- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-853-198/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00517-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- BIGBANK AS filialui
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3979-913/2018 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims BIGBANK AS filialui, antstolei V. L., J. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. P. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Skolvalda“, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 300 Eur į mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjui, būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti V. P. fizinio asmens bankroto bylą. Priteisė iš pareiškėjo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens J. P. naudai ir 7,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų suma pareiškimo pateikimo teismui dieną sudaro 18 512,14 Eur. MMA dydis nuo 2018-01-01 yra 400 Eur, vienam asmeniui 10 000 Eur pradelsti mokėjimai pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalį atitinka nemokumo reikalavimą ir formaliai leidžia iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
4. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas dirba UAB „LTFIREWOOD“, vadybininku, gauna minimalų darbo užmokestį, be to už komandiruotes jam yra mokamos išmokos komandiruotės išlaidoms. Pareiškėjas yra priešpensinio amžiaus, iki jo pensijos yra likę kiek daugiau nei mėnuo, taip nurodė pareiškėjas atsiliepime į suinteresuoto asmens J. P. pateiktą atsiliepimą, tačiau įrodymų apie jam paskaičiuotą pensijos dydį į bylą nepateikė. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų apie jo darbo užmokestį bei gautas išmokas už komandiruotes matyti, kad pareiškėjo V. P. 2018 metais per pirmuosius tris šių metų mėnesius (sausį, vasarį ir kovą) pajamos su išmokomis už komandiruotes (ar tai yra dienpinigiai, ar kitokio pobūdžio išmokos duomenų nepateikta) „į rankas“ sudarė 1 056,29 Eur.
5. Teismas pasisakė, kad pareiškėjas neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo komandiruotėse patiriamas išlaidas, todėl teismas neturi jokių duomenų nei apie pareiškėjo komandiruotes apskritai (įsakymai dėl komandiruočių ir pan.), nei apie komandiruočių metu patiriamas išlaidas (kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, maisto išlaidos ir t.t.). Šių aplinkybių neatskleidimas sudaro pagrindą teismui vertinti, jog tokių išlaidų pareiškėjas nepatiria ir teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad visos išmokos už komandiruotes išleidžiamos komandiruotėse, juolab, kaip jau yra pasakyta, į bylą net nėra pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėjas apskritai vyksta į komandiruotes.
6. Teismas sprendė, kad bankroto bylai iškelti nepakanka vien sąlygos, kad įsiskolinimų suma viršija tam tikrą ribą, tačiau būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neturi realių galimybių per protingą laiko tarpą skolas grąžinti. Todėl įvertinus pareiškėjo gaunamų pajamų struktūrą, t. y. tai, kad didesnę pareiškėjo gaunamų pajamų dalį sudaro gaunamos išmokos komandiruočių išlaidoms (arba kitaip tariant dienpinigiai), teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepagrįstai neįtraukia jo gaunamų dienpinigių į pajamas, tuo dirbtinai jas mažindamas ir tuo pačiu apsunkindamas galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Iš visos šioje byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pajamos 2018 metais sudaro apie 1056 Eur per mėnesį, pareiškėjas nurodė, kad yra išsiskyręs, išlaikytinių neturi, buto/namo nuomos mokėti jam nereikia, taip pat pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams per mėnesį pakanka 300 Eur. Iš to teismas daro išvadą, kad pareiškėjui lieka daugiau kaip 681 Eur per mėnesį kreditoriniams reikalavimams dengti (į šia sumą neįskaičiuota pareiškėjo būsima pensija, kuri dar padidins pareiškėjo mėnesines pajamas), ir todėl teismo manymu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nemokiu, t. y. nepajėgiančiu vykdyti prievolių kreditoriams, nes pareiškėjo gaunamos įvairaus pobūdžio pajamos yra pakankamos skoloms dengti.
7. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA ir šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, tačiau negalima daryti išvados, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad šių skolų padengti neįmanoma iš gaunamų pajamų. Teismui nenustačius šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas V. P. yra nemokus. Nurodytos aplinkybės paneigia bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui tikslingumą, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra pajėgus padengti įsiskolinimą kreditoriams per pakankamai protingą laiką, kas lemia jo pareiškimo nepagrįstumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Teismas nutartyje maišo komandiruotpinigių ir dienpinigių sąvokas, ir nepagrįstai komandiruotpinigius įtraukia į jo gaunamas pajamas. Darbuotojo komandiruotės metu patirtas išlaidas (transporto, kelionės, nakvynės ir kt. su atliekamomis darbo funkcijomis kitoje valstybėje susijusias išlaidas) kompensuoja darbdavys dažniausiai iš anksto avansu prieš komandiruotę išmokėdamas komandiruotpinigius, todėl tai nėra darbuotojo pajamos (DK 107 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Pažymi, kad iš komandiruotpinigių darbuotojas negali susitaupyti pinigų, kadangi jie yra skirti kompensuoti įmonės išlaidas komandiruotės metu.
11. Teigia, kad iš teismui pateiktos UAB „LTFIREWOOD“ 2018-05-21 pažymos matyti, kad būtent 2018 m. sausio – kovo mėnesiais į pareiškėjo banko sąskaitą buvo pervesti komandiruotpinigiai, tai yra avansu išmokėtos pinigų lėšos, kurios buvo skirtos įmonės išlaidoms padengti susijusiomis su darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis kitoje valstybėje. Dienpinigiai buvo išmokėti pareiškėjui 2018-04-09 viso 675 Eur už visas komandiruotes vykusias laikotarpiu nuo 2017-11-26 iki 2018-03-27. Teismui vertinant pajamas laikotarpiu 2018 m. sausio – kovo mėnesiais dienpinigiai tuo metu pareiškėjui nebuvo išmokėti, tai gi, papildomų pajamų prie gaunamo atlyginimo, būtent teismo skaičiuojamu laikotarpiu, pareiškėjas neturėjo.
12. Nesutinka su teismo išvada, kad yra mokus. Teismas neteisingai skaičiuoja pareiškėjo gaunamas pajamas už 2018 m. sausio - kovo mėnesių laikotarpį, kadangi prie gaunamo darbo užmokesčio prideda komandiruotpinigius, kurie nėra laikytini kaip pajamos, ir pensiją, kurią galbūt artimiausiu metu gaus. Iš teismui pateiktų dokumentų aiškiai matyti, jog jo gaunamos pajamos pareiškimo pateikimo teismui dieną per mėnesį „į rankas“ siekė 289,63 Eur, o minėta suma nesiekia nustatytos skurdo ribos sumos.
13. Teigia, kad teismas darydamas išvadas, kad jis per protingą laiko tarpą gali atsiskaityti su kreditoriais, neįvertina visų situacijos aplinkybių. Atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas realias pajamas ir į jo pensijinį amžių neįmanoma nustatyti, koks laiko tarpas yra protingas, per kurį pareiškėjas galėtų savarankiškai atsiskaityti su kreditoriais, kuomet net ir su pensija pareiškėjo pajamos būtų apie 500 Eur, o bendra skolų suma siekia ne mažiau kaip 18 500 Eur, be to kasdien didėja palūkanos ir delspinigiai.
14. Nurodo, kadangi komandiruotpinigiai nepriskiriami prie gaunamų pajamų, todėl nei kelionės išlaidos, nei apgyvendinimo išlaidos nebuvo pateiktos teismui. Šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai visuomet yra atiduodami darbdaviui, kai darbuotojas grįžta iš komandiruotės, kad pagrįstų šias išlaidas, todėl tokie dokumentai pas jį nėra pasilikę.
15. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos išlaidos yra analizuojamos tuomet kai yra rengiamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas, stengiantis (jei tai yra įmanoma) dalį dienpinigių skirti kreditoriniams atsiskaitymams bankroto proceso metu, taip pat analizuojamos kuomet mokumo atkūrimo plano projektas tekiamas svarstymui kreditoriams, o jeigu kreditoriai nepritaria patvirtinti plano projekto jis teikiamas svarstyti teismui, o ne bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
16. Pažymima, jog teismas nesvarstė kiek laiko užtruktų, kol pareiškėjas padengtų visus skolinius įsipareigojimus, ar toks laikotarpis būtų laikytinas protingu atsiskaityti su kreditoriais, kaip keistųsi skolinių įsipareigojimų dydis vykdant prievoles kreditoriams ir pan.
17. Nurodo, kad nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu civilinėje byloje dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kadangi sąžiningai stengiasi atkurti savo mokumą, o tokių išlaidų priteisimas dar labiau apsunkina jo finansinę būklę.
18. Prašo prijunti pridedamus įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas vyko į komandiruotes. Poreikis papildomus įrodymus teismui pateikti atsirado tik susipažinus su skundžiamoje nutartyje išvardytais motyvais ir atsižvelgiant į viešą bankroto bylų pobūdį.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad teismas nesumaišė nei komandiruotpinigių (kitų komandiruotės išlaidų, į kurias neįeina dienpinigiai), nei dienpinigių sąvokų. Teismas vertino visas tiriamuoju laikotarpiu (2018 m. sausio – kovo mėnesiais) pareiškėjo gautas pinigines įplaukas ir jų rūšis.
21. Pažymi, kad dėl tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio - byloje nekilo papildomų klausimų. Tuo tarpu dėl kitų pareiškėjo iš savo darbdavio gaunamų ir su darbo santykiais susijusių išmokų, pareiškėjas nepateikė pakankamai pagrindžiančių įrodymų, o tai nulėmė atitinkamas teismo išvadas.
22. Prašo, atsisakyti priimti pareiškėjo naujai teikiamus rašytinius įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Be kita ko, priešingai nei teigia pareiškėjas, jų pateikimo būtinybė neatsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo. Ieškovas dar teikdamas pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus (konkrečiai – 2018-05-21 UAB „LTFIREWOOD“ pažymą apie išmokėtas išmokas), kuriais buvo siekiama pagrįsti iš jo darbdavio gautų išmokų kilmę ir turinį, kartu turėjo galimybę pateikti ir įsakymų dėl jo siuntimo į komandiruotes kopijas, o taip pat ir šių komandiruočių metu patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas, tačiau to nepadarė. Būtent pareiškėjui, kuris siekia fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tenka pareiga įrodyti, kad jis iš tiesų yra nemokus.
23. Mano, kad pareiškėjas prie šio atskirojo skundo taip pat galėjo pridėti ir jo darbdaviui „atiduotų“ komandiruočių metu patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas. Tuo labiau, jog pareiškėjo darbdavio – UAB „LTFIREWOOD“ vadovas ir akcininkas yra pareiškėjo sūnus V. P.. Vien pareiškėjo darbdavio direktoriaus pateiktų įsakymų dėl pareiškėjo siuntimo į komandiruotes kopijų, neužtenka įsitikinti, jog pareiškėjas faktiškai vyko į nurodytas komandiruotes, ir kad jų metu buvo patirtos kokios nors realios išlaidos.
24. Atkreipia dėmesį, kad jokių nepanaudoto avanso likučio grąžinimų pareiškėjas savo darbdaviui nėra atlikęs. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. balandžio mėnesio iš viso buvo siunčiamas į 5 komandiruotes. Į tris iš jų pareiškėjas buvo komandiruojamas kartu su savo sūnumi – bendrovės direktoriumi ir akcininku V. P., kuris turi galimybę kontroliuoti ir iš karto apmokėti visas tokioje komandiruotėje patiriamas bendrovės išlaidas. Neaišku, kurie pareiškėjo darbdavio mokėjimai pareiškėjui, kurių komandiruočių metu tariamai patirtoms išlaidoms buvo skirti padengti. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus galima spręsti, jog pareiškėjas buvo siunčiamas į 5 komandiruotes, tuo tarpu išmokos, skirtos komandiruočių metu tariamai patirtoms išlaidoms kompensuoti, buvo mokėtos 7 kartus. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl už visas komandiruotes, vykusias laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. balandžio mėnesio, 675 Eur dydžio dienpinigiai jam buvo sumokėti tik 2018-04-09.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018-08-30 darbovietės pažymą apie komandiruotes ir išmokas už komandiruotes, 2017-11-24, 2017-12-04, 2017-12-14, 2018-01-22, 2018-03-16 įsakymų dėl komandiruočių kopijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, šie įrodymai prijungtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).
27. Pagal Fizinio asmens bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.
28. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui, nes nors V. P. skolų suma viršija 25 MMA sumą ir skolų mokėjimo terminai yra suėję, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis jis yra pajėgus padengti įsiskolinimą per protingą laiką. Apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka, teigia, jog teismas nepagrįstai komandiruotpinigius įtraukia į jo gaunamas pajamas.
29. Byloje nustatyta, kad 2018 m. pareiškėjo darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokesčius sudaro 289,63 Eur. Be to, jam reguliariai yra išmokamos išmokos komandiruotės išlaidoms, kurios 2018 m. sausio – kovo mėnesiais ženkliai viršijo jam darbo sutartimi nustatytą užmokestį ir už tris mėnesius papildomai sudarė 2300 Eur.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad vertinant pareiškėjo nemokumą, turi būti vertinamos visos jo gaunamos piniginės įplaukos. Nors bylose dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismas turi būti aktyvus, tačiau tai neatleidžia pareiškėjo nuo įrodinėjimo pareigos, šiuo atveju pagrįsti, kad iš kitų jo gaunamų piniginių išmokų jis dengti pradelstus kreditorinius įsipareigojimus galimybės neturi (CPK 12, 178 straipsniai). FABĮ nenustato konkrečių dokumentų/įrodymų, kurie turi būti pateikiami teismui. Tačiau pareiškėjui, siekiančiam fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tenka pareiga įrodyti, kad jis iš tiesų yra nemokus.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės, jų analize ir vertinimu. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas V. P. neįrodinėjo, kad jo gaunamos išmokos iš UAB „LTFIREWOOD“ yra skirtos komandiruočių išlaidoms kompensuoti ir yra būtinos. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė įsakymų dėl vykimo į komandiruotes kopijas, tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog byloje nėra įrodymų apie apelianto komandiruočių metu realiai patiriamas išlaidas (kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, maisto išlaidos ir t.t.). Dėl to, apelianto naujai pateikti duomenys nesudaro pagrindo byloje esančių įrodymų visumą vertinti kitaip, nei juos detaliai išanalizavęs įvertino pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).
32. Apeliantas nurodo, kad kelionės išlaidas pagrindžiantys dokumentai visuomet atiduodami darbdaviui, dėl ko jis šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo darbdavys yra sūnaus vadovaujama įmonė, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau sąmoningai ja nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo pateiktuose banko sąskaitos išrašuose taip pat nėra jokių duomenų apie komandiruočių metu jo patirtas išlaidas, kurias darbdavys turėtų pareigą kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepaaiškina, kodėl už visas komandiruotes, vykusias laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. balandžio mėnesio, 675 Eur dydžio dienpinigiai jam buvo sumokėti tik 2018-04-09, kas neatitinka Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523, reikalavimų, nors kompensaciją už kitas būsimas komandiruotės išlaidas darbdavys jam sumokėdavo dar prieš komandiruotę.
34. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino visas jo situaciją ir materialinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, tame tarpe jo pensinį amžių, netrukus gausimą senatvės pensiją ir ketinimą ir toliau dirbti. Teismas pripažino, kad pagal pareiškėjo byloje pateiktus duomenis jam per mėnesį lieka daugiau kaip 681 Eur sumą, kurią jis galėtų skirti kreditoriniams reikalavimams dengti, ir tam pakaktų protingo termino.
35. Apeliantas taip pat teigia nesutinkantis su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, kadangi sąžiningai stengiasi atkurti savo mokumą, o tokių išlaidų priteisimas dar labiau apsunkina jo finansinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo situacijos sąžiningumo aspektu. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. P. suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai yra priešingi, todėl atmetus pareiškėjo pareiškimą, jai pagrįstai kompensuotos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
36. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė FABĮ nuostatas ir pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą FBAĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo V. P. atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
38. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais - PVM sąskaita – faktūra, mokėjimo nurodymu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.