Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. V. apklausiamas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jam paskambino R. Č. ir pasakė, kad jo draugas kurs įmonę, todėl reikia direktoriaus ir pavaduotojo. Susitiko su G. ir K.. Po pusės metų paskambino M. ir pasakė, jog gali dirbti. Dokumentų esmės nežinojo, finansinių dokumentacijų nesuprato. Ką M. jam liepė, tą jis ir darė. Nuvažiavo į banką atsidaryti banko sąskaitos, pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutartis pasirašydavo ant mašinos bagažinių, antspaudą uždėdavo. Jam M. sakė, kad reikės pasirašyti, o viską tvarkys R., iš kurios buvo nupirkta įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti apsaugos firma, o jis tuo metu lankė apsaugos kursus. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kai susitiko su M. K. sakė, kad įmonė užsiims automobilių pirkimu – pardavimu. Jis nei vieno automobilio nėra matęs gyvai. Matė vienintelį pirkėją P. . „(duomenys neskelbtini)“ lizinge, VĮ Regitra pasirašė jis. Iš „(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus jam M. liepė nuimti ir paduoti vyrams. Jis nuėmė pinigus, pinigai buvo perduoti jų mašinoje. Neteko pasirašyti dokumentų dėl WV markės automobilio. Ant šitų dokumentų ne jo parašas. Apie Mercedes automobilį, neatsimena. Su K. susitikdavo per savaitę kelis kartus. Teko gryninti sumas, gautas iš „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai buvo už parduotas mašinas. Išgrynintus pinigus atiduodavo M. K., išskyrus pinigus, gautus iš ,,(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje įdarbinti teko L. G.. Reikėjo kartu su Luku važiuoti į Sodrą. Yra girdėjęs, kad yra įdarbinti dar du žmonės. Visur su juo eidavo M.. Jis nežino, nuo kada tapo direktoriumi. Pas M. matė dokumentą, kur jis buvo įvardintas vadovu. Į „(duomenys neskelbtini)“ nuėjęs nebuvo. Nėra gavęs „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Jis neklausė M., kur yra įmonės dokumentai. M. sakė, kad jo pagrindinis darbas – pasirašinėti sutartis. Jis neturėjo žinių apie buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du kartus. Dalyvavo pasirašant bendradarbiavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė prašymą dėl bendradarbiavimo, o po to pasirašė sutartį. M. jį paimdavo iš namų ir nusiveždavo, kur reikėdavo. Iš visų apklaustų asmenų pažinojo tik Č.. Jis atlyginimo negavo. G. algos nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo duomenis turėjo M.. Mokymai vyko „(duomenys neskelbtini)“, bet kartu su juo buvo ir M.. Akcininkus yra matęs. Žinojo, kad vienas T., o kito vardo nežino. K. supažindino juos prieš einant į Registrų centrą. Negavo pinigų iš L. G.. Įmonės antspaudas buvo pas M.. Visi dokumentai, įrankiai, kodų generatoriai buvo pas M.. Kiekvieną kartą susitikus, M. jam paduodavo antspaudą. Pinigus išgrynino bankomatuose. Banke sąskaita jis atidarė, o kortelė buvo pas M.. Jam paduodavo kortelę M., jis išgrynindavo. Jis užsieniečių neįdarbino. Įmonė buvo besikurianti, reikėjo pinigų. Į Rusiją vyko, nes reikėjo perduoti mašinas – džipą ir universalą. Tie automobiliai buvo įregistruoti įmonės vardu.

Kaltinamasis M. K. apklausiamas prisipažino iš dalies padaręs nusikalstamas veikas, bet nepripažino, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Jis pripažino, kad suklastojo dokumentus automobilio WV tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta dėl to, kad palenkė R. V. padaryti nusikaltimą. Parodė, kad 2015 m. į jį kreipėsi jo klientai iš Kirgizijos – T. ir A., kurie anksčiau registruodavo automobilius pas jį įmonėje. Jie paprašė jo surasti įmonę ir tęsti darbą, kad gautų laikiną registraciją Lietuvoje. Surado, kad R. J. parduoda įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam reikėjo direktoriaus. Kreipėsi į G.. Iš pradžių jis rado Č.. Susitiko su L. G., Č. ir R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi sutiko būti R.. Nupirko minėtą įmonę, direktoriumi tapo R., o akcininkai buvo kirgizai. Į jį kreipėsi S. padėti su „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti 2008 m. WV Caravele Multivan. Automobilių turguje nupirko tą automobilį ir pardavė. Vienas automobilis buvo pirktas per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo dar, kad V. kreipėsi ir norėjo pirkti per UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė sutartį. Pardavė automobilį per „(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko kreipėsi nepažįstamas žmogus, kuris prašė parduoti automobilius per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dalyvavo bendradarbiavimo sutarties pasirašyme, matė, kaip prisijungti prie Lplius programos. Jam atveždavo pasirašytas lizingo sutartis tas asmuo, kuris kreipėsi. Jam atveždavo sutartis be V. parašų, o jis jas veždavo V. pasirašyti, po to, veždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis V. sakė, kad nori pirkti mašiną per jų įmonę, kad reikės nuimti pinigus ir atiduoti pinigus. Gauti paskolų pinigai buhalterinėje apskaitoje neatsivaizdavo, nes jos tiesiog netvarkė. Galvojo, kad J. tvarkys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, bet niekas jos netvarkė. Jis pripažįsta kaltę dėl aplaidžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos. V. akcininkus yra matęs, nes buvo su jais išvažiavęs į Rusiją. Jis pats lizingo sutarčių nerašė, tik gaudavo užpildytas. Jas sudarydavo 4-5 lapai su paso kopijomis, su mokėjimo grafikais. Sutartys buvo ant firminių blankų. Akcininkai irgi žinojo, kad yra prisijungimai prie „(duomenys neskelbtini)“. Prisijungimus žinojo jis, R. ir akcininkai. Iš jo kompiuterio buvo prisijungta tik vieną kartą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Jis sutarčių neklastojo. Pinigai buvo išgryninti. Vieną kartą grynino G., jis grynino 1500 ar 2000 Lt, kitus išgrynino R.. Realiai ne jie parduodavo automobilius, o per juos parduodavo tuos automobilius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus sumokėdavo jiems, o žmogus likdavo skolingas „(duomenys neskelbtini)“. Negali atsakyti, ar nors vienas automobilis buvo parduotas realiai. Kai buvo pildomos sutartys, tai galvojo, kad automobiliai buvo parduodami realiai. Nerašydavo kasos orderių, nes jie netvarkė buhalterijos. Jis išgrynino 1500 arba 1000, arba 3000 Eur. Jis ir G. pasakydavo V., kad išgrynintų pinigus. Pinigus atiduodavo pardavėjui. Nebuvo fiksuojamas pinigų perdavimas. Būdavo, kad palikdavo pinigų perduoti R.. Jiems palikdavo pinigų ir už tai, kad išgrynindavo pinigus. Negali atsakyti, kas tie asmenys, kurie prašė išgryninti pinigus. Dėl WV Multivan, tai „(duomenys neskelbtini)“ labai greitai reikėjo automobilio, todėl jis neskambino R.. Šiuo atveju R. buvo tik direktorius, viską turėjo daryti akcininkai. Tuo metu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antspaudas būdavo ir pas jį, ir pas R., ir pas G. mašinoje. Banko generatorius irgi būdavo pas tris asmenis. Buvo atėjęs pažįstas iš automobilių turgaus ir norėjo parduoti automobilį per „(duomenys neskelbtini)s“, nuvažiavo, pasirašė sutartį. Bet tam asmeniui nedavė paskolos. S. ir R. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir ten susitvarkė. Generatorius buvo vienas. Pas ką būdavo generatorius, tas ir galėdavo pažiūrėti, ar yra pinigai. Jis būdavo paliekamas tiesiog automobilyje. Elektroniniu paštu lyg buvo siųsta sutartis dėl paskolos M. M. vardu. Iš jo kompiuterio nebuvo sudarytos sutarys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nepasirašinėjo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik buvo ten, o sutartį pasirašė V.. Jis pats vieną kartą ėmė pinigus. Pinigai buvo perduoti arba jam, arba G.. Neklausė V., koks jo išsilavinimas. R. prieš tai buvo tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, ji perdavė dokumentus naujam savininkui. R. sakė, kad buhalteriją tvarkys R.. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą atsakingi buvo akcininkai. V. žinodavo, kad pervesti pinigai. G. buvo įdarbintas „(duomenys neskelbtini)“. Jį įdarbino V.. G. žinojo apie užsieniečius. G. irgi su akcininkais važiavo į Rusiją. Prie „(duomenys neskelbtini)“ platformos teko prisijungti. Reikėdavo įvesti prisijungimo vardą ir slaptažodį. Buvo įmonei suteiktas vienas vardas ir kodas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė prisijungimus į el. paštą. Prie el. pašto prisijungti galėjo 5 žmonės. Galėjo prisijungti jis, L., R. ir užsieniečiai. Slaptažodžio kopijas buvo pasidarę kelias. Jis nepriskirtų savęs prie faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, jis tiesiog viską žinojo. R. buvo statytinis direktorius, nes vadovavo užsieniečiai. Įmonė kelis mėnesius nevykdė veiklos. Apie tai, kad prie paskyros buvo jungtasi jo IP adresu, tai parodė, kad Wi-fi pas jį nėra apsaugotas slaptažodžiu. Jis namuose lizingo sutarčių nesidarinėjo ir jų nespausdino. Negali paaiškinti, kaip buvo sudarytos tos sutartys. Yra teistas už apgaulingą buhalterinę apskaitą.

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Liudytojas G. R. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra jo ir žmonos įmonė. Tyrėja jam pasakė, kad buvo paimta paskola, o jų firma neva laidavo. Laidavimo ar kitokio garantinio rašto jie nėra matę. Jie bendradarbiauja su banku, tačiau šiuo atveju, niekas į juos nesikreipė, jokio rašto, ar žodinio paklausimo, negavo. Laidavimas buvo dėl K. tikriausiai. Apklausos policijoje metu jo paklausė, kaip jie pažystami su K., pasakė, kad nepažystami, tiesiog anksčiau pirko iš K. automobilį, o jis įformino automobilį minėtos firmos vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems yra nežinoma. Automobilį firmos vardu pirko jis asmeniškai. Kas pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkimo-pardavimo sutartį, jis nepasakys, arba jis, arba jo žmona. Greičiausiai jo žmona, kadangi ji dažniausiai tvarko dokumentus. Kas pasirašė dokumentus bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nepamena, bet pačią sutartį jiems atvežė K.. Automobilį surado patys, internete, skelbimuose. Jis važiavo apžiūrėti automobilį. Jį pasitiko asmuo, kuris atvairavo automobilį, bet jo vardo nepamena. Duodamas parodymus pasakė, kad jis suprato, jog K. buvo įmonės direktorius, kadangi jis tvarkė visus dokumentus. Jo neklausė, kokios jo pareigos, kadangi jiems tai nebuvo įdomu. Jie pirko automobilį, sumokėjo pinigus, gavo dokumentus. Pirkimą – pardavimą patvirtinantys dokumentai turėjo būti, kadangi jie po sandėrio visus dokumentus pateikė buhalterei. Už automobilį buvo sumokėta 9000 eurų. K. jie pažysta nuo to momento, kai jis padavė dokumentus. K. matė tik automobilio pirkimo metu. UAB „M.“ tvarkingai sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Jie pasitikrino VĮ Regitra, viskas tiko, todėl sumokėjo pinigus. Jų įmonė užsiima automobilių prekyba. Įmonė yra pakankamai žinoma. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonei tenka susidurti, su jais bendradarbiauja, kaip patikimi asmenys. Jie turi prisijungimo kodus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės, gali patikrinti žmones, prieš parduodant automobilį, gali lizinguoti automobilį. Supranta, kad buvo naudotasi jų įmonės vardu, užtikrinant kitos įmonės patikimumą, tačiau jų sutikimo niekas neklausė. Sandorio metu R. V. matyti neteko.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis pardavinėjo automobilį BMW 530. A. P. norėjo nupirkti jo automobilį. Susitiko su juo ir susitarė, kad jis pirks automobilį. Nuvažiavo kartu į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ten A. P. nedavė tos sumos pinigų, kurios reikėjo automobilio pirkimui. Po to, nuvažiavo į kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, ten sutarė, kad jie duos pinigus, lizinguos su sąlyga, jei automobilis bus užregistruotas kokios nors įmonės vardu. Vėliau jis sutikęs M. K. paklausė, ar jis galėtų jam padėti užregistruoti automobilį kokios nors įmonės vardu. Jis sutiko padėti. Tada pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio lizingo. Automobilį užregistruoti įmonės vardu reikėjo tam, kad parduoti, nes jis neatitiko kažkokių reikalavimų. Jam reikėjo surasti įmonę, kuri prisiimtų savo žinion automobilį. Susitiko su M. automobilių turguje. Žinojo M. iš anksčiau, susipažino automobilių turguje. Papasakojo M. situaciją, jis sutiko padėti. Susitarė su M., nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ lizingą, kur buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvardinta partnere. Tai, kiek žino, buvo V. įmonė, o kaip su ja susijęs K., nežino. Į „(duomenys neskelbtini)“ lizingą nuvažiavo visi kartu, buvo ir V., ir K.. Į „(duomenys neskelbtini)“ lizingą buvo nunešta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį iš jo, o po to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį pirko P.. Pirko iš jo už 5000 eurų. Kai lizingas perdavė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada tie pinigai buvo perduoti jam. Pinigus jam perdavė V.. Už kiek UAB „M.“ pardavė, tiksliai nežino, lyg už 5600 eurus. Vėliau V. nuėmė iš bankomato pinigus ir atidavė jam. Davė gal 20 eurų V. ir parvežė jį namo. V. buvo direktorius, todėl jis dalyvavo visų dokumentų tvarkymo ir pirkimo – pardavimo procese. K. nevyko nusiimti pinigų. M. K. neatsilygino už pagalbą parduodant automobilį. V. jam nieko apie mokesčius nesakė, palikti dalies pinigų taip pat neprašė. Jokių dokumentų jie nepasirašė, kai jam atidavė pinigus. V. nieko pasirašyti neprašė. Buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, automobilis buvo užregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. VĮ Regitra perregistravo dokumentus su R. V..

Liudytojas L. G. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadybininku. Vainius yra įmonės direktorius. Dirba apie metus. Jo darbas pristatyti žmonėms automobilių detales. UAB „(duomenys neskelbtini)s“ veiklos sritis yra automobilių ir jų detalių pirkimas –pardavimas. Automobilių pristatyti arba paimti netekdavo. Jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Jam tik žadėdavo algą, bet nesumokėjo iki šiol. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirba apie pusmetį. Apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini)“ žino. Kaip K. susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Konkrečios darbo vietos nebuvo, viskas vykdavo telefonu. Pasirašė darbo sutartį, kai jį priėmė dirbti. Sutartį pasirašė V., kaip jo darbdavys. Kol dirbo, buvo tiek V., tiek K. nuvežęs į „(duomenys neskelbtini)“, o ką jie ten veikė, nežino. Įsidarbino pagal skelbimą. Jokių dokumentų, susijusių su detalėmis, jis negaudavo. V. V. nurodymus. Kuo dar be detalių vežiojimo užsiiminėjo įmonė, nežino. Jam teko nuimti pinigus iš bankomato. V. prašydavo nuimti pinigus, žadėdavo jam atlyginimą, sakė jam, jog jeigu nuims, gaus pinigus. Jis klausė V., kodėl jis pats nenuimdavo pinigų, o pastarasis atsakydavo, kad jis negali, nes derina kažkokius reikalus telefonu. Pinigus atiduodavo V.. Už ką buvo tie pinigai, jam nieko nesakė. Jam jokių sutarčių įmonės vardu pasirašyti neteko. K. jam nesiūlė tapti direktoriumi. Du kartus paprašytas, nuėmė pinigus iš bankomato. Pirma kartą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitą kartą Laisvės al., prie SEB banko. K. nebuvo, kai nuiminėjo pinigus. K. įmonėje matė kas kelias dienas. Jokių nurodymų negaudavo iš M. Kažkaip pokalbio metu M. pasakė, kad jis ten dirba, tiksliau, pasakė, kad kažką veikia. K. nesiejo su įmone. Visus pinigus ir banko kortelę atiduodavo V.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ antspaudo ir pas ką jis buvo, nematė.

Liudytoja J. Z. parodė, kad praeitų metų spalio 3 d. Kauno automobilių turguje pirko automobilį „Opel Astra“. Susiderėjo, kad pirks jį už 1900 eurų. Susitarę nuvažiavo prie „Lietuvos draudimo“ kiosko. Ten prie jų priėjo žmogus. Pardavėjas jai pasakė, kad parduodamo automobilio savininkas yra tas žmogus. Priėjęs tas žmogus paprašė jos paso ir pasakė, kad greitai sutvarkys draudimą, kadangi be draudimo negalės išvažiuoti. Savo tapatybės kortelę ji padavė tam žmogui, jis nuėjo į „Lietuvos draudimo“ kioskelį ir greitai atnešė jai draudimo sutartį, paprašė 100 eurų. Pasimetė, nesuprato, kodėl turėtų mokėti 100 eurų už mėnesio draudimą, bet sumokėjo, po to, nuvažiavo į „Regitrą“, užregistravo mašiną. Po savaitės ar po trijų jai paskambino moteris ir prisistatė, kad iš banko. Tą moteris jai pasakė, kad kitą mėnesį nemokėtų 50 eurų, nes yra permokėjusi. Ji nesuprato, apie ką yra kalbama, paklausė, kas čia per mokėjimai, jai atsakė, kad jos vardu yra paimtas apie 6000 eurų kreditas. Vėliau išsiaiškino, kad buvo pasinaudota jos duomenimis ir paimta jos vardu paskola. Ji galvoja, kad jos dokumentas buvo atšviestas būtent tada, kai ji pirko mašiną. Tyrėja jai parodė atšviestus dokumentus. Jai buvo parodyta jos dabartinės asmens tapatybės kortelės kopija, kuri yra išduota 2009 m. Žmogaus, kuris jai pardavė mašiną, dabar neatpažins. Ant automobilio pirkimo – pardavimo sutarties lapo buvo kažkas parašyta, kažkokia UAB. Pas tyrėją, kai išsiaiškino, kas atsitiko, niekas jai sutarties nerodė, jai parodė tik asmens dokumento kopiją, parašą. Parašas buvo panašus į jos. Jokių trišalių sutarčių nematė, nepasirašinėjo. 6000 eurų negavo. Spalio 5 ir 6 dienomis Kauno automobilių turguje nebuvo.

Liudytoja E. Š. parodė, kad norėjo pasitikrinti savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Prisijungė prie jos ir pamatė, kad jos vardu yra paimta sodo technika. Kokia tos sodo technikos kaina, dabar tiksliai nepasakys. Paskambino pasitikslinti, iš kur ta sodo technika, kadangi ji neėmė. Jai pasakė, kad sodo technika paimta jos vardu, pradėjo klausinėti, ar tikrai nepirko sodo technikos. Po to, buvo iškviesta į apklausą. Jos vardu buvo paimta 5000 ar 8000 eurų paskola. Kaip sužinojo jos duomenis, neįsivaizduoja. Ji dažnai keliauja, daro vizas, reikia pateikti pasą, gal ten kažkas pasinaudojo jos duomenimis. Pametus dokumento nebuvo, pavogtas jis taip pat nebuvo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko bendradarbiauti. Neseniai pirko automobilį „Opel“ automobilių turguje. Automobilius keitė kas metus. Paskutinį automobilį pirko praeitais metais. Paskutinis automobilis buvo atvežtas iš Marijampolės, prieš tai keli automobiliai buvo pirkti Kauno automobilių turguje. Dvi „Audi“ ir „Golfas“ buvo pirkti Kauno automobilių turguje. Perkant automobilius teko duoti savo dokumentus, tiek pardavėjui, tiek VĮ Regitra. Neatsimena, ar kam būtų davusi savo dokumentus kopijuoti. Tyrėja rodė sutartį, bet ne jos parašai buvo. Nei pinigų, nei sodo technikos ji negavo. Matyti kaltinamojo R. V. jai neteko.

Liudytoja D. B. parodė, kad jos vardu yra paimta 6000 eurų paskola. Apie tai, kad jos vardu yra paimta paskola, sužinojo, kai gavo kvietimą į prokuratūrą, praeitų metų spalį. Kur buvo pasirašyta sutartis, kokiame banke, nežino. Niekada gyvenime nebuvo ėmusi lizingo ar paskolos. Išsimokėtinai taip pat nėra nieko pirkusi. Iš kur buvo gauti jos duomenys, nežino. Dokumento pametusi nebuvo. Dokumento padaryti kopijai niekam nedavė. Kas galėjo pasinaudoti ir iš kur galėjo gauti jos duomenis, nežino. Automobilį pirko savo vardu 2014 m., Kauno automobilių turguje. Dokumento neprašė, pirko grynais. Nuvažiavo į VĮ Regitrą, perrašė dokumentus, atsiskaitė. Apklausos metu jai buvo parodyta sutartis. Parašas ne jos. Antrą kartą, kai pakvietė į apklausą, buvo parodyta asmens dokumento kopija, tačiau duomenys tapatybės kortelėje neatitiko tikrovės. Jos kortelė išduota Marijampolėje, o ta kortelė buvo išduota Kaune, metai neatitiko, atitiko tik asmens kodas. Nuotrauka buvo ne jos.

Liudytojas M. K. parodė, kad apie visą situaciją sužinojo, kai jam paskambino iš „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad buvo paimta paskola mašinai, jo vardu, tačiau jis paskolos neėmė. Nuvažiavo į tą įmonę ir parašė paraišką, kad nėra ėmęs kredito. Po to, buvo iškviestas apklausai į policiją. Jam rodė klastotų dokumentų kopijas, nesutapo jo asmens duomenys. Vizualiai dokumentas visai kitoks. Skaičiai visai kitokie, parašyta, kad išduotas Kaune, o jis yra vilnietis. Sutartis jo vardu buvo surašyta praeitais metais, rudenį. Kaip sužinojo jo asmens duomenis, nežino, pametęs dokumento nebuvo. Dokumente buvo jo nuotrauka.

Liudytojas Č. P. parodė, kad jam paskambino iš „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė ir paklausė, ar turi asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad jo vardu norėjo paimti lizingą. Liepė atvykti į įmonę. Suprato, kad nedavė lizingo. Daugiau nieko jam neaiškino. Jis nebuvau anksčiau ėmęs jokių lizingų. ,,(duomenys neskelbtini“ sakė, kad dokumentai perduoti policijai. Jis nesudarinėjo sutarties 6000 eurų sumai.

Liudytojas L. P. parodė, kad paskambino iš „(duomenys neskelbtini)“ ir paklausė, kaip patiko jų aptarnavimas, pranešė, kad vakar lizingu įsigijo automobilį. Pasakė, kad paimtas lizingas, padiktavo asmens kodą, ar tikrai sutampa, bet jis sakė, kad atvažiuoja išsiaiškinti. Parašė paaiškinimą, kad neėmė lizingo. Jis naudojasi tik asmens tapatybės kortele, o ne pasu. Pasas buvo daromas dėl išvykimo atostogauti. Policijoje sutartį rodė, bandyta atitaikyti jo raštu parašą, bet tikrai ne jo parašas, ne jo raštas.

Liudytojas R. S. parodė, kad jam paskambino iš „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiteiravo, kaip vyko sandoris. Paklausė, koks sandoris. Sako sodo technikai, o jis net sodo neturi. Minėta įmonė išsikvietė jį ir parodė, kad atšviestas jo pasas, o parašas ne jo, jis sutarčių nesudarinėjo. Anksčiau buvo sudaręs sutartį, visada daro paso kopijas. 2015-10-12 sutarties tikrai nesudarinėjo, pinigų negavo. Lizingo bendrovėje klausinėjo, bet sutarties nerodė. Kaltinamųjų nėra matęs. Sutartis pasirašyta ne jo parašu.

Liudytojas J. L. parodė, kad jo vardu buvo paimta mašina. Buvo prisigėręs, jam pavogė visą piniginę su dokumentais. Jį išsikvietė firma, kur yra prie Urmo bazės. Sakė, reikia įnešti pinigų, o jis nieko nežinojo. Buvo policijoje, parodė atšviestą kortelę, bet buvo ne jo parašas. Paskui paskambino į DNB, nuo kartelės buvo nuimti 400 eurų. Su „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių neturėjo, 4000 eurų paskolos neėmė. Policijoje jam lizingo sutarties nerodė.

Liudytoja R. P. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, ši įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atvykęs direktorius, kuris ir pasirašė sutartį. Visą laiką bendravo su M., kuris ruošė ir pateikinėjo dokumentus. Suprato, kad gali būti fiktyvios sutartys, todėl buvo sustabdyti mokėjimai. Bendravo su R. V.. Prieš pradedant bendradarbiavimą, buvo pasirašytas susitarimas, kur buvo nurodytas įmonės pavadinimas, sąskaitos numeriai. Ta įmonė, su kuria pasirašo sutartį, būna trečioji šalis. Tos įmonės klientas tampa jų klientu. Buvo avansinis mokėjimas. Sutartys nebuvo pristatomos kiekvieną dieną. Klientai gali jas kaupti ir pristatyti kartą per mėnesį. Pristatytos sutarys buvo tvarkingos su visais parašais. Įmonės direktorius buvo V., o M. buvo įmonės atstovas. Ji direktorių matė tik pasirašant sutartį, visi klausimai buvo sprendžiami su M.. Manė, kad M. įmonės darbuotojas. Pirmiausia pas juos apsilankė M.. Jam buvo pasakyta, kad sutarčiai pasirašyti reikia direktorius. Dėl to, vėliau atvyko direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo ji ir M. Vėliau kilo įtarimas, kad įmonė dirba nesąžiningai. Didžiausią įtarimą sukėlė sumos. Labai retai, kad sumos būna lyginės įmonėse, o jų įmonėje visos sutartys buvo lyginės. Dėl to, nutarė padaryti monitoringą. Patikrino klientus. Visos sudarytos sutartys buvo fiktyvios. M. vis skambinėjo, nes negavo avansinių mokėjimų. Policijoje jai davė nuotrauką M. atpažinimui. Pateiktos sutartys buvo su direktoriaus parašu. Su direktoriumi susisiekti nepavyko. Buvo aišku, kad visos sutartys fiktyvios ir vienintelis kontaktinis asmuo buvo M.. Prie sutarčių būdavo pridėtos asmens dokumentų kopijos. Buvo perkami automobiliai. Perskambinus klientams, jie paaiškino, kad jokių sutarčių nepasirašė. Pats sutarties procesas yra toks, kad atvykus ir pageidaujant pasirašyti sutartį, užpildoma paraiška, gavę paraišką daro vidaus auditą tos įmonės, gauna patvirtinimą iš departamento, paruošia bendradarbiavimo standartinę sutartį, sutartis suvedama į sistemą, pasirašius sutartį, ji vėl suvedama į sistemą. Jie suteikia prisijungimo teisę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten tuomet įgaliotas atstovas - partneris užpildo visus tuščius laukus, užbaigia procesą, patvirtina sutartį, ją atsispausdina. „(duomenys neskelbtini)“ gauna automatiškai tą sutartį. Sutarties popierinės pristatyti tą pačią dieną nebereikia. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ šitos tvarkos dabar nebeliko. Tik įvedus sumą, kiek kainuoja prekė, automatiškai išmetami mokėjimo terminai. Bendradarbiavimas partneriui nieko nekainuoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydavo sutartis, o jie pelną gaudavo iš klientų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatydavo klientui palūkanas. Su K. daugiau nebendravo. Dirba su viena įmone, kuri neva rekomendavo „(duomenys neskelbtini)“ dirbti su „(duomenys neskelbtini)“. K. lyg dalyvavo apmokant dirbti su „Lplius“ sistema, mokymai vyko ofise. Jos kolegė davė prisijungimo duomenis. Prisijungimai buvo nusiųsti el. paštu, tačiau nežino, kokiu. Pasirašant bendradarbiavimo sutartį, prisijungimas buvo duotas direktoriui ir išsiųstas el. paštu. R. V. dalyvavo du kartus, kai pasirašė paraišką ir bendradarbiavimo sutartį.

Liudytoja A. M. parodė, kad pirmas susitikimas su kaltinamaisiais įvyko 2015 rugsėjo mėnesį. Jie prisistatė, kaip įmonė prekiaujanti automobiliais. Paraišką pildė R. V.. Jai pirmo susitikimo metu buvo keista, nes įmonės direktorius buvo tylus. Daugiausia kalbėjo kaltinamasis M.. Buvo atėję gal 6 žmonės, visi vyrai. Paliko užpildytą paraišką, pačios bendradarbiavimo sutarties pasirašymo nepamena. Dar kartą R. V. matė, kai atvyko pasirašyti sutartį. Pats bendravimas vėliau irgi vyko per M.. Neprisistatė M., kas jis toks įmonėje. Sutartį privalėjo pasirašyti direktorius. Tik direktorius galėjo pasirašyti lizingo sutartis. Slaptažodžiai buvo išsiųsti paraiškoje nurodytu įmonės el. paštu. Dokumentai spausdinami automatiškai iš sistemos. Jeigu pasirašo ne direktorius, turi pateikti įgaliojimą. Nėra sudėtinga naudotis savitarnos sistema. Jai neskambino M. klausdamas, kaip elgtis savitarnos sistemoje. Regiono vadovai priimdavo sprendimus dėl apmokėjimų, šiuo atveju tai buvo R. P.. Apmokėjimai buvo padaryti iš anksto, tačiau vėliau darė juos po to, kai pateikdavo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju nežino, kas vedė mokymus, bet apmokymuose dalyvavo M. K..

Liudytoja A. G. parodė, kad K. yra jos sugyventinis, todėl atsisako prieš jį duoti parodymus. R. V. yra mačiusi tik kartą ar du. Žino, kad R. V. buvo įmonės direktorius. Įmonė užsiėmė mašinomis. Kiek žino, buvo mašinos išvežtos parduoti į užsienį. Nežino, ar įmonė Lietuvoje prekiavo automobiliais. Jos sugyventinis turėjo reikalų su užsienio piliečiais, jie norėjo atsidaryti įmonę, kad galėtų prekiauti automobiliais su Rusija. M. draugas L. sakė, kad R. bus direktorius.

Liudytoja R. J. parodė, kad M. K. sutiko prieš 2 ar 3 metus. Jis pirko iš jos įmonę savo vardu, vėliau atvesdavo jai klientų. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja. Ji nežino R. V.. Iš K. jokių prašymų nėra gavusi. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad direktoriumi buvo paskirtas R. V.. Paprastai ji suruošdavau dokumentus ir nusiųsdavau el. paštu. Jie jos klausė, ar galės tvarkyti buhalterinę apskaitą, ji sutiko, bet daugiau nesikreipė. Bendrovės akcijas ji pardavė, suruošė pardavimo dokumentus. Jai atsiskaitė už įmonę. Buvo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys, įmonės dokumentai, kurie buvo perduoti. V. lyg matė forminant kitos įmonės pirkimą. Sodroje el. parašu pasirašinėjo ji, nes turėjo įgaliojimą teikti ataskaitas, VMI taip pat ji pasirašinėdavo. Buhalterinius dokumentus pasirašinėdavo ji. Jos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima verslo konsultacijomis, statybinių įrankių nuoma, o tuo metu teikė ir buhalterines paslaugas. Užsieniečiai jos klausė, ar ji galės tvarkyti buhalterinę apskaitą, bet jie daugiau nesusisiekė su ja. Skiriant direktorių, jo dalyvavimas nėra būtinas. Akcininkai sprendžia dėl to. Iš Sodros skambino, nes buvo įdarbinti asmenys ir nebuvo pateiktos ataskaitos. Neprisimena, ar skambino dėl to M..

Liudytojas A. P. parodė, kad nusipirko automobilį BMW 530 2015 m. Šiuo metu neturi to automobilio, nes pardavė spalio mėnesį 2016 m. Rado automobilį internete, skelbime. Susitiko su pardavėjais. Atvažiavo du asmenys. Padavė rankpinigius, kitą kartą susitiko „Regitroje“. Pirko per „(duomenys neskelbtini)“ lizingą. Visa suma 5900 Lt. Vaikinukai sakė, kad mašina yra tėvo firmos. Iš pradžių davė rankpinigius – gal 400-500 Eur. Sutartis buvo suforminta Kaune, VĮ Regitra. Sutartis buvo sudarinėjama „(duomenys neskelbtini)“ lizinge. Tikrino jo mokumą. Už „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė R. V.. Jis buvo pristatytas kaip direktorius. Jis pasirašinėjo, dėjo antspaudus.

Liudytojas R. Č. parodė, kad L. G., buvęs jo kolega, pasiūlė jam dirbti direktoriumi jo kuriamoje apsaugos įmonėje. Jis sutiko. Pasiūlė R. V. kaip pavaduotoją. Supažindino G. su V.. G. po kurio laiko pasakė, kad reikia paso kopijos. Policijoje sužinojo, kad jo vardu paimta mašina. Iš L. ir M. automobilių įsigyti neteko. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų neturėjo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo policijos komisariate. Su L. dar dalyvavo M. K. ir R. V.. M. K. ir L. G. yra draugai. Jis padarė pats asmens dokumento kopiją ir padavė L. G.. Jis skambino L. G., nes tik jo numerį turėjo. Prie sutarčių buvo jo dokumento kopija. Parašai ant sutarčių ne jo. Jokių pinigų jis negavo. Jis M. K. numerio neturi.

Liudytojas M. M. parodė, kad jam skambino iš lizingo kompanijos, pasiteiravo, ar viskas gerai su paskola, ar nėra problemų perkant automobilį. Jam buvo šokas, nes nieko nežinojo apie tai. Informavo, kad neėmė jokios paskolos. Liepė atvykti į jų būstinę. Parašė pareiškimą, kad atsisako sutarties, kad ji negalioja. Į „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvykęs. Lyg rodė dokumentus su jo vardu. Pirma mintis buvo, kad gal kas nors turi jo paso kopiją, nes daug kur šviečia jo pasą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų neteko turėti. Kaltinamieji R. V. ir M. K. jam nėra matyti.

2015-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pardėjimo, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) atstovybę (duomenys neskelbtini), atvyko kelis asmenys. Vyras, prisistatęs M. (pavardė nežinoma), teigė, kad turi automobiliais prekiaujančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir norėtų bendradarbiauti. Informavo, kad Bendrovę rekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei žinoma kaip patikimas partneris, todėl buvo pasiūlyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui užpildyti paraišką bendradarbiavimo sutarčiai sudaryti. Vyras vardu M. nurodė, kad įmonės direktorius netoliese ir asmenys po 10-15 minučių grįžo su direktoriumi užpildyti paraiškos. Bendrovė, gavusi paraišką, įvertino įmonės duomenis viešosiose prieinamose duomenų bazėse ir 2015-09-11 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 237/201 5/TP (toliau – Sutartis), kurios pagrindu susitarė tarpusavyje bendradarbiauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodant prekes ir teikiant paslaugas, o Bendrovei finansuojant parduodamų prekių ir paslaugų įsigijimą. Nuo Sutarties sudarymo pradžios Bendrovė, tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė vienuolika tikslinių paskolos (vartojimo kredito) sutarčių. Bendrovė pastebėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluodavo pristatyti sutartis, jas sudarinėjo didelėmis lygiomis sumomis, o 2015-10-12 sudarė net tris sutartis vienodomis sumomis. Bendrovei patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytas sutartis paaiškėjo, kad buvo vedami klaidingi klientų kontaktiniai duomenys. Bendrovei pavyko su keliais klientais susisiekti ir jie patvirtino, jog jokių sutarčių nesudarinėjo ir nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pirktas prekes nežino. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog visos tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartys buvo sudarytos sukčiaujant. Jas Bendrovės vardu sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V., preliminariais duomenimis iš Bendrovės pasisavindamas 32300 eurų (1 t. b. l. 7).

2014-06-12 paraiškoje bendradarbiavimo sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengti pasirašęs įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovas R. V., pagrindiniai akcininkai T. M. ir A. S. (1 t. b. l. 8).

2015-09-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 237/201 5/TP (toliau – Sutartis) su priedais Nr. 1, 1B, 2, kurios pagrindu susitarė tarpusavyje bendradarbiauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodant prekes ir teikiant paslaugas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansuojant parduodamų prekių ir paslaugų įsigijimą. Pasirašęs direktorius R. V. (1 t. b. l. 9-25).

VĮ Registrų centro Juridinio asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2015-08-19 yra R. V.. Tą pati patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (1 t. b. l. 26-27, 2 t. b. l. 18, 78-80).

Iš AB SEB banko dokumentų sąrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2015-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-15 – 1000 Eur, 2015-09-17 – 1500 Eur, 2015-09-25 – 5400 Eur, 2015-10-02 – 6000 Eur, 2015-10-08 – 10000 Eur, 2015-10-09 – 8400 Eur (1 t. b. l. 28, 2 t. b. l. 81).

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. V., ir fizinių asmenų buvo sudarytos šios tikslinės (vartojimo kredito) sutartys:

2015-09-14 tikslinės paskolos sutartis Nr. KFJ50914GGPA R. Č. vardu 1000 eurų sumai (Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija);

2015-09-16 tikslinės paskolos sutartis Nr. KGG50916GLPA R. Č. vardu 1500 eurų sumai (Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija);

2015-09-24 tikslinės paskolos sutartis Nr. KJK50924JKPA E. Š. vardu 5400 eurų sumai (Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija);

2015-09-30 tikslinės paskolos sutartis Nr. KLL50930RLPA D. B. vardu 6000 eurų sumai (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija);

2015-10-06 tikslinės paskolos sutartis Nr. KMR510062MPA J. L. vardu 4000 eurų sumai (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija);

2015-10-06 tikslinės paskolos sutartis Nr. KMR510052SPA J. Z. vardu 6000 eurų sumai (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija);

2015-10-06 tikslinės paskolos sutartis Nr. KMT51006NVPA M. M. vardu 6000 eurų sumai (Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija);

2015-10-07 tikslinės paskolos sutartis Nr. KMU51007UMPA M. K. vardu 2400 eurų sumai (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija);

2015-10-12 tikslinės paskolos sutartis Nr. KBB51012FEPA Č. P. vardu 6000 eurų sumai (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija);

2015-10-12 tikslinės paskolos sutartis Nr. KBB51012FFPA L. P. vardu 4800 eurų sumai (Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija);

2015-10-12 tikslinės paskolos sutartis Nr. KBB51012FLPA R. S. vardu 6000 eurų sumai (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija) (1 t. b. l. 29-68).

2015-12-30 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūra: Bendradarbiavimo sutartis Nr. 237/2015/TP-su priedais, sudaryta 2015-09-11 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos pardavimu skyriaus projektu vadovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V., sutartis sudaryta ant A4 formato 5 lapų, atspausdinta kompiuteriu, kiekvienas lapas pasirašytas atstovų parašais, sutarties paskutiniame lape UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai ir atstovės R. P. parašas bei antspaudas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, direktoriaus R. V. parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, sutarties viršuje yra žyma „Konfidencialu“. Sutartyje išdėstyta bendradarbiavimo sąlygos, viso sutartyje yra 15 punktų. Prie sutarties yra priedas Nr. 1 elektroniniu paslaugų teikimo sutartis, sudaryta iš 3 lapų, kiekvienas lapas patvirtintas parašais, galutiniame lape bendrovių atstovų parašais ir antspaudais, šis priedas yra iš 12 punktų, taip pat dar vienas priedas Nr. 1B – prašymas suteikti slaptažodžius naudotis „Leasing+“ forma, sudarytas iš 1 lapo, šis lapas taip pat patvirtintas bendrovių atstovų parašais ir antspaudais, taip pat, matyti įrašyti ranka R. V. (duomenys neskelbtini) kaip pardavėjo duomenys. Sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardijamas kaip pardavėjas. Šis priedas sudarytas iš 8 punktų. Taip pat yra sutarties priedas Nr. 2 – sutartis dėl tikslinių vartojimo paskolų sutarčių sudarymo, sudarytas iš 8 lapų, kiekvienas patvirtintas parašais, gale antspaudais ir parašais, sudaryta iš 15 punktų. Visos sutarties kopija pridėta prie 2015-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo policijai; 2015-09-14 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KFJ50914GGPA sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Č. dėl 1000 eurų paskolos automobilio BMWE60 pirkimui, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė – R. Č. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų, lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23554869310157) kiekvienas lapas patvirtintas R. Č. parašu, gale sutarties pridėta R. Č. piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-09-16 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KGG50916GLPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Č. dėl 1500 eurų paskolos automobilio MB124 pirkimui, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė – R. Č. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų, lapas su standartine informaciją apie vartojimo kreditą (Nr. 23560485670083), kiekvienas lapas patvirtintas R. Č. parašu, gale sutarties pridėta R. Č. piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-09-14 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KJK50924JKPA, sudaryta tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir E. Š. dėl 5400 eurų paskolos sodo technikos pirkimui, apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė – E. Š. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23577476900146), kiekvienas lapas patvirtintas E. Š. parašu, gale sutarties pridėta piliečio paso E. Š. Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-09-30 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KLL50930RLPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. dėl 6000 eurų paskolos automobilio BMWE60 pirkimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė – D. B. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų, lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23592337920028), kiekvienas lapas patvirtintas D. B. parašu, gale sutarties pridėta D. B. asmens tapatybės kortelės Nr. 12212713 kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-10-06 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KMR510062MPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. L. dėl 4000 eurų paskolos automobilio MBs300 pirkimo, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė –J. L. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23604829900007), kiekvienas lapas patvirtintas J. L. parašu, gale sutarties pridėta J. L. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-10-06 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KMR510062SPA. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Z. dėl 6000 eurų paskolos automobilio Subaru Legacy pirkimo, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka mėlynu šratinuku įrašytas vardas ir pavardė – J. Z. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23604872120039), lapas prastai atspausdintas, matyti šviesuojanti linija, kiekvienas lapas patvirtintas J. Z. parašu, gale sutarties pridėta J. Z. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) skenuota kopija iš 2-jų lapų, viso 6 lapai sutarties su priedais; 2015-10-06 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KMR51006NVPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini): ir M. M. dėl 6000 eurų paskolos automobilio Audi A6 pirkimo, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas mėlynu šratinuku vardas ir pavardė – M. M. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23606006990171), kiekvienas lapas patvirtintas M. M. parašu, gale sutarties pridėta M. M. piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-10-07 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KMU51007UMPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. K. dėl 2400 eurų paskolos automobilio BMWe60 pirkimo, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas mėlynos spalvos šratinuku vardas ir pavardė – M. K. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23607386640003), kiekvienas lapas patvirtintas M. K. parašu, gale sutarties pridėta M. K. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-10-12 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KBB51012FLPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. dėl 6000 eurų paskolos sodo technikos pirkimui, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė – R. S. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23617347480089), kiekvienas lapas patvirtintas R. S. parašu, gale sutarties pridėta R. S. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-10-12 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KBB51012FFPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. P. dėl 4800 eurų paskolos automobilio MBclk pirkimo, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė – L. P. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23617316590048), kiekvienas lapas patvirtintas L. P. parašu, gale sutarties pridėta L. P. piliečio paso Nr. 23480198 kopija, viso 5 lapai sutarties su priedais; 2015-10-12 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KBB51012FEPA, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Č. P. dėl 6000 eurų paskolos automobilio BMW 750 pirkimo, sutarties apačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas direktoriaus R. V. parašas, taip pat matyti ranka įrašytas vardas ir pavardė – Č. P. ir parašas, po to seka 2 lapai sutarties bendrųjų sąlygų bei lapas su standartine informacija apie vartojimo kreditą (Nr. 23617285420155), kiekvienas lapas patvirtintas Č. P. parašu, gale sutarties pridėta Č. P. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, viso 5 sutarties su priedais (1 t. b. l. 81-84).

Iš AB SEB banko 2015-10-27 duomenų matyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pravesti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-10-09:

2015-09-15 1000 eurų (pagal sutartį Nr. KFJ50914GGPA), kurie 2015-09-15 buvo išmokėti grynaisiais R. V.;

2015-09-17 1500 eurų (pagal sutartį Nr. KGG50916GLPA), kurie 2015-09-17 nuimti bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini);

2015-09-25 5400 eurų (pagal sutartį Nr. KJK50924JKPA ), kurie 2015-09-25 nuimti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiuose bankomatuose;

2015-10-02 6000 eurų (pagal sutartį Nr. KLL50930RLPA), kurie 2015-10-25 nuimti (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate;

2015-10-08 10000 eurų (pagal sutartis Nr. KMR510062MPA, KMR510052SPA), kurie 2015-10-08 nuimti (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate;

2015-10-09 8400 eurų (pagal sutartis Nr. KMT51006NVPA, KMU51007UMPA), kurie 2015-10-09 nuimti (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate (1 t., b. l. 99-103).

AB SEB bankas 2015-10-29 kompaktiniame diske pateikė bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), užfiksuotus vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2015-10-08. Kompaktinis diskas ir juose esantys įrašai buvo apžiūrėti, iš apžiūros protokolo matyti, kad 2015-09-17 prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vyras, panašus į M. K., 2015-09-25 prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vyras panašus į L. G., 2015-10-02 prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vyras, panašus į R. V., 2015-10-08 prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vyras, panašus į R. V. (1t. b. l. 104-106, 107-115).

AB DNB bankas 2015-11-16 kompaktiniame diske pateikė bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), užfiksuotus vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2015-10-09. Kompaktinis diskas ir juose esantys įrašai buvo apžiūrėti, iš apžiūros protokolo matyti, kad 2015-09-25 prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vyras, panašus į L. G., 2015-10-08 prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vyras panašus į R. V., 2015-10-09 prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vyras, panašus į R. V. (1 t. b. l. 119-120, 121-128).

AB SEB banko 2015-10-27 pateikta informacija, kad laikotarpiu nuo 2015-09-09 iki 2015-10-14 prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB banke, buvo prisijungta iš įvairių IP adresų, tarp kurių yra (duomenys neskelbtini) jungtasi 2015-09-09 16.49 val. Iš 2015-12-07 Cgates rašto matyti, kad IP (duomenys neskelbtini) 2015-09-09 16.49 val. priklausė M. K., interneto paslauga buvo teikiama adresu – (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015-10-07 9.22 val., 10.22 val. (IP (duomenys neskelbtini)), 2015-10-10 15.22 val., 15.34 val., 16.22 val. (IP77.219.180.54), 2015-10-13 11.25 val., 12.25 val., 12.48 val., 12.58 val.; ((duomenys neskelbtini)), 2015-10-14 8.56 val., 9.15val., 10.15 val. (IP(duomenys neskelbtini)) buvo jungtasi iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai. 2015-10-14 kratos metu pas įtariamąjį M. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas TELE-2 PILDYK kortelės dėklas su tel. numeriu – (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 133, 141-145, 147-152).

Registrų centro dokumentais nustatyta, kad R. V. 2015-08-19 paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovės adresas –(duomenys neskelbtini) (2 t. b. l.28).

VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centras neteikė finansinių atskaitomybių laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-06-07 (2 t. b. l. 41).

Sodros duomenų bazės duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-08-21 registruoti darbuotojai: R. V., A. S., T. M. ir nuo 2015-09-22 L. G. (2 t. b. l. 42-43).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų apie apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu neteikia nuo 2015-08-21 (2t. b. l. 51-52).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo įregistravimo datos iki 2016-04-04 mokesčių deklaracijų ir/ar ataskaitų neteikė (2t., b. l. 155-56).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės gauta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos transporto priemonės: nuo 2015-08-22 „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-08-26 BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-09-10 „Mercedes Benz R280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-08-25 „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2015-08-25 parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 57, 3 t. b. l. 26).

Iš 2016-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. M. atpažino V. S., kuris buvo ir su M., jie domėjosi dėl bendradarbiavimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 98-101).

Iš 2016-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. M. atpažino R. V., kaip asmenį, kuris pasirašė bendradarbiavimo paraišką kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (2 t. b. l. 102-105).

Iš 2016-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. P. atpažino M. K. kaip asmenį, vardu M., kuris atnešdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutartis ir dalyvavo pasirašant bendradarbiavimo sutartį (2 t. b. l. 106-109).

2015-10-14 E. Š. pranešime UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2015-09-24 jos vardu buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią jį neva įsigijo sodo techniką, tačiau ji su minėta įmone sutarčių nėra sudarinėjusi (2 t. b. l. 71).

2015-10-14 R. S. pareiškime nurodyta, kad jis 2015-10-12 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nepasirašė (2 t. b. l. 72).

2015-10-14 L. P. pranešime nurodyta, kad 2015-10-12 nesudarė lizingo sutarties (2 t. b. l. 73).

Iš 2016-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. M. atpažino M. K., kaip asmenį, kuris atnešė paskolos sutartis ir bendravo pasirašant bendradarbiavimo paraišką (2 t. b. l. 106-109).

Iš 2016-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. Č. atpažino L. G. kaip asmenį, kuris jam siūlė į darbą ir kuriam jis perdavė piliečio paso kopiją, su kuriuo kartu dirbo saugos tarnyboje (3t. b. l. 5-9).

Iš 2016-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. Č. atpažino M. K. kaip asmenį, panašiausią į tą, kuris buvo su L. G. siūlant jam darbą (3t. b. l. 10-14).

Iš 2016-01-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. R. atpažino M. K., kaip asmenį, iš kurio 2015-08-25 pirko automobilį VW Multivan ir kuris dokumentuose pasirašinėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. (3t. b. l. 32-34).

Iš 2016-04-02 akistatos tarp R. Č. ir L. G. protokolo matyti, kad R. Č. parodė, jog L. G. siūlė jam darbą kuriamoje saugos tarnyboje. Jam padavė piliečio paso kopiją, nes L. G. minėjo, jog to reikia įdarbinimui. Po to, su juo daugiau reikalų neturėjo. L. G. parodė, kad R. Č. asmens dokumento kopijos neprašė, nesiūlė jam darbo (3 t. b. l. 17-19).

Iš 2016-01-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. R. atpažino M. K., kaip asmenį, iš kurio 2015-08-25 pirko automobilį VW Multivan ir kuris dokumentuose pasirašinėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. (3 t. b. l. 32-34).

Iš 2015-10-14 asmens kratos protokolo matyti, kad pas M. K. buvo rastas ir išimtas AB SEB banko kodų generatorius Nr. 21-5340042-3, kuris byloje apžiūrėtas (4 t. b. l. 52-57, 69-72).

Iš 2015-10-03 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus R. V., veikiančio pagal įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, su A. P. sudarė lizingo sutartį dėl automobilio BMW 530 (3 t. b. l. 61-63).

2015-10-14 kratos metu pas M. K., adresu Partizanų g. 210-67, Kaune, rasta ir išimta: kompiuteris „ASUS“ K50C, ID: (duomenys neskelbtini) ir kompiuteris „ACER“ ID: (duomenys neskelbtini). Kompiuteriai apžiūrėti, apžiūros metu nustatyta, kad kompiuteryje ACER, operacinėje sistemoje yra sukurtas vartotojo „M.“ profilis, kompiuterio standžiajame diske rastas dokumentas užvadintas „spaudinys-2.pdf“, dokumento turinys, susijęs su tiksline paskola, kurios numeris Nr. KMT51006NVPA (M. M.), o kompiuterio ASUS operacinėje sistemoje yra sukurtas vartotojo „A.“ vardas, jame rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimai M. K. ir R. V. vardu tvarkyti jų asmens duomenis (4 t. b. l. 75-79, 86-96).

Iš 2016-01-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. V. iš nuotraukos atpažino V. S., kuris taip pat dalyvavo surašant paraišką dėl bendradarbiavimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5t. b. l. 25-28).

Iš 2016-01-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. V. iš nuotraukos atpažįsta L. G., kuris vežiodavo M. K. ir kuris buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5t. b. l. 29-32).

2015-10-20 kratos metu pas R. V., adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir išimta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, kredito iš „(duomenys neskelbtini)“ sutartis, 2016-10-03 pirkimo-pardavimo sutartis PS03102015/0020 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. dėl automobilio BMW 530, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurie apžiūrėti (5t. b. l. 57-61, 76-84).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos matyti, kad pagal 2016-10-03 pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. mokėjimai yra vykdomi reguliariai (5 t. b. l. 89).

Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010).

Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą, ar liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba galimą užvaldyto turto išieškojimą. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ar jo valdyme esantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių, tarp jų ir lizingo bei pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012). Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Civilinio kodekso 6.567 straipsnis (Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata) nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į lizingo sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo arba turto negrąžinimo. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, dėl kurios lizingo bendrovei padaroma žala ir dėl apgaulės esmingai apsunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška, ar sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją ir neteisėtai įgyja svetimą turtą, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Paprastai, jau sutarties sudarymo momentu asmens tyčia būna nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, Nr. 2K-454/2012).

Šios baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad M. K. įgijęs bendrovės (duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sudarė šiai bendrovei patikimo partnerio įvaizdį ir naudodamasis šiuo pasitikėjimu 2015-09-11 organizavo bendradarbiavimo sutarties tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 237/2015/TP sudarymą, kurią, dalyvaujant jam, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V.. Šias aplinkybes patvirtino tiek kaltinamojo R. V. parodymai, tiek ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. P. ir A. M. parodymai. Jų iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis M. K..

Po to, jau pasirašytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu, buvo parengtos ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pateiktos tikrovės neatitinkančios tikslinės paskolos sutartys. Kaip patvirtina byloje ištirti įrodymai, šias sutartis su jose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie sutartis neva tai sudarančius asmenis, po to, kai M. K. prašymu jas pasirašydavo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V., UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pateikdavo pats M. K.. Kaip parodė apklausiami kaip liudytojai visis sutartyse nurodyti asmenys, jie nei vienos sutarties nepasirašinėjo, o iš kur buvo gauti jų duomenys, tiksliai atsakyti negalėjo nei vienas. Kaltinamasis R. V. taip pat patvirtino, kad sutartyse, kurias jam pateikdavo M. K., pasirašydavo, bet daugiau apie jas nieko nežinojo, nežinojo, kad juose minimi asmenys, iš tikrųjų nėra išreiškę valios kreiptis dėl paskolos suteikimo. Tai patvirtina, kad M. K. žinojo, kad pagal šias sutartis priklausantys mokėjimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grąžinant paskolintus pinigus niekada nebus vykdomi.

Kaip nustatyta, M. K. tokiu būdu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė: 2015-09-14 tikslinės paskolos sutartį Nr. KFJ50914GGPA R. Č. vardu 1000 eurų sumai; 2015-09-16 tikslinės paskolos sutartį Nr. KGG50916GLPA R. Č. vardu 1500 eurų sumai; 2015-09-24 tikslinės paskolos sutartį Nr. KJK50924JKPA E. Š. vardu 5400 eurų sumai; 2015-09-30 tikslinės paskolos sutartį Nr. KLL50930RLPA D. B. vardu 6000 eurų sumai; 2015-10-06 tikslinės paskolos sutartį Nr. KMR510062MPA J. L. vardu 4000 eurų sumai; 2015-10-06 tikslinės paskolos sutartį Nr. KMR510052SPA J. Z. vardu 6000 eurų sumai; 2015-10-06 tikslinės paskolos sutartį Nr. KMT51006NVPA M. M. vardu 6000 eurų sumai; 2015-10-07 tikslinės paskolos sutartį Nr. KMU51007UMPA M. K. vardu 2400 eurų sumai, paruoštas sutartis pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. bei organizavo jų nugabenimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, 2015-09-15 – 1000 eurų, 2015-09-17 – 1500 eurų, 2015-09-25 – 5400 eurų, 2015-10-02 – 6000 eurų, 2015-10-08 –10000 eurų, 2015-10-09 – 8400 eurų. Pagal šias sutartis UAB”(duomenys neskelbtini) pervedė į UAB”(duomenys neskelbtini)” sąskaitą iš viso 32300 eurų (1 t. b. l. 28, 2 t. b. l. 81), kuriuos R. V. M. K. nurodymu laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-10-09 (1 t., b. l. 99-103).išgrynino, o pinigus perdavė M. K..

Taip pat nustatyta, kad M. K. analogiškai pateikė ir 2015-10-12 tikslinės paskolos sutartį Nr. KBB51012FEPA Č. P. vardu – 6000 eurų sumai; 2015-10-12 tikslinės paskolos sutartį Nr. KBB51012FFPA L. P. vardu – 4800 eurų sumai; 2015-10-12 tikslinės paskolos sutartį Nr. KBB51012FLPA R. S. vardu – 6000 eurų sumai, kai jas pasirašė R. V., tačiau UAB”(duomenys neskelbtini)” šių sutarčių pagrindu pinigų neišmokėjo, kilus įtarimui. Tačiau tai esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi, nes ir išmokėta suma yra ženkliai didesnė nei 250 MGL (1 MGL atitinka 37,66 Eur), todėl nepriklausomai nuo to, būtų pavykę, ar, kaip šiuo atveju, nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, užvaldyti pinigų pagal šias paskutines sutartis, veikos kvalifikacija (pagal BK 182 str. 2 d.) nepasikeistų.

Kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, padarytos turtinės žalos dydį, bet ir iš anksto susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

Nors pats kaltinamasis M. K. neigė veikęs šiuo atveju vienas parengiant išvardintas sutartis ir nurodė, kad jas jam pateikdavo kiti asmenys, o jis tik pateikdavo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. pasirašyti bei nugabendavo į UAB “ (duomenys neskelbtini)“, dėl ko nieko nežinojo apie tai, kad sutartyse nurodyti asmenys iš tikrųjų sutarčių nepasirašė, ir nenaudojo jokios apgaulės, tokius jo parodymus paneigia kiti byloje ištirti įrodymai.

Liudytoja R. P. parodė, kad visą laiką bendravo tik su M. K., kuris ruošė ir pateikinėjo dokumentus. Kai ji suprato, kad šios sutartys gali būti fiktyvios sutartys, tada buvo sustabdyti mokėjimai pagal jo paskutines parengtas bei pateiktas sutartis, jis vis skambinėjo, klausinėjo, kur pinigai, nes negavo avansinių mokėjimų. Liudytoja A. M. parodė, kad sutartys rengiamos bei vėliau atspausdinamos iš sistemos automatiškai. Slaptažodžiai nuo šios sistemos buvo išsiųsti paraiškoje nurodytu įmonės el. paštu. Apmokymuose darbui su sistema dalyvavo M. K..

Tokie parodymai patvirtina, kad būtent M. K. ne tik pristatydavo R. V. pasirašytas sutartis UAB “ (duomenys neskelbtini)“, bet ir jas parengdavo. M. K. turėjo prisijungimo kodus ne tik prie UAB “ (duomenys neskelbtini)“ savitarnos sistemos, bet ir prie UAB “ (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, kurią tikrindavo, kad sužinoti, ar pervesti pagal jo pateiktas sutartis pinigai.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-09-09 iki 2015-10-14 prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB banke, buvo prisijungta iš įvairių IP adresų, tarp kurių yra IP (duomenys neskelbtini)jungtasi 2015-09-09 16.49 val. Iš 2015-12-07 Cgates rašto matyti, kad IP (duomenys neskelbtini)2015-09-09 16.49 val. priklausė M. K., interneto paslauga buvo teikiama adresu – (duomenys neskelbtini)., 16.22 val. (IP(duomenys neskelbtini)), 2015-10-13 11.25 val., 12.25 val., 12.48 val., 12.58 val.; (IP(duomenys neskelbtini)), 2015-10-14 8.56 val., 9.15val., 10.15 val. (IP(duomenys neskelbtini)) buvo jungtasi iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai. 2015-10-14 kratos metu pas įtariamąjį M. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas TELE-2 PILDYK kortelės dėklas su tel. numeriu – (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 133, 141-145, 147-152).

UAB” (duomenys neskelbtini)” pervedus pinigus (1 t. b. l. 28, 2 t. b. l. 81), M. K. nurodymu jie būdavo visais atvejais išgryninti bei perduoti jam, ką patvirtino ir kitas kaltinamasis R. V.. Pas M. K. kratos metu buvo rastas ir SEB banko kodų generatorius (4 t., b.l. 52-57, 69-72).

Tokie įrodymai patvirtina, kad M. K. turėjo aiškų išankstinį tikslą apgaule užvaldyti UAB ” (duomenys neskelbtini)” pinigus bei tam tikslui pasinaudojo UAB ” (duomenys neskelbtini)” galimybe bendradarbiavimo sutarties pagrindu atstovauti UAB ” (duomenys neskelbtini)” sudarant paskolos sutartis. Šiose sutartyse nurodęs duomenis tų asmenų, kurie iš tikrųjų jokios paskolos neprašė išduoti, gavęs UAB ” (duomenys neskelbtini)” direktoriaus parašą, tačiau nieko jam nepaaiškinęs (nutylėjęs) dėl sutartyse nurodytų asmenų, veikė apgaule ir šias sutartis pateikė UAB ” (duomenys neskelbtini)”. Kadangi iš pirmo žvilgsnio pateiktos sutartys neturėjo trūkumų, nes jose buvo nurodyti tikrų asmenų duomenys, jos buvo su parašais, tai iš esmės ir lėmė UAB ” (duomenys neskelbtini)” apsisprendimą dėl paskolų suteikimo pagal šias sutartis bei jų išmokėjimo į nurodytą UAB ” (duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą. Taigi, M. K. apgaulė šiuo atveju buvo esminė. Jeigu UAB ” (duomenys neskelbtini)” būtų žinoma, kad M. K. pateiktos sutartys neatitinka jose nurodytų asmenų tikrosios valios ar jų parašai sutartyse suklastoti, pinigų išmokėjimai pagal šias sutartis į bendrovės ” (duomenys neskelbtini)” sąskaitą nebūtų buvę vykdomi, kaip tai atsitiko, kuomet kilo įtarimas dėl dalies sutarčių.

Pažymėtina, kad 2015-10-14 kratos pas M. K. metu rastame ir išimtame kompiuteryje „ASUS“ K50C, ID: (duomenys neskelbtini)ir kompiuteryje „ACER“ ID: (duomenys neskelbtini). buvo rastas sukurtas vartotojo „M.“ profilis, kompiuterio standžiajame diske rastas dokumentas užvadintas „spaudinys-2.pdf“, o rasto dokumento turinys, susijęs su tiksline paskola, kurios numeris Nr. KMT51006NVPA (M. M.), o kompiuterio ASUS operacinėje sistemoje yra sukurtas vartotojo „Aura“ vardas, jame rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimai M. K. ir R. V. vardu tvarkyti jų asmens duomenis (4 t. b. l. 75-79, 86-96).

Šie įrodymai tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad M. K. ne tik pateikė, bet ir pats realiai parengė kaltinime nurodytas sutartis su jose įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, tam, kad jų pagalba apgaule gauti iš UAB ” (duomenys neskelbtini)” minėtų sutarčių pagrindu išmokėtus pinigus.

Tuo tarpui, bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimą, taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-139/2016),

Todėl M. K. iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 223 straipsnio 1 dalį išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vieną iš nurodytų veikų.