Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei M. B., dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-24 nutartimi patenkintas pilnai.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir delspinigių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuo 2014-03-05 priklauso 2/3 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovė pirmiau nurodytame bute konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jai atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šilumos tiekėjos „Vilniaus šilumos tinklai“ veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2020-04-30 ir į namui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo 2019-02-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl (proporcingai valdomam atsakovės namo plotui 2/3) susidarė 429,12 Eur skola, atsakovė padengė ieškovui 200,00 Eur sumą, todėl ieškovas atitinkamai sumažino ieškinio reikalavimą atsakovei dėl skolos iki 229,12 Eur. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už 180 d. laikotarpį paskaičiavo 16,05 Eur delspinigių (vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 229,12 Eur skolą ir 16,05 Eur delspinigius.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 245,17 Eur (229,12 Eur + 16,05 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-27) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų – 3,39 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1,13 Eur. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 6,13 Eur (5,00 Eur + 1,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 229,12 Eur (du šimtus dvidešimt devynis Eur 12 ct) skolą, 16,05 Eur (šešiolika Eur 5 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 245,17 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-27) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 6,13 Eur (šešis Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.