Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą vieką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. išteisintas pagal BK 135 str. 1 d. dėl to, kad 2015-03-29, apie 23.45 val., namo laiptinėje Kaune, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, tyčia vieną kartą dūrė S. A., aštriu duriančio pobūdžio daiktu į dešinį šoną, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine-kiaurymine krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimą kraujo kaupimosi dešinėje krūtinplėvės ertmėje, gresiantį nukentėjusiojo S. A. gyvybei.Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktais įrodymais negalima pagrįsti kaltinamojo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.Apeliaciniame skunde prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo K. A. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. bei paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kardomąją priemonę nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

3.1. Skunde ji teigia, kad apylinkės teismas netyrė kaltinamąjį kaltinančių įrodymų, o rėmėsi tik jį teisinančiais įrodymais, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, kad jį sužalojo už nugaros stovėjęs būtent K. A.. Nors jis veido ir nespėjo pamatyti, tačiau vaikinas, kuris tuo metu buvo kartu su K. A., stovėjo atokiau nuo nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Be to, S. A. apie įvykio aplinkybes buvo apklausiamas praėjus tik dviem dienoms po sunkios operacijos, todėl neesminės detalės galėjo skirtis. Įvykio vietoje buvę liudytojai, t. y. GMP gydytoja A. K., policijos pareigūnas L. S., nukentėjusiojo tėvas S. A. nurodė, kad S. A. buvo sužalotas asmens „baliavojusio“ gretimame bute, kurį vėliau nukentėjusysis S. A. atpažino iš pateiktų fotonuotraukų, t. y. K. A.. Jų parodymai apie tai, kad įvykio dieną K. A. buvo nukentėjusiojo name iš esmės sutampa su nukentėjusiojo S. A. parodymais. Tarp S. A. ir K. A. vyko žodinis konfliktas, ką patvirtino ir pats kaltinamasis. Šį konfliktą girdėjo liudytoja L. L., kuri gyvena namo antrame aukšte ir išėjus į koridorių apie 23.00 val. matė būtent K. A.. Taip pat liudytojas A. K. teisme parodė, kad su kaltinamuoju išsiskyrė apie 22.00 - 23.00 val., jis nuvažiavo namo, o K. A. liko. Prie sūpynių K. A. buvo atėjęs su kažkokiu jaunuoliu. Tai patvirtina, kad kaltinamasis 2015-03-29 paskutiniu traukiniu, kuris iš Kauno išvyksta 21.45 val. niekaip negalėjo grįžti namo. Apie tai, kad kaltinamasis įvykio dieną išgėrinėjo su šio namo gyventojais patvirtino ir liudytojai D. P. bei A. A.. Kitos dienos rytą kaimynai kalbėjo, kad „K.“ sužalojo S. A.. Skunde prokurorė teigia, kad nors nebuvo nustatytas įrankis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamą veiką panaudojant konkretų įrankį. K. A. įvykio metu būdamas pilnametis, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad suduodamas smūgį aštriu įrankiu iš artimo atstumo (1 metro), gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamojo motinos ir brolių parodymai, jog jis šis grįžo apie 22.00 val., vertintini kritiškai, nes jie, kaip kaltinamojo šeimos nariai, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, iš K. A. brolio L. A. parodymų matyti, kad apie S. A. sužalojimą šeimoje jau buvo pradėta kalbėti po savaitės, nors, kaip teigia pats kaltinamasis, apie nukentėjusiojo sužalojimą sužinojo tik vasaros metu, kai buvo užėjęs pas A. K. po žvejybos. Tai parodo, kad K. A. apie padarytą nusikalstamą veiką šeimoje pradėjo kalbėti praktiškai po jos padarymo. Tai, kad kaltinamasis ne visada nakvodavo namuose, kaip teigia jo artimieji, patvirtina 2007-01-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo bei 2011-09-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiai, kur nusikalstama veika buvo padaryta 2.00 val. nakties ir prie (duomenys neskelbtini). Be to, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti, patvirtina ir teistumas Didžiojoje Britanijoje. Prokurorė teigia, kad teismo šališkumą priimant išteisinamąjį nuosprendį rodo ir tai, kad teismas jau 2016-04-21 nutartyje išsakė abejones dėl kaltinimo pagrįstumo kaltinamajam ir bandė grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nuosprendyje vertinant įrodymus nesilaikyta nusistovėjusios Lietuvos Respublikos teismų praktikos, tuo buvo pažeisti BPK 20 straipsnyje 5 dalyje nustatyti reikalavimai, kas rodo teismo šališkumą ir tai, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį.Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl K. A. kaltės pagal BK 135 str. 1 d.

6. Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia, kad K. A. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas nepagrįstai, nes byloje yra pakankamai kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, kurių apylinkės teismas tinkamai nevertino, todėl priėmė neteisingą nuosprendį. Tačiau sutikti su tokiu apeliacinio skundo teiginiu ir jį pagrindžiančiais argumentais negalima.

6.1. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nenustatyta, kad būtent K. A. nagrinėjamu atveju padarė sunkų sveikatos sutrikdymą S. A.. K. A. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju buvo konfliktas. Kai K. A. išvijo iš K. buto, jis geranoriškai išėjo, bet koridoriuje jį užsipuolė S. A.. Pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, klausinėjo, ką jis veikia pas K., kalbėjo apie tai, jog A. K. užmušė jo (S. A.) motiną. Jie tą dieną apsižodžiavo, tačiau tai buvo apie 17 val., o ne 23 ar 24 val. Vėliau jis pėsčiomis išėjo į stotį. Traukinys su kuriuo jis važiavo namo į (duomenys neskelbtini) pajudėjo 21.28 val., iš traukinio išlipo vienas. Jį iš pat ryto matė broliai ir mama. Nors nukentėjusysis S. A. teigia, kad 100 proc. yra tikras, jog K. A. jį sužeidė, nes daugiau nieko nebuvo ir tarp jų vyko konfliktas dėl A. K., tačiau jis taip pat nurodė, kad nematė veido asmens, kuris jam smogė, nes smogė iš nugaros. L. S. A. (nukentėjusiojo tėvas) parodė, kad atvykus pas sūnų, išorinių sužalojimų nebuvo, galvojo, kad sūnui gal sulaužytas raktikaulis, o pasirodė, kad buvo padurtas. Prokurorė savo skunde K. A. kaltę grindžia liudytojos L. L. parodymais, tačiau ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta nebuvo, ji buvo apklausta tik teismo iniciatyva teisiamajame posėdyje ir parodė, kad apie 23 ar 24 val. A. K. ėjo namo, o K. A. liko koridoriuje. Girdėjo, kaip prieš 24 val. S. A. ginčijosi su K. A., ji atidarė savo buto duris ir tai matė. Ji aiškiai išgirdo S. A. žodžius - „ble* padūrė“. Tačiau nukentėjusysis S. A. po įvykio ir atvykus tėvui S. A. dar nežinojo, kad jam padaryta durtinė žaizda, todėl kyla pagrįstos abejonės liudytojos L. L. parodymais, kad ji aiškiai išgirdo S. A. pasakytus žodžius, kad jį padūrė. Ši liudytoja negalėjo išgirsti tokių nukentėjusiojo žodžių, kadangi pats nukentėjusysis iš karto po sužalojimo galvojo, jog gavo stiprų skausmingą smūgį. Be to, nukentėjusysis S. A. nurodė, kad prieš jį sužalojant, laiptinėje buvo du asmenys, o liudytoja L. L. teigė, kad laiptinėje prie S. A. buvo tik vienas žmogus, t. y. K. A.. Toks liudytojos L. L. parodymų prieštaravimas paties nukentėjusiojo S. A. parodymams bei K. A. parodymams, kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, leidžia teigti, kad šios liudytojos parodymai apylinkės teismo pagrįstai laikyti nepatikimais, neatitinkančiais kitų byloje nustatytų aplinkybių ir nepatvirtinantys K. A. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

6.2. Prokurorė savo skunde taip pat remiasi liudytojų D. P. bei A. A. parodymais, tačiau šie liudytojai, apklausti teisme praėjus daugiau nei metams po įvykio (2016-06-22), nurodė, jog patys įvykio nematė, o apie tai, kad S. A. sužalojo K. A. žino tik todėl, kad apie tai kalbėjo kaimynas ir pats nukentėjusysis S. A.. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek šie abu liudytojai, tiek A. K., G. K. įvykio dieną 2015-03-29 buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl visiškai suprantama, jog įvykio aplinkybių jie gerai neprisimena. Beje nukentėjusiajam po įvykio medicinos įstaigoje irgi buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Svarbu pažymėti ir tai, kada šioje byloje buvo apklausti liudytojai, o būtent: liudytojas A. K. apklaustas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po įvykio (2015-10-05); liudytoja L. K. apklausta praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams po įvykio (2015-11-02); liudytoja G. K. apklausta tik teismo iniciatyva teisiamajame posėdyje 2016-02-10; 2016-03-08 teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. L., 2016-04-12 teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K.. Nors priešingai nei paminėti liudytojai, nukentėjusiojo tėvas liudytojas S. A. apklaustas tuoj po įvykio (2015-03-30), tačiau jis neminėjo, kad sūnų sumušė būtent K. A.. Be to, pats nukentėjusysis S. A. apklausiamas 2015-04-01 taip pat nenurodė, kad jį sumušė K. A., tik paaiškino, kad laiptinėje jį užsipuolė du iš matymo pažįstami apie 30 metų amžiaus vyrai (K. A. įvykio metu buvo 23 metai), kurie nuo 2015-03-27 gėrė alkoholį kaimyno A. K. bute. Tik 2015-10-12 nukentėjusysis nurodė, kad vieno iš jį užpuolusių asmenų vardu K.. Vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą pažymėtina ir tai, kad liudytojas policijos pareigūnas L. S. parodė, kad 2015-03-30 po vidurnakčio buvo nukentėjusiojo bute, kuriame buvo ir nukentėjusiojo tėvas. Nukentėjusysis paaiškino, kad dieną „baliavojo“, o vakare jį kažkas padūrė. Iš šio policijos pareigūno parodymų taip pat matyti, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardinti kas jį sužalojo, nors K. A. jis pažinojo (bent jau iš matymo) ir galėjo nurodyti iš karto. Be to, aplinkybę, jog K. A. vakare nebuvo A. K. bute patvirtino ir liudytoja L. K., teigdama, jog A. buvo ryte, bet tikrai ne vakare, nei A., nei K. nei pavakariais, nei vakare nebuvo.

6.3. L. V. A. (kaltinamojo motina), L. A., O. A., E. A. (kaltinamojo broliai) parodė, kad K. A. grįžo vienas traukiniu apie 22 – 23 val. tikrai tą kartą atsimena, nes grįžo namo girtas ir be verbos, kuri jam buvo duota nuvežti į miestą pašventinimui. Kadangi šie liudytojai yra K. A. šeimos nariai, todėl jų parodymus reikia vertinti atsargiai. Nors ir mažai tikėtina, šie asmenys po pakankamai ilgo laiko prisimena konkrečią dieną ir konkretų K. A. grįžimo namo laiką, tačiau net ir tuo atveju, jeigu jie klysta, kitų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog K. A. 23-24 val. buvo laiptinėje, kur buvo sužalotas S. A. – byloje nėra. Be to, pirmieji duomenys, jog 2015-03-29 A. K. bute buvo K. A., byloje atsirado tik 2015-10-05 apklausus A. K. ir tik po to, 2015-10-12 nukentėjusysis S. A. parodė, kad jį sužalojo K.. Tai patvirtina K. A. parodymus, kad apie įtarimą dėl nukentėjusiojo S. A. sužalojimo jis susižinojo tik pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-04.

6.4. Aukščiau išdėstyti byloje esantys įrodytai neleidžia daryti išvados, kad S. A. sužalojo būtent K. A., todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai išteisino K. A. neįrodžius, kad būtent jis sužalojo nukentėjusįjį S. A. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. Tuo pagrindu prokurorės apeliacinio skundo motyvai, kad teismas netyrė K. A. kaltinančių įrodymų, o rėmėsi tik jį teisinančiais įrodymais, atmetami kaip nepagrįsti. Skunde teigiama, kad tai, jog K. A. ne visada miegodavo namuose patvirtina 2007-01-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo bei 2011-09-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiai, kur nusikalstama veika buvo padaryta 2.00 val. nakties (duomenys neskelbtini) namo, tačiau šis faktas niekaip nepagrindžia K. A. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Prokurorė skunde taip pat išsako abejones dėl teismo šališkumo, nes teismas bandė grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau Kauno apygardos teismui panaikinus šią nutartį, byla buvo nagrinėjama toliau ir prokurorei klausimų teismo šališkumu nekilo, ji nušalinimo teisėjui nereiškė. Be to, kolegijai padarius išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu K. A. pagal BK 135 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, toks prokurorės skundo motyvas yra atmetamas. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad priimant nuosprendį apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė nusistovėjusios Lietuvos Respublikos teismų praktikos, todėl pažeidė BPK 20 straipsnyje 5 dalyje nustatytus reikalavimus, tuo padarant esminius BPK pažeidimus, yra nepagrįsti, todėl atmetami, kadangi apylinkės teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

6.5. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo išteisino K. A. neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šį nusikaltimą. Todėl naikinti šį nuosprendį, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokurorė ir priimti naują K. A. apkaltinantį nuosprendį, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.