- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- 2-17034-559/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01049-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Atsakovas
- E. M.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei E. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo priteisimo, taip pat globos nustatymo bei globėjo paskyrimo; trečiasis asmuo (nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) - A. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. P. ieškiniu prašo atsakovei E. M. neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio sūnaus Ž. M., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti vaikui nuolatinę globą ir globėja paskirti ieškovę, nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai priteisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas taps pilnamečiu, o išlaikymo lėšomis pavesti uzufrukto teise disponuoti vaiko paskirtai globėjai.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė turi nepilnametį sūnų Ž. M., vaiko tėvas nežinomas. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai patikrinus situaciją atsakovės šeimoje priėjo išvados, kad ji vaiku nesidomėjo, juo nesirūpino, neaugino, nedalyvavo vaiko gyvenime, neteikė sūnui išlaikymo, nesidomėjo jo ugdymosi pasiekimais, sveikata. Vaikas iš atsakovės, kuri turi problemų dėl priklausomybės ligų, buvo paimtas ir patalpintas į ligoninę. Tokiu būdu buvo konstatuota, kad vaikas liko be įstatyminio atstovo ir tėvų globos. 2017-03-24 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-615 Ž. M. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinuoju globėju buvo paskirta ieškovė. 2017-06-12 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1160 nuo 2017-06-09 laikinoji globa buvo pratęsta. Nuo globos pradžios paskyrimo atsakovė sūnui išlaikymo neteikė, nerodė pastangų rūpintis savo vaiku, lankė vaiką tik kelis kartus, nesidomėjo jo sveikata, ugdymosi pasiekimais. Ieškovė kartu su savo vyru A. P. stengiasi tinkamai vykdyti savo globėjos pareigas, užtikrinti mažamečio poreikius ir interesus. Jie rūpinasi vaiko priežiūra, auginimu, sveikata, ugdymosi pasiekimais. Ieškovė su šeima gyvena nuosavame name, šeimoje be Ž. M. auga dar 6 globotiniai, jiems visiems sudarytos palankios sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mano, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, priežiūros, auklėjimo, išlaikymo teikimo. Ji nevykdo savo įsipareigojimų sūnaus atžvilgiu. Visi išdėstyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo motinos valdžia, išdėstytų faktų visuma rodo, kad ji nesirūpina savo sūnumi, nesidomi kaip jis auga ir gyvena, nedalyvauja jo auklėjime, nededa pastangų susigrąžinti sūnų iš laikinosios globos. Iš to darytina išvada, kad atsakovė ne tik, kad negali suteikti savo vaikui pilnaverčio gyvenimo, patenkinti būtiniausių jo poreikių, tinkamai jais pasirūpinti, užtikrinti saugios socialinės aplinkos, bet ir matosi, kad padėtis nesikeičia ir sunku tikėti, kad pasikeis. Kadangi vaiko tėvas nėra žinomas, tai kito artimo žmogaus, kuris galėtų pasirūpinti vaiku, nėra. Atsakovės gaunamų pajamų dydis ir duomenys apie jos turimą nekilnojamąjį turtą ieškovei nėra žinomi. Prašo priteisti vaikui materialinį išlaikymą po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad jie vaiką pasiėmė iš ligoninės 2017-03-23. Vaikas buvo išsekęs, dabar jis atsigavo. Kol vaikas gyveno pas ieškovę, mama juo visiškai nesirūpino. Vaikui neįgalumas ar liga nenustatyti, tačiau yra sutrikusi jo raida. Atsakovė praeitais metais vaiką matė keturis kartus, o šiemet ji vaiką pamatė tik kai jie patys ją surado. Ieškovė šiuo metu globoja septynis vaikus.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, apie paskirtą teismo posėdį jai pranešta asmeniškai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant negautas. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinį jis palaiko, ieškovė yra jo sutuoktinė. Jis pats ieškojo atsakovės, kad ji pasimatytų su vaiku, tačiau ji net per vaiko gimtadienį paskutinę akimirką atšaukė pasimatymą. Kai jie paėmė vaiką, jis buvo išsekęs, mažesnio svorio, dabar jis atsigavo, yra linksmesnis. Kitas atsakovės sūnus gyvena pas kitus laikinus globėjus, kurie yra jo giminaičiai iš tėvo pusės, o (duomenys neskelbtini) jie nepriima, nes yra tikimybė, kad vaikai yra skirtingų tėvų.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius, kurio teises ir pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savo išvadoje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovė yra dviejų nepilnamečių vaikų R. B. ir Ž. M. motina. 2017-03-22 iš Jonavos rajono socialinių paslaugų centro gavus pranešimą apie minėtus neprižiūrimus vaikus, kartu su centro darbuotojais buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rasta neblaivi atsakovė su draugu bei savo tėvu. Visi minėti asmenys atrodė neblaivūs. Iškvietus policijos pareigūnus, jai buvo nustatytas 3,08 promilių girtumas. Ji negalėjo paaiškinti, kur yra jos vyresnysis sūnus, taip pat ji negebėjo pasirūpinti ir jaunesniu 5 mėnesių sūnumi Ž. M.. Vadovaujantis mažamečio saugumu, jis buvo nuvežtas į VšĮ Jonavos ligoninės Vaikų ligų skyrių. Dėl aukščiau minėtų priežasčių bei vadovaujantis vaikų interesais Ž. M. buvo perduotas ieškovės šeimai, o R. B. - močiutei L. B.. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-24 įsakymu Nr. 13B-615 Ž. M. buvo nustatyta laikinoji globa, nuo 2011-03-23 laikinąja globėja skiriant R. P., kuri rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-12 įsakymu Nr. 13B-1160 buvo paskirta minėto vaiko socialine globėja. Dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams atsakovei buvo skirtas įspėjimas. Vadovaujantis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašu, dėl vaikų nepriežiūros, girtavimo atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-24 įsakymu Nr. 13B-614 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai, nustatę socialinių paslaugų atsakovei poreikį, teikė jai bendrąsias ir specialiąsias paslaugas. Sudarant laikinosios globos planus, jai buvo skirti įpareigojimai, kuriuos įvykdžius, vaikai galėtų grįžti į šeimą pas motiną. Tačiau minėta pilietė, įsipareigojusi gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir psichotropinėms medžiagoms, palaikyti ryšius su vaikais, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių užsiėmimus, ieškotis darbo, dalyvauti vaikų auklėjime ir išlaikyme, bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos skyriumi bei Socialinių paslaugų centru, šių įsipareigojimų nevykdė. Tai ji pripažino laikinosios globos peržiūros, vykusios 2017-07-10, metu (kopija pridedama). Tačiau ji teigė, kad nori susigrąžinti vaikus į šeimą ir pati juos auginti, todėl buvo priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą abiem vaikams, tikintis teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje. Bet padėtis nepasikeitė, atsakovės požiūris į vaikų priežiūrą, išlaikymą, auklėjimą nepakito. Tai patvirtina laikinosios globos peržiūros, vykusios 2018-02-26, metu konstatuota situacija jos šeimoje (kopija pridedama). Ir vieno, ir kito vaiko globėjai nurodė, jog atsakovė vaikais nesidomi, nebendrauja, aplanko retkarčiais, pažada susitikti su vaikais, tačiau neatvyksta, taip sukeldama vaikams neišpildytų lūkesčių ir traumuodama juos emociškai, neteikia jiems materialinio išlaikymo, visiškai nedalyvauja jų auklėjime, nesidomi jų sveikata. Ji dažnai dingsta iš gyvenamosios vietos, buvimo vietos nenurodo. Atsakovė nesikreipia į teismą dėl tėvystės mažamečiui Ž. M. nustatymo, taip neužtikrindama teisėtų vaiko interesų. Socialinis darbas su atsakove nėra sėkmingas, reguliariai jai teikti socialinių paslaugų Jonavos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai neturi galimybės, kadangi, kaip minėta, jos buvimo vieta dažnai yra nežinoma. Šiuo metu priežastys, dėl kurių nepilnamečiui Ž. M. buvo nustatyta laikinoji globa, nėra išnykusios. Mažametis šiuo metu negali būti grąžintas motinai, kuri nereiškia noro ir pastangų pati auginti savo sūnų ir nevykdo pareigos auklėti ir ugdyti jį bei išlaikyti vaiką materialiai. Kaip minėta, atsakovė visiškai nesirūpina sūnumi, yra nusišalinusi nuo jo išlaikymo, ugdymo, ir nėra jokių duomenų, kad jos požiūris ir elgesys vaiko atžvilgiu gali pasikeisti, todėl manytina, kad jai neterminuotai ribotina motinos valdžia sūnaus atžvilgiu. Pagal LR VRM informatikos ir ryšių departamento informaciją, atsakovė buvo traukta baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje per vaiko globos laiką neįvyko: ji yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų auklėti vaiką, rūpintis jo lavinimu(si), ugdymu(si), sveikata, teikti jam materialinį išlaikymą, taip neužtikrindama teisėtų vaiko interesų, darytina išvada, kad minėta pilietė nepakeitė savo požiūrio į vaiko priežiūrą, piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nevykdo motinos valdžios dėl savo kaltės, o ne dėl objektyvių priežasčių, vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas - auginti sūnų Ž. M., teikti jam materialinį išlaikymą, prižiūrėti jį, domėtis jo ugdymu(si), sveikatos priežiūra,- todėl tikslinga jai apriboti motinos valdžią minėto vaiko atžvilgiu. Ž. M. globėja nori tapti jo socialinė globėja R. P., globojanti vaiką nuo 2017-03-23. Šiam jos norui neprieštarauja ir sutuoktinis A. P.. Ieškovė atitinka reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems tapti globėjais. Duomenų, leidžiančių manyti, kad E. M. požiūris į vaiko priežiūrą bei padėtis ateityje gali keistis, šiuo metu nėra, todėl, vadovaudamiesi vaiko interesais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, skyrius sutinka su ieškovės R. P. reikalavimais neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei sūnaus Ž. M. atžvilgiu, nustatant minėtam vaikui nuolatinę globą, globėja skiriant R. P., minėto vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatant su ieškove jos gyvenamosios vietos adresu, priteisiant iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko globėjai. Teismo posėdyje institucijos atstovas Andrius Baranauskas palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė yra dviejų nepilnamečių vaikų R. B., (duomenys neskelbtini), ir Ž. M., (duomenys neskelbtini), motina. Ž. M. tėvas nežinomas, tėvystė nenustatyta (b. l. 45). Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus Ž. M. atžvilgiu. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes vaiko motina visiškai nesirūpina sūnumi ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Ieškovės, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Jonavos socialinių paslaugų centro specialistai, gavę informaciją, kad atsakovė, būdama dviejų nepilnamečių vaikų mama, galimai piktnaudžiauja alkoholiu ir, kad jos nepilnametis sūnus R. B. nelanko ugdymo įstaigos, 2017-03-22 apsilankė atsakovės namuose ir rado atsakovę neblaivią, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir atsakovei buvo nustatytas 3,08 promilės girtumo laipsnis. Atsakovė tuo metu negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, negalėjo pasakyti kur tuo momentu buvo jos vyresnysis sūnus, negalėjo tinkamai pasirūpinti kitu vaiku Ž. M.. Vaikai iš nesaugios aplinkos namuose buvo nuvežti į Jonavos ligoninės vaikų skyrių (Centro 2017-03-23 raštas Nr. IS7-449; b. l. 53). 2017-03-23 Ž. M. buvo laikinai apgyvendintas ieškovės R. P., o R. B. – savo močiutės L. B., šeimose (b. l. 55, 56).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-24 įsakymu Nr. 13B-615 (b. l. 57) mažamečiui Ž. M., likusiam be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2017-03-23, o ieškovė buvo paskirta vaiko laikinąja globėja. 2017-06-12 direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1160 (b. l. 58) laikinoji globa buvo pratęsta nuo 2017-06-09, o ieškovė paskirta mažamečio vaiko socialine globėja.
Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-24 įsakymu Nr. 13B-614 (b. l. 59) buvo įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams buvo skirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (b. l. 70). Kauno apskrities priklausomybės ligų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra įrašyta į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, ji nuo 2008-12-01dalyvauja ilgalaikėje farmakoterapinėje programoje, o nuo 2017 m. kovo mėnesio paskirtas lankymasis atvykstant į centrą kas antrą dieną. Iki 2017-07-03 rėžimo pažeidimai ar neblaivumas nebuvo pastebėti (b. l. 71). Atsakovei buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos (teikiama informacija apie galimą psichologinę pagalbą, paramą maisto produktais, konsultuojama įvairiais klausimais motyvuojant įveikti priklausomybę ir susigrąžinti vaikus, bendravimą su vaikais, raginama susirasti darbą ir pan.; b. l. 81, 82).
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) 2017-03-27 plano Nr. 14, Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų 2017-07-10 Nr. 28 ir 2018-02-26 Nr. 13V-10 (b. l. 65, 77, 83) duomenimis nustatyta, kad apgyvendinus vaiką laikinų globėjų šeimoje, motina (atsakovė) įsipareigojo gydytis nuo priklausomybių alkoholiui ir psichotropinėms medžiagoms, palaikyti ryšį su vaiku, stiprinti motinystės įgūdžius, dalyvauti vaiko auklėjime ir išlaikyme, susirasti darbą, sudaryti vaikui tinkamas sąlygas grįžti į šeimą, bendradarbiauti su specialistais. Tačiau iki 2017 m. liepos mėnesio teigiami pokyčiai nebuvo pastebėti, ji savo įsipareigojimų nevykdė, su socialiniais darbuotojais bendravo nereguliariai, vaiką per tris mėnesius buvo aplankiusi du kartus, išlaikymo vaikui neteikė. 2018-02-26 pakartotinai vykdant vaiko globos peržiūrą, atsakovė iš viso nedalyvavo. Nustatyta, kad per visą laikinos globos laikotarpį (nuo 2017-03-23) ji visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nesidomėjo vaiko pasiekimais, sveikata, vaiką matė kelis kartus, dažnai pažadėjusi atvykti neatvykdavo. Ji su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, nes dažnai dingsta, ją sunku surasti, vengia ieškotis darbo, gyvena išlaikoma savo tėvo. Trečiojo asmens paaiškinimu nustatyta, kad atsakovė net per pirmąjį vaiko gimtadienį atsisakė atvykti pasimatyti su sūnumi.
Išanalizuoti ir kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi Ž. M., jo materialine ir dvasine gerove, jo auklėjimu ir sveikata, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, vaiko materialiai neišlaiko, vaikas šuo metu gyvena laikinų globėjų namuose, kur jaučiasi pakankamai saugus. Prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų, būsto, darbo neturėjimu, silpna sveikata ar negalėjimo įveikti priklausomybę. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu ateityje pasikeis. Atsakovė 2018-08-06 pateikė teismui sutikimą, kad ieškovė būtų paskirta nuolatine vaiko globėja, t. y. ji iš esmės sutiko, kad jai būtų apribota motinos valdžia, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ji nepareiškė, todėl tikėtina, kad ji nesiruošia keisti savo elgesio nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir vykdyti savo, kaip motinos pareigų bei įsipareigojimų, nustatytų vaikui paskyrus laikinąją globą.
Teismo nustatytos aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; piktnaudžiauja motinos valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo abejingu elgesiu bei neužtikrindama vaiko saugumo; visiškai nesirūpina vaiku. Faktiškai sūnaus ir motinos ryšys yra nutrūkęs. Esant bent vienam iš išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės elgesys ir neveikimas daro ypatingą žalą sūnaus psichikos vystymuisi, nes tai sąlygoja nepilnamečio vaiko nepasitikėjimą ne tik motina, bet ir kitais suaugusiais asmenimis, skatina jį jaustis nesaugiu jo socialinėje aplinkoje. Ž. M. šiuo metu yra nepilnų dviejų metų amžiaus, tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos globa ir rūpestis, vaikas turi jaustis mylimas ir saugus, o atsakovė to suteikti vaikui negali dėl savo valios ar noro trūkumo bei asocialaus gyvenimo būdo. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kurių pagrindu būtų galima akcentuoti teigiamus pokyčius atsakovės elgesyje, jos siekį rūpintis vaiku ir pastangas keisti savo elgesį, ji neginčijo nurodytų aplinkybių ir su ieškiniu iš esmės sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovė visiškai savo sūnumi nesirūpina ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus Ž. M. gim. 2016-10-17, atžvilgiu.
Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas. Motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovei įrodžius, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).
Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.
Neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau pareigos vaiko atžvilgiu išlieka.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės sūnui materialinį išlaikymą po 150 Eur, mokamą kas mėnesinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
VSDFV ir viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Atsakovė neturi realizuotino nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Be mažamečio Ž. M. atsakovė turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką R. B. gim. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji taip pat nesirūpina, vaikas gyvena laikinų globėjų šeimoje. Atsakovė kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, ar galimą ribotą darbingumą teismui nepateikė, todėl laikytina kad atsakovė yra darbinga, neturinti specialiųjų poreikių asmuo.
Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 400 Eur.
Konkrečiu atveju nors atsakovė negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir neturi turto, tačiau mažos pajamos ir neturėjimas darbo nelaikytina svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą nepriteisti ar priteisti mažesnį išlaikymo dydį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kita vertus, ta aplinkybė, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus leidžia daryti išvadą, kad prašoma priteisti vienam iš vaikų materialinio išlaikymo 150 Eur dydžio suma, esant tokiai atsakovės turtinei padėčiai, yra per didelė ir dėl to galimai pažeistų kito nepilnamečio vaiko interesus.
Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko (kuris yra nepilnų dvejų metų amžiaus ir kurio atžvilgiu specialūs poreikiai nenustatyti) poreikius bei interesus, į tai, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros, į jos turtinę padėtį, į atsakovės pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovės priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ž. M. po 120 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2018 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės.
Dėl nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CPK 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovė savo ieškinyje prašo paskirti ją nepilnamečio Ž. M. globėja ir pavesti jai uzufrukto teise disponuoti vaikui priteisti materialinio išlaikymo lėšomis. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje taip pat yra pateikusi duomenis ir pareiškusi savo nuomonę dėl globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės pasirengimą būti globėja, yra pateiktas kartu su ieškove gyvenančio šeimos nario sutikimas, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko globos nustatymo bei globėjo paskyrimo klausimus.
Nepilnamečiui Ž. M. likus be tėvų globos, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra nepilnų dvejų metų amžiaus, jam yra nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-24 įsakymu Nr. 13B-615 (b. l. 57) mažamečiui Ž. M., likusiam be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2017-03-23, o ieškovė buvo paskirta vaiko laikinąja globėja. 2017-06-12 direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1160 (b. l. 58) laikinoji globa buvo pratęsta nuo 2017-06-09, o ieškovė paskirta mažamečio vaiko socialine globėja. Berniukas ir šiuo metu faktiškai gyvena laikinos globėjos šeimoje. Išvadą teikianti institucija sutinka, kad Ž. M. globėja būtų paskirta ieškovė. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su globėja jos gyvenamosios vietos adresu.
Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad R. P. ir A. P. šeima gyvena jiems nuosavybės tise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15), kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Ieškovės šeimoje gyvena septyni globojami vaikai (b. l. 9). Santykiai šeimoje yra šilti ir geri. Ieškovė šeimoje rūpinasi globojamais vaikais, VSDFV duomenimis ji ir jos sutuoktinis A. P. vykdo individualią veiklą. 2018 m. balandžio 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. 1-46 (b. l. 22) duomenimis R. P. globoti vaikus gali.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis ieškovė ir jos sutuoktinis A. P. neteisti. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK duomenimis ieškovė bausta vieną kartą administracine tvarka įspėjimu už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau šis nusižengimas neturi esminės įtakos ieškovės globėjos pareigų vykdymui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendaciją, teismas sprendžia, kad ieškovė atitinka globėjui keliamus reikalavimus, ji turi galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, todėl ieškovė skirtina nepilnamečio Ž. M. globėja, nepilnamečio gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.265 straipsnio 4 punktas).
Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nepilnametis turi turto, ieškovė prašo vaikui priteistomis išlaikymo lėšomis pavesti disponuoti jai (kaip globėjai) uzufrukto teise. Šiuo atveju įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant nepilnamečio vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, Ž. M. turto administratoriumi taip pat priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko globėja R. P..
Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).
Iki šio sprendimo įsiteisėjimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo globėja R. P. (CPK 407 straipsnis).
Ieškovės turėtos išlaidos šioje byloje – 120 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus teismui. Nors šiuo sprendimu priteistas materialinis išlaikymas yra mažesnis, negu nurodytas ieškinyje, atsižvelgiant į nagrinėtos bylos pobūdį, į reikalavimų visumą, darytina išvada, kad iš esmės ieškinio reikalavimai yra patenkinti, konkrečiu atveju ieškovei turi būti atlygintos visos jos turėtos išlaidos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 120 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 43,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio ieškinio dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir 9,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, iš viso – 52,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 str. ir 96 straipsniai).
Teismo sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išskyrus sprendimą dalyje dėl vaiko globos nustatymo, globėjo paskyrimo yra vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270, 402, 406, 407, 504 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovei E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio sūnaus Ž. M. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui Ž. M. (duomenys neskelbtini), mokant po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 4 d. iki Ž. M. pilnametystės.
Nustatyti nepilnamečiui Ž. M. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.
Paskirti nepilnamečio Ž. M. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja bei jam priklausančio turto administratore R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio Ž. M. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jo globėja R. P. a. k. (duomenys neskelbtini)
Pavesti Ž. M. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti globėjai R. P., įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.
Priteisti iš atsakovės E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 52,97 Eur (penkiasdešimt du eurus 97 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).
Iki šio sprendimo įsiteisėjimo, nepilnamečio Ž. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo globėja R. P..
Išaiškinti R. P., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 str.). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į rūpintiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 str.). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.
Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išskyrus dalyje dėl vaiko globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.