- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2YT-8407-534/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04042-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas, A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja L. Č. po sutuoktinio Z. Č. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Nurodė, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl palikimo priėmimo; iki sutuoktinio mirties gyveno ir po sutuoktinio mirties toliau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini); Z. Č. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą minėtą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis Z. Č.. Kadangi Z. Č. mirė iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo 2001-07-01, sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos Z. Č. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (CK 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Testamentų registre duomenų apie palikimo priėmimo faktus po palikėjo mirties nėra. Nustatyta, kad pareiškėja iki sutuoktinio mirties gyveno ir po sutuoktinio mirties toliau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas pareiškėjos vardu. Šis nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjos santuokos su Z. Č. metu. Byloje nėra duomenų, jog minėtas turtas būtų pareiškėjos asmeninė nuosavybė, todėl nurodytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Taigi byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja iš karto po sutuoktinio Z. Č. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi rūpinosi likusio sutuoktiniui priklausiusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Pareiškėja šeimos namuose – (duomenys neskelbtini) gyvena iki šiol, šeimos gyvenamąją patalpą prižiūri, moka mokesčius, t. y. su šiuo turtu elgiasi kaip tikra savininkė. Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Pareiškėja minėtus veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, atliko iš karto po Z. Č. mirties t.y. per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po Z. Č. mirties, neišreiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą, per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.