Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

2.4.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.11.; 1.1.8.6.11.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.15.7. 2.1.16.2.12.

2012 m. balandžio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M.:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl 2010-10-02 apie 2.20 val. B. Č. turto sugadinimo,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl 2010-11-14 apie 6 val. S. P. turto sugadinimo,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl 2010-11-16 apie 4 val. R. D. turto sugadinimo,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl 2011-01-16 apie 4.30 val. V. B. turto sugadinimo,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio2 dalyje dėl 2011-02-08 apie 4.50 val. L. T. turto sugadinimo,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl 2011-02-28 apie 2.00 val. J. P. turto sugadinimo,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl 2011-04-05 apie 00.30 val. M. R. B., I. P., J. K., B. P., O. S., V. S., A. T., V. K. turto sugadinimo,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje dėl 2011-05-07 laikotarpiu nuo 3 val. iki 7 val. K. S. turto sugadinimo.

Nukentėjusiųjų B. Č., S. P., R. D., V. B., J. P., K. S., L. T. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-10-02 apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., uždegęs degtukais šieną, padegė B. Č. priklausantį medinį ūkinį pastatą 10 000 Lt vertės, kuris sudegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai B. Č. 6 000 Lt turtinę žalą,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2010-11-14 apie 6 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio padėjęs atsineštą tualetinį popierių ir jį uždegęs degtukais, padegė S. P. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajam S. P. 1500 Lt turtinę žalą,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2010-11-16 apie 4 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) prie durų ant kilimėlio padėjęs atsineštą popierinių rankšluosčių ritinėlį ir jį uždegęs degtukais, padegė R. D. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajam R. D. 2500 Lt turtinę žalą,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2011-01-16 apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio padėjęs atsinešto popieriaus ir jį uždegęs degtukais, padegė V. B. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai V. B. 600 Lt turtinę žalą,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2011-02-08 apie 4.50 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio padėjęs atsinešto popieriaus, užpylęs spiritu ir uždegęs degtukais, padegė L. T. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai L. T. 1500 Lt turtinę žalą,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2011-02-28 apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) prie durų ant kilimėlio – 7 Lt vertės padėjęs atsinešto popieriaus, užpylęs turėtu tepalu ir uždegęs degtukais, padegė J. P. priklausančio buto duris – 998 Lt vertės, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai J. P. 1005 Lt turtinę žalą,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2011-04-05 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), užlipęs ant laiptinės stogelio ir įlipęs vidun pro pravirą langą pateko į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę, kur antro aukšto laiptų aikštelėje sudėjęs į krūvą, uždėjęs atsinešto linoleumo gabalą, apipylęs spiritu ir uždegęs degtukais, padegė minėtos laiptinės butuose gyvenančių gyventojų durų kilimėlius: M. R. B. – 15 Lt vertės, I. P. – 15 Lt vertės, J. K. – 15 Lt vertės, B. P. – 8 Lt vertės, O. S. – 5 Lt vertės, V. S. – 15 Lt vertės, A. T. – 5 Lt vertės, V. K. - 10 Lt vertės,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2011-05-07 laikotarpiu nuo 3 val. iki 7 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio padėjęs atsinešto linoleumo, užpylęs spiritu ir uždegęs degtukais, padegė K. S. priklausančio buto duris, kurios apdegė, padarydamas nukentėjusiajai K. S. 1510 Lt turtinę žalą.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. M. dėl visų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, išteisino neįrodžius, kad V. M. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Apeliaciniu skundu Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. išteisinamąjį nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. M. pripažinti kaltu padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl B. Č. ūkinio pastato – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegtų durų kilimėlių Žemaičių g. 41 name, Ventoje, – laisvės atėmimu 1 mėnesiui,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegtų K. S. durų – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Tenkinti R. D. 2000 Lt, B. Č. 6000 Lt, K. S. 600 Lt, V. B. 1500 Lt, J. P. 1005 Lt, L. T. 300 Lt civilinius ieškinius ir juos priteisti iš V. M., o pastarajam neturint lėšų – iš J. M..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti.

Skunde prokuroras nurodo, kad priimdamas V. M. išteisinamąjį nuosprendį, teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo metu pastarojo duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje.

Anot apelianto, tai, kad Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog vien ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio, nereiškia, jog priimdamas nuosprendį, teismas apskritai neturi teisės atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (Baudžiamosios bylos Nr. 2K-421/2011, Nr. 2K-254/2011). Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus parodymus ir kitus bylos duomenis. Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis. Kadangi teisme kaltinamasis V. M. pakeitė parodymus, todėl buvo tinkamai pasinaudota BPK 276 straipsnyje numatyta galimybe – kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti ir taip buvo patikrinti byloje esantys įrodymai. Be to, V. M. parodymų turinį patvirtino teismo posėdyje apklausta pareigūnė A. U., ikiteisminio tyrimo metu užfiksavusi V. M. parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Atkreipia dėmesį, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai papasakojo, kaip ir kur jis padarė nusikaltimus, kuriais buvo kaltinamas. Šias aplinkybes jis patvirtino atliekant parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą, numatytą BPK 196 straipsnyje. To, kad galėjo būti pažeistos šio procesinio veiksmo atlikimo sąlygos ir tvarka, teismas nenustatė. V. M. parodymai buvo patikrinti vadovaujantis BPK 196 straipsnio nuostatomis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta aplinkybių, jog V. M. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ar jam būtų buvęs daromas neteisėtas poveikis. Tai patvirtino ir liudyti teisme pakviesta tyrėja A. U., be to, atliekant procesinius veiksmus, dalyvavo gynėjas A. Kruminas. Iš kaltinamojo V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tyrėjos A. U. parodymų nustatyta, kad kai kurios aplinkybės, nurodytos V. M., nebuvo žinomos, jas žinoti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo įmanoma. Šias aplinkybes nurodė pats V. M., jos buvo patikrintos BPK nustatyta tvarka atliekant ikiteisminį tyrimą ir ištirtos bylą nagrinėjant teisme.

Apeliantas pažymi, kad teismas, nuosprendyje pasisakydamas, jog V. M. parodymų vertinti negalima, nes jie nebuvo filmuojami ir dėl to kyla abejonių dėl jų patikimumo, tuo pačiu nurodė, kad nėra pagrindo netikėti ir tyrėjos, atlikusios šį procesinį veiksmą, paaiškinimu. BPK 179 straipsnyje numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Nurodo, kad teismas turėtų vertinti informaciją, užfiksuotą tyrimo veiksmo protokole, be to, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, buvo fotografuojama, vaizdo lentelė pridėta prie protokolo. BPK nenumato, kad atliekant proceso veiksmus, jų eiga visuomet turi būti filmuojama, ir, jeigu tai padaryta nebuvo, tai toks procesinis veiksmas netenka įrodomosios galios. Prokuroras taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog buvo pažeistos įstatymo nuostatos, nebuvo nustatyta, taipogi nenustatyta, kad šie duomenys nėra susiję su baudžiamąja byla, kad jie gauti pažeidžiant įstatymų normas. Minėtas proceso veiksmas buvo atliktas siekiant objektyviai įvertinti V. M. apklausų metu nustatytus duomenis ir juos patikrinti.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad liudytojai V. U. ir V. S. patvirtino aplinkybes, jog V. M. buvo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme, ir iš ten esančio sandėliuko pasiėmė linoleumo, kurį vėliau panaudojo padegdamas kilimėlius namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Šie liudytojai buvo nustatyti atliekant parodymų patikrinimą vietoje su V. M.. V. M. šio procesinio veiksmo metu pats nurodė namą (duomenys neskelbtini), iš kurio kieme esančio sandėliuko jis paėmė linoleumo. Ši aplinkybė nebuvo nustatyta anksčiau atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl V. M. ją nurodžius, ši aplinkybė buvo patvirtinta suradus ir apklausus minėtus liudytojus.

Apelianto įsitikinimu, tai įrodo, jog V. M. gaisro aplinkybes sužinojo ne iš kitų asmenų, o pats įvykdė nusikaltimus. Šią aplinkybę patvirtina ir įvykio vietų apžiūrų metu nustatytos aplinkybės bei įvykio vietose rasti daiktiniai įrodymai vaitspirito buteliukas, linoleumas, klampusis skystis.

Prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad savo parodymus dėl padegto svetimo turto V. M. patvirtino ne tik ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant pas tyrėją, bet ir jį apklausus pas ikiteisminio tyrimo teisėją skiriant bei pratęsiant jam suėmimą. Sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimą 2011 m. gegužės 18 d. teisme V. M. taip pat prisipažino, kad padeginėjo svetimą turtą. Atliekant teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę V. M. papasakojo apie savo įvykdytus padegimus ir tai užfiksuota ekspertizės akto aprašomojoje dalyje. Ekspertizės akte nurodoma, kad V. M. pasakoja apie įvykius gėdindamasis, nurodydamas primityvius elgesio motyvus.

Prokuroro vertinimu, visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės įrodo V. M. duotų parodymų patikimumą ir jų įrodomąją reikšmę.

Skunde taip pat pažymima, kad nukentėjusioji B. Č. 2011-11-03 ją apklausiant teisme dėl jos ūkinio pastato padegimo, nurodė, jog gaisro kilimo vietoje buvo padėti šiaudai, kurie buvo šiek tiek išlindę. V. M. ikiteisminio tyrimo metu būtent ir parodė, kad B. Č. ūkinį pastatą jis padegė uždegęs išlindusį šieną. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji minėtos aplinkybės nebuvo nurodžiusi, apie tai papasakojo apklausiama teisme. V. M. apklaustas teisme taip pat akcentavo aplinkybę dėl padegto išlindusio šieno, tik parodė, kad jam tai pasakiusi tyrėja. Analizuojant visą bylos medžiagą nustatyta, kad ši aplinkybė tyrėjai nebuvo žinoma iki to laiko, kol V. M. pats to neparodė apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Apelianto teigimu, teismas šių aplinkybių nuosprendyje neįvertino ir jų nepaneigė.

Pastebi, kad teisme apklaustas liudytojas T. R. nurodė, jog V. M. jam pasakęs, kad padegė duris. T. R. paneigė V. M. teiginius, kad jis sakęs ne taip, o sakęs, kad V. M. kaltina policija dėl padegimų. T. R. parodymų teisingumą patvirtina ir tai, kad V. M. apie padegimus buvo apklaustas gegužės pradžioje, o T. R. bendravo su V. M. balandžio mėnesį. Tada dar policijos pareigūnams nebuvo žinoma, kad V. M. gali vykdyti padegimus.

Nors teismas nurodė, kad byloje nėra faktinių duomenų, iš kur buvo gauta informacija, jog V. M. įvykdė šiuos nusikaltimus ir kas šią informaciją suteikė policijos pareigūnams, tačiau šių aplinkybių nustatyti nėra galimybės, nes šiuos nusikaltimus tyręs ir įtariamąjį nustatęs pareigūnas A. Š. yra miręs.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminių tyrimų metu buvo tiriamos ir kitos padegimų versijos, tačiau buvo nustatyta, kad nusikaltimus įvykdė V. M.. Tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys prokuroro nurodymas (1 t. 108 b. l.) bei kiti atlikti procesiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama nustatyti kaltininką.

Taip pat pažymi, kad 2011-05-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kodą (duomenys neskelbtini) dėl V. M. paieškos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tiek V. M. sesuo J. M., tiek vėliau surastas ir pats V. M.. V. M. buvo apklaustas liudytoju tyrėjos, neatlikusios ikiteisminio tyrimo dėl padegimų (duomenys neskelbtini). Apklausos metu dalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. Liučvaikienė. Šios apklausos metu V. M. taip pat nurodė, kad 2011-05-07 jis (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje padegė kilimėlį (šią aplinkybę vėliau patvirtino ir jį apklausiant įtariamuoju ir atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus) ir išvyko į (duomenys neskelbtini), kur apvogė kavinę. (duomenys neskelbtini) , kaip ir padegęs B. Č. ūkinį pastatą, jis nurodė, kad buvo su V. G., nors V. G. nei padegant B. Č. ūkinį pastatą, nei vagystės (duomenys neskelbtini) metu nedalyvavo. Šio ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. padarė nusikaltimus, kuriais jis buvo kaltinamas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, V. M. sesuo J. M. parodė ir tai, kad V. M. iš namų išeina nebe pirmą kartą, ir tai rodo, kad artimieji giminaičiai faktiškai nesukontroliuoja, kur būna V. M. ir ką jis veikia. Apklausiant V. M. skiriant jam suėmimą, jis nurodydavo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu, kuris niekur nedirba ir gyvena iš jo 600 Lt dydžio invalidumo pensijos, taip pat nurodė, kad turi buto raktus. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. galėdavo išeiti iš namų kada nori ir kur nori bei buvo linkęs bėgti iš namų. Tai patvirtina ir pažyma, gauta iš (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje nurodoma, kad V. M. auklėjimu ir mokymosi reikalais šeimoje nesirūpinama.

Be to, liudytojais apklausti V. G. ir V. G. paaiškino, kad V. M. kartu su V. G. ir anksčiau yra padegęs ūkinį pastatą. Tai patvirtina, kad V. M. yra linkęs daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Apelianto vertinimu, teismas išsamiai neanalizavo visų kaltinime pateiktų duomenų dėl visų padarytų nusikaltimų, tik nurodė, kad jokie kiti duomenys be kaltinamojo prisipažinimo, nepatvirtina, jog V. M. padarė konkrečias nusikalstamas veikas. Išsamiau aprašytos aplinkybės tik dėl 2011-04-05 įvykdyto padegimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje.

Be to, teismas nuosprendyje remiasi kitų ikiteisminių tyrimų duomenimis dėl toliau (duomenys neskelbtini) mieste vykdomų padegimų ir tai nurodo kaip abejones pagrindžiant V. M. kaltę, nors teismui pateikti duomenys, kad dėl šių veikų yra nustatytas kitas įtariamasis, t. y. kad šiuos nusikaltimus padarė kitas asmuo, o ne V. M..

Teismas, prokuroro teigimu, nepagrįstai nurodė, kad kaltinimas grindžiamas tik V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkės teismo nuosprendyje pateiktas surinktų įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas neteisingai interpretavo nustatytas faktines aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisme nepaneigtų faktinių aplinkybių visumos, patvirtinančios, kad V. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas pažymi, kad V. M. pakeitė parodymus teisme tik tada, kai buvo paleistas iš suėmimo ir tai rodo, kad jis parodymus pakeitė įtakotas kitų asmenų, tačiau teismas šios aplinkybės neišsiaiškino. Be to, bylą atiduodant į teismą, nei kaltinamasis V. M., nei jo įstatyminis atstovas J. M. nepareiškė jokių prašymų ir nepateikė duomenų, kurie paneigtų V. M. kaltę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Išteisintasis V. M., jo atstovas pagal įstatymą ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog kaltinamasis V. M. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir jam nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl V. M. kaltės padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sunaikindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetino turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine – ūkine vertybe arba kai jis sugadinamas. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako asmuo nuo 14 metų amžiaus. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę.

Nors V. M. neprisipažino kaltu sugadinęs svetimą turtą, jo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji B. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį, naktį, buvo padegtas jos medinis ūkinis pastatas. Sudegė tvartas, daržinė, malkos. Nuostolių buvo padaryta už 10 000 Lt. Iš „Lietuvos draudimo“ ji gavo 2500 Lt, 1000 Lt skyrė savivaldybė, todėl prašo priteisti likusią žalą – 6000 Lt. Atsakydama į prokuroro klausimą nukentėjusioji B. Č. paaiškino, kad jos ūkinis pastatas pradėjo degti iš tos pusės, kur jai nesimatė, kaltinamasis, atvežtas į įvykio vietą pasakė, kad buvo šiek tiek išlindę ūkiniame pastate sudėti šiaudai (2 t. 172 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu B. Č. nurodė, kad 2010 m. spalio 2 d. apie 2 val. ji išgirdo lojant, o po to kaukiant šunį ir po kurio laiko išgirdo pokšint šiferį. Priėjusi prie lango pamatė, kad dega jos medinio ūkinio pastato vakarinė siena (1 t. 16 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

Įvykio vietos apžiūros metu (apžiūra pradėta 2010 m. spalio 2 d. 03.20 val., baigta 04.00 val.) apžiūrėjus B. Č. sodyboje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., esantį ūkinį pastatą nustatyta, kad pastatas yra medinis, gaisro metu labiausiai suniokota pastato vakarinė siena ir stogo vakarinė dalis (1 t. 8-14 b. l.). Akte dėl 2010 m. spalio 2 d. 02.20 val. kilusio gaisro nurodyta, kad sudegė šio ūkinio pastato stogas, perdengimas, vakarinė ir rytinė sienos, apdegė 40 m³ malkų (1 t. 15 b. l.).

Nukentėjusysis S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo šeimai priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durys galėjo būti padegtos 2010 m. lapkričio 14 d. rytą. Tąkart jie su žmona buvo išvykę, namuose buvo viena dukra. Jam paskambinusi kaimynė pasakė, kad užsidegė jo buto durys, po to paskambino dukra ir pasakė, kad durys sudegintos. Jo dukra durų padegimo metu miegojo, ją pažadino kaimynai. Mano, kad jo dukros gyvybei buvo kilęs pavojus, ji galėjo uždusti. Atsakydamas į prokuroro klausimą, nukentėjusysis S. P. nurodė, kad jis mokykloje, kurioje mokėsi V. M., anksčiau dirbo fizinio lavinimo mokytoju, o jo žmona mokykloje dirba ir šiuo metu. Taip pat paaiškino, kad padegus duris jam buvo padaryta 1500 Lt dydžio žala, durys buvo įdėtos mažiau nei prieš pusę metų, jos buvo šarvuotos. Durys sudegė, liko tik metaliniai rėmai, todėl viską reikėjo keisti. Už naujas duris jis buvo mokėjęs virš 2000 Lt, tačiau, kadangi ne viską keitė, jam padaryta žala sudaro 1500 Lt (2 t. 172-173 b. l.). Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 46, 48 b. l.).

Liudytoja G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 6 val. ryto ją pažadino kaimynai. Pabudusi ji pajuto degėsių kvapą, buto durys buvo išdegusios, buvo apdegęs durų kilimėlis (3 t. 81 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. Buto durų apatinė dalis apdegusi, aukščiau išorinė durų plokštė aprūkusi (1 t. 41-45 b. l.).

Nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2010 m. lapkričio 16 d. apie 04.15 val. jis, būdamas savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), pradėjo dusti, jautėsi labai aitrus kvapas. Priėjęs prie buto durų, kurios buvo dvejos, atidaręs pirmąsias duris jis pamatė, kad pro jų apačią veržiasi dūmai. Duris jis užgesino užpildamas vandens. Matė, kad prie durų buvo padėtas ir padegtas popierinis rankšluostis. Jo buto durys buvo ąžuolinės, dvigubos. Kadangi pirmosios durys sudegė, teko įsidėti naujas šarvuotas duris. Durų pakeitimas jam kainavo 2500 Lt. Šarvuotų durų kaina – 2000 Lt. Dokumentus, patvirtinančius durų kainą ir už darbą meistrui sumokėtų pinigų sumą jis yra išsaugojęs. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad jo žmona dirba mokykloje, o tuo atveju, jei jis laiku nebūtų pabudęs, tikriausiai būtų uždusęs. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja D. D. nurodė, kad 2010 m. lapkričio 16 d. apie 4 val. jos vyras pabudęs pradėjo kosėti, įjungęs šviesą, pamatė daug dūmų. Vyrui atidarius pirmąsias buto duris, pliūptelėjo dūmai, o atidarius antrąsias – liepsna. Vienos durys sudegė visiškai, o antrųjų – tik apačia (3 t. 43 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint buto adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., apdegusias medines duris, rastas ant plastikinio apdegusio durų kilimėlio padėtas apdegęs baltos spalvos su rožinės spalvos kvadratėliais popierinių rankšluosčių ritinėlis. Prie durų laiptinėje pripilta vandens (1 t. 71-76 b. l.).

Nukentėjusioji V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirba mokykloje direktoriaus pavaduotoja, dėsto matematiką, ir, nors V. M. nemokė, su juo bendraudavo, nes dėl V. M. būdavo problemų. 2011 m. sausio mėnesį, iš karto po atostogų, apie 4 val. ji ir jos šeimos nariai pabudo nuo gaisrinės, kurią jau buvo iškvietę kaimynai, sirenos. Jų buto duryse jau buvo išdegusi kiaurymė, visa laiptinė ir butas skendėjo dūmuose. Ji įėjusi į buto koridorių, pro laukujų durų apačią pamatė liepsną. Jie visi buvo apkvaitę nuo dūmų, buvo praradę orientaciją. Atidarius buto duris ant jų buvo matyti degaus skysčio likučiai, ant kilimėlio buvo likę popierius likučiai. Senosios buto durys jų šeimai buvo kainavusios 600 Lt, naujos durys kainavo 1000 Lt, koridoriaus remontui teko išleisti 300 Lt, laiptinės koridoriaus remontas kainavo 400 Lt. Dėl durų padegimo ji patyrė 1700 Lt žalą. (2 t. 173-174 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja V. B. nurodė, kad 2011 m. sausio 16 d. 04.30 val. ji pabudo nuo dūmų kvapo, pradarius duris pamatė, jog dega ant guminio durų kilimėlio padėti popieriai. Stipriai apdegė medinės buto durys (1 t. 126 b. l.).

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys: buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., medinės durys ir jų stakta apdegę, prie durų ant grindų buvęs pusrutulio formos kilimėlis sudegęs, 7 cm atstumu nuo kilimėlio ant grindų rasti 10x8 cm sudegusių popierių pelenai. Laiptinės sienos aplink minėto buto durys aprūkusios (1 t. 115-120 b. l.). 2011 m. sausio 16 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro nurodyta, kad gaisras pastebėtas 2011 m. sausio 16 d. 04.40 val., užgesintas 04.50 val., gaisro metu apdegė buto durys, sudegė guminis kilimėlis (1 t. 124 b. l.).

Nukentėjusioji L. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. ją paryčiais pažadino kaimynė, kuri paskambinusi pasakė „degam“. Apdegė, t. y. apsilydė, pusė jos laukujų durų, sudegė prie durų buvęs kilimėlis. Jai pasirodė, kad prie jos buto durų buvo padegti higieniniai paketai arba „pampersai“. Jos buto durys buvo nedegios, jis kainavo 1500 Lt. Visą žalą jai atlygino draudimo bendrovė, todėl ieškinio ji nereiškia. Tuo metu ji dirbo mokykloje mokytoja. V. M. buvo mačiusi einantį pas toje pačioje laiptinėje kaip ir ji gyvenusį D. J. (2 t. 174-175 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu L. T. nurodė, kad apie tai, jog kažkas dega, 2011 m. vasario 8 d. apie 4.50 val. pranešė jos kaimynė Z. Š. (1 t. 152 b. l., parodymai ištirti apylinkės teisme).

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos Z. Š. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja Z. Š. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 m. vasario 8 d. apie 5 val. ji pajutusi dūmų kvapą ir pradėjusi kosėti pabudo, puolė į virtuvę žiūrėti, ar kas dega. Nieko degančio neradusi, mėgino išeiti į laiptinę. Atidarius buto duris, ji pamatė dūmus. Paskambinusi L. T. pasakė „degam“. Dar kartą paskambinus L. T., pastaroji pasakė, jog dega jos buto durys. Matė, kad L. T. durys buvo sudegusios iki pusės, buvo sudegęs ir kilimėlis.

L. T. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2011 m. vasario 8 d. 04.50 val. buvo pastebėta, jog yra padegtos jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), durys ir prie jų buvęs kilimėlis (1 t. 144 b. l.).

2011 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., metalinės, plastiku, imituojančiu medį, apklijuotos durys yra aprūkusios, jų apačia apdegusi. Prie durų rastas 53x37 cm dydžio guminis apdegęs kilimėlis. Ant kilimėlio ir šalia jo rasti sudegusio popieriaus likučiai ir pelenai (1 t. 146-149 b. l.).

Nukentėjusioji J. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. vasario 28 d. buvo padegtos jos buto durys. Ją, belsdami į duris, pažadino kaimynai, kurie jau buvo užgesinę liepsną. Durys sudegė iki pusės, buvo sugadintas užraktas, sudegė kilimėlis. Naujos durys ir jų įdėjimas jai kainavo 998 Lt. Nurodė, kad ji V. M. pažinojo, jų santykiai buvo labai geri. Paaiškino, kad pretenzijų V. M. ji neturi, žalos iš pastarojo priteisti neprašo (2 t. 175 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. tai, kad kaimynai ją pažadino 2011 m. vasario 28 d. apie 2 val. ir ji pamatė apdegusias savo buto duris, J. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t. 182 b. l., parodymai ištirti teisme).

J. P. 2011 m. vasario 28 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2011 m. vasario 28 d. apie 02.00 val. ji, pažadinta kaimynų, pastebėjo, jog kambarys pilnas dūmų, pamatė, kad buvo padegtos jos buto durys (1 t. 172 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., durys apdegusios, apatinė durų dalis ir stakta suanglėjusios, viršuje – aprūkusios. Prie durų rasta rusvos spalvos dėmė, apdegęs kojų kilimėlis, apdegusio audeklo likučiai (1 t. 175-179 b. l.).

Nukentėjusioji M. R. B. nurodė, kad jos namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., laiptinėje buvo surinkti, nunešti į viršų ir padegti durų kilimėliai. Tai galėjo būti 2011 m. balandžio mėnesį. Pretenzijų dėl padegto kilimėlio ji niekam neturi, V. M. yra mačiusi savo namo kieme. Tada laiptinės durys nebuvo rakinamos (2 t. 175 b. l.).

Nukentėjusioji I. P. parodė ryte iš kaimynų sužinojusi, jog naktį laiptinėje buvo surinkti ir padegti kilimėliai. Jos kilimėlis kainavo 15 Lt, ji ieškinio nereiškia (2 t. 175-176 b. l.).

Nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad ji yra mačiusi V. M. įeinantį į jos namo laiptinę, buvo jį su savo kaimynu L. K. sutikusi prie skelbimų lentos. Apie padegtus kilimėlius ji sužinojo iš kaimynų. Jos kilimėlis kainavo 15 Lt, žalą atlyginti neprašo (2 t. 176 b. l.).

Nukentėjusioji B. P. taip pat nurodė, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini), buvo surinkti ir padegti laiptinėje buvę durų kilimėliai. Dėl savo 8 Lt vertės kilimėlio ji niekam pretenzijų nereiškia. Pamena, kad tąkart dūmų kvapą pajuto jos vaikai, naktį pabudusi dukra pasakė, jog kažkas smirdi. Ji norėjo pažiūrėti, kas atsitiko, tačiau durų rankena buvo labai karšta, visur buvo dūmų,. Ji paskambinusi draugei, paprašė, kad pastaroji ateitų atrakinti duris. Tuo metu atvyko gaisrinė. Ji išmetė draugei pro langą raktą, kad įleistų gaisrininkus, nes laiptinėje yra kodinė bei raktinė spynos. Laiptinėje yra langelis mediniais rėmais su rankenėle, iki jo įmanoma užlipti per stogelį (2 t. 176 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja ir savo protokole – pareiškime B. P. nurodė, jog gaisrą, būdama savo bute adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., ji pajuto 2011 m. balandžio 5 d. apie 00.40 val. (1 t. 199, 217 b. l.).

Šiuos nukentėjusiosios B. P. parodymus patvirtina liudytojos J. J. parodymai, kad 2010 m. balandžio 5 d. jai paskambinus kitoje laiptinėje gyvenanti draugė paprašė ateiti pažiūrėti, kas atsitiko, sakė, kad jos buto durų rankena yra karšta. Atėjusi ji laiptinės antrajame aukšte pamatė liepsnas ir iškvietė gaisrinę. Atvykę gaisrininkai išdaužė langą, o ji draugės pro langą išmestais raktais atrakino duris. Jai atėjus, laiptinės durys ir langai buvo uždaryti (3 t. 44 b. l.).

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2011 m. pavasarį, naktį, apie 1.30 val., ji išgirdo kažką garsiai šnekant laiptinėje ir joje pamatė gaisrininkus. Laiptinė buvo apipilta vandeniu, viskas buvo aprūkę. Jos kilimėlio vertė 10 Lt, dėl šio kilimėlio ji niekam pretenzijų neturi. Kilimėliai laiptinėje buvo sudėti ir padegti tarp jos ir J. K. butų (2 t. 176 b. l.).

Liudytojas L. K. parodė, kad gaisras laiptinėje degant kilimėliams kilo naktį, kai jie visi miegojo. Laiptinės durys buvo rakinamos iš vidaus, joje vasarą būdavo pradarytas vienas mažas langas. V. M. keletą kartų pas jį buvo atėjęs, kviesdavo eiti į lauką ar į biblioteką. Jis (L. K.) į savo laiptinę niekam neleido ateiti, nes joje kažkas prišlapindavo ir „daugiau visko pridarydavo“. Atsakydamas į prokuroro klausimą nurodė, kad jo pravardė „K.“ (3 t. 44-45 b. l.).

Nukentėjusioji A. E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (šie parodymai ištirti apylinkės teisme), kad tą naktį apie tai, jog laiptinėje dega kilimėliai jai pasakė kaimynė. Tai buvo apie 2.30 val. Matė, kad laiptinė pilna dūmų, joje dirbo gaisrininkai. Civilinio ieškinio dėl savo 5 Lt vertės durų kilimėlio nereiškia (1 t. 222 b. l.).

Tokius pat parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir nukentėjusioji O. S. (1 t. 226 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

2011 m. balandžio 5 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisras (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje pastebėtas 2011 m. balandžio 5 d. 00.55 val., apie gaisrą telefonu pranešė J. J.. Gaisro metu sudegė durų kilimėliai, aprūko butų durys, sienos, lubos. Nuotraukose užfiksuotas laiptinės vaizdas, sudegę kilimėliai, tuščias vaitspirito butelis (1 t. 203-206 b. l.).

2011 m. balandžio 5 d. įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) namo apžiūros protokole užfiksuota, kad ties trečiąja laiptine, lauke, paėjus apie 7 m šiaurės vakarų kryptimi, ant žemės rastas numestas apdegusio linoleumo gabalas. Laiptinės durų užraktai nepažeisti. Ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) matyti buvusi gaisro židinio vieta, kurioje laiptinės grindys suodinos, pietinė ir vakarinė sienos aprūkusios (1 t. 207-214).

Nukentėjusioji K. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad padegtas savo buto adresu: (duomenys neskelbtini), duris pastebėjo apie 7 val., buvo daug dūmų, durys ruseno, kilimėlis buvo sudegęs. Durys buvo šarvuotos, jos kainavo 1500 Lt, kilimėlis kainavo 10 Lt. Po gaisro reikėjo keisti visą durų plokštę, už ją ji sumokėjo 300 Lt. Dokumentų, kurie patvirtintų šią sumą, nurodė neturinti (3 t. 42 - 43 b. l.).

K. S. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2011 m. gegužės 7 d. apie 7 val., ji atidariusi savo buto duris, pamatė, kad jos iš išorės apdegusios ir aprūkusios (1 t. 242 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., duris jų apatinėje dalyje rasta išdegimo žymė (1 t. 244-249 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. Liučvaikienei (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme – 3 t. 121 b. l.), V. M. parodė, kad jis 2011 m. gegužės 7 d. naktį vienoje iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinių iš neturėjimo ką veikti padegė kojų kilimėlį. Po padegimo pakeleivingu automobiliu jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur krūmuose pernakvojo, o ryte pakeleivingu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. gegužės 8 d. iš neturėjimo ką veikti apvogė kavinę. 2011 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t. 260 b. l.). Šiuos V. M. parodymus patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, jog 2011 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariate V. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 t. 2, 3 b. l.).

Tai, kad prieš išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) jis sugalvojo padegti kokio nors buto duris, V. M. nurodė ir 2011 m. gegužės 12 d. apklausiamas liudytoju dalyvaujant advokatui A. Kruminui bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. Liučvaikienei (2 t. 68 b. l., parodymai ištirti teisme). V. M. paaiškino, kad eidamas pro „K.“ namą užėjo į kažkurią laiptinę ir padegė durų kilimėlį ant jo užpylęs spirito. Turėjo degtukų su raudonos spalvos sieros galvutėmis, mažą buteliuką su trupučiu spirito galėjo pasiimti iš statomo namo, kuriame anksčiau buvo radęs linoleumo.

2011 m. gegužės 3 d. apklausiamas įtariamuoju dalyvaujant advokatui A. Kruminui (2 t. 47-48 b. l., šie parodymai ištirti apylinkės teisme) V. M. parodė, kad maždaug prieš mėnesį jis padegė durų kilimėlius pažįstamo pravarde „K.“ namo laiptinėje, tikslaus adreso negali pasakyti. Padegė nusinešęs spirito buteliuką, linoleumo ritinėlį ir degtukų dėžutę. Spirito buteliuką pirko parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti praeitais metais. Linoleumo ritinėlį rado negyvenamame name (duomenys neskelbtini), adreso nežino, bet jį gal parodys. Į laiptinę pateko užlipęs ant laiptinės stogelio pro pravirą laiptinės langą. Kilimėliai užsidegė iš antro karto. Išlipo pro tą patį pravirą laiptinės langą. Rudenį su V. G. padegė daržinę – uždegė ten buvusį šieno kuokštelį. Gal po mėnesio sugalvojo padegti mokytojo S. P. buto duris. S. P. jam dėstė fizinį, buvo griežtas, rašydavo vienetus, užduodavo neįmanomas padaryti užduotis. Paryčiais prie durų uždegė tualetinį popierių. Gal po kelių dienų po paskutinio padegimo vidury nakties išėjo iš namų pasiėmęs popierinių rankšluosčių ritinėlį ir degtukų. Žinojo, kad eis padegti mokytojos D. D. buto duris. Tą naktį nuėjo į jos namą, t. y. tą patį namą, kuriame gyvena ir mokytojas S. P., tik kitoje laiptinėje. Tos mokytojos duris padegė dėl to, kad ji „labai mandra ir nuolat bumbėdavo“. Dar praėjus kuriam laikui, pasekė matematiką jam mokykloje dėsčiusią mokytoją V., kurį yra „žemo ūgio, storuliukė“. Ji dažnai jį palikdavo antrą pamoką iš eilės, nes jis nespėdavo atlikti užduočių arba blogai jas išspręsdavo. Todėl jis ant šios mokytojos pyko. V. M. taip pat paaiškino, kad mokytoją L. T. jis nelabai pažįsta, nepamena, ar ji jam ką nors dėstė, tačiau ją buvo matęs, žinojo, kad ji mokytoja. Pasekęs mokytoją, pamatė, kur ji gyvena. Apsimetė, kad jis eina pas toje pačioje laiptinėje gyvenantį savo pažįstamą E. J.. L. T. duris padegė todėl, kad ji mokytoja. Paskutinį kartą duris norėjo padegti irgi mokytojai, tačiau policijoje sužinojo, kad padegė kažkokios senutės buto dursi. Padegė uždegęs atsineštą tepalą. Nurodė, kad todėl, jog rūko, visuomet turi degtukų. Taipogi nurodė pastebėjęs, kad viskas geriausiai užsidega su degtukais raudona siera, o su mėlynos spalvos siera – prasčiau. Naktimis dažniausiai nemiega, nes nesinori. Padeginėdavo, kai jį kas nors suerzindavo.

Savo parodymus V. M. patvirtino ir kitų apklausų metu patvirtindamas, kad padegė anksčiau nurodytų butų duris, ūkinį pastatą „krūvą durų kilimėlių“. Paaiškino, jog degdamas ant kilimėlių prie butų durų norėjo padegti duris, o degdamas šieną ūkiniame pastate norėjo pažiūrėti kaip dega šienas. Kilimėlių krūvą sudegino specialiai, kad kaimynai galvotų, jog tai padarė „K.“ ir ant jo pyktų (2 t. 78 b. l., 108 b. l.).

Iš 2011 m. gegužės 3 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje, dalyvaujant advokatui (2 t. 49-61 b. l.) protokolo matyti, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą prie B. Č. ūkinio pastato, V. M. parodė sudegusį ir jau atstatomą pastatą ir vietą jo vakarinėje sienoje, kur nurodė padegęs buvusį šieną. Nurodė, kad tai padarė kartu su V. G.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) m., V. M. buvo paprašyta parodyti, kur ir kaip jis padegė butų duris. Jis atsakė adresų nežinantis ir galįs butus parodyti tik jau būdamas prie tų daugiabučių namų. Todėl nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), V. M. parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duris padegė uždegęs ant durų kilimėlio popierių (V. B. butas). Nuvykus prie gretimo namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kilimėlį ir duris padegė atsineštu popieriumi ir spiritu (L. T. butas). Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duris padegė degtukais uždegęs popierinių rankšluosčių ritinėlį (K. D. butas). Kitoje to paties namo laiptinėje V. M. parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino jo duris padegęs uždegtais popieriniais rankšluosčiais (S. P. butas). Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. parodė antro aukšto laiptų aikštelę ir paaiškino toje vietoje sudėjęs i krūvą durų kilimėlius ir juos padegęs su atsineštu linoleumo gabalu (B. P. durų kilimėlis). Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. parodė statybinių medžiagų parduotuvę, kurioje paaiškino nusipirkęs spirito. Važiuojant D. gatve sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve V. M. parodė namą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas, bet neįrengtas, parodė sandėliuką ir paaiškino iš ten paėmęs linoleumo gabalą. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duris paaiškino padegęs pripildamas atsinešto tepalo ir jį padegdamas degtukais (J. P. butas).

2011 m. gegužės 17 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (dalyvaujant advokatui) protokole (2 t. 79-82 b. l. ) užfiksuota, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) m., V. M. parodė (duomenys neskelbtini) g. namą Nr. (duomenys neskelbtini), po to – trečią laiptinę ir pirmame aukšte tiesiai esančias buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurias paaiškino padegęs panaudodamas linoleumą, spiritą ir degtukus.

V. M. nurodytą aplinkybę, kad jis iš neįrengto pastato paėmė linoleumo, kurį vėliau padegė, patvirtina liudytojo V. S. parodymai, kad 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje jis V. U. statomo namo teritorijoje pamatė vaikščiojant vaikiną, kuris pasisakė, kad yra M. ir ieško darbo (1 t. 237 b. l., 3 t. 45-46 b. l.).

Taigi, kaip matyti iš V. M. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu jis gana nuosekliai papasakojo įvykių aplinkybes, t. y. kur ir kaip jis padarė nusikaltimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, netikėti pastarojo parodymais nėra pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti, ištirti bei visumoje įvertinti įrodymai. Kolegija V. M. parodymus, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš V. M. parodymų akivaizdu, kad jis ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nurodė mokytojų, kurių butų durys buvo padegtos, pavardes, paaiškino, kaip sužinojo jų gyvenamąsias vietas, nurodė, kokiais būdais jis įvykdė padegimus (padegdamas tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, linoleumą, šieno kuokštelį, tepalą), nurodė priežastis, dėl kurių padeginėjo duris ir kilimėlius.

V. M. parodymus, kad jis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino verčiamas policijos pareigūnų, parodymus pasirašydavo jų neskaitęs, rašyti „nelabai moka“, o skaityti apskritai nemoka, paneigia pirmosios instancijos teisme liudytoja apklaustos tyrėjos A. U. parodymai bei kiti bylos duomenys.

Tyrėja A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. M. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, savo parodymų nekeitė, parodymų patikrinimo vietoje metu pats nurodė butus ir sodybą, kuriuos padegė. V. M. pats parodė ir iš kur jis paėmė linoleumą: pasakė, kad tas namas yra prie geležinkelio ir vežant jį pro namus parodė, iš kurio namo pašiūrės paėmė linoleumo. Į įvykio vietą dėl padegtų durų ir kilimėlių buvo vykstama pagal V. M. pasakojimą, nes jis negalėjo nurodyti adresų. Nuvykus į įvykio vietą V. M. pats parodydavo, ką, kur ir kaip darė. Nuvykus prie namo, jis pats parodydavo laiptinę, buto duris (3 t. 81-82 b. l.).

Kaip jau minėta, V. M. buvo apklausiamas dalyvaujant ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei, ir advokatui. Tai taip pat paneigia V. M. parodymus, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas.

Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas atliktas 2011 m. birželio 8-27 d. (2 t. 19-24 b. l.)) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje jis nusikalstamų veikų aplinkybes nurodė niekieno neverčiamas, atsipalaidavęs. Ekspertizės akte nurodyta, kad apie byloje nagrinėjamus įvykius V. M. pasakojo gėdindamasis, nurodydamas primityvius savo elgesio motyvus: „šovė į galvą, kad mokytojos duris padegsiu ... galvojau, kad padegsiu, jie atsidarys duris ir užsigesins. Mokytoja dėstė gal fiziką ... man pyktis buvo, nevaldžiausi ... pažymius per mažus rašė“; „S. P. – kūno kultūros mokytojas. Dvejetą ar trejetą parašė, pykau ant jo. Irgi padegiau jo buto duris ... galvojau parūks ir nusivalys, o čia – sudegė tos durys...“, „... ūkinį pastatą degiau, galvojau, padegsiu, pamatys kas nors ir užgesins. Šovė į galvą, pamačiau, kad šienas išlindęs ir uždegiau“. „Kitam ištepiau tepalu duris ir padegiau ... irgi mokytojui. Kitam – spiritu užpyliau duris ir uždegiau. Čia, turbūt, daugiau apdegė. Iš viso septynias duris apdeginau“. Šiame akte taip pat pažymėta, jog iš medicininių dokumentų matyti, kad V. M. stebimi pykčio priepuoliai, pasireiškia miego sutrikimai: beveik kiekvieną naktį nemiega, miega dienos metu. Miego sutrikimai stebimi apie metus. Motinos teigimu, V. M. keliasi 2-3 valandą nakties, iki 7 val. nemiega, vaikšto po namus. V. M. suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuota. Ekspertizės akte pažymėta ir tai, kad V. M. išmokęs skaityti, šiek tiek rašo, skaičiuoja, skyriuje skaitė knygas, išsirašydavo nesuprantamus jam žodžius, juos mokydavosi. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo V. M. parodymus, kad jis nemoka skaityti ir rašyti pripažinti teisingais. Priešingai, tai patvirtina, jog V. M. ir skaito, ir rašo. Pastebėtina, kad liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad V. M. keletą kartų pas jį buvo atėjęs, kviesdavo eiti į biblioteką, jis dažnai V. M. sutikdavo (duomenys neskelbtini) bibliotekoje (3 t. 44-45 b. l.).

Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu V. M. nepilnai suprato savo veiksmų reikšmę, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo, tačiau ne visiškai, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. M. pavojingumo visuomenei vertinimas yra teismo kompetencijoje.

Siekiant objektyviai nustatyti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklaustas V. M., liudytoja apklausta tyrėja A. U., apklaustos nukentėjusioji V. B., ekspertizę atlikusios specialistės R. Drazdauskienė ir A. Glinskienė.

Apygardos teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė R. Drazdauskienė ir teismo psichologė ekspertė A. Glinskienė patvirtino komisijos pasirašytas ekspertizės išvadas, taip pat patvirtino, kad ekspertiniame skyriuje V. M. skaitė knygas, išsirašydavo jam neaiškius žodžius, juos mokydavosi. Nurodė, kad ekspertiniame skyriuje V. M. pasakojimas buvo surašytas iš jo žodžių, jis viską pasakojo gera valia, psichologinio tyrimo metu jo poreikis fantazuoti neišryškėjo. V. M. pasakojimas buvo primityvus, ribotas, jo samprotavimai atitiko intelektą. V. M. akcentavo, kad kilimėlius ir duris padegdavo supykęs, visuomet nurodydavo priežastis, dėl ko buvo padegti konkretūs objektai. Tai, kad ekspertizės išvada yra duota prieš trejus metus, šiuo atveju reikšmės neturi. Pagal intelekto tyrimą V. M. turi lengvą defektą, tačiau V. M. yra ugdomas, jis tobulėja, mokosi. V. M. teiginiai, kad jis nepamena kai kurių įvykių, vertintini kaip jo primityvi gynyba. Atsakydamos į prokurorės ir gynėjo klausimus ekspertės nurodė, jog V. M. neminėjo, kad pareigūnai jam būtų darę spaudimą, kad jis kažko bijojo, pokalbio metu jis atsakydavo į pateiktus klausimus, kalbėjo įvairiomis temomis. Buvo patikrintas V. M. raidžių žinojimas, aritmetiniai sugebėjimai, skaitymas. Negalima teigti, kad jis neturi skaitymo ir rašymo įgūdžių.

Apklausiama liudytoja tyrėja A. U. dar kartą patvirtino, kad V. M. vietovėje orientuojasi prastai, tačiau privažiavus tarnybiniu automobiliu prie namo, jis parodydavo laiptinę ir duris, kurios buvo padegtos. Parodymų patikrinimo vietoje metu dar ne visos durys buvo pakeistos naujomis. Dėl linoleumo atraižos V. M. pats nurodė, kad ją paėmė iš sodybos, pabandžius ten nuvažiuoti, V. M. atsitiktinumo dėka pats nurodė tą pašiūrę, iš kur paėmė linoleumo. V. M., duodamas parodymus, pats pasakydavo daug įdomių smulkmenų, pvz. tai, kad iš daržinės buvo išlindęs šienas.

Nukentėjusioji V. B. apygardos teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, todėl bendravo su V. M. dėl jo blogo mokyklos lankymo, rašė kreipimąsi, kvietė į mokyklą, t. y. individualiai kalbėjosi su V. M. dėl netinkamo elgesio ir mokyklos nelankymo. Paaiškino, kad jos kolegos, kurie byloje yra nukentėjusieji, taip pat turėjo kontaktų su V. M.. L. T., matematikos mokytoja, V. M. mokė visus metus. Mokslo metų pabaigoje jis buvo neatestuotas, todėl turėjo pagrindą pykti ant matematikos mokytojos, tik greičiausiai jis sumaišė ją (V. B.) su kita mokytoja. Ji taip pat yra matematikos mokytoja, tačiau V. M. mokė mokytoja L. T.. V. M. žinojo, kur gyvena ši mokytoja, nes jis dažnai lankėsi pas savo draugą, gyvenantį toje pačioje laiptinėje, kaip ir minėta mokytoja. Mokytoja D. D., tyrime minimas jos vyras R. D., mokė V. M. technologijų vieną pusmetį. Taip pat parodė, kad mokytojas S. P. nedirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau joje kūno kultūros mokytoja dirbo pastarojo žmona. V. M. kūno kultūros pamokas dėstė kiti kūno kultūros mokytojai. Nukentėjusiosios V. B. manymu, V. M. galėjo sumaišyti vieną vyrą su kitu, nes abu yra kūno kultūros mokytojai. Tik vienas mokytojas dirba pamokų metu, o kitas – ne pamokų metu. Mano, kad V. M. galėjo pykti galėjo pykti ant mokytojo Š. už tai, kad pastarasis rašė jam vienetus. Klasės žurnale užfiksuoti duomenys patvirtina, kad minėtas mokytojas V. M. buvo parašęs vienetą. Nukentėjusioji V. B. taip pat paaiškino, kad šių aplinkybių, apie kurias kalba apygardos teisme, apylinkės teismui ji nenurodė, kalbėjo tik tai, kad su V. M. buvo susijusi dėl lankomumo sprendimo problemų. Taipogi parodė, kad nukentėjusioji J. P. yra susijusi su kita mokytoja G. Mano, kad V. M. galėjo sekti mokytoją G., gyvenančią toje pačioje laiptinėje, kaip ir mokytoja pensininkė J. P., kuriai buvo padegtos durys. Nukentėjusiosios vertinimu, V. M. parodymai, kad jis sekė ir lydėjo mokytojus yra teisingi. Paaiškino, kad V. M. dažnai po pamokų šalia mokyklos laukdavo vyresnių draugų, su kuriais jis norėjo draugauti, tačiau jie nelabai norėjo su pastaruoju bendrauti. V. M. lydėdavo vyresnius draugus, taip pat lydėdavo ir kitus mokytojus. Tik dabar jie suprato, kad tas lydėjimas V. M. teigimu buvo jų sekimas. Pažymėjo, kad asmeniškai ji su V. M. yra susitikusi jos namo laiptinėje prie jos buto durų. Tuomet jai dar kilo klausimas, ką šis vaikas veikia jos laiptinėje, nes jo draugai šioje laiptinėje tikrai negyveno. Nukentėjusioji V. B. taip pat patvirtino, kad V. M. moka ir skaityti, ir rašyti. Tai patvirtina V. M. asmens bylos esantys raštai apie V. M. mokymosi pasiekimus. Jau 2007-2008 m., kai jis mokėsi 6 klasėje, klasės vadovė rašė: „skaitymo ir rašymo įgūdžiai patenkinami“. Jie nėra geri, bet jis geba skaityti ir rašyti. Ankstesnių metų, kai V. M. mokėsi 4 klasėje, mokytoja rašo: „skaito lėtai, skaito skiemenimis, praleidžia raides“. Mokyklos mokytojai buvo V. M. sudarę adaptuotas mokymosi programas pagal jo gebėjimus. Nors V. M. skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra prasti, tačiau negalima teigti, kad jis nemoka skaityti ir rašyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti įrodymai akivaizdžiai patvirtina V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis padegė nukentėjusiųjų butų duris bei durų kilimėlius, ir tai padarė pykdamas ant savo mokyklos mokytojų, ir paneigia V. M. teiginius, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas, o savo parodymus, neteisingai surašytus tyrėjos, jis pasirašė jų neskaitęs, nes visiškai nemoka skaityti. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti prokuroro skundo argumentui, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. M. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Be to, kaip teisingai savo skunde pažymėjo prokuroras, Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad atliekant proceso veiksmus jų eiga visuomet turi būti filmuojama. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog V. M. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo fotografuojama (2 t. 49-61 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog todėl, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo filmuojami, nėra pagrindo netikėti V. M. teisme duotais parodymais, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, ir nėra galimybės pašalinti abejonių, kilusių dėl kaltinamojo teisme duotų parodymų. Nors V. M. buvo nurodęs, kad ūkinį pastatą padegė kartu su V. G. (1 t. 47-48 b. l.), kuris iš tikrųjų tuo metu buvo Airijoje (1 t. 28 b. l., 3 t. 118-119 b. l.) pastebėtina, jog 2011 m. gegužės 12 d. apklausos metu V. M. paaiškino taip pasakęs tik todėl, kad V. G. – geras jo pažįstamas (2 t. 68 b. l.). Taip pat pažymėtina, jog tiek V. G., tiek jo mama V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau, maždaug prieš 3 metus V. G. ir V. M. kartu buvo padegę ūkinį pastatą (3 t. 118-119 b. l.). Nors atliekant procesinius veiksmus V. M. atstovas pagal įstatymą – jo tėvas J. M. – nedalyvavo, tačiau, kaip jau minėta, procesiniai veiksmai su V. M. buvo atliekami dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei bei advokatui. Tai, kad V. M. buvo sulaikytas 2011 m. gegužės 11 d., o nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. buvo suimtas, pastarojo kaltės nepaneigia. Apylinkės teismo nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad abejonių V. M. kaltumu kelia ir byloje esantys duomenys apie tai, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 2011 m. birželio 27 d., 2011 m. rugsėjo 4 d., 2011 m. rugsėjo 31d., 2011 m. spalio 17 d., 2011 m. lapkričio 11 d., 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2011 m. lapkričio 23 d. įvykdytų padegimų. Bylos duomenys liudija, kad V. M. nebuvo kaltinamas minėtų nusikalstamų veikų padarymu.

Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus kolegija daro išvadą, kad:

V. M. 2010 m. spalio 2 d. apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., uždegęs degtukais šieną, padegė B. Č. priklausantį medinį ūkinį pastatą 10 000 Lt vertės, kuris sudegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai B. Č. 6 000 Lt turtinę žalą. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

V. M. 2010 m. lapkričio 14 d. apie 6 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio padėjęs atsineštą tualetinį popierių ir jį uždegęs degtukais, padegė S. P. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajam S. P. 1500 Lt turtinę žalą. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

V. M. 2010 m. lapkričio 16 d. apie 4 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) prie durų ant kilimėlio padėjęs atsineštą popierinių rankšluosčių ritinėlį ir jį uždegęs degtukais, padegė R. D. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajam R. D. 2500 Lt turtinę žalą. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

V. M. 2011 m. sausio 16 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) prie durų ant kilimėlio padėjęs atsinešto popieriaus ir jį uždegęs degtukais, padegė V. B. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai V. B. 600 Lt turtinę žalą. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

V. M. 2011 m. vasario 8 d. apie 4.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio padėjęs atsinešto popieriaus, užpylęs spiritu ir uždegęs degtukais, padegė L. T. priklausančio buto duris, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai L. T. 1500 Lt turtinę žalą. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

V. M. 2011 m. vasario 28 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio 7 Lt vertės padėjęs atsinešto popieriaus, užpylęs turėtu tepalu ir uždegęs degtukais, padegė J. P. priklausančio buto duris – 998 Lt vertės, kurios apdegė, iš viso padarydamas nukentėjusiajai J. P. 1005 Lt turtinę žalą. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

V. M. 2011 m. balandžio 5 d. apie 00.55 val., (duomenys neskelbtini) r., užlipęs ant laiptinės stogelio ir įlipęs vidun pro pravirą langą pateko į (duomenys neskelbtini) laiptinę, kur antro aukšto laiptų aikštelėje sudėjęs į krūvą, uždėjęs atsinešto linoleumo gabalą, apipylęs spiritu ir uždegęs degtukais, padegė šios laiptinės butuose gyvenančių gyventojų durų kilimėlius: M. R. B. – 15 Lt vertės, I. P. – 15 Lt vertės, J. K. – 15 Lt vertės, B. P. – 8 Lt vertės, O. S. – 5 Lt vertės, V. S. – 15 Lt vertės, A. T. – 5 Lt vertės, V. K. – 10 Lt vertės. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

V. M. 2011 m. gegužės 7 d. laikotarpiu nuo 3 val. iki 7 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), prie durų ant kilimėlio padėjęs atsinešto linoleumo, užpylęs spiritu ir uždegęs degtukais, padegė K. S. priklausančio buto duris, kurios apdegė, padarydamas nukentėjusiajai K. S. 1510 Lt turtinę žalą. Ši veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendis naikinamas ir V. M. priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant V. M. kaltu padarius aštuonis nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Kaip jau minėta, ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu V. M. nepilnai suprato savo veiksmų reikšmę, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo, tačiau ne visiškai, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t. 19-24 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pripažįsta, kad visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas V. M. padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdama V. M. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje, kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kadangi V. M. nusikalto būdamos nepilnametis, teisėjų kolegija vadovaujasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet ir atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad V. M. padarė aštuonis apysunkius nusikaltimus (BK 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas jauno amžiaus – 15 metų, anksčiau nebuvo teistas (2 t. 2 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t. 4 b. l.), yra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro registrą (2 t. 7 b. l.), jam nustatytas vidutinis neįgalumas (2 t. 8 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip išsišokantis, žeminantis bendraamžius, agresyvus, grubiai ir neetiškai besielgiantis su suaugusiaisiais, neigiamai žiūrintis į mokymąsi (2 t. 29 b. l.), (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, charakteristikoje pažymėta, kad V. M. 2 mėnesius nelanko mokyklos, namiškiai jį apibūdina kaip piktą, kerštingą, agresyvų, vagiliaujantį (2 t. 31 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip blogai lankantis mokyklą, bėgantis iš namų, vagiliaujantis (2 t. 33 b. l.).

Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. už nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). V. M. taikytinas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant V. M. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji B. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo(1 t. 19 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu B. Č. pateikė teismui Lietuvos draudimo pranešimą, iš kurio matyti, kad nuostolio suma yra 8797 Lt, V. Č. išmokėta 2580 Lt (3 t. 27 b. l.). Taip pat nukentėjusioji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ūkinio pastato atstatymui buvo išleista 702, 94 Lt (3 t. 28, 29, 32 b. l.). Todėl B. Č. ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 5514,06 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 82 b. l.), tačiau pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad buto durų pakeitimas jam kainavo 1455 Lt (3 t. 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 b. l.).

Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 129 b. l.), o teisiamajame posėdyje pateikė 2011 m. sausio 20 d. šarvuotų durų sutartį – užsakymą ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad ji už naujas buto duris sumokėjo 970 Lt (3 t. 17, 18 b. l.).

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Todėl nukentėjusiesiems B. Č., R. D. ir V. B. civiliniai ieškiniai priteistini iš V. M., nustatant, jog pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, šią žalą turi atlyginti pastarojo tėvas J. M. (2 t. 34, 35 b. l.). Taipogi nustatytina, kad J. M. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai V. M. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusysis S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 49 b. l.), tačiau nepateikė teismui jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytą ieškinio sumą. Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1510 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 254 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad padegus duris tik dalis jų buvo sugadinta, remontas kainavo 300 Lt. Dokumentų, patvirtinančių, kad ji už durų remontą sumokėjo būtent 300 Lt, nukentėjusioji K. S. nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiųjų S. P. ir K. S. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti, pastariesiems pripažįstant teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1005 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 185 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, jog V. M. pretenzijų neturi (2 t. 175 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji J. P. teisme civilinio ieškinio atsisakė, ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

CPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji L. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iki įrodymų tyrimo teisme pradžios civilinio ieškinio nepareiškė, teismui dokumentus – gyventojų turto draudimo polisą GT 027175 ir sąskaitos išrašą 300 Lt sumai pateikė įrodymų tyrimo teisme metu, jos ieškinys netenkintinas. L. T. išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Bylos duomenys liudija, kad Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. Š. 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu buvo laikinai apribotos J. M. nuosavybės teisių apribojimą į šį turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „D. G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, laikinas V. M. atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo (2 t. 34, 35 b. l.) J. M. nuosavybės teisės apribojimas (2 t. 40 b. l.) paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai: apdegęs plastikinis kilimėlis, apdegęs popierinių rankšluosčių ritinėlis, paimti 2010 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų R. D. buto durų, apdegęs kojų valymo kilimėlis ir sudegusio popieriaus likučiai, paimti 2011 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų V. B. buto durų, apdegęs kojų valymo kilimėlis ir sudegusio popieriaus likučiai, paimti 2011 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų L. T. buto durų, apdegęs kojų valymo kilimėlis su apdegusio audeklo likučiais ir indas su skysčio pavyzdžiu, paimti 2011 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų J. P. buto durų, dėžutės su 0,5 l talpos tuščiu buteliuku su užrašu „Vaitspiritas“ ir apdegusio linoleumo rulono gabalu, paimti 2011 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų (duomenys neskelbtini) namo laiptinės butų durų kilimėlių, paketas su sudegusio durų kilimėlio pelenais, paimtais 2011 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų K. S. buto durų, sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 5 kompaktiniai diskai paliktini saugoti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dėl B. Č. ūkinio pastato sunaikinimo – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegant sugadintų S. P. buto durų – laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegant sugadintų R. D. buto durų – laisvės atėmimu 7 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegant sugadintų V. B. buto durų – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegant sugadintų L. T. buto durų – laisvės atėmimu 2 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegant sugadintų J. P. buto durų – laisvės atėmimu 7 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegant sugadintų ir sunaikintų M. R. B., I. P., J. K., B. P., O. S., V. S., A. T., V. K. durų kilimėlių (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu 1 mėnesiui,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl padegant sugadintų K. S. buto durų – laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems ) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. gegužės 11 d. 2011 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės vykdymą V. M. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam 12 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant V. M. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajai B. Č. 5514, 06 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus keturiolika litų 06 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajam R. D. 1455 Lt (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajai V. B. 970 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Nustatyti, kad V. M. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, šią žalą turi atlyginti pastarojo tėvas J. M.. Nustatyti, kad J. M. pareiga atlyginti žalą pasibaigia V. M. sulaukus pilnametystės, taip pat, jam prieš pilnametystę įgijus turto arba uždarbio, pakankančio žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų S. P. ir K. S. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus, pastariesiems pripažįstant teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priimti nukentėjusiosios J. P. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios L. T. civilinio ieškinio netenkinti. Išaiškinti L. T., kad ji turi teisę pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Palikti laikiną J. M. nuosavybės teisių apribojimą į šį turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „D. G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus: apdegusį plastikinį kilimėlį, apdegusį popierinių rankšluosčių ritinėlį, paimtus 2010 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų R. D. buto durų, apdegusį kojų valymo kilimėlį ir sudegusio popieriaus likučius, paimtus 2011 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų V. B. buto durų, apdegusį kojų valymo kilimėlį ir sudegusio popieriaus likučius, paimtus 2011 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų L. T. buto durų, apdegusį kojų valymo kilimėlį su apdegusio audeklo likučiais ir indą su skysčio pavyzdžiu, paimtus 2011 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų J. P. buto durų, dėžutes su 0,5 l talpos tuščiu buteliuku su užrašu „Vaitspiritas“ ir apdegusio linoleumo rulono gabalu, paimtus 2011 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų (duomenys neskelbtini) namo laiptinės butų durų kilimėlių, paketą su sudegusio durų kilimėlio pelenais, paimtais 2011 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl padegtų K. S. buto durų, sunaikinti.

5 kompaktinius diskus palikti saugoti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate.