Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės-Jakūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12955-820/2013 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB „Stiebas“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Sprendime teismas pats konstatavo, kad 2004-10-01 Transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutarties pagrindu tarp atsakovo ir ieškovo atstovaujamos UAB „Atvanora“ susiklostė pasaugos teisiniai santykiai; susitarimas dėl automobilio Lexus laikymo buvo žodinis; ieškovas turėjo teisę statyti ir statydavo Lexus automobilį atsakovui priklausančioje aikštelėje.Iš byloje esančio atsakovo darbuotojo liudytojo A. J. 2012-05-18 apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad ieškovas vienoje vietoje pakaitomis laikydavo tai automobilį Lexus, tai automobilį Chrysler, tai žinojo visi atsakovo aikštelės sargai, automobilis ieškovui būdavo išduodamas be leidimo, t.y. leidimas praktiškai buvo nenaudojamas.Pagal byloje esančios atsakovo UAB „Stiebas“ pareiginės instrukcijos sargui 2.6 punktą, į atsakovo saugomą aikštelę automobiliai gali būti priimami tik po to, kai su atsakovo administracijos įgaliotu asmeniu pasirašoma sutartis ir sargui pateikiamas leidimas su nuotrauka. Visa tai aiškiai patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu atsakovo saugomoje aikštelėje nebuvo ir negalėjo būti „atsitiktinių“, nesaugomų automobilių, o dėl į aikštelę priimamo Lexus automobilio atsakovas prisiėmė saugojimo pareigą pagal byloje aptariamą pasaugos sutartį.Skundžiamame sprendime teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybės, kad atsakovas padidino pasaugos kainą ieškovui pradėjus aikštelėje statyti automobilį Lexus, kad buvo pakeista ieškovo statomo Lexus automobilio vieta iš Nr. 53 į Nr. 61, kuri buvo arčiau sargo namelio, bei patogesnė statyti didesnį Lexus automobilį nors raštu sutartyje tai nebuvo pakeista. Iš šios aplinkybės matyti, kad ne visi faktiniai sutarties pakeitimai, faktiniai sutarties vykdymo veiksmai tarp šalių buvo nuolat formalizuojami ir užfiksuojami raštiškai.Ieškovo sūnui atėjus iš atsakovo saugomos automobilių aikštelės pasiimti automobilio Lexus, sargas minėto automobilio neišdavė, t.y. ieškovo sūnui neleido paimti. Su Lexus, sargas minėto automobilio neišdavė, t.y. ieškovo sūnui neleido paimti. Su Lexus išvažiuoti iš aikštelės ieškovo sūnui buvo leista tik liudytoja apklaustai ieškovo sutuoktiniai V. D. atėjus ir patvirtinus, kad tai jų sūnus ir jis gali naudotis Lexus automobiliu. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad faktiškai automobilio Lexus atžvilgiu atsakovas atliko pasaugos paslaugas.Paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, išskyrus atvejus, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, todėl paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties dėl Lexus automobilio negaliojančia. Aptarti bylos duomenys, patvirtinantys, kad padidintas mokestis už saugojimą, pakeista vieta į artimesnę sargo nameliui, automobilio Lexus negrąžinimas ieškovo sūnui, sargų žinojimas, kad automobiliai Chrysler ir Lexus aikštelėje laikomi pakaitomis, tačiau ne vienu metu, galiausiai automobilio Lexus priėmimas į aikštelę, kuomet priimami automobiliai tik tie, dėl kurių sudarytos sutartys, patvirtina, kad tarp atsakovo ir UAB „Atvanora“ buvo sudaryta ir vykdoma pasaugos sutartis dėl automobilio Lexus saugojimo.Aplinkybė, kad automobilis Lexus nuosavybės teise priklausė ieškovui, o ne UAB „Atvanora“ jokiu būdu nekliudo ir nedraudžia UAB „Atvanora“ susitarti dėl automobilio Lexus saugojimo ir už saugojimą mokėti, net kai tokį susitarimą įmonės vardu sudaro pats ieškovas kaip teisėtas įmonės atstovas. Visa tai patvirtina, kad tarp UAB „Atvanora“ ir atsakovo buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai dėl automobilio Lexus pasaugos.Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybę, jog automobilis Lexus buvo paliktas saugoti atsakovui patvirtina tik ieškovo paaiškinimai, kurie nėra paremti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovas neįrodė, jog automobilis Lexus buvo pavogtas iš atsakovui priklausančios aikštelės. Tuo tarpu byloje esantys ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys patvirtina, kad automobilis Lexus buvo pavogtas būtent iš atsakovo saugomos aikštelės.Sprendime teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tiek viso ikiteisminio tyrimo dėl automobilio Lexus vagystės metu, tiek ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo A. D. ir jo sutuoktinės V. D. duoti paaiškinimai dėl automobilio Lexus vagystės iš atsakovo saugomos aikštelės buvo nuoseklūs, neprieštaringi, t.y. patikimi, jais netikėti nebuvo jokio pagrindo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl nėra pagrindo ir šiuo metu abejoti ieškovo ir jo sutuoktinės paaiškinimais, kad automobilis Lexus nuo 2012-04-18 buvo paliktas atsakovo saugomoje aikštelėje ir iš jos dingo, t.y. buvo pavogtas.Atsakovas ir atsakovo aikštelės sargai pripažino, kad ieškovas, jų leidimu, aikštelėje nuolat statydavo automobilį Lexus. Faktiškai leidimai nebuvo naudojami, nes visi sargai pažinojo ieškovą, kaip ilgametį jų klientą, ir automobilį Lexus išduodavo jam ir nenaudojant leidimų tvarkos. Taip buvo elgiamasi ir su kitais, iš matymo pažystamais atsakovo klientais. Iš ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos institucijų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad automobilis Lexus buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2012-04-18, 11 val. Iki 2014-04-27 12 val. iš UAB „Stiebas“ saugomos aikštelės, esančios Ateities g. 21, Vilniuje.

Teismas pagrįstai sprendė, jog susiklostę pasaugos santykiai tarp atsakovo UAB „Stiebas“ ir UAB „Atvanora“ dėl automobilio Chrysler Neon saugojimo savaime nereiškia, jog tarp šios įmonės direktoriaus ieškovo A. D. ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl automobilio Lexus saugojimo. Pasaugos sutartis yra realinė, ji yra laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento, nuo šio momento atsiranda šalių teisės ir pareigos. Ieškovas įrodinėdamas atsakovo pareigą atlyginti žalą, privalėjo pateikti rašytinę pasaugos sutartį dėl automobilio Lexus saugojimo arba kitus įrodymus patvirtinančius, jog šį automobilį atsakovas prisiėmė saugoti, o ieškovas tokių įrodymų nepateikė.Atsakovas niekada neginčijo aplinkybės, jog ieškovui, kaip ir kitų šioje aikštelėje esančių įmonių, automobilių plovyklos darbuotojams, buvo leidžiama statyti aikštelėje automobilį Lexus.2004-10-01 Transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutartis nustatė atsakovo ir UAB „Atvanora“ (bet ne fizinio asmens A. D.) teisinius santykius dėl konkrečios transporto priemonės – automobilio Chrysler Neon valst. nr. (duomenys neskelbtini) Šios sutarties, kuria ieškinyje remiasi ieškovas, sudarymo metu ieškovas dar nebuvo įsigijęs automobilio Lexus IS 250 valst. nr. (duomenys neskelbtini) šį automobilį ieškovas įsigijo tik 2008 m. pabaigoje.Atsakovas sutartimi prisiėmė įsipareigojimus tik automobilio Chrysler Neon atžvilgiu, tame tarpe ir prievolę atsakyti už automobilio Chrysler Neon sugadinimą, sunaikinimą ar pagrobimą, tuo atveju, jei prieš apsaugos darbuotoją nebuvo panaudota jėga. Sutartimi nėra nustatyta, jog atsakovas prisiima įsipareigojimus kitų UAB „Atvanora“ priklausančių ar ateityje priklausysiančių transporto priemonių atžvilgiu.Dėl automobilių, kuriems buvo suteikiama ne tik vieta aikštelėje, bet kuriuos atsakovas prisiėmė saugoti, buvo sudaromos rašytinės sutartys, užvedama saugojamos transporto priemonės kortelė (nurodomi identifikaciniai automobilio ir jo savininko duomenys), išduodamas leidimas su kliento nuotrauka, kuriame įrašyta kliento gyvenamoji vieta, vardas, pavardė, automobilio markė, spalva, valstybinis numeris, leidimo išdavimo data. Dėl automobilio Lexus niekada nebuvo sudaryta pasaugos sutartis, užvesta identifikacinė kortelė, išduotas leidimas, paskirta konkreti stovėjimo vieta. Be to, už automobilio Lexus statymą atsakovo automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo mokamas mokestis.Atsakovas neginčija tos aplinkybės, jog aikštelėje ieškovas statydavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį Automobilį Lexus IS 250, kadangi jam tai buvo patogu, nes jis gyvena šalia, kaimynystėje su aikštele esančiame name, iš ieškovo buto yra matomas aikštelės vaizdas. Matomai, ieškovas, nematydamas konflikto tarp tarnybos ir asmeninių interesų, pasinaudojo ta situacija, jog jo vadovaujama įmonė UAB „Atvanora“ buvo sudariusi sutartį su atsakovu dėl automobilio Chrysler Neon pasaugos. Atsakovas norėdamas išlaikyti gerą toną su kliento UAB „Atvanora“ vadovu, vadovaudamasis gero tono etika, neprieštaravo, jog kliento vadovas neatlygintinai pasistatytų aikštelės teritorijoje jam priklausantį automobilį.Atsakovas taip pat ir konkliudentiniais veiksmais neišreiškė valios prisiimti prievolę neatlygintinai saugoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį prabangų automobilį teritorijoje, kuri dienos metu yra nekontroliuojama, atvira, vyksta intensyvus eismas, nesiimdamas faktinių papildomų apsaugos priemonių, numatytų prisiimtiems saugoti automobiliams. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo faktiniai veiksmai – automobiliui Lexus kortelė nebuvo išrašyta, leidimas neišduotas, sąskaitos nebuvo išrašomos.Apelianto teiginys, jog atsakovas padidino pasaugos kainą pradėjus aikštelėje statyti automobilį Lexus, yra nepagrįstas. Sudarius pasaugos sutartį dėl automobilio Chrysler, pasaugos mokestis buvo nustatytas 118 Lt, vėliau, nuo 2007 rugsėjo mėnesio šis mokestis visiems atsakovo saugomiems automobiliams buvo pakeltas iki 177 Lt, t.y. mokestis buvo pakeltas tuomet, kai dar ieškovas nebuvo įsigijęs automobilio Lexus. Atitinkamai dėl PVM mokesčio didėjimo visiems atsakovo saugomiems automobiliams padidėjo bendrai 4,50 Lt sumai, todėl ieškovo teiginiai, jog mokesčio už pasaugos sutartį padidėjimas yra susijęs su, neva, atsakovo prisiimtu įsipareigojimu papildomai saugoti automobilį Lexus, yra nepagrįsti.Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis Lexus dingo būtent iš atsakovo saugomos aikštelės. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog automobilis jo nurodytu laikotarpiu buvo paliktas ieškovui priklausančioje aikštelėje ir būtent iš šios aikštelės buvo pavogtas. Ieškinyje ieškovas ši faktą pateikia kaip neginčijamą, patvirtintą ikiteisminio tyrimo dėl automobilio vagystės akto medžiagos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinktas nei vienas objektyvus įrodymas, jog ieškovui priklausančio automobilio vagystė buvo įvykdyta iš atsakovui priklausančios aikštelės.Apelianto teiginiai apie sargų veiksmus, kuriais, neva, patvirtinamas pasaugos sutarties sudarymas („sargas paaiškino ieškovui, kad nereikia naujos sutarties“; „sargas pakeitė automobilio stovėjimo vietą“; „sargas ieškovo sūnui neleido pasiimti automobilio“) nepatvirtina pasaugos sutarties sudarymo fakto, kadangi sargo tarnybinė instrukcija nenumato sargui įgaliojimų sudaryti ir vykdyti pasaugos sutartis, derinti jų sąlygas, mokėjimą už paslaugas, šias funkcijas atliko atsakovo administracijos paskirtas darbuotojas ir pasaugos sutartys buvo sudaromos, paskaitomos įmonėje nustatyta tvarka. Ši tvarka (leidimų išdavimas, apmokėjimas ir kt.) buvo žinoma ieškovui, kadangi jis, kaip UAB „Atvanora“ direktorius, buvo praėjęs pasaugos sutarties sudarymo procedūrą. Ieškovas, kaip atsargus ir rūpestingas prabangaus automobilio Lexus savininkas turėjo pasirūpinti tinkama apsauga, o ne remtis sargo nurodymais. Kita vertus, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo tokius teiginius, teismo posėdžio metu apklausti liudytojais sargai tokių ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovas konkliudentiniais veiksmais dar prisiėmė prievolę neatlygintinai saugoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį Lexus IS 250 savo teritorijoje.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų įrodinėtų bylos aplinkybių ištyrimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ir nebuvimą.

Pasaugos sutarties samprata pateikta CK 6.830 str. Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti kitos sandorio šalies jam perduotą apsaugai kilnojamąjį turtą ir grąžinti jį išsaugotą (CK 6.830 str. 1 d.), būtent ši speciali teisės norma reglamentuoja atsakomybę už sutartinės pareigos – išsaugoti turtą – neįvykdymą (CK 6.832 str., 6.845 str., 6.846 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovui buvo perduotas saugoti pavogtas automobilis Lexus IS 250, kuris po pasaugos laiko iš automobilių saugojimo aikštelės turėjo būti grąžinamas jį perdavusiam pasaugai asmeniui (ieškovui). Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, aplinkybę, jog automobilis Lexus buvo paliktas saugoti atsakovui aptvirtina tik ieškovo ir jo sutuoktinės paaiškinimai, kurie nėra paremti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties byloje Nr. (duomenys neskelbtini)203/2013 matyti, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovo automobilis buvo pagrobtas iš atsakovo aikštelės, t.y. nėra duomenų, jog automobilis Lexus IS 250 buvo pagrobtas būtent iš atsakovo aikštelės. Todėl faktas, jog ieškovas savo asmeninį automobilį dažnai laikydavo automobilį Lexus IS 250 atsakovui priklausančioje aikštelėje nesudaro apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog automobilis Lexus IS 250 buvo paliktas ir 2012 m. balandžio 18 d. bei buvo pavogtas būtent iš jos, tuo labiau, kad ieškovo nurodomo automobilio Lexus IS 250 dingimo metu leidimas statyti automobilį buvo pas atsakovą, todėl spręstina, jog nei ieškovui, nei UAB „Atvanora“ priklausantys automobiliai nebuvo palikti pas atsakovą saugojimui ir ieškovas neįrodė, jog automobilis Lexus IS 250 buvo pavogtas iš atsakovui priklausančios aikštelės (CPK 178 str.).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismas pats konstatavo, kad 2004-10-01 Transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutarties pagrindu tarp atsakovo ir ieškovo atstovaujamos UAB „Atvanora“ susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Apeliantas teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasaugos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovo ir UAB „Atvanora“, atstovaujamos ieškovo tiek dėl automobilio Chrysler, tiek ir dėl ginčo automobilio Lexus IS 250 saugojimo. Teisėjų kolegija apelianto argumentą, kad dėl ginčo automobilio Lexus IS 250 saugojimo tarp atsakovo ir UAB „Atvanora“, atstovaujamos ieškovo buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai atmeta kaip nepagrįstus. Vien tai, kad atsakovas siekdamas išlaikyti gerus verslo santykius su ieškovu jam leido statyti ir laikyti automobilį Lexus IS 250, nereiškia kad atsakovas ir tuo pačiu įsipareigojo neatlygintinai saugoti papildomą automobilį, nes tai prieštarautų elementariai verslo logikai. Pagal CK 6.831 straipsnio 1 ir 3 dalis pasaugos sutartis turėjo būti rašytinė, jei daikto viršija 5000 Lt, ir gali būti sudaroma išduodant kvitą, žetoną ar kitokį ženklą. Byloje įrodyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pasaugos sutartis tik dėl automobilio Chrysler Neon, ši sutartis buvo raštiška, buvo išduota kortelė, kuri, iš stovėjimo aikštelės pasiėmus automobilį, buvo paliekama aikštelės sargui, o pastačius automobilį saugoti, kortelė buvo perduodama ieškovui, kaip patvirtinimas, jog automobilis paliktas saugoti. Iš šios kortelės matyti, jog mokamos saugojimo aikštelės vietoje Nr. 61 saugojimui galėjo būti paliekamas tik automobilis Chrysler Neon. Tuo tarpu dėl automobilio Lexus IS 250 jokia rašytinė pasaugos sutartis tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta. Fakto, jog atsakovas buvo įsipareigojęs saugoti ne tik automobilį Chrysler, bet ir automobilį Lexus, nepatvirtina ir ieškovo argumentas, jog atsakovo darbuotojai patvirtino, jog ieškovas pakaitomis laikydavo tai Chrysler, tai Lexus automobilius. Taip pat atmestini ir ieškovo argumentai, jog ginčo šalims susitarus dėl automobilio Lexus IS 250 pasaugos, atsakovas dėl to padidino kainą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog mokestis už aikštelės saugojimą nuo 2007 m. rugsėjo mėn. buvo padidintas visiems prisiimtiems atsakovo saugoti automobiliams ir atitinkamai dar vėliau 4,50 Lt padidėjo dėl objektyvių aplinkybių, t.y. dėl PVM mokesčio kilimo nuo 18 proc. iki 21 proc. (2 t., b.l. 89-100).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas leisdamas laikyti ieškovo automobilį Lexus IS 250 stovėjimo aikštelėje, neprisiėmė dar ir prievolės išsaugoti ieškovo turtą (automobilio Lexus IS 250), o tai reiškia, kad ginčo šalių santykių pasaugos instituto teisės normos dėl šio automobilio, išdėstytos CK XLII skyriuje, nereglamentuoja.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai jį motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - atsiskaitymų su klientais suvestines. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Kadangi atsakovo pateiktų įrodymų būtinumas iškilo išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme ir jam atsikertant į apelianto teiginius, tai atsakovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius apie patirtas 1000,00 Lt atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurio suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą dydį. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1000,00 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ (į.k. 121312634) naudai priteisti 1000,00 Lt (tūkstantį litų) (289,85 EUR) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.