Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. e2S-295-227/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
e2S-295-227/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00696-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
B. I. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-295-227/2017

Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00696-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.3; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1640-940/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei B. I. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. E. P. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį dėl 28223,52 Eur dydžio turtinės žalos, 2310 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2014 m. vasario 1 d. kilo gaisras gyvenamajame name, kurio metu sudegė trečiajam asmeniui priklausančios patalpos ir jose buvęs turtas. A. E. P. priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo apdrausta, todėl ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką. Bendrame pastate gaisras kilo atsakovei priklausiusiose patalpose, todėl, kaip iš nekilnojamojo turto savininkės, ieškovė reikalauja atsakovės atlyginti turtinę žalą ir palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę iki 2017 m. vasario 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus: sumokėti 675 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą.Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 28 d. ieškovė sumokėjo 675 Eur dydžio žyminį mokestį ir 2016 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1343-902/2016 pagal ieškovės ieškinį dėl to paties dalyko. 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi į 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, nepranešė teismui apie savo neatvykimo priežastis ir nepateikė prašymo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstas. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 10 d. (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-633-544/2016).Vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad žyminis mokestis grąžinamas tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgė į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė ir jos atstovas neatvyko į teismo posėdį, nepranešė apie neatvykimo priežastis, nepateikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nors apie bylos eigą ir paskirtą teismo posėdį buvo tinkamai informuoti EPP sistemos pagalba. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo piktnaudžiaujama procesu ar jis nebuvo vilkinamas. Sprendė, kad keliamas turtinis reikalavimas, tačiau nepateikti duomenys, kad ieškovė už ieškinio reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2-1640-940/2017 būtų sumokėjusi žyminį mokestį (CPK 80 str., 115 str., 135 str.).

III. Atskirojo skundo motyvai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus yra nepagrįstas, nes 675 Eur žyminis mokestis už bylos nagrinėjimą jau buvo sumokėtas, tačiau teismas neįvykdė teisingumo funkcijos ir ieškinį grąžino be sprendimo. Mano, kad tokiu atveju sumokėtas žyminis mokestis turėtų būti grąžinamas arba suteikiama galimybė įskaityti šį mokestį už kito ieškinio pateikimą teisme. Nurodo, kad kasacinio teismo 2004 m. gruodžio 9 d. konsultacijoje išaiškinta dėl žyminio grąžinimo tuo atveju, kai, paaiškėjus, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Teigia, kad konsultacijoje pažymėta, jog ieškinio, skundo ar prašymo palikimas nenagrinėto yra jų grąžinimas be teismo sprendimo, ir tokiais atvejais, sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, turi būti taikomas CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Teigia, kad konsultacijoje pateikta CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo taisykle turi būti vadovaujamasi ir tada, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, t.y. grąžinamas be teismo sprendimo, CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.Atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, akivaizdu, kad, neišsprendus šalių ginčo ir negrąžinus žyminio mokesčio, būtų nepagrįstai apribota ieškovės galimybė tinkamai ginti pažeistas teises (CPK 5 straipsnis), nors, palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatymas suteikia teisę pateikti tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko kitą ieškinį (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad CPK nustatyta ieškovo teisė susigrąžinti visą žyminį mokestį, kai ieškinys atsiimamas, ir 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, kai ieškinio atsisakoma (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Tiek tuo atveju, kai ieškinys atsiimamas (CPK 139 straipsnis), tiek kai paliekamas nenagrinėtas, neatvykus ieškovui ar jo atstovui (CPK 246 straipsnio 1 dalis), teisinės galimybės vėl kreiptis į teismą yra vienodos (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Dėl to spręsti žyminio mokesčio sugrąžinimo klausimą skirtingai būtų neteisinga, tai prieštarautų civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, reikštų sankciją (baudą) už neatvykimą į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo nutarties, kuria ieškovei nustatytas įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti žyminį mokestį. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turi teisę prašyti įskaityti žyminį mokestį, sumokėtą kitoje byloje, kurioje jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad ieškovė, jos atstovas neatvyko į teismo posėdį, o atsakovė neprašė priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia ne susigrąžinti žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas kitoje civilinėje byloje, o kad būtų šis žyminis mokestis įskaitytas nagrinėjant naujai pareikštą ieškinį dėl to paties dalyko ir ieškovei nereikėtų pakartotinai mokėti žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neneigia, kad ieškinys yra apmokestinamas tam tikro dydžio žyminiu mokesčiu, tik kelia klausimą dėl žyminio mokesčio įskaitymo galimybės. Tačiau sprendžiant, ar šis žyminis mokestis galėtų būti įskaitomas, pasisakytina dėl to, ar jis galėtų būti grąžintas ieškovei. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1343-902/2016 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi į 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, nepranešė teismui apie savo neatvykimo priežastis ir nepateikė prašymo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Šia nutartimi žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstas. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 10 d. (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-633-544/2016). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo piktnaudžiaujama procesu ar jis nebuvo vilkinamas. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. Žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje teisės normoje nenustatyta, kad žyminis mokestis grąžinamas visais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais. Priešingai, CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatymo nustatyta galimybė žyminiam mokesčiui grąžinti: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio.Todėl darytina išvada, kad įstatymo yra nustatyta galimybė susigrąžinti žyminį mokestį, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7-8 punktuose įtvirtintais pagrindais. Palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti. Skunde teigiama, kad šiuo atveju yra pagrindas grąžinti žyminį mokestį pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes ieškinio palikimas nenagrinėto yra jo grąžinimas be teismo sprendimo. Pažymėtina, kad CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą, skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011 pažymėta, kad bendrąja prasme ieškinio palikimas nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu reiškia, jog nepriimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Tačiau, minėta, žyminio mokesčio grąžinimas, palikus ieškinį nenagrinėtą, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame išvardyti konkretūs ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai, kai žyminis mokestis gali būti grąžinamas. Pripažinus, kad ieškinio palikimo nenagrinėto atvejai patenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimo sritį, netektų prasmės CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Kasacinio teismo pažymėta, kad tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1343-902/2016 buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovė, jos atstovas, kuriems buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvyko į teismo posėdį, o atsakovė neprašė priimti teismo sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl tokios civilinio proceso baigties yra ieškovės kaltė, nes ji, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nepranešė teismui, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė jokių svarbių neatvykimo priežasčių (CPK 246 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad ieškinio atsiėmimas (CPK 139 straipsnis), ieškinio atsisakymas (CPK 140 straipsnio 1 dalis) ir ieškinio palikimas nenagrinėto (CPK 296 straipsnis) yra skirtingi proceso teisės institutai. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliuojama į žyminio mokesčio grąžinimo ieškinio atsiėmimo bei ieškinio atsisakymo atvejais teisinį reglamentavimą, neturi teisinio pagrindo.Ieškovė, pareikšdama ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1343-902/2016, sumokėjo įstatymo nustatytą proporcinį žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ta aplinkybė, kad sumokėto žyminio mokesčio suma yra ženkli ir sudaro 675 Eur, negalėtų būti pagrindas spręsti žyminio mokesčio grąžinimo ar įskaitymo klausimą kitaip, negu nustatyta įstatymo. CPK 87 straipsnyje, reglamentuojančiame žyminio mokesčio grąžinimą, nenustatyta jokių žyminio mokesčio grąžinimo išimčių, atsižvelgiant į sumokėto žyminio mokesčio dydį.Skundo argumentą, kad žyminio mokesčio negrąžinimas (atsisakymas įskaityti) tokioje, kaip nagrinėjama, situacijoje reikštų baudą ieškovei už neatvykimą į teismo posėdį, nors baudos gali būti taikomos tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik įstatymo nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis), teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Žyminio mokesčio negrąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, yra ne sankcija (bauda), bet vienas iš šalies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių.Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturėtų teisinio pagrindo prašyti grąžinti kitoje byloje sumokėtą žyminį mokestį, ji neturi ir teisės prašyti įskaityti šį mokestį nagrinėjamoje byloje, nes toks įskaitymas galimas tik tuo atveju, jeigu būtų pagrindas žyminiam mokesčiui grąžinti.Atskirojo skundo argumentai, kad žyminio mokesčio įskaitymo klausimą sprendęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 9 d. konsultacijoje Nr. A3-116 formuojamos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai, jais patvirtintos apžvalgos, taip pat Civilinių bylų skyriaus parengtos konsultacijos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, bet ne teisės aiškinimo ir taikymo praktika.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra galimybės įskaityti žyminį mokestį, sumokėtą ieškovės Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1343-902/2016, todėl įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumą,sumokėti žyminį mokestį už pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-1640-940/2017. Pripažintina, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Margarita Dzelzienė