Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovėms advokatei Valei Televičienei, advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Klaipėdos butai“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, ir atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Valė Televičienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau atsakovas ją pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d. Nuomos mokestis yra perskaičiuotas, atėmus keturias dienas. Atsakovas buvo informuotas, kad turi teisę kreiptis į Savivaldybę, kad nuomos mokestis būtų perskaičiuotas, kad lengvatos būtų taikomos, tačiau to nepadarė. Sutarties pasirašymo data nepaneigia pareigos mokėti nuomos mokestį. Savivaldybė padidino mokestį. Mokestis gali būti perskaičiuotas kartą per metus, nebūtinai praėjus dvylikai mėnesių. Neaišku, kuo remdamasis atsakovas nemoka nuomos mokesčio. Atsakovui perskaičiuotas nuomos mokesčio dydis pradėtas taikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Už 2021 m. gruodžio mėnesio keturias dienas buvo išskaičiuota apie 35 Eur suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuomos sutartis buvo pasirašyta 2020 m. gruodžio 4 d. Lengvatos nėra taikomos automatiškai.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pagal 2022 m. balandžio 14 d. Juridinių asmenų registre įregistruotus VšĮ „Klaipėdos butai“ įstatus, pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – teikti viešąsias savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos ir daugiabučių namų administravimo paslaugas (Įstatų 11 punktas). Tarp pagrindinių Įstaigos veiklos sričių, išvardintų Įstatų 12 punkte, yra ir šios funkcijos – nuomos mokesčio surinkimas Įstaigos sąskaitoje ir pervedimas į savivaldybės biudžetą; nuomos mokesčio išieškojimo organizavimas, t. y. prevencinis darbas su nemokiais nuomininkas, procesinių dokumentų dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo rengimas ir pateikimas teismui, įsiteisėjusių teismo sprendimų bei vykdomųjų raštų gavimas ir jų pateikimas antstoliams vykdyti. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybė pagal 2020 m. lapkričio 20 d. Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 4185-3264 butą išnuomojo neterminuotam laikotarpiui atsakovui. Nuomos sutartį atsakovas faktiškai pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d. Pagal Nuomos sutartį už naudojimąsi išnuomotomis patalpomis atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti nustatytą nuomos mokestį. Pagal 2020 m. lapkričio 20 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą nustatytas 98,40 Eur nuomos mokestis per mėnesį, o pagal 2021 m. gruodžio 1 d. aktą – 197,07 Eur nuomos mokestis per mėnesį. Iš VšĮ „Klaipėdos butai“ 2022 m. spalio 6 d. pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio skola ieškovei sudaro 1453,27 Eur.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau ir CK, 6.1 – 6.4, 6.575 – 6.577 straipsniai).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo“ matyti, kad su atsakovu minėto buto nuomos sutartis sudaryta pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - PBĮIĮ) redakcijos (galiojo nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numatė, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami savivaldybės tarybos sprendimu kitais tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Taigi šiuo atveju atsakovui buvo išnuomotas ne socialinis, o savivaldybės būstas.

Pagal CK 6.583 straipsnio 6 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį arba reikalauti jo perskaičiavimo nepraėjus dvylikai mėnesių po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja.

Nuomos sutartis buvo surašyta 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau atsakovo pasirašyta 2020 m. gruodžio 4 d. Nuomos sutarties 12 punktas numato, kad savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte numatytas nuomos mokesčio dydis gali būti keičiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Šiuo atveju, praėjus metams laiko nuo nuomos sutarties surašymo (parengimo), ieškovė surašė atsakovo ginčijamą aktą, kuriuo atsakovo mokėtinas nuomos mokestis, lyginant su 2020 m. lapkričio 20 d. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu, padidėjo nuo 98,40 Eur per mėnesį iki 197,07 Eur per mėnesį. Atsakovas, nesutikdamas su nuomos mokesčio perskaičiavimu, 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į ieškovę, prašydamas perskaičiuoti nuomos mokestį. Ieškovė iš esmės sutiko, jog Nuomos sutartis su atsakovu faktiškai buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 4 d., todėl iš atsakovo mokėtinos nuomos mokesčio sumos išskaičiavo sumą, paskaičiuotą nuo ginčijamo akto surašymo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., ir šį perskaičiavimą įtraukė į atsakovui už 2022 m. liepos mėnesį išrašytą sąskaitą. Taigi nors atsakovo siekiamas nuginčyti aktas surašytas anksčiau negu praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo faktinio nuomos sutarties sudarymo, perskaičiuotas nuomos mokestis atsakovui yra taikomas praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo nuomos sutarties pasirašymo, todėl pripažinti ginčo aktą negaliojančiu dėl šios itin formalios priežasties nėra pagrindo.

Be to, kaip minėta, atsakovui išnuomotas būstas yra ne socialinis būstas, o savivaldybės būstas. Atsakovas nurodo, jog jam turėtų būti taikoma PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta norma, kuri suteikia atsakovui išimtinę teisę nuomoti savivaldybės būstą ne rinkos kaina.

PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturintiems: asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos. Pažymėtina, kad ši norma į įstatymą buvo įtraukta 2021 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. XIV-809, pats pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d. Taigi nei surašant nuomos sutartį, nei surašant ginčijamą aktą ši norma nebuvo galiojanti, todėl taikant nuomos mokesčio skaičiavimą ne tik neturėjo, bet ir negalėjo būti taikoma. Be to, PBĮIĮ 20 straipsnio 11 dalis numato, kad šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl turto ir gautų pajamų deklaravimo ir savivaldybės būstas nuomojamas tol, kol asmenų ir šeimų deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka būstas turi būti nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. Taigi, minėta norma neatsiejama nuo PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies. Taip pat pažymėtina, kad pagal to paties įstatymo to paties straipsnio 10 dalį savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika. Savivaldybės taryba tvirtina amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, pataisos koeficientą, rodantį būsto būklę (nusidėvėjimą), ir nustato rinkos pataisos koeficientą. Pakeitus Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472, redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. kovo 18 d.) (toliau - Metodika) (2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 884) buvo pakeistas Metodikos 6 punktas dėl rinkos pataisos koeficiento. Po pakeitimo šiam koeficientui buvo numatyta minimali riba 1,2, tačiau nebuvo apibrėžta maksimali riba. Savivaldybės tarybos turėjo nustatyti tokį rinkos pataisos koeficientą, kuris užtikrintų savivaldybės būsto (ne socialinio) nuomos mokesčio dydį, lygų rinkos kainai toje savivaldybės teritorijoje. Vėlesniais Metodikos pakeitimas minėta teisės norma nebuvo keičiama. Įvertinusi Metodikos reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-36 nustatė, rinkos pataisos koeficientas, naudojamas savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčiui apskaičiuoti, dydis – R lygus 2,5. Aiškinamajame rašte dėl šio sprendimo projekto buvo pažymėta, kad R- savivaldybės tarybos nustatomas rinkos pataisos koeficientas, kuris gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5, užtikrinantis, kad savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio dydis nebūtų didesnis už toje savivaldybės teritorijoje, kurioje yra nuomojamas savivaldybės būstas, maksimalią rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio kainą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas nuomos mokesčio dydis buvo perskaičiuotas remiantis minėta Metodika, taip pat Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-240.

PBĮIĮ 20 straipsnio 12 dalis numato, kad savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties 15, 16 punktuose taip pat numatyta, kad sutartis gali būti keičiama nuomininko prašymu keisti savivaldybės būsto nuomos sąlygas ir CK numatytais atvejais; nuomininkas dėl sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją ir pateikia prašymą ir prašymo pagrįstumą patvirtinančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju su atsakovu Nuomos sutartis sudaryta tuo metu galiojusio PBĮIĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Įsigaliojus PBĮIĮ pakeitimams, atsakovas mano, kad jam turėtų būti taikoma PBĮIĮ 20 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta norma, t. y. atsakovas iš esmės siekia Nuomos sutarties pakeitimo (nuomotis savivaldybės būstą kitu – naujai įstatyme įtvirtintu pagrindu). Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas su prašymu nei dėl nuomos sutarties pakeitimo, nei dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo į savivaldybę nesikreipė.

Minėta, jog ieškovės veiklos tikslas – teikti viešąsias savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos ir daugiabučių namų administravimo paslaugas. Taigi ieškovė, atsižvelgdama į savo veiklos sritį, neturėjo jokio teisinio pagrindo perskaičiuoti atsakovui nuomojamo savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį, kaip to pageidauja atsakovas. Ieškovė tik pripažindama, jog su atsakovu nuomos sutartis faktiškai sudaryta nuo 2020 m. gruodžio 4 d., atsižvelgdama į atsakovo prašymą, perskaičiavo atsakovo mokėtino nuomos mokesčio dydį už 2021 m. gruodžio mėn. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, atsakovo teiginiai apie neteisingą nuomos mokesčio skaičiavimą vertintini kaip nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovui pasirašius nuomos sutartį 2020 m. gruodžio 4 d., atsakovas neprieštaravo nuomos mokesčio skaičiavimui pagal 2020 m. lapkričio 20 d. aktą. Pažymėtina, kad manydamas, jog jam priklauso kokia nors kompensacija ar lengvatos, dėl kurių, jo manymu, būtų pagrindas perskaičiuoti nuomos mokestį, atsakovas turėjo ir turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ar pačios nuomos sutarties pakeitimo, tačiau tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek bylos šalių ir jų atstovų teiktais paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas šia teise nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra visiškai jokio teisinio pagrindo abejoti atsakovo ginčijamo akto teisėtumu, todėl tenkinti atsakovo priešieškinį nėra pagrindo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė savo prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas nemoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. susidaręs 1453,27 Eur įsiskolinimas. Pagrindų vertinti, kad nuomos mokesčio skola apskaičiuota neteisingai, nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nuomos mokesčio sutartyje nustatyta tvarka (pagal Nuomos sutarties 11 punktą – kas mėnesį) nemoka, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistina 1453,27 Eur dydžio nesumokėto nuomos mokesčio skola (CK 6.59, 6.63 straipsniai, 6.583 straipsnio 1, 2 dalys).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 610 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Tenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 33 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. K. 1453,27 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 27 ct) nuomos mokesčio skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1453,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610 Eur (šešių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei VšĮ „Klaipėdos butai“.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. K. 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5661.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.