Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2016 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Marijampolės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl žalos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti 1 375,05 Eur dydžio turtinę žalą.Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 14 d. imtinai (toliau – ir ginčo laikotarpis) jam Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (toliau – ir Valdyba) buvo neišduotos pareiškėjui priklausančios tarnybinės uniformos ir (ar) ją sudarančios dalys. Pareiškėjas paaiškino, kad Valdybos duomenimis, pareiškėjui buvo neišduota tarnybinės uniformos elementų už 1 375,05 Eur.Pareiškėjo nuomone, dėl neišduotų uniformos elementų, jis įgijo teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 690 (toliau – ir Įsakymas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.2016 m. rugsėjo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-9388 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodė, kad iš viso valstybės naudai priteistina 92,64 Eur advokato darbo užmokesčio.Atsakovas Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė, priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, teismo sprendimo vykdymą atidėti metams.Valdyba pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje nebuvo nustatyta įstatyminė prievolė mokėti kompensaciją vietoje neišduotos uniformos. Valdyba taip pat pažymėjo, kad niekuomet nevykdė ir neturėjo pareigos vykdyti tarnybinių uniformų pirkimo. Tai atlikdavo Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Valdyba atkreipė dėmesį į tai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtino Taupymo priemonių planą, kuriame prie taupymo priemonių buvo priskirta tarnybinė uniforma, nurodant apriboti kasdieninės ir išeiginės uniformos pirkimus.Valdyba pažymėjo, kad pareiškėjas tarnyboje visada dėvėjo ne savo, o jam išduotą tarnybinę uniformą, todėl, Valdybos nuomone, pareiškėjas materialinių nuostolių nepatyrė. Be to, pasak Valdybos, pareiškėjo reikalavimams yra taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas konstatavo, kad kreipimosi į teismą metu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Nutrūkus tarnybos santykiams, Valdybos neteisėti veiksmai – tarnybinės uniformos dalių neišdavimas – nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, kad būtent nuo 2013 m. vasario 14 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą atmetė.

III.

Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 57–60). Pareiškėjas nurodo, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teisę), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.Pareiškėjas paaiškina, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik gavęs Valdybos 2016 m. kovo 21 d. ir 2016 m. balandžio 13 d. pažymas. Pasak pareiškėjo, nuo tada ir prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris šiuo metu dar nėra pasibaigęs.Atsakovas Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka (b. l. 74–77). Valdyba prašo, pareiškėjui priėmus palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymą atidėti metams.Valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūno patirtos turtinės žalos, atsiradusios dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 m., todėl, jo nuomone, senaties terminas nėra pasibaigęs.Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.).CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Bendrąja teisine prasme tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis), o atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsiasi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet nuo 2013 m. vasario 15 d. pareiškėjo tarnybos teisiniai santykiai su Valdyba nebesieja (2013 m. vasario 14 d. – pareiškėjo atleidimo diena). Nutrūkus tarnybos santykiams, Valdybos veiksmai – tarnybinės uniformos dalių neišdavimas – nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2013 m. vasario 15 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau yra konstatavęs, kad ieškinio senatis tokiomis aplinkybėmis turi būti skaičiuojama būtent nuo pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos (LVAT 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017). Atitinkamai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senatis turi būti pradedama skaičiuoti nuo pažymų apie apskaičiuotas žalos sumas iš Valdybos gavimo, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.Pareiškėjas į teismą dėl žalos priteisimo kreipėsi 2016 m. birželio 16 d. (b. l. 46), taigi praėjus daugiau nei 3 metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, praleisdamas ieškinio senaties terminą ir sukurdamas atitinkamas teisines pasekmes. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas). CK ir kiti įstatymai nenustato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija ex officio nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Pasibaigus tarnybos santykiams, pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo suvokti, kad naujos tarnybinės uniformos dalys jam nebus išduodamos, todėl jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu – taikant kompensavimo mechanizmą, tačiau teise gauti kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis pareiškėjas laiku nepasinaudojo. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, Valdybai prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas galėjo skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl jo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo teisėtai ir pagrįstai atmetė.Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.