- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-781-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06559-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, ir atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 1453,27 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybė pagal 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos sutartį minėtą butą išnuomojo neterminuotam laikotarpiui naudoti ir valdyti atsakovui, kuris pasirašyti nuomos sutartį atvyko tik po dviejų savaičių, tai yra 2020 m. gruodžio 4 d.. Pagal 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą buvo nustatytas nuomos mokesčio dydis - 98,40 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovas sutartį pasirašė tik 2020 m. gruodžio 4 d, jam už gruodžio mėnesį buvo priskaičiuota mokėti nuomos mokestį 88,88 Eur. Apie metus laiko nuo sutarties pasirašymo atsakovas vykdė savo įsipareigojimus ir nustatyta tvarka mokėjo nuomos mokestį. Vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 redakcija) patvirtinta „Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika”, savivaldybė turi teisę perskaičiuoti savivaldybės būsto nuomos mokestį kartą per metus, skaičiuojant nuo socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo. Nurodo, kad po metų laiko nuo nuomos sutarties pasirašymo pagal 2021 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo nustatytas naujas nuomos mokestis – 197, 07 Eur per mėnesį. Aktas buvo pateiktas atsakovui susipažinimui, tačiau jis akto nepasirašė, jame ranka padarė įrašą, kad jis nesutinka su dvigubai padidintu mokesčiu ir nuo to laiko reguliariai nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nustatytą nuomos mokestį mokėjo tik 4 kartus ir tik dalinai, todėl susidarė 1453,27 Eur skola, kuri yra priteistina iš atsakovo. Papildomai pažymi, kad ieškovė, skaičiuodama savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-133 patvirtintu Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Klaipėdos miesto tarybos sprendimais patvirtintuose Tvarkos aprašuose yra numatyta lengvata dėl rinkos pataisos koeficiento taikymo, tačiau tam, kad lengvata būtų pritaikyta nuomininkas turi teisę pateikti raštu savivaldybei prašymą dėl būsto nuomos sąlygų pakeitimo, o prie prašymo būtina pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus. Tik gavusi minėtus dokumentus, savivaldybė svarsto ir sprendžia, ar galima taikyti lengvatą. Lengvata yra suteikiama tarybos sprendimu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Teigia, jog ieškovės ieškinyje nurodyta neteisinga nuomos sutarties data, kadangi nuomos sutartis įsigaliojo ne nuo 2020 m. lapkričio 20 d., o nuo 2020 m. gruodžio 4 d., kai sutartį pasirašė abi sutarties šalys. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. nuomos mokesčio perskaičiavimo aktas yra negaliojantis, kadangi nuo nuomos sutarties sudarymo nebuvo praėję dvylika mėnesių, todėl ir šio akto pagrindu apskaičiuota skola yra tariama ir nepagrįsta. Nurodo, kad atsakovas sutartį atvyko pasirašyti 2020 m. gruodžio 3 d., tačiau sutartyje buvo nurodyta jo data atgaliniu laikotarpiu, tai yra 2020 m. lapkričio 20 d., dėl ko atsakovas atliko prierašą „2020 m. gruodžio 4 d.“. Pažymi, jog ieškovė nuomos mokestį perskaičiavo 2021 m. gruodžio 1 d. aktu ir reikalavo atitinkamai mokėti didesnį nuomos mokestį, nors atsakovas šio akto nėra pasirašęs. Nurodo, kad vėliau ieškovė atliko nuomos mokesčio perskaičiavimą nuo 2021 m. gruodžio 5 d. tokiu būdu klastodama dokumentus. Pažymi, jog atsakovas 2020 m. liepos 22 d. iškėlė ginčą tarp nuomotojo ir nuomininko, todėl ginčas turėjo būti sprendžiamas derybų būdu, tačiau net ir teikiant raginimus, derybų nebuvo, ieškovė inicijavo teisminį procesą, pateikė nepagrįstą ieškinį, dėl ko tokia situacija traktuotina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
3. Atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašo 2021 m. gruodžio 1 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nustatytą būsto nuomos mokesčio dydį pripažinti negaliojančiu, nepagrįstu ir netaikytinu 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė padidintą nuomos mokestį atsakovui skaičiuoja vadovaujantis 2021 m. gruodžio 1 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Padidintas nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2021 m. gruodžio 1 d.. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog šis mokestis padidėjo ir skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 1 d., nes bylos duomenimis, sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) su padidėjusiu nuomos mokesčiu buvo pateikta 2021 m. gruodžio 31 d. už 2021 m. gruodžio mėnesį. Būsto nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas praėjus kalendoriniams metams nuo savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 4 d., todėl nuomos mokesčio perskaičiavimas galėjo būti atliktas nuo 2021 m. gruodžio 5 d. Kad neskaičiuoti būsto nuomos mokesčio už penkias dienas netaikant 2021 m. sausio 1 d. akto nuostatų, privalomai turėjo būti minėtas aktas panaikintas ir sudarytas naujas, būtent 2021 m. gruodžio 5 d. aktas. Be to, atsakovui turi būti taikoma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo lengvata, kurioje nustatyta, kad savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki priešieškinio pateikimo dienos tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad savivaldybės būsto nuomos sutartis pasirašyta 2020 m. gruodžio 4 d. ir atsakovo prievolė mokėti konkretų nuomos mokestį ieškovei atsirado būtent nuo tos dienos. Pagal sutartį ir jos priedą 98,40 Eur dydžio nuomos mokestis buvo mokamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d. nuo pat santykių pradžios. Šalys derybų būdu bandė išspręsti kilusius nesutarimus dėl nuomos mokesčio padidinimo ir jo taikymo pradžios. Šalys gražiuoju 2022 m. liepos mėnesį sutarė ir ieškovė perskaičiavo mokėtiną nuomos mokesčio dydį už 2021 m. gruodžio mėn. Nuomotojas kompensavo atsakovui nuomos mokesčio skirtumą už šį laiką. Taigi nuo 2022 m. liepos mėnesio tarp šalių nėra ginčo dėl padidintos nuomos mokėjimo pradžios datos. Dėl minėtų priežasčių ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais neva šalys skirtingai vertina nurodytas aplinkybes ir būtina teisminiu keliu šioje dalyje spręsti ginčą tarp šalių. Priešieškiniu ginčijamas aktas nėra negaliojantis ar neteisėtas, nes nepažeidžia jo sudarymo metu galiojusių nuomos mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ar savivaldybės būsto nuomos sutarties sąlygų; nepažeidžia atsakovo teisių, nes jo nurodomos lengvatos ir pataisos koeficientai taikytini tik socialiniam būstui, o atsakovas nuomojasi tokio statuso neturintį butą. Mano, kad 2021 m. gruodžio 1 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas Nr. 4185-3264 šalių susitarimu pradėtas taikyti 2021 m. gruodžio 4 d. nepažeidus CK 6.583 straipsnio 6 dalies draudimo. Nurodo, kad atsakovas pats kreipėsi į savivaldybę dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, prašė su juo pratęsti nuomos santykius (atnaujinti sutarties sąlygas). Savivaldybės būsto nuomos sutartis buvo nepasirašyta 2020 m. lapkričio 20 d. dėl subjektyvių nuo atsakovo priklausančių priežasčių. 2020 m. gruodžio 4 d. pasirašydamas sutartį atsakovas neprieštaravo 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktui. Taip pat sutiko su nuomos mokesčio perskaičiavimu vieną kartą per 12 mėnesių. Perskaičiavimas atliktas 2021 m. gruodžio 1 d. nepažeidus sutarties 12 punkto. Pačioje nuomos sutartyje nebuvo sąlygos, kad perskaičiuotą nuomos mokestį ieškovė turi teisę taikyti nepraėjus dvylikai mėnesių nuo nuomos sutarties sudarymo pradžios.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 1453,27 Eur nuomos mokesčio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1453,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo 33 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinių santykių kvalifikavimo teismas nurodė, kad viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ teikia viešąsias savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos ir daugiabučių namų administravimo paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Klaipėdos miesto savivaldybė pagal 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos sutartį butą išnuomojo neterminuotam laikotarpiui atsakovui. Nuomos sutartį atsakovas faktiškai pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d.. Pagal 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą nustatytas 98,40 Eur nuomos mokestis per mėnesį, o pagal 2021 m. gruodžio 1 d. aktą – 197,07 Eur nuomos mokestis per mėnesį. Iš ieškovės 2022 m. spalio 6 d. pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio skola ieškovei sudaro 1453,27 Eur, su kuriuo atsakovas nesutinka. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.
5.2. Dėl nuomos mokesčio kainos perskaičiavimo teismas nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės priskaičiuota nuomos mokesčio skola, teigia, kad ieškovė neturėjo pagrindo perskaičiuoti nuomos mokestį. Nuomos sutartis buvo surašyta 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau atsakovo pasirašyta 2020 m. gruodžio 4 d.. Nuomos sutarties 12 punktas numato, kad savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte numatytas nuomos mokesčio dydis gali būti keičiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Ieškovė iš esmės sutiko, jog sutartis su atsakovu faktiškai buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 4 d., todėl iš atsakovo mokėtinos nuomos mokesčio sumos išskaičiavo sumą, paskaičiuotą nuo ginčijamo akto surašymo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., ir šį perskaičiavimą įtraukė į atsakovui už 2022 m. liepos mėnesį išrašytą sąskaitą. Teismas įvertinęs tai, kad nors atsakovo siekiamas nuginčyti aktas surašytas anksčiau negu praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo faktinio nuomos sutarties sudarymo, perskaičiuotas nuomos mokestis atsakovui yra taikomas praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo nuomos sutarties pasirašymo, todėl pripažinti ginčo aktą negaliojančiu dėl šios itin formalios priežasties nėra pagrindo.
5.3. Dėl lengvatos suteikimo teismas nurodė, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 20 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturinčiam asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos. Teismas pažymėjo, kad ši norma į įstatymą buvo įtraukta 2021 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. XIV-809, pats pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d. Taigi nei surašant nuomos sutartį, nei surašant ginčijamą aktą ši norma nebuvo galiojanti, todėl taikant nuomos mokesčio skaičiavimą ne tik neturėjo, bet ir negalėjo būti taikoma. Pažymėjo, kad atsakovas su prašymu nei dėl nuomos sutarties pakeitimo, nei dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo taikant lengvatą į savivaldybę nesikreipė.
5.4. Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad atsakovui pasirašius nuomos sutartį 2020 m. gruodžio 4 d., atsakovas neprieštaravo nuomos mokesčio skaičiavimui pagal 2020 m. lapkričio 20 d. aktą. Teismas remdamasis rašytine bylos medžiaga konstatavo, kad ieškovė savo prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas nemoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio ir laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. susidarė 1453,27 Eur įsiskolinimas. Teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nuomos mokesčio sutartyje nustatyta tvarka (pagal Nuomos sutarties 11 punktą – kas mėnesį) nemokėjo, dėl ko teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1453,27 Eur dydžio nesumokėto nuomos mokesčio skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį, priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad sutarties priedas, keičiantis nuomos sutarties mokėjimo dydį už nuomą – aktas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 1 d., tai yra nepraėjus kalendoriniams metams. Šiame akte nėra numatyta jo įsigaliojimo data, todėl jis įsigaliojo ir buvo pradėtas taikyti nuo jo priėmimo momento. Teigia, kad 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas neturi teisinės reikšmės, nes šis apskaičiavimas įgijo teisinę galią nuomos sutarties sudarymo momentu, tai yra 2020 m. gruodžio 4 d., ir po to sekęs, jį pakeitęs ir priešieškiniu ginčijamas 2021 m. gruodžio 1 d. aktas, yra sudaryti vienerių metų laikotarpyje. Tai neatitinka CK 6.583 straipsnio 6 dalies normos reglamentavimo, kurioje nustatyta, jog patalpų nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
6.2. Nurodo, kad pripažinus aktą negaliojančiu ir netaikytinu nagrinėjamame ginče, pripažintina, jog nuomos sutartis nebuvo pakeista būsto nuomos mokesčio perskaičiavimo aspektu, todėl ieškovė be teisinio pagrindo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. skaičiavo padidintą nuomos mokestį, kuris buvo ieškinio dalyku. Ieškovės apeliantui nuomos mokesčio sumažinimas 2022 m. liepos mėnesį išrašytoje sąskaitoje, neskaičiuojant nuomos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., neturi teisinės reikšmės akto galiojimui. Nesant nuo 2021 m. gruodžio 5 d. nuomos sutarties pakeitimo rašytinės formos sudaryto dokumento, būsto nuomos mokesčio dydis yra nepakeistas, todėl ieškinio reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.
6.3. Nurodo, kad įsigaliojus PBĮIĮ 20 straipsnio 9, 11 punktams, nuo šio pakeitimo įsigaliojimo turi būti taikoma PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies norma, kuri suteikia apeliantui išimtinę teisę nuomoti savivaldybės būstą ne rinkos kaina. Teigia, kad šio straipsnio pakeitimai priimti 2021 m. gruodžio 21 d., o įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d. Taigi, vadovaujantis PBĮIĮ pakeitimais, apeliantui nuo PBĮIĮ pakeitimų įsigaliojimo momento, tai yra nuo 2022 m. sausio 1 d. turėjo būti taikoma lengvata, kuriai taikyti apelianto atžvilgiu yra visos sąlygos. Mano, kad apelianto būsto nuomos kaina nebuvo perskaičiuota remiantis CK, PBĮIĮ metodikos normomis, nes teisėto dokumento, kurio pagrindu būtų buvus pakeista ir ar patikslinta būsto nuomos kaina, ieškovė nepriėmė.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindo keitimo tvarkos nurodo, kad esminiai šalių nesutarimai yra susiję su PBĮIĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio socialinio būsto nuomos sutarties sudarymą, keitimą ir nutraukimą, pakeitimais. Teigia, kad sutarties sudarymo metu galiojęs PBĮIĮ neturėjo 20 straipsnio 9 ir 11 dalių. Ieškovė kaip nuomotojo patikėtinis iki 2022 m. sausio 1 d. nežinojo ir negalėjo žinoti apie būsimą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos pagrindą – antrojoje redakcijoje minimą 20 straipsnio 9 dalį. Teigia, kad šalys yra susitarusios dėl nuomos sutarties pagrindo keitimo tvarkos – nuomininkas privalo pateikti prašymą nuomotojui norėdamas keisti sutarties sąlygas. Apelianto pozicija, jog savivaldybė kaip nuomotojas turi pareigą už jį nuspręsti kokiomis lengvatomis ar parama jis pageidauja naudotis yra ydinga.
7.2. Dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarkos nurodo, kad nuomos sutarties 9 punktas numatė nuomos mokesčio apskaičiavimo ir įforminimo tvarką. Sutarties 12 punktas numatė ribojimus kiek kartų per metus gali būti keičiamas nuomos mokestis. Nors sutartyje nėra aiškiai numatyta nuo kada įsigalioja perskaičiuotas nuomos mokestis, tačiau ieškovė nesutinka su apelianto skundo argumentais šalys iki bylos iškėlimo nebuvo išsprendusios šio klausimo. Teigia, jog apeliantas akte padarė įrašą, dėl atsisakymo jį pasirašyti, kadangi nesutiko mokėti didesnę kainą. Teigia, kad vėliau gavus apelianto raštą dėl nuomos mokesčio buhalterinėje programoje buvo pakeista sutarties sudarymo data ir ieškovė kompensavo sumokėtą permoką. Mano, kad aktas neturėtų būti pripažintas negaliojančiu vien dėl formalios priežasties, nes įstatyminis termino reikalavimas pažeistas keturiomis dienomis tik vertinant akto surašymo datą.
7.3. Dėl nuomos mokesčio dydžio nurodo, kad PBĮIĮ 20 straipsnio 11 dalis yra nukreipiamoji norma. Ji nurodo, kad PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies pagrindu savivaldybės turto nuomos sutartis sudarę nuomininkai, neturintys Lietuvos Respublikoje nuosavybes teise kito būsto, turi teisę mokėti mažesnį nuomos mokestį tik jeigu deklaruoja turtą ir gautas pajamas ir jo pajamos neviršija PBĮIĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Mano ,kad PBĮIĮ 20 straipsnio 9 ir 11 dalys numato teises į paramą ir ar lengvatas, kurios nagrinėjamu atveju gali būti taikomos tik nuomininkui atlikus papildomus veiksmus - parašius prašymą. Dėl taikomo rinkos pataisos koeficiento nurodo, kad rinkos pataisos koeficiento dydis tiesiogiai priklauso nuo to kokį turtą nuomininkas nuomojasi. Byloje nesant įrodymų apie atsakovo turtą ir turtinę padėtį, jų deklaravimą PBĮIĮ reikalaujama tvarka negalima daryti išvados, kad tokio koeficiento taikymas pagrįstas ir teisėtas minėto įstatymo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo
10. Apeliantas 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nepaisyta šalių ir reikalavimų atsikirtimų nuoseklumo, tai kliudo suvokti ir įvertinti ieškovės atstovų gynybinių versijų kaitą. Teigia, jog sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas klaidingai netinkamai nurodė (vertino) faktines bylos aplinkybes, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog ieškovė tinkamai vykdė prisiimtas prievoles.
11. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį ir ar atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
12. Nagrinėjamu atveju rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo apeliacinį skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jo apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas, nors, kaip minėta pirmiau, toks papildymas apeliaciniame procese (priėmus apeliacinį skundą) nėra galimas (CPK 323 straipsnis), atsižvelgiant į tai, nutariama apelianto papildomų rašytinių paaiškinimų nepriimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog nuomos sutarties kaina buvo pakeista nepraėjus vienerių metų laikotarpiui, taip kaip numatyta nuomos sutartyje. Pažymi, kad aktas, keičiantis nuomos mokesčio dydį buvo priimtas 2021 m. gruodžio 1 d., jame nėra nurodytas jo įsigaliojimo momentas, o ir be to, pati ieškovė pripažino, jog nuomos mokestis galėjo būti perskaičiuojamas tik nuo 2021 m. gruodžio 5 d.. Teigia, kad ieškovės priimtas aktas priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas turi būti pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo momento, kaip neatitinkantis CK 6.583 straipsnio 6 dalies ir nuomos sutarties 12 punkto nuostatos.
14. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir ieškovė, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ tiekia viešąsias savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos ir daugiabučių namų administravimo paslaugas (ieškovės įstatų 11 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybė pagal 2020 m. lapkričio 20 d. būsto nuomos sutartį išnuomojo minėtą butą atsakovui neterminuotam laikotarpiui atsakovui. Šios sutarties III dalyje nustatyta nuomos mokesčio mokėjimo ir jo keitimo tvarka. Šios dalies 12 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis gali būti keičiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Nuomos sutartis yra pasirašyta abiejų šalių. Prie apelianto parašo taip pat yra prierašas „2020.12.04“. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog apeliantas sutartį dėl buto nuomos pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d.
15. Ieškovė pateikė ir 2020 m. lapkričio 20 d. būsto nuomos apskaičiavimo aktą, iš kurio matyti, jog apeliantui buvo nustatytas 98,40 Eur nuomos mokestis per mėnesį, su kuriuo apeliantas yra supažindintas pasirašytinai. Ieškovė taip pat pateikė 2021 m. gruodžio 1 d. aktą, kuriame nurodyta, jog nuomos mokestis yra 197,07 Eur per mėnesį. Apeliantas su aktu supažindintas, nors apeliantas akto nepasirašė, tačiau padarė prierašą, kad „nesutinku su dvigubai („!“) padidintu mokesčiu“. 2022 m. birželio 22 d. apeliantas pateikė ieškovei pretenziją dėl neteisingai paskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio už 2021 m. gruodžio mėnesį ir dėl 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitos turinio. Ieškovė 2022 m. liepos 22 d. raštu iš dalies sutiko su apelianto pretenzija, nurodė, kad nuomos mokestis turėjo būti perskaičiuotas nuo 2020 m. gruodžio 5 d.. Nurodė, kad atliks perskaičiavimą ir jį įtrauks į 2022 m. liepos mėnesio sąskaitą. Iš pateiktos 2022 m. liepos mėn. sąskaitos matyti, kad ieškovė iš 197,07 Eur nuomos mokesčio išskaitė 25,43 Eur.
16. CK 6.583 straipsnio 2 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovė reikalauja priteisti iš apelianto nuomos mokestį, pagal 2021 m. gruodžio 1 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatė didesnį nuomos mokestį, nei buvo numatytas 2020 m. lapkričio 20 d. būsto nuomos apskaičiavimo akte. CK 6.583 straipsnio 4 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Iš esmės analogiška sąlyga įtvirtinta ir šalių sudarytos nuomos sutarties 12 punkte, kuri numato, kad savivaldybės nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nustatytas nuomos mokesčio dydis gali būti keičiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Apeliantas nagrinėjamu atveju su atliktu nuomos mokesčio perskaičiavimo aktu yra supažindintas, kadangi minėtame akte nurodė, jog nesutinka su didesniu nuomos mokesčiu.
17. Apeliantas teigia, jog šiuo atveju nuomos mokesčio perskaičiavimas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.583 straipsnio 4 dalį ir nuomos sutarties 12 punktą. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog apeliantas būsto nuomos sutartį pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d., nors joje nurodyta sutarties sudarymo data yra 2020 m. lapkričio 20 d.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina (ieškovės 2022 m. liepos 22 d. raštas Nr. 388), jog ieškovė pripažino, kad nuomos mokestis buvo skaičiuojamas netinkamai ir atsižvelgiant į tai, ieškovė apskaitos sistemoje pakeitė nuomos sutarties sudarymo datą į 2020 m. gruodžio 4 d.. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 5 d., todėl atlikus perskaičiavimą, jį įtrauks į nuomos mokesčio sąskaitą už 2022 m. liepos mėn.. Kaip nurodyta nutarties 15 punkte, ieškovė atlikusi perskaičiavimą atitinkamai iš apelianto mokėtino 197,07 Eur nuomos mokesčio išskaitė 25,43 Eur.
18. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės neginčija aplinkybės, jog šalių sudaryta nuomos sutartis įsigaliojo po sutarties pasirašymo 2020 m. gruodžio 4 d. (nutarties 17 punktas), o aktas, kurio pagrindu nuomos mokestis buvo perskaičiuotas priimtas 2021 m. gruodžio 1 d. leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir apelianto argumentais, kad apelianto siekiamas nuginčyti aktas surašytas anksčiau negu praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo faktinio nuomos sutarties sudarymo. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl 2021 m. gruodžio 1 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akto Nr. 4185-3264 pripažinimo negaliojančiu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė kompensavo apeliantui sumokėtą permoką už 2021 m. gruodžio mėn. (25,43 Eur išskaitymas atliktas 2022 m. liepos mėn. sąskaitoje už būsto nuoma), tuo pašalindama kilusius padarinius, ginčijamas aktas buvo priimtas keturiomis dienomis ankščiau nei dvylikos mėnesių laikotarpio pabaiga, o ir be to, apeliantas visą sutarties vykdymo laikotarpį buvo tinkamai informuotas apie atliktą nuomos mokesčio perskaičiavimą, apeliantui buvo teikiamos sąskaitos už būsto nuomą, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėto akto pripažinimas negaliojančiu būtų formalus, o ir be to, neužtikrintų civilinių teisinių santykių stabilumo, ieškovės teisėtų lūkesčių principo, gauti nuomos mokestį už apeliantui suteiktą būstą nuomos sutarties pagrindu.
19. Apeliantas taip pat nurodo, kad įsigaliojus PBĮIĮ 20 straipsnio 9, 11 punktams, nuo šio pakeitimo įsigaliojimo turi būti taikoma PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies norma, kuri suteikia apeliantui išimtinę teisę nuomoti savivaldybės būstą ne rinkos kaina. Teigia, kad šio straipsnio pakeitimai priimti 2021 m. gruodžio 21 d., o įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d. Taigi, vadovaujantis PBĮIĮ pakeitimais, apeliantui nuo PBĮIĮ pakeitimų įsigaliojimo momento, tai yra nuo 2022 m. sausio 1 d. turėjo būti taikoma įstatymo lengvata, kuriai taikyti apelianto atžvilgiu yra visos sąlygos.
20. PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturinčiam asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos. PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies 11 punktas numato, kad šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl turto ir gautų pajamų deklaravimo ir savivaldybės būstas nuomojamas tol, kol asmenų ir šeimų deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka būstas turi būti nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. Pažymėtina, jog tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek atliekant nuomos sutarties perskaičiavimą 2021 m. gruodžio 1 d. galiojęs PBĮIĮ neturėjo 20 straipsnio 9 ir 11 dalių. Atitinkamai nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalis numatė, kad savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis civiliniu kodeksu.
21. Apeliantas teigia, kad įsigaliojus PBĮIĮ pakeitimams (2022 m. sausio 1 d.) ieškovė turėjo perskaičiuoti nuomos mokestį, tai yra taikyti lengvatą, o ir be to, taikyti mažesnįjį rinkos koeficientą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kadangi apeliantas PBĮIĮ 20 straipsnio 9 ir 11 punktus aiškina lokalizuotai, neatsižvelgdamas į tai, jog sutarties pakeitimo tvarką nustato PBĮIĮ 20 straipsnio 12 punktas, numatantis, kad savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis civiliniu kodeksu, į tai, jog šalys sudarydamos nuomos sutartį sutarties 16 punktu taip pat susitarė, kad nuomininkas dėl sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, pateikia prašymą ir prašymo pagrįstumą patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju apeliantas į savivaldybę nesikreipė, neteikė duomenų įvertinti, ar apeliantas atitinka PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas lengvatai gauti, tai yra patikrinti ar apeliantas neturi kito nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise, įvertinti ar apeliantas yra asmuo, kuriam iki senatvės pensijos sukakties yra likę 5 ar mažiau metų ir ar yra be šeimos (PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo pagrindo, atsižvelgiant į jos veiklos sritį (nutarties 14 punktas) savavališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ir ar savarankiškai tikrinti ar apeliantas turi teisę į kompensaciją ar spręsti dėl kitokio būsto rinkos koeficiento taikymo, kadangi apeliantas nuomos sutarties 16 punkto pagrindu turi kreiptis į savivaldybę, teikti prašymą įvertinimui, ar apeliantas turi teisę į lengvatas, numatytas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ir ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apelianto apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog apelianto apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei iš apelianto priteistinos jos patirtos 110 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto S. K. 110 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovei viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“.