Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės K. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015-12-14 buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje K. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas).

Kauno apylinkės teismas 2016-04-21 nutartimi perdavė bylą prokurorui, kadangi surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris trukdo nagrinėti bylą. Teismas nurodė, kad didelio skaičiaus naujų liudytojų, neapklaustų ikiteisminio tyrimo metu kvietimas į teismą ir jų apklausa ne ikiteisminio tyrimo metu, o teisme, suvaržo BPK 22 str. 3 d. garantuojamą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kokiais įrodymais grindžiamas kaltinimas, taip su pavaržo jo teisę į gynybą. Teismas sprendė, kad byloje būtina apklausti tris nepilnamečius kaltinamojo brolius. Be to, apklausus liudytojus, įvardijamus kaip „U.“ ir „B.“, gali tekti iš naujo apklausinėti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo iniciatyva apklaustus liudytojus.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-21 nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte yra nurodyti visi BPK 219 straipsnyje aprašyti duomenys, o teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrįsti. Teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai. Pagrindinis teismo motyvas buvo tas, kad teismo bei kaltinamojo gynėjos iniciatyva buvo kviečiama eilė liudytojų, pats kaltinamasis K. A. nurodė, kad A. K. prigulus, jis alkoholinius gėrimus A. K. bute vartojo su „U.“ ir „B.“, su kuriais prieš tai buvo bare, tačiau šie asmenys nenustatyti. Taigi, kaltinamasis teisme pateikė naujas įvykio versijas, dėl ko į teisiamąjį posėdį buvo kviečiami anksčiau neapklausti liudytojai. Apeliantės nuomone, nėra pagrindo manyti, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu neapklaustų liudytojų kvietimo į teisiamąjį posėdį kokiu nors būdu apsunkinama kaltinamojo teisė į gynybą.

Dėl prokurorės skundo atsiliepimų negauta.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės K. M. skundas tenkintinas.

BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (LR BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra ikiteisminio tyrimo baigiamasis procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamas veikas, yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta (namo laiptinė (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini)), laikas (2015 m. kovo 29 d., apie 23.45 val.), būdas (vieną kartą dūrė S. A. aštriu duriančio pobūdžio daiktu į dešinį šoną, padariniai (nukentėjusiajam sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas). Taip pat kaltinamajame akte yra pateikta veikos kvalifikacija, kurios padarymu kaltinamas K. A., nurodant BK straipsnį ir jo dalį.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme.

Nutartyje nurodyti trūkumai tokie kaip papildomų liudytojų kvietimas į teisiamąjį posėdį ir jų apklausta, kaltinamojo K. A. įvykio versijų tikrinimas, jo tyrimo metu ir teisme duotų parodymų gretinimas ir vertinimas ar kitų aplinkybių nustatymas, siekiant išsiaiškinti objektyvą tiesą byloje, negali būti vertinami kaip kaltinamojo akto trūkumai, trukdantys teismui baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija ir asmens kaltės įrodytumas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, kokiomis aplinkybėmis, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, negali prognozuoti visų įtariamojo parodymų versijų, objektyviai negali numatyti, kad teisiamajame posėdyje kaltinamasis pakeis savo tyrimo metu duotus parodymus, iškels naujas įvykio versijas, teiks procesinius prašymus šioms naujoms versijoms pagrįsti. Šiuo atveju prokuroras kaltinamajam akte turi aprašyti tik tą įtariamojo paaiškintą įvykio versiją, kuri jam buvo žinoma ikiteisminio tyrimo metu. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta įtariamojo parodymų versija, taigi ir nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 254 straipsnio nuostatas negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes bei pareigą pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje, ir jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius sprendimus jis atsižvelgia į bylos trūkumų pobūdį ir reikšmę ir priima galutinį procesinį sprendimą dėl asmens kaltumo.

Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turėjo galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių pašalinti abejonių tokiomis priemonėmis, kurios užtikrintų greitesnį baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.

Konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės, o nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą, neatitinka BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės K. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.