinplėvės ertmėje, gresianti nukentėjusiojo S. A. gyvybei. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1t., b.l. 12-13). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, tačiau iš jos negalima padaryti išvados, kad sužalojimą padarė būtent kaltinamasis K. A.. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam gydymo įstaigoje po įvykio buvo nustatytas 1.76 promilių girtumas (b.l. 12). Liudytoja A. K. parodė, kad 2015-03-30 apie 0 val. 15 min. apžiūrėjo nukentėjusįjį S. A. jo bute ir konstatavo durtinę žaizdą. Liudytojas L. S., policijos darbuotojas, parodė, kad 2015-03-30 po vidurnakčio buvo nukentėjusiojo bute. Jame buvo ir nukentėjusiojo tėvas. Nukentėjusysis paaiškino, kad dieną baliavojo, o vakare jį kažkas padūrė. Liudytoja V. A., kaltinamojo motina, parodė: „nukentėjusiojo aš nepažįstu. Mano sūnus nėra konfliktiškas. 2015-03-29 sūnus K. A. gyveno su manimi. Sūnus į Kauną išvažiuoja apie 3 kartus per mėnesį. Pas ką sūnus į Kauną važiuoja, nežinau. Kaune sūnus niekada nenakvoja, visada grįžta namo. Sūnus grįžo vienas traukiniu apie 22 val. tikrai tą kartą atsimenu, nes jam buvau davusi pašventinti verbą, bet sūnus grįžo namo girtas ir be verbos. Pravieniškėse nėra bažnyčios, ji yra tik už 6 km Rumšiškėse. Apie įvykį sužinojau apie gruodžio mėnesį, sūnus pats sakė nežino, kodėl jį kviečia tyrėjai. Sūnus nedirba, o 2015-03-29 irgi nedirbo. Sūnus grįžęs iš Anglijos, jis buvo registruotas darbo biržoje, pragyveno iš santaupų. O dabar sūnus negali įsidarbinti dėl teismo. Sūnus nesinešioja nei peilio, nei atsuktuvo.“ Liudytojas L. A., kaltinamojo brolis, parodė: „gyvenu (duomenys neskelbtini), gyvenu su mama ir broliais, taip pat su broliu K.. Neatsimenu, kokia tai diena buvo, bet važiavo K. verbos šventinti ir grįžo vakare, jam verbą davė mama ryte. Į kokia bažnyčią važiavo nežinau. Jis gal pirmą kartą važiavo šventinti verbos. Jis sugrįžo paskutiniu traukiniu, buvo apie 22-23 val., paskutinis traukinys sustoja po 22 val., jis grįžo girtas ir be verbos. Mama jo klausė kur ta verba, bet neatsimenu, ką jis atsakė. Kuris laikas jis nevartoja alkoholio. Esu tikras, kad jis grįžo paskutiniu traukiniu ir tą liudiju atsakingai. Mažesni broliai nemiegojo dar, jie nuėjo miegoti apie 24 val., jie žiūrėjo televizorių, jie matė K. grįžtantį. Kitą dieną jis atsikėlė apie 10 val. ar 11 val. Nebuvo taip, kad jis negrįžtų naktį, gal kokį kartą ir yra buvę, bet to neatsimenu, bet tikrai tą Verbų sekmadienį jis grįžo namo. 12 val. nakties grįžti nėra galimybių, niekas nevažiuoja, nei autobusai, nei traukiniai. Kitą rytą brolis buvo pagiringas. Traukinys apie du kilometrus sustoja nuo namų, o ateiname namo per 15-20 min.” Liudytojas O. A., kaltinamojo brolis, parodė: „man yra 10 metų, sutinku duoti parodymus. Brolis nežinau, kad yra įtariamas nusikaltimo padarymu. Kad brolis, gal padūrė žmogų, niekas nekalbėjo šeimoje. Atsimenu, kai brolis buvo išvažiavęs šventinti verbą ir jis išvažiavo į Kauną, jis grįžo dieną apie 23 val. aš nuėjau miegoti 22 val., o kai atsikėliau pamačiau, kad jis miega savo lovoje. Kalba buvo apie verbą, nes mama brolio klausė apie verbą, o brolis neatsimenu ką sake”. Liudytojas E. A., kaltinamojo brolis, parodė: „esu gimęs 2003-10-24. Brolis K. nakvoja namie, būna, kad dirba pas ūkininką. Neprisimenu labai gerai kad brolis važiuotų į Kauną verbos šventinti, jis išvažiavo ir grįžo nakties metu girtas, be verbos, aš žiūrėjau televizorių, o mažas brolis neatsimenu ar miegojo. Brolis apie 23 val. grįžo, buvo girtas ir neturėjo verbos. Brolis ryte kada atsikėlė, neatsimenu. Ar mama kalbėjo apie verbą neatsimenu”. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai” rašto (b.l. 145) matyti, kad 2015-03-29 paskutinis traukinys iš Kauno į Pravieniškes atvažiavo 21 val. 43 min. Liudytojų V. A., L. A., O. A., E. A. parodymai patvirtina kaltinamojo parodymus, kad iš Kauno 2015-03-29 jis į Pravieniškes grįžo paskutiniu traukiniu prieš 22 val. Teismas pastebi, kad pirmieji duomenys, jog 2015-03-29 A. K. bute buvo K. A., byloje atsirado tik 2015-10-05 apklausus A. K. (b.l. 45). Tik po to 2015-10-12 apklausos metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad jį sužalojo K. (b.l. 9). Tai patvirtina kaltinamojo parodymus, kad apie įtarimą nukentėjusiojo S. A. susižinojo tik pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-04 (b.l. 65). Tai patvirtina ir V. A. parodymus teisiamajame posėdyje, kad apie 2015-03-29 įvykį ji sužinojo tik 2015 m. gruodžio mėnesį. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ir kitais jos parodymais, patvirtinančiais kaltinamojo alibi. Išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad surinktais įrodymais negalima pagrįsti kaltinamojo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. iš išteisintinas, neįrodžius jo kaltės. Teismas akcentuoja ir tai, kad visos abejonės, kylančios vertinant byloje surinktus įrodymus, yra vertinamos, taikant „in dubio pro reo “principą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 str., nusprendžia: K. A. dėl kaltinimo, aprašyto 2015-12-10 kaltinamajame akte, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. str., išteisinti, nustačius, kad neįrodyta, jog kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.). Daiktinius įrodymus, saugomus Kauno apskrities VPK KTV NVRS (nukentėjusiojo S. A. rūbai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. A. (LR BPK 94 str.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti išteisintajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 3 d.). Nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui nepriteisti (LR BPK 105 str. 5 d.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.Teisėjas Rimantas Sipavičius