Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas I. B. Kadangi I. B. mirties dieną jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) P. B. jau buvo mirusi, o pareiškėjas buvo vienintelis I. B. sūnus, tai pagal tuo metu 1964 m. civilinio kodekso 573 str. 1 d. pareiškėjas buvo vieninteliu pirmosios eilės įpėdiniu pagal įstatymą.

1.2. I. B. jo mirties dieną jokio registruotino turto neturėjo, todėl M. B. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors M. B. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl I. B. palikimo priėmimo, tačiau jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti I. B. kilnojamąjį turtą – 2 siuvimo mašinas, 2 radijo aparatus, komodą, laikrodį, žibalinę lempą ir kt. Iki mirties I. B. kartu su pareiškėju gyveno (duomenys neskelbtini).

1.3. Prieš mirtį I. B. buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Po I. B. mirties pareiškėjas rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą I. B. vardu buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Po nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas, būdamas ūkininku, pradėjo rūpinti šia žeme ir nuo (duomenys neskelbtini) šioje žemėje vykdo žemės ūkio veiklą, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie pasėlių deklaravimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas I. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. B. Santuokoje susilaukė vieno vaiko M. B. Palikėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu. Pareiškėjas yra palikėjo sūnus. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjui po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad M. B. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio I. B. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

5. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

6. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

7. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad M. B., po tėvo I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą (turtinę teisę) pareiškėjas priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes po palikėjo (tėvo) mirties pareiškėjas atkūrė palikėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykdė su nuosavybės atkūrimu susijusius veiksmus bei procedūras) bei naudojosi ir valdė minėtą žemės sklypą. Byloje nėra duomenų, kad po I. B. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

8. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. B., po I. B., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog M. B., po tėvo I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip I. B., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdinio teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.