Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9002-752/2019 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Just.TV“ dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „All Media Lithuania“ (buvęs pavadinimas UAB „TV3“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trečiasis asmuo UAB „All Media Lithuania“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1dalis, 263 straipsnio 1dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3dalys).

16. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 500 000 Eur neturtinės ir 14,85 Eur turtinės žalos atlyginimą.

17. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį ir pakartotinai (duomenys neskelbtini) TV3 televizijos laidoje (duomenys neskelbtini), nesant jo sutikimo, jis buvo parodytas per televiziją, tuo atsakovė pažeidė jo teisę į atvaizdą. Be sutikimo jis buvo filmuojamas (duomenys neskelbtini), prie Lošimų namų automatų, kaip pažeidėjas, nors jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko.

18. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, padaręs išvadą, kad ieškovas pateiktu ieškiniu neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo.

19. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir prašomos priteisti žalos, argumentuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Teisėjų kolegija su šia apelianto pozicija nesutinka.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo

20. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

21. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

23. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visais atvejais tiek fotografuojant asmenį, tiek siekiant spausdinti (publikuoti, viešinti) asmens nuotrauką, reikia to asmens sutikimo. Įstatymas numato išimtį tik tuomet, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovės konkrečioje laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbta informacija apie ieškovo padarytą 2016-09-16 administracinį pažeidimą. Byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato surašytas 2016-09-16 administracinės teisės pažeidimo protokolas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-20 nutarimas, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus (ATPK 174 str., 187 str.1 d., 187 str. 2 d.) ir juose konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad filmuoto įvykio metu ieškovo elgesys neatitiko moralės ir teisės normų, pažeidė viešąją tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks ieškovo elgesys negali būti laikomas teisėtu. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas buvo nufilmuotas viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), prie Lošimų namų automatų.

24. Atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 2 d. ir 14 str. 3 d., pagal kuriuos atitinkami draudimai rinkti (filmuoti) ir viešai skelbti (transliuoti) informaciją netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus, taip pat tais atvejais, kai tokia informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus. Tam, kad asmens elgesys atitiktų CK 2.22 straipsnio 2 dalies reikalavimus, turi būti ne tik fotografuojama viešoje vietoje, bet ir fotonuotraukų ar filmuotos medžiagos viešinimo metu nežeminama asmens garbė, orumas ar dalykinė reputacija. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo nufilmuotas atsakovės darbuotojo (operatoriaus) su laidos (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais, jam kartu su policijos pareigūnais atvykus į įvykio vietą - adresu (duomenys neskelbtini), ir filmuojant policijos darbą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo buvo siekiama kaip nors pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pateikto su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, ieškovas suprato, kad yra filmuojamas, tačiau dėl to neišreiškė jokio prieštaravimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad iš minėtų skiriamųjų ženklų (e.b.l.34-36) ieškovas galėjo suprasti, kad filmuojama TV3 kanalu transliuojamai laidai (duomenys neskelbtini) ir nufilmuota medžiaga gali būti parodyta per televiziją. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas po įvykio nufilmavimo bei po pirmojo laidos (duomenys neskelbtini) transliavimo (duomenys neskelbtini) atsakovei ar trečiajam asmeniui būtų reiškęs pretenzijas ar prieštaravimus dėl jo atvaizdo viešinimo laidoje. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šios nutarties 23 punkte bei šiame punkte nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas buvo filmuojamas ir jo atvaizdas parodytas laidoje (duomenys neskelbtini) esant jo sutikimui bei teisiniam pagrindui, ir teisingai sprendė, kad atsakovės veiksmai nebuvo neteisėti. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nors ir teigia, kad jis įvykio metu, kurį atsakovė nufilmavo ir kuris buvo parodytas per televiziją, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o buvo filmuojamas ir parodytas kaip pažeidėjas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga paneigia šiuos apelianto teiginius, o priešingų įrodymų nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu apeliantas nepateikė. Todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178, 185 str.).

25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „JUST.TV“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, nes nesutampa paminėtos nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi, t.y. nėra tapačios ir neturi esminių panašumų teisiškai reikšmingos aplinkybės.

26. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

27. Šioje byloje ieškovas reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad jis dėl atsakovės veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad jam sutriko miegas, gėrė raminančiųjų žolelių arbatą ir raminamuosius vaistus, kreipėsi į neurologą, pirko išrašytus raminamuosius vaistus. Ieškovas sveikatos sutrikdymui pagrįsti pateikė Gintarinė vaistinė UAB filialo Nr. 310 2017 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą SVI17 Nr. 000010 (e. b. l. 11), kuri buvo išrašyta 2017 m. rugsėjo 7 d. Centro poliklinikos gydytojos diagnozės ir recepto pagrindu (e. b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateikti medicininiai duomenys liudija, kad ieškovui diagnozuotas sveikatos sutrikimas yra per daug teisiškai nutolęs nuo atsakovės veiksmų (filmavimo), todėl nėra teisinio priežastinio ryšio kaip būtinosios atsakovės atsakomybės sąlygos už ieškovo sveikatos sutrikimą. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai sąlygojo ieškovo nurodytus neigiamus išgyvenimus, pažymėjo, kad atsakovė buvo tik filmuotoja, o ne laidos (duomenys neskelbtini) transliuotoja, tuo tarpu ieškovas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą sieja su vaizdų parodymu, kurie menkina jį kaip asmenį, o ne su filmavimu, todėl sprendė, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė ieškinyje keliamo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

28. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.

29. Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto reikalavimas dėl 500 000 Eur neturtinės bei 14, 85 Eur turtinės žalos, t.y. patirtų išlaidų atlyginimo, pagrįstai netenkintas.

31. Apeliaciniame skunde teisingai ir plačiai išdėstyta neturtinės žalos samprata bei neturtinės žalos nustatymo kriterijai. Taip pat sutiktina, kad dėl atsakovės konkrečioje laidoje (duomenys neskelbtini) paviešintos informacijos apie ieškovo padarytą administracinį pažeidimą, ieškovas galėjo patirti tam tikrus emocinius išgyvenimus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, nepakanka konstatuoti apelianto asmens teisių pažeidimą bei iš to atsiradusius akivaizdžius neigiamus padarinius, nes kaip minėta, atsakovės nufilmuota, o vėliau laidos (duomenys neskelbtini) transliuota medžiaga apie ieškovo padarytą 2016-09-16 administracinį pažeidimą, įvertinus paties ieškovo elgesį, negalėjo kaip nors pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Tai, kad ieškovas dėl jo netinkamo elgesio paviešinimo galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, turėjo išlaidų vaistams negalėtų būti vertinamos kaip patirtos dėl atsakovės veiksmų, lėmusių žalos padarymą (CPK 185 str.).

32. Kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, darytina išvada, kad atsakovės veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Tuo pačiu nėra sąlygų civilinės atsakomybės taikymui CK 6.245 str. 4 d. pagrindu (CPK 185 str.).

Dėl bylos procesinės baigties.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apelianto apeliacinis skundas surašytas advokato, paskirto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo civilinėje byloje suteikta P. A. antrinė teisinė pagalba 100 proc., todėl remiantis CPK 99 str., valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei neatlygintinos. Atsakovė UAB „JUST.TV“, trečiasis asmuo UAB ALL Media Lituania (buvusi UAB TV3) atsiliepimuose į apeliacinį skundą nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų joms atlyginimo nesvarstytinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.