Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Marijampolės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 75 str. 1 d.). Atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnui dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ir dėl to atsiradusios pareigos atlyginti žalą.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu iki 2013 m. vasario 14 d. atliko tarnybą Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (b. l. 17). Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą (b. l. 4), prašydamas užtikrinti vidaus tarnybos statute įtvirtintą garantiją ir priteisti jam teisėtai priklausančią kompensaciją už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 14 d. neteisėtai negautą tarnybinę uniformą – 1137,13 Eur.

Atsakovas Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo prašymu nesutiko, mano, jog reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų senaties terminas, prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu teismas konstatuodavo, kad CK1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija nėra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK1.127 straipsnio 1 dalies, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo tarnybos santykiai Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje nutrūko 2013 m. vasario 14 d. (b. l. 17), taigi kreipimosi į teismą metu jis buvo atleistas iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius pagal Teisingumo ministro nustatytą tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarką. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2013 m. vasario 14 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, faktiškai suvokė, kad jam nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir kad jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu - taikant kompensavimo mechanizmą. Taigi, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, teismo vertinimu, praleisdamas ieškinio senaties terminą ir susikurdamas atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, paprastai pritardamas išvadai dėl tarnybą atliekančių asmenų, kuriems neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, teisių pažeidimo pripažinimo tęstiniu pažeidimu, taip pat yra pažymėjęs, kad tokio teisių pažeidimo tęstinį pobūdį nulemia ir tai, kad atsakovas kiekvienais po

tam tikros pareiškėjo tarnybinės uniformos dalies nusidėvėjimo (normų taikymo prasme) metais galėjo (privalėjo) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis (vietoje nusidėvėjusių dalių) ir taip sumažinti pareiškėjo nuostolius ir (arba) juos kompensuoti Tvarkoje nustatytu būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienais ateinančiais kalendoriniais metais turėjo pagrindą tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus atkurtos administracine tvarka. (žr. pvz., administracines bylas Nr. A143-1695/2013 Nr. A143-249/2014). Ginčo atveju tokių sąlygų, kurios tiesiogiai įtakotų pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimą tęstiniu, nėra, nes, kaip jau minėta, nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo naujomis uniformos dalimis, jo neteisėti veiksmai nebesitęsė kiekvieną dieną, o pats pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis pažeistų teisių atkūrimo administracine tvarka. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo jis įgijo teisę per CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą per žalos atlyginimo institutą dėl patirtų nuostolių, laiku neišduodant uniformos ar jos dalių, kompensavimo pinigine išraiška, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareiškėjas savo teisės gauti teisės aktuose numatytas garantijas laiku nerealizavo, aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str.), neatsirado, šis terminas nenutrūko (CK 1.130 str.), pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl reikalavimas priteisti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą, atmestinas.

Pareiškėjui šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

2016 m. rugsėjo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. NTP-7-9388 patvirtina, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 92,64 Eur (b. l. 47).

ABTĮ 45¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44 str.1 p., proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 2, 6 d.).

Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo (ABTĮ 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44 ir 45 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.