Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R.Maženio įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-223/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R.Maženio įmonei dėl skolos už atliktus darbus priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R.Maženio įmonės 14 607,12 Eur už atliktus statybos darbus ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2014 m. atliko pamatų ir stogo įrengimo darbus, darbus atliko tinkamai, tačiau atsakovė su juo neatsiskaitė. Už atliktus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal 2014-08-26 Statybos rangos sutartį Nr.4 prašo priteisti sutartą 2 186,84 Eur sumą. Dėl kitų objektų - (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimo, nebuvo sudarytos rangos sutartys, tačiau ieškovo atliktus darbus (pamatų įrengimą, stogo dengimą), patvirtina kiti į bylą pateikti įrodymai, todėl iš ieškovo prašo priteisti 12 420,28 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R.Maženio įmonės ieškovo A. B., naudai 14 607,12 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 638,21 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 20,10 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Teismas nurodė, kad 2014-08-26 Statybos rangos sutartis Nr.4 yra atsakovo pasirašyta ir atsakovė pripažino, kad atsakovė atliko statybos darbus objekte, tačiau atsakovo teigimu darbai buvo atlikti nekokybiškai. Liudytojui A. Š. teismo posėdyje nurodžius, kad jis darbų trūkumų nešalino, o už darbus jam iš dalies mokėjo A. B. ir R.Maženio įmonė, liudytojo teiginius patvirtinus ir kitiems teisme apklaustiems liudytojams, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atliko darbus objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovei neįrodžius, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, jis turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, todėl priteisė iš atsakovės 2186,84 Eur skolą už atliktus statybos darbus.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas dėl darbų objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su atsakove nebuvo sudaręs rangos sutarties. Tačiau šių darbų atlikimą nurodytuose objektuose patvirtino liudytojai M. D., M. B. ir A. Š., užsakovės R. N. pasirašytas Statybos montavimo darbų pridavimo aktas, užsakovo V. B. Statybos montavimo darbų pridavimo aktas, Rangos sutartis Nr.2013/V3, Rangos sutartis Nr.2014/D1, UAB „Gamoks“ pažyma, UAB „Augvitra“ aktas, krovinių važtaraščiai, PVM sąskaitos-faktūros, sutartys, liudytojo Ž. Č. rašytiniai parodymai. Iš visų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad minėtas faktas greičiau buvo nei nebuvo. Konstatavus faktą, kad ieškovas darbus atliko, darbų rezultatas naudojamas pagal paskirtį, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Ieškovui savo reikalavimams pagrįsti pateikus atliktų darbų paskaičiavimo lentelę, o atsakovei nei atliktų darbų masto nei įkainių neginčijus, ieškinį šioje dalyje tenkino pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R.Maženio įmonė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. B. darbus atliko tinkamai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas perdavė atsakovei statybos darbų rezultatą. Atlyginimą už atliktus darbus, gali gauti tik tada, kada priduodamas tinkamos kokybės darbų rezultatas užsakovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai atliko darbus, nepateikė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto. Pagal statybos rangos sutarties Nr.4 2 f punktą, užsakovas pabaigus darbus per 5 dienas patikrina darbų kokybę ir nesant priekaištų apmoka likusią sutartą sumą. Ieškovas nepranešė atsakovei apie darbų pabaigą, o patikrinus ieškovo atliktus darbus, buvo nustatyti statybos darbų trūkumai. 2014 m. rugsėjo 19 d. surašytas defektinis stogo konstrukcijų ir stogo dangos įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktas. Šiuo aktu užsakovės R. A. atstovas- statinio statybos techninės priežiūros vadovas V. K. konstatavo nekokybiškai atliktą stogo dangos įrengimą. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą šių darbų defektų šalinimo kaina 550,54 Eur (1900,91 Lt). Defektus atsakovė ištaisė, darbus pridavė 2014 m. rugsėjo 24 d., todėl ieškovui išmokėtina suma turėtų būti mažinama 550,54 Eur. 2014 m. rugpjūčio 14 d. surašytas defektinis pamatų įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo užsakovo atstovas statinio statybos techninės priežiūros vadovas V. K. konstatavo, kad pamatai turi trūkumus. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą šių darbų defektų šalinimo kaina 2584,85 Eur (8924,28 Lt). Atsakovė pašalino defektus, darbus pridavė 2014 m. rugpjūčio 19 d., todėl ieškovui išmokėtina suma turėtų būti mažinama 2584,85 Eur.Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini). Atsakovė su R. N. sudarė 2013 m. gruodžio 11 d. Rangos sutartį Nr. 2013/V3 dėl skydinio namo statybos. Ieškovas neatliko darbų, už kuriuos R. N. su atsakove atsiskaitė. Ieškovas turi teisę vykdyti specialiuosius statybos darbus, jam nesuteikta teisė samdyti kitų asmenų, kurie už ieškovą atliktų darbus. Byloje nustatyta, kad ieškovas pats jokių darbų neatliko, o nelegaliai samdė kitus asmenis. Jis negali gauti pajamų iš neteisėtos veiklos. Pagal sutartį atsakovo bendrovė atliko tik dalį statybos darbų. R. N. patvirtino, kad su ieškovu A. B. ji susipažino prieš pradedant statybos darbus, vėliau jį matė statybos metu su kitais asmenimis. Pastačius namą, A. B. pasamdė pastatyti namo verandą, kurios statyba nebuvo įtraukta į sutartį su atsakovo įmone. Iš R. N. sutarties matyti, kad ji dalį statybos darbų, kurių kaina 8584,80 Eur, kuriuos turėjo atlikti R.Maženio įmonė, pavedė atlikti kitiems asmenims.Ieškovas prašydamas priteisti skolą už atliktus darbus, nepateikė sutarties. 2014 m. liepos 29 d. statybos montavimo pridavimo aktas pasirašytas tarp ieškovo ir R. N. pasirašytas nedalyvaujant R.Maženio įmonei, surašytas po to, kad atsakovė darbus R. N. jau buvo pridavusi. Statybos darbus atliko atsakovo įmonės darbuotojai, 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. lapkričio 7 d. pamatų įrengimo ir stogo konstrukcijų ir stogo dangos įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktai, patvirtina, kad nurodyti namo elementai buvo priduoti kaip baigti objektai.Vėliau surašytas ieškovo ir R. N. aktas yra niekinis. Kad nurodytus darbus atliko atsakovo įmonės darbuotojai, patvirtina, 2014 m. rugsėjo 11 d. ir 2014 m. spalio 23 d. R.Maženio įmonės savininko įsakymai dėl darbų paskirstymo. Ieškovo pateikti įrodymai- krovinio važtaraščiai, prekių pirkimo sąskaitų faktūrų yra suklastoti, kaip ir ieškovo parašai. Atsakovo įmonėje, pas prekių tiekėjus, vežėjus, ieškovo parašo ant nurodytų dokumentų nėra. Šių dokumentų pas ieškovą iš viso negalėjo būti, nes jis nėra atsakovo įmonės atstovas. Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir V. B. sudarė 2014 m. birželio 17 d. rangos sutartį Nr. 2014/D1 dėl skydinio namo statybos. Atsakovė atliko tik dalį darbų, kurie buvo numatyti pagal sutartį. Šiame objekte atsakovo įmonė niekada nebuvo pavedusi atlikti subrangos darbų ieškovui.Rašytiniai įrodymai: 2014 m. liepos 18 d. pamatų įrengimo ir stogo konstrukcijų ir stogo dangos įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad statinio techninės priežiūros vadovas V. K. priėmė pamatus, kurie atlikti nuo 2014-06-16 iki 2014-07-18 bei stogo konstrukcijų įrengimo darbus atliktus nuo 2014-07-21 iki 2014-08-14.2016 m. birželio 29 d. ieškovo statybos-montavimo darbų pridavimo aktas yra niekinis, nes juo surašyti darbai, kurie jau buvo priduoti atsakovės.V. B. negali žinoti kokie asmenys atliko statybos darbus veikdami atsakovo įmonės vardu. 2014 m. birželio 12 d. ir 2014 m. liepos 17 d. R.Maženio įmonės savininko įsakymai, kuriai įmonės darbuotojai buvo komandiruoti atlikti statybos darbus minėtame objekte, patvirtina, kad atsakovė atliko šiuos darbus.Ieškovas patvirtino, kad dėl statybos darbų atlikimo jis tarėsi ne su R.Maženio įmonės savininku, bet su K. Č., kuris niekada nedirbo atsakovo įmonėje ir jam nebuvo pavesta tartis su ieškovu dėl darbų atlikimo.Apeliantas nurodo, kad po sprendimo priėmimo iškilo poreikis pateikti naujus įrodymus, nes ieškovas pateikė suklastotus dokumentus, kuriuos prašo prijungti bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Ieškovas remiasi byloje jo ir užsakovų pasirašytais darbų priėmimo perdavimo aktais. Teismo sprendimas liečia jų teises ir pareigas, jie į procesą nebuvo įtraukti, todėl sprendimas pripažintinas negaliojančiu dėl neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašo atmesti atsakovės R.Maženio įmonės apeliacinį skundą. Prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Prie apeliacinio skundo, atsakovė pateikia visiškai naujus įrodymus, atsakovės paaiškinimai visiškai skiriasi nuo pozicijos, kuri buvo išdėstyta pateiktame teismui atsiliepime. Ieškovo manymu naujai pateiktus įrodymus, atsakovė galimai suklastojo, kadangi juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, nebuvo. Atsakovė teigė, kad ji nei priėmimo perdavimo aktų, nei defektinių aktų neturi. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nurodyti darbuotojai iš tikrųjų dirbo įmonėje, kad V. K. atstovavo R. A..Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini). Ieškovas atliko darbus šiame objekte turėdamas verslo liudijimą, kuris leidžia dirbti pačiam ir pasitelkti kitų asmenų pagalbą. Teismo apklausti liudytojai irgi dirbo su verslo liudijimais, todėl nelegalus darbas nebuvo ir negalėjo būti vykdomas.Atsakovė nurodo, kad ieškovas statybos darbų neatliko, tačiau nenurodo, kas juos atliko, nepateikė priėmimo-perdavimo aktų, defektinių aktų. Teigė, kad tokių įrodymų neturi. Pateikti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad jie buvo surašyti teismui priėmus nepalankų atsakovei sprendimą.Atsakovė apskritai neigė, kad ieškovas atliko darbus, tačiau nepateikė įrodymų kas juos atliko. Byloje esantys duomenys patvirtiną, kad ieškovą ir atsakovą siejo rangos santykiai, nes ieškovas vykdė darbus atsakovo statybos objektuose, o atsakovė dėl to prieštaravimų nereiškė. Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas šiame objekte statybos darbų neatliko, savo argumentams pagrįsti pateikė naujus įrodymus. Visus savo motyvus dėl naujai pateiktų įrodymų, ieškovas jau yra nurodęs pasisakydamas dėl ankščiau nurodyto objekto, todėl plačiau dėl jų nepasisako. Ieškovo nuomone, teismas turėtų atsisakyti priimti naujai pateiktus apelianto įrodymus, nes bylos nagrinėjimas vyko ilgą laiką, buvo penki posėdžiai, ieškovas įrodymus pateikė per antrąjį posėdį. Atsakovė, atstovaujama teisininko, turėjo laiko ir žinių, kad galėtų įvertinti ieškovo pateiktų įrodymų reikšmę ir vertę, taip pat pats pateikti įrodymus. Nurodė, kad neturi jokių įrodymų. Draudžiama grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė R.Maženio įmonė naujai pateiktų aplinkybių buvimo faktą neigė, todėl pateikti nauji rašytiniai įrodymai laikytini naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad neprieštarauja dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, dėl naujai pateiktų įrodymų pateikė rašytinius paaiškinimus, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė R.Maženio įmonė prie apeliacinio skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir prašo juos priimti.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, jog sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ginčus nagrinėja ne formaliai, bet paisydamas konstitucinio imperatyvo vykdyti teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti nors ir pateikiamą vėliau, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pateiktų įrodymų turinį, pripažįsta, kad pateikti rašytiniai įrodymai gali būti reikšmingi, nustatant ieškovės reikalaujamą priteisti skolos už atliktus statybos darbus dydį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atliko darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovui neįrodžius, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, priteisė iš atsakovo 2186,84 Eur skolą. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad ieškovas yra netinkamai atlikęs darbus, ieškovas teigdamas priešingai nepateikė pakankamai įrodymų, kad jis tinkamai atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus, tinkamai perdavė statybų rezultatą. Taigi byloje esant ginčui dėl atliktų darbų kokybės, ieškovas tinkamai nepridavęs statybos darbų, turėjo įrodyti, kad juos atliko tinkamai.Dėl ieškovo atliktų darbų objektuose (duomenys neskelbtini), atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas neatliko darbų nurodytuose objektuose ir niekada nėra ieškovui A. B. pavedusi atlikti darbų, K. Č. su kuriuo ieškovas tarėsi dėl darbų, niekada nedirbo atsakovės įmonėje. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovei turint rangos sutartis su užsakovais ir neigiant, kad ieškovas darbus atliko, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad jis atliko darbus už kuriuos prašo priteisti skolą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą pagal ginčo pobūdį ir byloje nustatytas aplinkybes, todėl atsakovei iškilo poreikis pateikti papildomus dokumentus, tik po sprendimo priėmimo. Teismas, atsižvelgiant į naujai teikiamų įrodymų galimą reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, į tai, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, pateiktus rašytinius įrodymus prijungia prie bylos medžiagos. Su jais ieškovas susipažino ir pateikė savo nuomonę.Apeliantui prie apeliacinio skundo pateikus naujus įrodymus (stogų priėmimo-perdavimo aktus, R.Maženio įmonės savininko įsakymus dėl darbų paskirstymo, komandiruočių, defektiniai stogo konstrukcijų ir stogo įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktus), paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, papildomai tirtinų šioje byloje įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes (rangovo atsakomybės už darbų kokybę, darbų apimtį, trūkumų šalinimo išlaidų dydį ir pagrįstumą) dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikti įrodymai nebuvo pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, konstatuoja, jog pagal byloje esančią medžiagą šios bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, šalių pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nebesprendžia ir perduoda šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, savalaikiai pateikti įrodymus, nes teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti ankščiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas šalims siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą pasiūlo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybes. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.